Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Telksnienės, Eglės Venckienės ir Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. birželio 3 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, o pagal BK 243 straipsnį – areštu 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir V. K. paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir V. K. paskirta galutinė 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu prie Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. spalio 18 d. nuosprendžiu paskirtos 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis – 5 (penki) mėnesiai šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, ir V. K. paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Į bausmės vykdymo laiką įskaityta atliktos bausmės dalis pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. spalio 18 d. nuosprendį.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu V. K. 5 (penkerius) metus uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, šios teisės atėmimo terminą skaičiuojant nuo 2023 m. balandžio 11 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis bei 72 straipsnio 3 dalimi, V. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – nuosavybės teise priklausančio automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, taikytas automobiliui „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas galioti iki teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.

Kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas atmestinas

6. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Šia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-241-303/2018). Apeliaciniu skundu nuteistasis V. K. neginčija Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. birželio 3 d. nuosprendžiu nustatytų faktinių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, nusikalstamų veikų kvalifikavimo ar kaltės pagal BK 243 straipsnį, 281¹ straipsnio 1 dalį. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo sušvelninti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą. Šiame kontekste pastebėtina, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje (baigiamųjų kalbų metu) nuteistojo gynėjas apeliacinį skundą papildė iš esmės naujais argumentais, kurie nebuvo nurodyti apeliaciniame skunde, t. y. baigiamųjų kalbų metu nuteistojo gynėjas prašė skundžiamą nuosprendį panaikinti dalyje ir V. K. paskirti galutinę keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 75 straipsniu atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ar kitaip sušvelninti nuosprendį, neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės; baudžiamąją bylą V. K. atžvilgiu pagal BK 243 straipsnį nutraukti; V. K. atžvilgiu konfiskuoti pusę konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos (550 Eur).

7. Pažymėtina, kad, viena vertus, apeliacinio proceso dalyviai teismo posėdyje gali pateikti teismui įvairių prašymų, tarp jų ir susijusių su bylos nagrinėjimo ribomis, pateikti papildomos medžiagos, baigiamosiose kalbose pateikti naujų argumentų, kurie, atsižvelgiant į jų reikšmę ir esmingumą, gali tapti svarbiu teismo vidinį įsitikinimą formuojančiu ir priimamam sprendimui įtakos turinčiu veiksniu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-147-788/2022). Kita vertus, subjektams, turintiems teisę apskųsti pirmosios instancijos teismo nuosprendžius ir nutartis apeliacine tvarka, nenumatyta teisė paduotą apeliacinį skundą papildyti naujais argumentais. Tai, kad pagal BPK apeliantai neturi teisės pakeisti ar papildyti paduotų apeliacinių skundų, o gali juos tik atšaukti, akcentuojama ir kasacinės instancijos teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-494/2011, 2K-162-303/2017). Teisėjų kolegijos vertinimu, negalimos tokios situacijos, kai suėjus apeliacinio skundo padavimo terminui, skundas vėliau (apeliacinės instancijos teismo posėdyje) yra esmingai pildomas naujais argumentais, kurie nebuvo nurodyti apeliaciniame skunde. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą tikrina tik apeliacinio skundo ribose.

Dėl bausmės

8. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme numatytos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

9. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, taip pat atsižvelgia ir į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis).

10. Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).

11. Už BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama bausmė – bauda arba areštas. BK 49 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto. Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama bausmė – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Kadangi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nėra nurodytas minimalus laisvės atėmimo bausmės skyrimo terminas, taikomas BK 50 straipsnio 2 dalyje numatytas minimalus laisvės atėmimo bausmės skyrimo terminas – trys mėnesiai.

12. Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas V. K. bausmę atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis) ir vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). V. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nagrinėjamu atveju vertintini ir V. K. asmenybę charakterizuojantys duomenys – iš Įtariamųjų, kaltinamųjų, ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo (toliau – ĮKNR) apie fizinį asmenį matyti, kad V. K. yra teistas dvylika kartų (past. – tame tarpe ir už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas kaip ir nagrinėjamu atveju), paskutinį kartą – Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. spalio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – septynių mėnesių laisvės atėmimo bausme (1 t., b. l. 133–150). Ankstesniais nuosprendžiais V. K. buvo taikomos švelnesnės bausmės, pavyzdžiui, laisvės apribojimas, areštas, be to, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu buvo paskirtas ir draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) penkeriems metams. Iš 2021 m. lapkričio 30 d. individualaus probuojamojo priežiūros plano kopijos matyti, kad V. K. buvo pasirašytinai supažindintas su jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, atsakomybe už pažeidimus dėl teismo sprendimo nevykdymo (1 t., b. l. 23–30). Be kita ko, V. K. asmenybę neigiamai charakterizuoja jo padaryti administraciniai nusižengimai – penkerių metų laikotarpyje padaryti septyni įvairaus pobūdžio administraciniai nusižengimai, tarp kurių – ir vairavimas esant neblaiviam bei neturint teisės vairuoti kelių transporto priemones; dauguma paskirtų baudų yra nesumokėtos (1 t., b. l. 152–160). Byloje duomenų apie psichiatrinį gydymą ir priklausomybės ligų gydymą, įskaitą nėra (1 t., b. l. 129, 131, 132). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad iš pranešėjo skambučio Bendrajam pagalbos centrui matyti, kad nuteistasis ir su juo važiavę kiti asmenys buvo akivaizdžiai neblaivus, nuteistojo vairuojamas automobilis vos nesukėlė avarinės situacijos (1 t., b. l. 80–83). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad visos paminėtos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą išvadai, jog nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Akcentuotina, kad anksčiau taikytos tiek švelnesnės bausmės (laisvės apribojimas, areštas), tiek griežtesnės bausmės (laisvės atėmimas (past. – ĮKNR duomenimis, tai yra dominuojanti V. K. skirta bausmės rūšis)), taip pat draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones), V. K. elgesiui teigiamos įtakos nepadarė. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, spręstina, kad nuteistasis turi polinkį į nusikalstamą elgesį ir nesiekia išvengti naujų nusikalstamų veikų darymo, kas rodo jo neigiamą požiūrį į visuomenėje galiojančias elgesio normas.

13. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad būdamas laisvėje galėtų greičiau valstybei sumokėti skolas, būti su šeima, padėti sutuoktinei išlaikyti būstą ir mažametę dukrą (past. – jokių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad V. K. augina mažametę dukrą, taip pat apie turimus įsiskolinimus, skundą nagrinėjančiam teismui nėra pateikta). Paminėtina ir tai, kad nuteistojo gynėjas apygardos teismui yra pateikęs MB „O.“ charakteristiką, kurioje nurodyta, kad V. K. dirba šioje įmonėje ir per bendradarbiavimo laikotarpį su nuteistuoju nebuvo jokios konfliktinės situacijos (2 t., b. l. 121); santuokos liudijimą (2 t., b. l. 122); Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 2024 m. spalio 1 d. viršininko sprendimą dėl nuteistojo V. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 3 dalimi, kuriuo V. K. 2024 m. spalio 10 d. nuo 10.30 val. paleidžiamas adresu (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 23). Konstatuotina, kad atsižvelgiant į paminėtus duomenis, teisėjų kolegija teigiamai vertina nuteistojo pastangas keisti savo elgesį pozityvia linkme (siekį toliau dirbti, rūpintis šeima), tačiau anksčiau aptartų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų kontekste, tai nėra pakankamas pagrindas bausmei švelninti.

14. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajam apylinkės teismo parinkta keturiasdešimt penkių parų arešto bausmė už BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą ir vienerių metų laisvės atėmimas už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, kurias subendrinus apėmimo būdu ir sumažinus vienu trečdaliu paskirta galutinė aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, yra adekvati tiek nuteistojo asmenybei, tiek padarytai nusikalstamai veikai ir tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra per griežta. Vertinti, kad bausmės tikslai nuteistajam V. K. galėtų būti pasiekti sušvelninus jam paskirtą bausmę (sutrumpinus laisvės atėmimo terminą), teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Dėl bausmių bendrinimo

15. Pirmosios instancijos teismas, paskyręs nuteistajam V. K. galutinę aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, šią bausmę vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrino su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. spalio 18 d. nuosprendžiu paskirta septynių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pridėdamas dalį – penkis mėnesius nuosprendžiu paskirtos bausmės ir V. K. paskyrė galutinę subendrintą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

16. Akcentuotina, kad apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies penktoje pastraipoje, nors pasirinktas pagrįstas bausmių bendrinimo būdas (past. – dalinis sudėjimas), nurodytas netinkamas bausmių bendrinimo teisinis pagrindas – BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalys. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu V. K. inkriminuojamos veikos padarytos iki Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. spalio 18 dienos nuosprendžio priėmimo dienos, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis BK 63 straipsnio 9 dalimi – „pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.“ Skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies šeštoji pastraipa („Į bausmės vykdymo laiką įskaityti atliktos bausmės dalį pagal 2023-10-18 Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendį“) iš esmės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas de facto vadovavosi BK 63 straipsnio straipsnio 9 dalies nuostatomis, bet rezoliucijoje klaidingai nurodė bausmių bendrinimo straipsnį. Atitinkamai minėta rezoliucijos pastraipa yra taisytina.

17. Be šios pastabos, pastebėtina, kad skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies penktoje pastraipoje yra netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo požymių. BK 63 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.

18. Iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies ketvirtosios pastraipos matyti, kad V. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo, kuri yra didesnė nei Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. spalio 18 d. nuosprendžiu paskirta 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadinasi, skirtingais nuosprendžiais paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. spalio 18 dienos nuosprendžiu paskirtos 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, bet ne atvirkščiai.

19. BPK 320 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtinta: 3. Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems. 4. Pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Vadovaujantis teismų praktika, nagrinėjant bylą teismuose, non reformatio in peius principo turi būti laikomasi visose proceso stadijose. Taigi nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistojo padėtis negali būti bloginama, jei procesas tęsiamas paties nuteistojo iniciatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84-489/2018, 2K-19-1073/2018, 2K-7-71-458/2020; 2K-50-628/2024). Asmens, dėl kurio paduotas apeliacinis skundas, padėtis yra pabloginama, inkriminavus naujas faktines aplinkybes, sunkinančias jo teisinę padėtį, perkvalifikavus nusikalstamą veiką į sunkesnę, sugriežtinus nuosprendžiu paskirtą bausmę, kartu su bausme paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę, nuteisus išteisintą asmenį ar asmenį, kuriam byla buvo nutraukta, priteisus didesnį nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą ir pan. (Konstitucinio Teismo 2017 m. birželio 26 d. nutarimas, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202-511/2019).

20. Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėjama pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą, kuriuo prašoma sušvelninti paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą, o nuteistojo padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde (non reformatio in peius) (BPK 320 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, ir šiuo nuosprendžiu nekeičiant nei V. K. parinkto bausmių bendrinimo būdo, nei galutinės subendrintos bausmės dydžio, aukštesnės instancijos teismas ištaiso pirmosios instancijos teismo padarytą baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą. Skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies penktoji pastraipa keistina, nurodant, kad vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį – 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. spalio 18 d. nuosprendį; paskiriant galutinę subendrintą 1(vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Į bausmės laiką įskaitytina atliktos bausmės dalis pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. spalio 18 d. nuosprendį.

Teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. birželio 3 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies penktąją pastraipą ir ją išdėstyti taip –

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, V. K. paskirtą bausmę bendrinti dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. spalio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme; prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį – 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. spalio 18 d. nuosprendį; ir paskirti V. K. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Likusią Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. birželio 3 d. nuosprendžio dalį palikti galioti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.