Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Čėsnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo, civilinėje byloje pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir valstybės įmonės Turto bankas, bei trečiajam asmeniui M. S. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje, teisminio proceso Nr. 2-68-3-21310-2013-2, pagal jos ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai bei trečiajam asmeniui M. S., kuriuo R. S. prašė pripažinti jos asmenine nuosavybe jos vardu įregistruotą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Byla buvo išnagrinėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. sprendimu, kuriuo teismas ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės valstybės naudai 30,93 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Sprendimas peržiūrėtas apeliacine tvarka ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartimi paliktas nepakeistas.

Pareiškėja prašyme nurodė, kad teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, nes neteisingai nustatė, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo bendra jungtinė nuosavybė, nes jis buvo įgytas santuokos metu, o po santuokos nutraukimo buvę sutuoktiniai - pareiškėja ir jos buvęs vyras V.T. S. tapo bendraturčiais ir valdė turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl galioja prezumpcija, kad šios dalys yra lygios. Pareiškėja teigia, kad prie tokios neteisėtos ir nepagrįstos išvados teismas priėjo todėl, kad, kaip nustatė teismas R. S. mokėjo buto išlaikymo mokesčius laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2013 m., tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kieno lėšomis buvo išlaikomas butas kitais laikotarpiais. Pareiškėja taip pat pažymėjo, kad teismas konstatavo, jog byloje nepateikta įrodymų apie V.T. S. gautas pajamas, kitokių duomenų, patvirtinančių, jog jis neprisidėjo prie buto išlaikymo. Be to, teismas nustatė, kad ieškovė byloje išliko pasyvi ir nepateikė teismui nurodytų įrodymų.

Pareiškėja teigia, kad bylos nagrinėjimo metu ji sirgo, nurodytų įrodymų neturėjo, gavo juos tik po bylos išnagrinėjimo. Pareiškėjos teigimu jos su pareiškimu teikiami įrodymai turi esminės reikšmės teismo sprendimui, o tai sudaro pagrindą atnaujinimui dėl esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo met, t.y. Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

Pareiškėja nurodo nepraleidusi įstatyme nustatyto 3 mėnesių termino pateikti prašymui dėl proceso atnaujinimo, nes apie pačią iškeltą civilinę bylą ir teismo priimtą sprendimą ji sužinojo tik 2019-02-18, kuomet buvo gautas Vilniaus apylinkės teismo atsakymas į jos prašymą išduoti teismo sprendimą.

Valstybės atstovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodė suinteresuotumo byla neturinti, nes ginčas byloje kilęs dėl nekilnojamojo turto.

Valstybę atstovaujanti VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė su pareiškimu nesutinkanti. Nurodė, kad iš prašymo akivaizdu, kad ieškovė iš esmės siekia išnagrinėtos bylos pernagrinėjimo.

Pažymėjo, kad ieškovės prašyme dėl proceso atnaujinimo nėra nurodyta jokių naujų faktinių aplinkybių, kurios bylos nagrinėjimo metu buvo, bet tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui, ir tokių aplinkybių ieškovė bylos proceso eigoje nežinojo ir negalėjo žinoti. Naujai paaiškėjusios aplinkybės ir nauji įrodymai yra skirtingos sąvokos, nauji įrodymai, atsiradę po sprendimo priėmimo arba tie, kurie nagrinėjant bylą nebuvo teismo ištirti, negali būti pagrindu atnaujinti procesą. ieškovė, prašydama atnaujinti procesą byloje, faktiškai nurodo byloje jau nagrinėtas aplinkybes, kurios buvo nustatytos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams išnagrinėjus bylą, įvertinus byloje pateiktus įrodymus ir dėl pareikštų reikalavimų priėmus procesinius sprendimus. Tai reiškia, kad ieškovės prašyme nurodytos ir byloje nagrinėtos aplinkybės bei dėl jų nustatymo vykęs įrodinėjimo procesas buvo bylos nagrinėjimo dalykas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, todėl akivaizdu, kad jos negali būti pripažintos naujomis.

Atkreipė dėmesį, kad ieškovė yra praleidusi įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas dar 2017-06-27 ir įteiktas ieškovei. Vilniaus apygardos teismo nutartis priimta 2018-11-20.

M. S., kuriam apie pranešimą pranešta tinkamai (b.l. 56), atsiliepimo į jį teismo nustatytu terminu nepateikė.

Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.

Pasisakant dėl proceso atnaujinimo instituto, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodyta, kad, siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą kreipiasi per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; kt.).

Pagal CPK 370 straipsnio, reglamentuojančio prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą, 3 dalies nuostatas, išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto šio Kodekso 368 straipsnyje, ir pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai.

Vadovaudamasis nurodytomis nuostatomis, teismas šiuo atveju patikrina, ar pareiškėjo prašymas paduotas CPK 368 straipsnyje nustatytu terminu, taip pat ar pagrįstas vienu iš CPK 366 straipsnyje įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų.

Dėl termino pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti

Pareiškimas dėl proceso atnaujinimo gali būti teikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo galimybę sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.

Pareiškėja teigia, kad tokios aplinkybės jai paaiškėjo, susipažinus su teismo procesiniu sprendimu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018-11-20 nutartis R. S. 2018-11-22 buvo siųsta per Elektroninių paslaugų portalą (t. III, b.l. 75). Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis R. S. net ir šios nutarties priėmimo dieną yra aktyvi EPP vartotoja, tačiau taip pat matyti ir tai, kad faktiškai prie sistemos ji nebuvo prisijungusi nuo 2015-11-13. Byloje yra (t. III, b.l. 76) R. S. 2019-02-15 prašymas išduoti jai 2018-11-20 Vilniaus apygardos teismo nutarties kopiją, kas buvo padaryta 2019-02-18 (t. III, b.l. 77).

Su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo pareiškėja kreipėsi 2019-03-28.

Teismas, įvertinęs šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusią faktinę situaciją, pareiškime nurodytus jo teikimo motyvus, sprendžia, kad yra pagrindas išvadai, jog pareiškėja CPK 368 straipsnyje nustatyto termino kreiptis į teismą nepraleido.

Dėl proceso atnaujinimo pagrindo

Pareiškėja procesą byloje prašo atnaujinti tuo pagrindu, jog paaiškėjo nauja esminė aplinkybė, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Tokį proceso atnaujinimo pagrindą numato CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas.

Teismų praktikoje visuotinai pripažįstama, kad vadovaujantis teisinio apibrėžtumo principu, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant įstatymo nustatytiems proceso atnaujinimo pagrindams, taikant tuos pagrindus neformaliai. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t.y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Dėl naujų įrodymų, kaip naujai paaiškėjusių aplinkybių, pažymėtina tai, kad tokiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t.y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-21 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; kt.).

Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės ar pateikti nauji įrodymai neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių, nėra pagrindo atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Sprendžiant, ar naujai paaiškėjusi aplinkybė turi esminę reikšmę bylai, esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad pareiškėja nenurodo jokių naujų aplinkybių, kurios jai ir teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, o pateiktu pareiškimu iš esmės nesutinka su teismo priimtais įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais bei siekia kitokio tų pačių faktinių aplinkybių įvertinimo.

Su pareiškimu pareiškėja pateikė įvairių dokumentų nepatvirtintas kopijas.

Dalis pateiktų dokumentų kopijų buvo byloje teismui nagrinėjant ginčą iš esmės: 1992-01-15 sutartis (šios bylos b.l. 12, c.b. 2-97-608/2017 t. I, b.l. 5), 1-osios gamybinės butų ūkio valdybos 1985-12-11 raštas (b.l. 14, c.b. 2-97-608/2017 t. I, b.l. 82), V.G. S. darbo knygelės 1 lapo kopija (b.l. 22, c.b. 2-97-608/2017 t. I, b.l. 87-88).

Kitų pateiktų dokumentų kopijų turinys nesudaro pagrindo spręsti, jog juose nurodytos naujos faktinės aplinkybės, kurios bylą nagrinėjančiam teismui nebūtų buvusios žinomos ir jo nagrinėtos. Priešingų konkrečių argumentų nenurodo ir pati pareiškėja pateiktame pareiškime dėl proceso atnaujinimo. Aplinkybė, jog buto privatizavimo, jo priežiūros, dokumentuose yra vienos pareiškėjos pavardė savaime nelemia kitokių išvadų nei padarytosios teismo įsiteisėjusiu sprendimu, be to, šią aplinkybę pareiškėja jau anksčiau buvo nurodžiusi teismui, taigi, ji teismo buvo įvertinta. Be to, įvertinus pateiktų dokumentų kopijų turinį, akivaizdu, kad apie tokių dokumentų egzistavimą pareiškėja turėjo ir galėjo žinoti anksčiau, teismui nėra pateikta jokių objektyvių duomenų be pačios pareiškėjos abstraktaus teiginio pareiškime, kad faktiškai buvo priešingai.

Įvertinęs pareiškimo turinį bei prie jo pridėtų dokumentų turinį, teismas daro išvadą, kad pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo nenurodo jokių naujų bylos nagrinėjimui esminę reikšmę turinčių aplinkybių, remiasi iš esmės identiškais argumentais, kuriais rėmėsi bylos proceso metu, taip pat teikdama apeliacinį skundą. Teismas sprendžia, kad pareiškime proceso atnaujinimo pagrindu nurodytos aplinkybės neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte naujai paaiškėjusioms aplinkybėms nustatytų kriterijų, todėl nepatvirtina, jog yra pagrindas atnaujinti procesą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti pareiškėjos R. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo, civilinėje byloje pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir valstybės įmonės Turto bankas, bei trečiajam asmeniui M. S. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Ši nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.