Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir valstybės įmonės „Turto bankas“, bei trečiajam asmeniui M. S. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė R. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti jos asmenine nuosavybe ieškovės vardu įregistruotą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Teismas 2017 m. birželio 27 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti. Ieškovė padavė apeliacinį skundą dėl minėto teismo sprendimo, kuriuo prašė Vilniaus apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai.Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė pateikė prašymą, kuriuo prašė iš dalies ar visiškai atleisti ją nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą arba atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki bylos pabaigos, nes yra senyvo amžiaus, vieniša, ligota, jos pajamos yra labai mažos ir tai yra vienintelis ieškovės pragyvenimo šaltinis. Didžiąją dalį pajamų ieškovė turi skirti jai būtiniems vaistams.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi ieškovės R. S. prašymą dėl atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą patenkino iš dalies.

Teismas konstatavo, kad byloje nėra patekta įrodymų apie ieškovės turimą kilnojamąjį turtą, transporto priemones, ieškovės turimas pinigines santaupas. Iš ieškovės pateiktų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažymų apie asmens valstybinį socialinį draudimą ir apie asmeniui išmokėtas išmokas matyti, kad ieškovė dirba ir gauna apie 475 EUR darbo užmokestį per mėnesį, taip pat ji ieškovei mokama apie 257,46 EUR per mėnesį senatvės pensija. Taigi, ieškovės gaunamos pajamos sudaro apie 700 EUR per mėnesį, t. y. artima dviem minimalioms mėnesio algoms. Tokios pajamos ir turimas turtas nepatvirtina ypatingai sunkios ieškovės turtinės padėties ir leidžia daryti išvadą, jog ieškovė yra pajėgi sumokėti dalį žyminio mokesčio už apeliacinį skundą jo padavimo momentu. Byloje taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovo kreditorinius įsiskolinimus tretiesiems asmenims. Tačiau atsižvelgdamas į mokėtino žyminio mokesčio sumos ir ieškovės turtinės padėties santykį, teismas laiko, jog yra pagrindas atleisti ieškovę nuo 75 proc. žyminio mokesčio. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina žyminio mokesčio atidėjimo pagrindo, numatyto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 84 str. Žyminio mokesčio atidėjimas gali būti taikomas tada, kai yra pagrįstų duomenų, patvirtinančių tokius suinteresuoto asmens turtinės padėties pokyčius, kurie leis ateityje sumokėti žyminį mokestį. Teismas sprendė, kad nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė ateityje gaus reikalingų pajamų žyminiam mokesčiui sumokėti, todėl ieškovės prašymas dėl žyminio mokesčio atidėjimo atmetamas.

Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu apeliantė (ieškovė) R. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 27 d. nutartį, kur teismas neatleido nuo žyminio mokesčio dalies (284 EUR) ir visiškai atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar sumažinti šią dalį. Nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovės gaunamos pajamos sudaro apie 700 EUR per mėnesį, o tai yra artima dviem minimalioms mėnesinėms algoms. Teismas neatkreipė dėmesio į realiai gaunamas ieškovės pajamas, kurios yra žymiai mažesnės atskaičius mokesčius. Teismas, nurodęs, kad už apeliacinį skundą mokamas tokio pat dydžio žyminis mokestis kaip ir už ieškinį neatkreipė dėmesio, kad pareiškiant ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudarė 1138 EUR. Ieškovės nuomone nepagrįsta teismo išvada, kad ieškinys yra turtinio pobūdžio, nes ieškovė ieškinyje nurodė, kad tai neturtinio pobūdžio ieškinys.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) (338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti (sumokėti už apeliacinį skundą žyminį mokestį), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad nesutinka su teismo nustatytu žyminiu mokesčiu, kuris turi būti sumokėtas paduodant apeliacinį skundą, o taip pat nesutinka su teismo nutarties dalimi atleisti ieškovę nuo 75 procentų žyminio mokesčio mokėjimo, nes suma kurią teismas įpareigojo ieškovę sumokėti yra per didelė ieškovei.Visų pirma pažymėtina tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-18 nutartimi įvertinęs, kad ieškovė pateikė du vienas kitam prieštaringus procesinius dokumentus – vienas yra atskirasis skundas, kuriame nesutinkama su teismo nutartyje nurodytu žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dydžiu, o kitas – prašymas, kuriame sutinkama su teismo nutartyje nurodytu žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dydžiu, tačiau prašoma nuo jo mokėjimo atleisti/jį atidėti, nusprendė nustatyti ieškovei terminą savo tikrajai procesinei valiai pareikšti – nurodyti, ar ji nesutinka su teismo nustatytais apeliacinio skundo trūkumais, dėl ko skundžia teismo nutartį, ar priešingai – su teismo nustatytais trūkumais sutinka, atsisako atskirojo skundo ir prašo atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo/atidėti mokėjimą. Šalindama šios nutarties trūkumus, ieškovė atsisakė savo atskirojo skundo, kuriuo kvestionavo teismo nustatytą žyminio mokesčio dydį ir palaikė prašymą atleisti ieškovę nuo žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog ieškovė, atsisakiusi atskirojo skundo, kuriuo nesutiko su nustatytu mokėtinu žyminiu mokesčiu, nepagrįstai šį klausimą kelia šioje byloje nagrinėjamame atskirajame skunde, skųsdama nutartį, kuria ji buvo iš dalies atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pažymėtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartis, kuria nustatytas mokėtinas žyminis mokestis už ieškovės paduotą apeliacinį skundą, yra įsiteisėjusi, nutartis nėra panaikinta ar pakeista, todėl ji šalims yra privaloma ir turi būti vykdoma (CPK 18 str.). Todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl ieškovės atskirojo skundo argumentų, susijusių su nustatytu žyminio mokesčio dydžiu nepasisako.CPK 83 str. 1 d. nurodytas sąrašas asmenų, kurie nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami. CPK 83 straipsnio 3 dalis suteikia teismui teisę, asmens prašymu ir atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, iš dalies tokį asmenį atleisti nuo žyminio mokesčio. Įstatymas nenurodo, nuo kokios žyminio mokesčio dalies teismas gali atleisti asmenį, tačiau žyminis mokestis turėtų būti mažintinas tiek, kad neribotų, bet suteiktų asmeniui galimybę kreiptis į teismą ir ginti savo interesus, tačiau kartu žyminis mokestis turi būti toks, kad saugotų kitą proceso šalį nuo galimo piktnaudžiavimo teisėmis. Atleisti pareiškėją beveik nuo visos žyminio mokesčio sumos galima tik išimtiniais atvejais, nes pagal teisinius padarinius toks procesinis veiksmas iš esmės prilygsta visiškam asmens atleidimui nuo žyminio mokesčio, o tai leistina tik konkrečiais įstatymuose nustatytais atvejais (CPK 83 str. 1 d.). Tokiu atveju turi būti vertinami ne tik asmens sunkią turtinę padėtį įrodantys dokumentai, bet ir atsižvelgiama į atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo instituto tikslą, asmens teisinį statusą, jo veiksmus ar neveikimą, taip pat į ginamą teisinį interesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-551/2007). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepatenka į CPK 83 str. 1 d. nurodytų asmenų sąrašą, kurie visiškai atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatleido ieškovės nuo viso žyminio mokesčio mokėjimo. Tačiau teismas, kaip minėta, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, vadovaudamasis CPK 83 str. 3 d., gali atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo.Ieškovė nurodė, kad teismas neteisingai paskaičiavo jos gaunamas pajamas. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė kaip tik pagrįstas išvadas dėl ieškovės gaunamų pajamų. Ieškovės pateiktos pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą tvirtina, kad ieškovės draudžiamos pajamos yra apie 475 EUR, todėl gaunamos pajamos sudarytų apie 400 EUR. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė gauna apie 260 EUR senatvės pensiją. Taigi viso ieškovės gaunamos pajamos atskaičius mokesčius sudaro apie 700 EUR (400 EUR atlyginimas ir 260 Eur senatvės pensija), ką pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas. Duomenų, paneigiančių šias teismo išvadas, ieškovė nepateikė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovo kreditorinius įsiskolinimus tretiesiems asmenims, o gaunamas pajamos atitinka du minimalius atlyginimus. Nors ieškovė pateikė įrodymus, kad turi vienintelį būstą, kuriame gyvena, o transporto priemonių neturi, tačiau banko sąskaitų išrašų su duomenimis apie turimas pinigines lėšas teismui nepateikė, kaip ir nepagrindė savo nurodomų aplinkybių apie dideles išlaidas vaistams. Kita vertus, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsižvelgiant į žyminio mokesčio sumos ir ieškovės pateiktus duomenis apie turtinę padėtį, ieškovės atleidimas nuo 75 proc. žyminio mokesčio mokėjimo, t. y. ieškovės atleidimas nuo didesnės dalies žyminio mokesčio mokėjimo, yra teisingas ir pagrįstas. Be to, atsižvelgtina į tai, kad nuo skundžiamos nutarties priėmimo (2017-08-28) iki nutarties dėl atskirojo skundo nagrinėjimo priėmimo (2018-01-11) praėjo daugiau kaip 5 mėnesiai ir per šį laiką ieškovė, galėjo sukaupti reikalingą žyminiam mokesčiui sumokėti sumą. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai nutarčiai panaikinti, ieškovė nenurodė ir teismas nenustatė, todėl ji paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.). Kadangi ieškovei pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundą sumokėti yra pasibaigęs, nustatytinas naujas terminas žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundą sumokėti ir jo sumokėjimą patvirtinantiems įrodymams pirmosios instancijos teismui pateikti, t. y. terminas nustatytinas iki 2018-01-26 (įskaitytinai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovei R. S. terminą iki 2018 m. sausio 26 d. (įskaitytinai) 284 EUR žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundą sumokėti ir pateikti pirmosios instancijos teismui jo sumokėjimą patvirtinančius įrodymus.