- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-17
- Bylos Nr.
- e2-215-464/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01426-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- D. M.
- Trečiasis asmuo
- R. G.
- Kategorijos
- 3.1.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.5Atleidimas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo
- 3.1.11.4Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų priėmimas ir trūkumų ištaisymas
- 3.1.16Priešieškinis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo D. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės ,,Sirena LT“ ieškinį atsakovui D. M. dėl sutarties nutraukimo ir skolos priteisimo bei atsakovo D. M. priešieškinį ieškovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei ,,Sirena LT“ dėl sutarties pripažinimo nesudaryta, trečiasis asmuo R. G.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) ,,Sirena LT“ 2023 m. gruodžio 15 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį 2024 m. kovo 12 d. patikslinusi, prašė:
1.1. nutraukti jos ir atsakovo D. M. 2019 m. sausio 14 d. sudarytą paskolos sutartį;
1.2. priteisti iš atsakovo D. M. 95 000 Eur skolą, 10 330 Eur palūkanas ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
1.3. priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. liepos 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-364-936/2025 ieškovei iškėlė bankroto bylą, paskyrė nemokumo administratorę. Ieškovės nemokumo administratorė, susipažinusi su jai perduotais bendrovės dokumentais, nustatė, kad 2019 m. sausio 14 d. ieškovė su atsakovu sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 95 000 Eur paskolą. Paskolos suteikimo terminas – 3 metai, už suteiktą paskolą atsakovas įsipareigojo mokėti 0,2 proc. dydžio mėnesines palūkanas. Šalys 2022 m. sausio 14 d. susitarimu paskolos grąžinimo terminą pratęsė iki 2025 m. sausio 14 d. Ieškovės nemokumo administratorė kreipėsi į atsakovą su prašymais sumokėti palūkanas ir grąžinti paskolą, tačiau atsakovas į juos nereagavo. Atsakovas, nemokėdamas palūkanų, iš esmės pažeidė sutartį, todėl ieškovė prašo ją pripažinti nutraukta prieš terminą, priteisti iš atsakovo skolą ir palūkanas.
3. Atsakovas D. M. 2025 m. sausio 10 d. pateikė priešieškinį ir prašė pripažinti 2019 m. sausio 14 d. paskolos sutartį nesudaryta, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad paskolos sutartyje nurodytos pinigų sumos iš ieškovės niekada negavo. Atsakovas sutartį pasirašė paprašytas tuometinės ieškovės vadovės R. G.. Trečiasis asmuo R. G. 2020 metų pradžioje kreipėsi į atsakovą, kuris buvo ieškovės akcininku ir darbuotoju, su prašymu sudaryti ginčijamą paskolos sutartį. Atsakovui paaiškino, kad sutartis reikalinga tam, jog galėtų būti tinkamai sutvarkyta ieškovės buhalterinė apskaita. Atsakovas, pasitikėdamas trečiuoju asmeniu, sutartį pasirašė atgaline data, tačiau jokių pinigų pagal ją negavo. Todėl priešieškiniu atsakovas prašo sutartį pripažinti nesudaryta.
5. Žyminio mokesčio už priešieškinį atsakovas nesumokėjo, nurodydamas, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 83 straipsnio 1 dalies 9 punktą jis nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra atleistas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 14 d. nutartimi nustatė atsakovui D. M. 10 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties gavimo dienos, 1 650 Eur dydžio žyminiam mokesčiui už priešieškinį sumokėti.
7. Atsižvelgęs į CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą bei jį aiškinančią teismų praktiką, teismas nurodė, kad tuo atveju, jeigu likviduojamai dėl bankroto bendrovei pareikšti turtiniai reikalavimai yra tiesiogiai susiję su tokios bendrovės bankroto procesu, pareiškėjai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nepaisant to, kad tokie turtiniai reikalavimai nagrinėjami ne pačioje bankroto byloje. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovo priešieškinio reikalavimas pripažinti paskolos sutartį nesudaryta nėra tiesiogiai susijęs su ieškovės bankroto procesu, todėl ir pagrindo nemokėti žyminio mokesčio už priešieškinį nėra.
8. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartimi atsakovas buvo įtrauktas į ieškovės kreditorių pirmos eilės sąrašą su 15 727,47 Eur finansiniu reikalavimu, kuris patikslintas 2023 m. lapkričio 13 d. nutartimi, šį reikalavimą sumažinant iki 10 687,47 Eur. Taigi, atsakovas jau yra ieškovės kreditoriumi, o priešieškinio reikalavimo pagrindu atsakovo statusas nepasikeis, jo finansinis reikalavimas nepadidės, naujos prievolės ieškovei atsakovo atžvilgiu neatsiras. Todėl teismas neįžvelgė pagrindo CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytai išimčiai dėl žyminio mokesčio mokėjimo taikyti.
9. Nustatęs, kad atsakovas iš esmės ginčija sandorį, kuriuo jam sukurta piniginė prievolė grąžinti ieškovei 95 000 Eur sumą (paskolos sumą), o šio sandorio pripažinimo nesudarytu atveju atsakovas 95 000 Eur dydžio piniginės prievolės išvengtų, teismas priėjo prie išvados, kad žyminis mokestis už tokio pobūdžio reikalavimą apskaičiuotinas nuo 95 000 Eur sumos pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte, šio straipsnio 7 dalyje bei 85 straipsnyje nustatytas taisykles. Atitinkamai, už pareikštą priešieškinį turi būti sumokėtas 1 650 Eur žyminis mokestis ([65 000 Eur x 2 proc.] + 900 Eur x 75 proc.).
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Atsakovas D. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priešieškinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktą bei padarė nepagrįstą išvadą, kad pareikštas priešieškinis nėra susijęs su ieškovės bankroto byla. Teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad nurodytu teisiniu pagrindu nuo žyminio mokesčio yra atleidžiami ieškovai, pareiškę reikalavimus, kurių tenkinimas sukels tiesiogines teisines pasekmes bankrutuojančiai (bankrutavusiai) bendrovei, t. y. lems šios bankrutuojančios (ar restruktūrizuojamos) bendrovės turtinės prievolės kreditoriui (ieškovui) atsiradimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1490-781/2020; 2021 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-16-943/2021; 2021 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-151-407/2021).
10.2. Teismui patenkinus ieškovės ieškinį, atsakovas būtų ne tik kreditoriumi pagal jo anksčiau patvirtintą finansinį reikalavimą, bet taptų ir ieškovės skolininku. Atitinkamai, ieškovės prievolė atsakovui pasibaigtų, konstatuojant, kad atsakovas, turintis kreditorinį reikalavimą, yra ir ieškovės skolininkas. Taigi, ieškovės prievolė atsakovui pakistų.
10.3. Teismui patenkinus atsakovo priešieškinį, jo, kaip kreditoriaus, procesinis statusas bankroto byloje nepasikeistų, bet būtų pripažinta, kad atsakovas nėra skolingas ieškovei. Vadinasi, ieškovės turtinių teisių ir pareigų apimtis pasikeistų, nes atsakovo finansinis reikalavimas būtų tenkinamas iš nemokumo procese ieškovės turimų piniginių lėšų, bet ne Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.126 straipsnyje nustatyta tvarka.
10.4. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 3 straipsnio 2 punkte numatyta, kad vienas iš nemokumo proceso principų yra kreditorių lygiateisiškumo principas. Pagal šį principą panašaus pobūdžio reikalavimus turintiems kreditoriams suteikiamos lygios galimybės dalyvauti nemokumo procese, siekiant savo reikalavimų tenkinimo ir ginant kitas savo teises ir teisėtus interesus. Kadangi atsakovas yra ieškovės kreditorius, jam yra suteiktos lygios galimybės su kitais kreditoriais ne tik tenkinti savo reikalavimus, pareikštus nemokumo byloje, bet ir ginti kitas savo teises bei teisėtus interesus. Atsakovo teisė ir teisėtas interesas yra priešinio reikalavimo ieškovei pareiškimas, ginantis nuo nepagrįsto reikalavimo priteisti skolą pagal nesudarytą paskolos sutartį, kuris neturi būti apmokestintas žyminiu mokesčiu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacijos dalyką nagrinėjamoje byloje sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apeliantui D. M. nustatytas terminas žyminiam mokesčiui už priešieškinį sumokėti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantas laikosi pozicijos, kad specialaus subjekto – bankrutuojančio juridinio asmens, pradėtoje civilinėje byloje jo pareikštas priešieškinis žyminiu mokesčiu negali ir neturi būti apmokestintas vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu teisiniu pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto pozicija iš esmės sutinka.
12. Pagal bendrąją taisyklę visi teisme reiškiami reikalavimai yra apmokestinami žyminiu mokesčiu, išskyrus CPK 83 straipsnio 1 dalyje nustatytus konkrečius atvejus, kai asmenys yra atleidžiami nuo pareigos mokėti žyminį mokestį. Nagrinėjamu atveju atskirajame skunde yra keliamas CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyto atleidimo nuo pareigos mokėti žyminį mokestį pagrindo aiškinimo klausimas. Šioje teisės normoje nustatyta, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys – bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Vadinasi, būtina nustatyti dvi aplinkybes – ar apeliantas siekia pareikšti turtinį reikalavimą, ir ar šis reikalavimas reiškiamas nemokumo (bankroto) byloje.
13. Viena vertus, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje teismo nutartyje pagrįstai nurodė, kad pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinta teisės norma yra aiškinama kaip atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrindas būtent tos bankrutuojančios bendrovės, kuriai yra pareiškiamas konkretus turtinis reikalavimas, bankroto byloje arba jis turi būti susijęs su šios bankrutuojančios bendrovės (esančios atsakove byloje) skoliniu įsipareigojimu ieškovui. Nurodytu pagrindu nuo žyminio mokesčio atleidžiami ieškovai, pareiškę reikalavimus, kurių tenkinimas sukels tiesiogines teisines pasekmes bankrutuojančiai (bankrutavusiai) bendrovei, t. y. lems šios bankrutuojančios (ar restruktūrizuojamos) bendrovės turtinės prievolės kreditoriui (ieškovui) atsiradimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1490-781/2020; 2021 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-16-943/2021).
14. Kita vertus, tiesioginių teisinių pasekmių sukėlimas bankrutuojančiai bendrovei, kaip pagrindas pripažinti, kad ginčas yra susijęs su bendrovės bankrotu ir todėl žyminis mokestis neturi būti mokamas, kiekvienu atveju turi būti vertinamas individualiai. Tokia situacija, kai apeliantas, pareikšdamas priešieškinį ir prašydamas 2019 m. sausio 14 d. paskolos sutartį pripažinti nesudaryta, siekia ne bankrutuojančios bendrovės prievolių jam atsiradimo pripažinimo, bet pats siekia išvengti turtinės prievolės bankrutuojančiai bendrovei vykdymo pagal jos pareikštą reikalavimą dėl skolos priteisimo (t. y. siekia įrodyti, kad jam nekyla nei prievolė grąžinti 98 000 Eur, nei sumokėti kompensuojamąsias palūkanas), negali būti interpretuojama kaip su bankroto procesu nesusijusio ginčo inicijavimas.
15. Kaip jau buvo pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, tuo atveju, jeigu bankrutuojančios bendrovės atžvilgiu pareikšti turtiniai reikalavimai yra tiesiogiai susiję su tokios bendrovės bankroto procesu, pareiškėjai turi būti atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nepaisant to, kad tokie turtiniai reikalavimai nagrinėjami ne pačioje bankroto byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1857/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-510/2014; 2023 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1026-553/2023).
16. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau buvo sprendžiamas ir toks CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto aiškinimo bei taikymo klausimas, kai bankrutuojančio juridinio asmens pradėtoje civilinėje byloje atsakovas pareiškė priešieškinį, prašydamas išreikalauti iš ieškovės, bankrutuojančios bendrovės, jos neteisėtai valdomą kilnojamą turtą, tokiu reikalavimu siekdamas išvengti turtinės prievolės bendrovei vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-510/2014). Minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2-510/2014, siekiant pasisakyti dėl CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymo, buvo sudaryta trijų teisėjų kolegija, nors bylos pagal atskiruosius skundus nagrinėjamos vieno teisėjo. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad priešieškinio turtinis reikalavimas toje byloje buvo nukreiptas į bankrutuojančios bendrovės turtą, prašant jį išreikalauti iš bankrutuojančios bendrovės neteisėto valdymo, konstatavo, kad toks ginčas yra betarpiškai susijęs su ieškovės teisminiu bankroto procesu. Nurodė, kad pagal tokį priešieškinio reikalavimą priimtas teismo sprendimas sukels tiesiogines teisines pasekmes bankrutuojančiai bendrovei, todėl ir žyminis mokestis neturi būti mokamas.
17. Nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi labai panaši faktinė situacija, nes bylos baigtis gali turėti tiesioginių materialinių teisinių padarinių specialiam subjektui – bankrutuojančiam juridiniam asmeniui. Galiojančiose civilinio proceso teisės normose nustatytos dvi atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio priemonės – priešinis ieškinys ir atsiliepimas (atsikirtimai) į ieškinį (CPK 142, 143 straipsniai). Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodo nesutikimo su ieškiniu motyvus, t. y. atsikirtimus į ieškovo reikalavimus (CPK 142 straipsnio 2 dalis), tačiau negali reikšti savarankiškų reikalavimų. Nurodytų gynimosi priemonių pasirinkimas tenka atsakovui ir priklauso nuo jo siekiamo rezultato. Jeigu atsakovas yra pasyvioji šalis, jis savo atsikirtimus gali išdėstyti atsiliepime į ieškinį, tačiau jeigu atsakovas reiškia savarankiškus reikalavimus ieškovui (veikia aktyviai), pastarieji turi būti suformuluoti pasirenkant kitą gynybos priemonę – reiškiant priešieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-823/2024, 24 punktas). Apeliantui pasirinkus aktyvų veikimą ir pareiškus priešieškinį dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta, jo patenkinimo atveju ieškovės turtinė padėtis pasikeistų – ji prarastų debitorinį reikalavimą apeliantui, t. y. jos turto masė sumažėtų, o jos ieškinio dėl 98 000 Eur skolos ir palūkanų priteisimo patenkinimas nebūtų galimas.
18. Šiame kontekste pažymėtina dar ir tai, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytas atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindas yra nustatytas atsižvelgiant į tai, jog bankrutuojantis juridinis asmuo gali neturėti pakankamai lėšų ar turto, iš kurio ieškovui arba turtinius reikalavimus pareiškiančiam asmeniui būtų atlygintas jo sumokėtas žyminis mokestis. Todėl tokiu reglamentavimu, be kita ko, užtikrinamas ir šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, nes pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą bankrutuojančios ir restruktūrizuojamos bendrovės nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atleidžiamos (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-253-464/2015; 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-516-790/2024). Taigi, kaip pagrįstai teigiama apelianto atskirajame skunde, nustačius jam pareigą sumokėti žyminį mokestį, nuo kurio mokėjimo šioje byloje ieškovė yra atleista, būtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.
19. Darytina išvada, kad atsakovo priešieškiniu reiškiamas turtinis reikalavimas bankrutuojančios bendrovės atžvilgiu laikytinas atveju, atitinkančiu CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte reglamentuoto atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrindą. Atitinkamai, apeliantui pareiga mokėti žyminį mokestį už pareikštą bankrutuojančiai ieškovei turtinį reikalavimą nekyla, o kitokią išvadą padaręs pirmosios instancijos teismas suklydo. Todėl skundžiama pirmosios instancijos tesimo nutartis panaikinama, o priešieškinio priėmimo klausimas perduodamas pagal kompetenciją pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 14 d. nutartį panaikinti ir atsakovo D. M. priešieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.