Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – R. K. atstovo advokato Aivaro Raišučio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas, Apylinkės teismas) 2025 m. vasario 11 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. 2025 m. kovo 13 d. Kauno apygardos teisme gautas VMI atsiliepimas į R. K. atstovo advokato Aivaro Raišučio apeliacinį skundą, kuriame VMI atstovė viršininko pavaduotoja, atliekanti viršininko funkcijas, E. R. prašo apeliacinį skundą atmesti.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. K. atstovo advokato Aivaro Raišučio apeliacinis skundas atmestinas.

4. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde R. K. atstovas advokatas Aivaras Raišutis, nesutikdamas su skundžiamu nutarimu, nurodo, kad R. K. negali būti traukiama administracinėn atsakomybėn už bendrovės kreditorių eiliškumo pažeidimą, nes byloje nėra pateikta jokių banko „Luminor“ bendrovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašų nei 2023 m. vasario 3 d. – 2023 m. kovo 19 d. laikotarpiu, nei kitu, todėl Apylinkės teismas negalėjo jais remtis. Atitinkamai, neturint minėtų mokėjimų išrašų, R. K. ir jos advokatas neturėjo jokios objektyvios galimybės nei pasisakyti, nei pareikšti jokių procesinių prašymų dėl jų. Apelianto įsitikinimu, R. K. nubaudus administracine tvarka pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, nesant jai inkriminuotos veikos objektyviosios pusės įrodymų, buvo padarytas esminis administracinio proceso normų pažeidimas.

5. Vertinant Apylinkės teismo priimto nutarimo pagrįstumą, visų pirma pažymėtina, kad remiantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vadinasi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

6. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo kvalifikavimui aktualius faktinius ir teisinius aspektus, konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 11 d. nutarimu R. K. pagrįstai pripažinta kalta ir nubausta pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad skundžiamame nutarime buvo remtasi neegzistuojančiais įrodymais, tai yra, banko „Luminor“ bendrovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašais už laikotarpį nuo 2023 m. vasario 3 d. iki 2023 m. kovo 19 d., kuomet R. K. ėjo bendrovės direktorės pareigas, tačiau apygardos teismas sprendžia, jog administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir nutarime išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad R. K. kaltė, padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, yra visiškai įrodyta. Skundžiamas nutarimas yra motyvuotas, su jame padarytomis išvadomis apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti, jų detaliai nebekartoja.

7. ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Aptariamo nusižengimo sudėtis yra formalioji, jos objektyvieji požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kurį iš straipsnio dispozicijoje išvardytų pažeidimų padarymą. Kauno apylinkės teismo nutarimu R. K., kaip bendrovės vadovė, pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nubausta už tai, kad padarė vieną iš šioje ANK normoje išvardytų alternatyvių veikų – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą.

8. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 6.9301 straipsnio nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio ir jų paskirtis yra palaikyti finansinę drausmę neturinčio pakankamai pinigų sumokėti visų skolų skolininko mokėjimų eiliškumo srityje. Šios normos tikslas yra užtikrinti pirmiausia labiausiai pažeidžiamų kreditorių, vėliau – viešųjų finansų valdytojų (kreditorių) interesus, taip pat kreditorių, turinčių teisę į priverstinį skolų išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus, ir paskutine eile atsiskaityti su likusiais kreditoriais pagal mokėjimo dokumentus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-219/2018).

9. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde neginčijama, kad laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 2 d. iki 2023 m. gegužės 18 d., tai yra, laikotarpiu kai nuo 2023 m. vasario 3 d. iki 2023 m. kovo 19 d. susidarė mokestinė nepriemoka VMI ir buvo pažeista atsiskaitymo su kreditoriais tvarka, bendrovės direktorės pareigas ėjo R. K. (1 t., b. l. 27-28). Apeliacinis skundas iš esmės motyvuojamas tik tuo, kad byloje nėra banko „Luminor“ bendrovės banko sąskaitos

Nr. (duomenys neskelbtini) išrašų už laikotarpį nuo 2023 m. vasario 3 d. iki 2023 m. kovo 19 d. bei išrašų už jokius kitus laikotarpius. Tai yra, ginčijamas Apylinkės teismo atliktas įrodymų vertinimas, jų pagrindu nustatytos faktinės bylos aplinkybės bei teisinis jų vertinimas, pateikiant savą situacijos bei įrodymų vertinimą bei nurodant, kad Apylinkės teismas rėmėsi neegzistuojančiais įrodymais, todėl buvo padarytas esminis administracinio proceso normų pažeidimas, tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai visiškai nepagrįsti. Pažymėtina, kad byloje yra 2024 m. balandžio 18 d. „Luminor“ banko pateiktas raštas Nr. RNA-12919, iš kurio matyti, kad bankas pateikė bendrovės išrašus už laikotarpį nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2024 m. balandžio 17 d. (1 t., b. l. 34). Toliau byloje matomi minėti banko išrašai, kuriuose nurodyta, kiek kiekvieną iš šių mėnesių bendrovė buvo skolinga VMI. Tai yra, 2023 m. vasario 3 d. bendrovė buvo skolinga 20 259,41 Eur, 2023 m. kovo 2 d. – 11 905,40 Eur, 2023 m. kovo 3 d. –

11 909,86 Eur, 2023 m. kovo 17 d. – 6 132,47 Eur, 2023 m. kovo 19 d. – 6 134,29 Eur

(1 t., b. l. 35-39). Taip pat nors R. K. gynėjas teismo posėdyje Apylinkės teisme metu nurodė, kad R. K. skola VMI sistemingai mažėjo, tačiau iš bendrovės mokėjimų balansų matyti, kad įmonės skola VMI 2023 m. balandžio 28 d. buvo 21 604,94 Eur, o 2024 m. gegužės 15 d. –

38 925,22 Eur (1 t., b. l. 101-102). Prie bylos taip pat pridėti ir banko „Luminor“ bendrovės sąskaitos išrašai esantys 7-8 prieduose, CD diske (1 t., b. l. 54) iš kurių matyti, kad nepaisant aukščiau aptartų turimų įsiskolinimų VMI, R. K. laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 3 d. iki 2023 m. kovo 19 d., pažeisdama atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo tvarką, iš bendrovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais – UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, žemės ūkio bendrove „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, R. B., E. K. ir kita). Taigi, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo R. K. gynėjas, Apylinkės teismas, remdamasis bendrovės banko sąskaitos Nr.

(duomenys neskelbtini) (Eur) išrašais už laikotarpį nuo 2023 m. vasario 3 d. iki 2023 m. kovo

19 d., laikėsi įstatymų ir administracinio proceso normų nepažeidė bei pagrįstai vertino šiuos įrodymus tiek atskirai, tiek visų byloje esančių įrodymų kontekste.

10. Be to, atsižvelgiant į tai, kad kaip jau nustatyta aukščiau, „Luminor“ banko bendrovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašai, iš kurių matyti tiek bendrovės turimi įsiskolinimai VMI, tiek piniginių lėšų pervedimai kitiems kreditoriams, pažeidžiant atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą byloje yra pridėti, atmestini ir apeliacinio skundo argumentai, jog buvo padarytas administracinio proceso normų pažeidimas tuo aspektu, kad R. K. ir jos gynėjas minėtų išrašų neturėjo, su jais susipažinę nebuvo, o neturint minėtų mokėjimų išrašų, R. K. ir jos advokatas neturėjo jokios objektyvios galimybės nei pasisakyti, nei pareikšti jokių procesinių prašymų dėl jų. Aukštesnysis teismas pažymi, kad pats R. K. gynėjas teismui pateikė turimą bylos medžiagos kopiją, iš kurios matyti, kad R. K. gynėjo turimoje byloje yra „Luminor“ banko bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašai nuo 2023 m. vasario 3 d. iki 2023 m. kovo 19 d., kuriuose atsispindi bendrovės turimi įsiskolinimai VMI. Tuo tarpu banko išrašų, iš kurių matyti, kad laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 3 d. iki 2023 m. kovo 19 d., pažeisdama atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo tvarką, iš bendrovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) R. K. vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, R. K. gynėjo pateiktoje medžiagoje išties nėra, tačiau todėl, kad minėti išrašai yra prie bylos pridėtame CD diske, o ne bylos lapuose (b. l. 54, priedai 7-8). Akivaizdu, kad tuo atveju, jei R. K. ir jos gynėjas susipažino su administracinio nusižengimo byla, apie aptariamo CD disko egzistavimą neabejotinai turėjo žinoti. Juolab, kad VMI savo pareiškime nurodydama, kad prideda bendrovės turimų atsiskaitomųjų sąskaitų banke išrašus, paaiškino, kad jie yra 7-8 prieduose. Taigi, kilus neaiškumams dėl banko išrašų, tiek R. K., tiek jos gynėjas, turėjo įstatymuose numatytą galimybę susipažinti su šia byloje esančia medžiaga, o jei to nepadarė, tai tik dėl savo pačių nepakankamo atsakingumo ir rūpestingumo. Pažymėtina ir tai, kad teismo posėdžio Apylinkės teisme metu, teisėjai paklausus R. K. ar ši yra susipažinusi su VMI pareiškime nurodytais banko sąskaitos išrašais, ši atsakė, kad yra susipažinusi bei jokių su banko išrašais susijusių klausimų teisėjai neuždavė, neneigė, kad atliko mokėjimus pažeisdama kreditorių eiliškumo tvarką. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad R. K. ar jos gynėjui būtų neleista susipažinti su bylos medžiaga, tokiu būdu pažeidžiant jų teises, priešingai, pateikdamas apygardos teismui skenuotą bylos medžiagą, R. K. gynėjas patvirtino, kad teisė susipažinti su bylos medžiaga tiek advokatui, tiek jo ginamajai buvo suteikta, o aplinkybė, kad R. K. ir jos gynėjas susipažindami su bylos medžiaga nebuvo pakankamai atidūs, nėra teismo atsakomybės klausimas.

11. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors kaip nustatė Apylinkės teismas, R. K. veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios, vis dėl to, apygardos teismas sprendžia, kad byloje nustatyti objektyvūs duomenys patvirtina administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį veikus pasyviai ir aplaidžiai. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas ir neatsargia kaltės forma. ANK 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo. Šio ANK 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas laikomas padarytu dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. R. K., būdama bendrovės vadove, būdama atsakinga už finansinius dokumentus, privalėjo žinoti vadovaujamos bendrovės finansinę būklę, jos galimybes vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus, todėl privalėjo nedelsdama veikti, kai finansinė padėtis pasikeitė taip, kad kilo bendrovės nemokumo grėsmė, tačiau nagrinėjimu atveju ji to nepadarė, priešingai – pasirinko kitokią schemą, kuomet atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, tačiau taip neužtikrino CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų su kreditoriais grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, ir tokiu būdu padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusižengimą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą daro išvadą, kad materialiosios teisės norma – ANK 120 straipsnio 1 dalis – R. K. padarytam pažeidimui pritaikyta tinkamai.

12. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-12-628/2019, 2AT-28-303/2020). Įmonė pati savaime savo veiksnumo nerealizuoja, tai jos vardu daro jos valdymo organas (organai), pareiga užtikrinti visų įmonės veikloje reikšmingų teisės aktų reikalavimų laikymąsi tenka jos vadovui, šiuo konkrečiu atveju – direktorei R. K..

13. Apibendrinus aukščiau paminėta, aukštesnysis teismas daro išvadą, jog Apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Taip pat Apylinkės teismas nepažeisdamas ANK 32, 34 straipsnio reikalavimų, paskyrė adekvačią ir proporcingą mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali, baudą, tai yra 400,00 Eur (keturis šimtus eurų 00 ct). Aukštesnės instancijos teismo įsitikinimu, Apylinkės teismo R. K. paskirta administracinė nuobauda nelaikytina jos teises suvaržanti labiau nei tai būtina pasiekti administracinės nuobaudos tikslams, todėl naikinti skundžiamą Apylinkės teismo nutarimą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įgalioto atstovo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra. Aukštesnės instancijos teismo įsitikinimu, byloje nėra jokių nepašalintų abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės, pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje reikšmingų teisės aktų nuostatomis, teismų praktika ir byloje esančių įrodymų visetu, pateikė aiškias ir motyvuotas išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo ir teisinio jų vertinimo. Taigi, nėra pagrindo tenkinti R. K. gynėjo advokato Aivaro Raišučio apeliacinio skundo reikalavimo grąžinti bylą iš naujo nagrinėti žemesnės instancijos teismui, ar, juo labiau, nutraukti R. K. atžvilgiu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį pradėtą administracinio nusižengimo teiseną.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – R. K. atstovo advokato Aivaro Raišučio apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. vasario 11 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.