Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-11-26 · Administracinė byla Nr. eI-7510-428/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-26
Bylos Nr.
eI-7510-428/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01390-2019-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolanta Medvedevienė
Pareiškėjas
A. G.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-7510-428/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01390-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 26 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Medvedevienė,sekretoriaujant Gediminui Laukevičiui,dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokato padėjėjai R. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. (A. G.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas skunde ir jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog bausmę Kybartų pataisos namuose jis atliko nuo 2014-02-11. Nurodė, jog buvau laikomas įvairiuose būriuose, kamerose bei baudos izoliatoriuose. Drausmės grupėje bausmę atliko nuo 2017-12-26 iki 2019 metų birželio mėnesio. Atliekant bausmę Kybartų pataisos namuose 10, 118, 115 kamerose nebuvo užtikrintas natūralus, dirbtinas apšvietimas. Langai kamerose dengti neteisėtai įrengtomis perteklinėmis grotomis, per kurias nepatenka dienos šviesa. Dėl to tapo irzlus, agresyvus, nuo streso, depresijos suprastėjo regėjimas, akys tapo paraudusios ir sausos. Kamerose nuo lubų nuolat krito atsilupęs tinkas, kartais valgant tiesiai pakliūdavo į lėkštę, todėl maistą tekdavo išmesti. Kamerose nuolat šalta, laikosi drėgmė. Nebuvo išduodami elektriniai ventiliatoriai, negalėdavo išvėdinti patalpų, todėl vasaros metu kamerose buvo nepakenčiamai karšta ir drėgna, temperatūra siekdavo iki 35 laipsnių karščio. Kybartų pataisos namuose nuo 2015 metų įrengta ryšio blokavimo sistema, kuri eksploatuojama grubiai pažeidžiant Lietuvos higienos normą. Kadangi blokatorius yra seno pavyzdžio ir nuolatinės spinduliuotės. Pareiškėjas jautė nuolatinį mieguistumą, galvos skausmus. Dėl to buvo priverstas kiekvieną dieną kreiptis į pataisos namų gydytoją dėl nepakeliamų galvos skausmų. Visų kamerų, kuriose buvau kalinamas, sanitarinių mazgų būklė ir jų priežiūra buvo netinkama: prausyklose, dušinėse ir tualeto patalpose neveikė arba buvo apgadinti sanitarinių mazgų įrenginiai (kriauklių čiaupai, dušo maišytuvai, jų rankenėlės, klozetų vandens nuleidimo mechanizmai), nešvarios sienos ir lubos, atšokę dažų ir tinko sluoksniai, suskaldytos plytelės, sanitarinių mazgų patalpose neužtikrinta švara, tualetų kabinose primėtyta nuorūkų, prausyklos grindys šlapios ir slidžios (vandens nutekėjimo vietose trūksta grindų nuolydžio), neužtikrinamas asmens privatumas naudojantis tualetu, nes tualetų kabinose nėra galimybės užsirakinti. 6-ame būryje yra įrengtos dvi dušų patalpos. Vienoje patalpoje nėra prieškambario ir ventiliacijos, ant lubų esantis tinkas atsilupęs. Nuo vandens garų susikaupę lašai su tinku ir kalkėmis krenta tiesiai ant galvos. Kitoje dušo patalpoje dušai nėra atskirti pertvaromis. Be to, į dušą vienu metu vesdavo po 20 žmonių, per pusvalandį tekdavo spėti visiems nusiprausti, pasikeisti patalynė ir grįžti į kameras. Per tokį trumpą laiką nebuvo įmanoma viską suspėti padaryti, nes tenka laukti eilėse. Dalis dušo įrangos neveikė, dušai įrengti labai arti vienas kito, tarp jų nėra pertvarų. Dušo patalpose nėra pakankamai sieninių pakabų, todėl tenka drabužius, rankšluosčius dėti ant šlapių grindų. Duše yra vienintelis veidrodis, nėra dušo kilimėlių. Be to, dušo patalpose būna žema temperatūra. Į dušo patalpas tenka eiti per lauką. Dar 2015 metais Marijampolės visuomenės sveikatos centro Vilkaviškio skyrius atliko oro temperatūros matavimus, taip pat analogiškus matavimus atliko Nacionalinio visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Kauno skyrius. Dušo persirengimo kambaryje buvo nustatyta 14-16 laipsnių šilumos temperatūra. Tualetų patalpos taip pat neturi jokių sienelių ar pertvarų, kas itin žemina pareiškėjo orumą. Taip pat trūko džiovyklų drabužiams ir avalynei, dėl to nebuvo kur išsidžiovinti rūbų bei avalynės. Be to, visos kamerų tipo patalpos, kuriose buvau laikomas, neatitiko higienos normų reikalavimų. Nebuvo ventiliacijos, gyvenamosiose patalpose visada buvo drėgna ir dėl tokio drėgnumo ant sienų ir lubų atsirado pelėsis, nuo lubų ir sienų krito tinkas. Dėl netinkamos ventiliacijos nuolat trūkdavo oro, todėl dažnai skaudėjo galvą. Kameros nebuvo dezinfekuojamos. Spintelių stalčiuose veisiasi tarakonai, todėl juose laikyti jokių asmeninių daiktų ar maisto negalėjau. Pagalvės užvalkalo ir paklodės keitimas tik vieną kartą per savaitę higienos prasme yra absoliučiai nepriimtinas. Kai kuriais atvejais, pvz. asmeniui peršalus ir prakaituojant, antra paklodė ir antras pagalvės užvalkalas yra būtinybe. Tačiau jokie čiužinio užvalkalai, kaip ir antras pagalvės užvalkalas bei antra paklodė, nebuvo išduodami. Minkštasis lovos inventorius geriausiu atveju yra tik dezinfekuojamas, tačiau nėra išvalomas (išskalbiamas), kaip to reikalauja higienos norma. Dezinfekavimas nepašalina į minkštąjį lovos inventorių įsigėrusio prakaito, kūno riebalų, dulkių ir nemalonaus kvapo. Kameros buvo perpildytos, sąlygos jose nežmoniškomis, kankinančios ir žeminančios orumą. Visose kamerose, kuriose buvau laikomas, trūko gyvenamojo ploto. Kybartų sektoriaus kamerose, kurių plotas apie 12 kv. m, periodiškai buvau kalinamas su daugiau nei trimis asmenimis, t. y. trimis, keturiais. 115 kameroje visada buvo su dar trimis nuteistaisiais, tačiau kamera pritaikyta ne daugiau kaip trims nuteistiesiems. Dalį kameros ploto užėmė baldai, sanitarinis mazgas, dėl to vienam nuteistajam tekdavo mažiau nei 3 kv. metrai gyvenamo ploto. 6-ojo būrio pasivaikščiojimo kiemelio sienos skardinės, vasaros metu skarda įkaista ir tampa nepakeliamai tvanku ir karšta, temperatūra siekdavo iki 40 laipsnių, trūkdavo oro. Be to, nėra pareigūnų iškvietimo mygtuko, todėl staiga pablogėjus sveikatos būklei, pagalbos sulaukti galimybės nėra. Pasivaikščiojimo kiemelio plotas mažas, kuriame dar įrengtas suolelis ir lygiagretės, kurios užima didžiąją dalį kiemo ploto. Į kiemą pasivaikščioti išvesdavo 1-2 kartus per savaitę ir tik vienai valandai. Tai prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3] išaiškinimui (toliau – ir [CPT/Inf (92) 3] išaiškinimas) ir pagal EŽTT praktiką Konvencijos 3 straipsniui. Atliekant bausmę drausmės grupėje, pasivaikščiojimo kieme nebuvo įrengtas sporto inventorius, dėl to negalėjau mankštintis. Marijampolės PN Kybartų sektoriuje nebuvo tinkamai organizuotas nuteistųjų maitinimas. Marijampolės PN Kybartų sektoriaus virtuvėje pamainomis dirba tik dvi virėjos ir keli pagalbiniai darbininkai iš nuteistųjų tarpo, kurie neturi reikiamų leidimų dirbti su maistu. Maistas patiekiamas nepakankamos temperatūros. Maistas yra sudedamas į lėkštes ir išdėliojamas ant stalo prie išdavimo langelio, todėl išdavimo metu būna šaltas. Visi pažeidimai buvo nustatyti 2017 metais ir įvardinti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus A. N. 2017-06-30 ataskaitoje Nr. 2017/1-63 Dėl žmogaus teisių padėties Kybartų pataisos namuose ir Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje bei buvo rekomenduota imtis priemonių užtikrinant, kad būtų užtikrinta minėtų teisės aktų pažeidimų pašalinimas, tačiau iki šios dienos Kybartų pataisos namuose nebuvo imtasi jokių priemonių šalinant pažeidimus. Kalėdamas Marijampolės pataisos namuose Kybartų sektoriuje patyrė didelę emocinę, psichologinę bei moralinę žalą, depresiją, neigiamus išgyvenimus, kančią, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, gyvenimo kokybės pablogėjimą. Pareiškėjas dėl valstybės valdžios institucijos ir pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo, taip kaip pagal įstatymus darbuotojai privalėjo veikti), kalėdamas nuo 2017-12-26 iki 2019-07-01 (du metai 7 mėnesiai), patyrė didžiulį, ilgai trunkantį dvasinį stresą, smuko savivertė, išsivystė nemiga, patyrė dvasinius skausmus, išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo su artimaisiais galimybės sumažėjimą, baimę dėl savo gyvybės, ir sveikatos.

Atsiliepimas

Atsakovė teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Prašo teismo taikyti pareiškėjui senaties terminą laikotarpiui nuo 2014-02-11 iki 2016-07-05. Nurodė, kad jog šiuo metu galiojanti Lietuvos higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja natūralaus apšvietimo intensyvumo. Dirbtinis apšvietimas visose kamerose yra ne mažesnis, nei 200 lx, kas atitinka HN 134:2015 reikalavimus. Langai kamerų tipo patalpose atitinka teisės aktuose numatytus reikalavimus. Todėl pareiškėjo teiginiai dėl netinkamų langų bei perteklinių grotų įrengimo yra visiškai nepagrįsti. Kamerų tipo patalpose iki 15 parų ir nuteistųjų bendrabutyje yra įrengta šachtinė ištraukiamoji ventiliacija, o taip pat galima ir ventiliacija per atvertus langus. Pažymėtina, jog lubų vaizdas yra trumpalaikis ir nereikšmingas poveikis, kadangi gyvenamųjų patalpų einamieji remontai atliekami nuolat. Remontai atliekami pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Įstaiga užtikrina tinkamą temperatūrą, kadangi pataisos namų teritorijoje yra nuolat veikianti katilinė ir reikiamą temperatūrą palaiko gyvenamosiose patalpose įrengti radiatoriai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta galima teigti, jog įstaigos teritorijoje esanti katilinė leidžia užtikrinti tinkamą patalpų temperatūrą. Patalpų einamieji remontai pagal poreikį atliekami nuolat, todėl drėgmės patalpose nėra. Taip pat svarbu paminėti, jog patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo gyvenamąsias patalpas, neturi problemų dėl atsirandančios drėgmės. Švarios ir tvarkingos aplinkos sukūrimas priklauso ne tik nuo pataisos įstaigos, bet ir nuo pareiškėjo bei kitų nuteistųjų valios. Taip pat svarbu paminėti, jog Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai yra ne kartą tikrinę pataisos namų gyvenamąsias patalpas ir pažeidimų nenustatydavo. Pareiškėjo teiginys, jog patalpos nebuvo aprūpintos elektriniais ventiliatoriais yra nepagrįstas, kadangi reikiama temperatūra buvo nuolat palaikoma Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus teritorijoje veikiančios katilinės pagalba, o tinkama ventiliacija užtikrinta galimybe atidarant langus bei įrengta ventiliacija. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos higienos normų reikalavimus HN 80:2015, elektromagnetinis laukas darbo vietoje ir gyvenamojoje aplinkoje turi būti 10kHz - 300GHz radijo dažnių juostoje. Informuojame, jog Marijampolės pataisos namai Kybartų sektorius šį reikalavimą užtikrina. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nėra duomenų, jog jis būtų kreipęsis į Pataisos įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybą dėl nuolatinio galvos skausmų, kurie būtų sukelti būtent dėl ryšio blokatorių. Taip pat svarbu paminėti, jog dėl ryšio blokatorių pareiškėjas nesikreipė nei į Pataisos įstaigos administraciją pateikdamas skundus ar prašymus. Atkreiptinas dėmesys, jog nei viename teisės akte nėra numatyta, jog nuteistiesiems būtų leidžiama patiems užsirakinti gyvenamosiose, bendro naudojimo ar sanitarinių mazgų patalpose. Manytina, jog užraktų nebuvimas tualeto patalpose yra susijęs su pačių nuteistųjų tame tarpe ir pareiškėjo saugumo. Tokiu atveju įvykus nenumatytiems incidentams Pataisos įstaigos pareigūnai gali netrukdomai patekti į patalpas. Nors nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde nurodo, jog naudojantis tualetu nebuvo užtikrintas jo privatumas, tačiau galimybės užsirakinti tualete nebuvimas nesudaro pagrindo konstatuoti, jog Marijampolės pataisos namuose Kybartų sektoriuje pareiškėjui naudojantis tualetu nebuvo užtikrintas jo privatumas, be to, kaip jau minėta ir teisės aktai nenumato, jog pataisos namų patalpose turi būti įrengtos rakinamos tualeto kabinos. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamentas, 2017-04-19 patikrinimo akte taip pat nurodė, jog Higienos norma 134:2015 nereglamentuoja persirengimo kambario ar dušo kabinos įrengimo dušo patalpoje. Patalpų aprūpinimo normos tik numato, kad dušo patalpos prieškambaris aprūpinamas suolu, kilimėliu, veidrodžiu bei sienine pakaba drabužiams, o dušo patalpa aprūpinama dušo sieteliais, lentynėle higienos priemonėms bei guminiais kilimėliais. Pažymėtina, jog Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus dušo patalpos įrengtos vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Kaip jau minėta Visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai yra tikrinę Kybartų sektorių, ar patalpos įrengtos vadovaujantis teisės aktų reikalavimais taip pat ar esanti švara gyvenamosiose bei bendro naudojimo patalpose (tame tarpe ir dušo patalpose), atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus, ir pažeidimų nenustatydavo. Kamerose gyvenančių nuteistųjų patalynė ir drabužiai yra skalbiami centralizuotai įstaigos skalbykloje pataisos namų direktoriaus patvirtinta tvarka. Tą dieną, kai nuteistiesiems suteikiamas dušas, pagal patvirtintą grafiką, tą dieną skalbiama ir patalynė bei drabužiai. Pažymėtina, jog nuteistajam atvykus į laisvės atėmimo vietą, jam nemokamai išduodamas čiužinys, pagalvė ir antklodė, jei nuteistasis neturi nuosavos patalynės, jam papildomai išduodama paklodė, užvalkalas pagalvei ir užvalkalas antklodei. Nuteistajam yra išduodami 2 komplektai, kad skalbimo dieną nuteistasis nešvarų patalynės komplektą galėtų priduoti skalbti, o švarų naudoti. Minkštasis inventorius nuteistiesiems yra išduodamas naujas arba dezinfekuotas. Ekonomiškai yra netikslinga nuteistiesiems, kurių bausmės atlikimo laikas trumpesnis už inventoriaus eksploatacijos terminus, išduoti naują inventorių, todėl tokiais atvejais nuteistiesiems yra išduodamas dezinfekuotas, eksploatacijai tinkamas minkštasis inventorius. Kaip jau minėta, kamerų tipo patalpose esančių nuteistųjų patalynė skalbiami centralizuotai įstaigos skalbykloje pataisos namų direktoriaus patvirtinta tvarka. Todėl pareiškėjo teiginiai, jog minkštasis inventorius buvo purvinas bei dvokiantis yra visiškai nepagrįsti. Pareiškėjui buvo užtikrintas tinkamas gyvenamasis plotas patalpose. Laikotarpyje nuo 2019-02-07 iki 2019-07-05 vienam nuteistajam tenkantis gyvenamųjų patalpų plotas buvo nuo 2,35 iki 16,49 m². Laikotarpyje nuo 2018-09-18 iki 2018-09-25 pareiškėjui bausmę atliekant bendrabučio tipo patalpose vienam nuteistajam tenkantis plotas buvo 3,00 m². Nors minėtais laikotarpiais minimalus gyvenamųjų patalpų plotas bendrabučio ir kamerų tipo patalpose buvo mažesnis nei numatyta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, tačiau šis pažeidimas yra tik formalaus pobūdžio ir objektyviai negalėjo sukelti tokio lygio neigiamų pasekmių (išgyvenimų ir pan.), kurias būtų galima vertinti kaip neturtinę žalą Konvencijos 3 str. prasme, negali būti įvardintas kaip asmens kankinimas, nes objektyviai negalėjo pasiekti minimalaus žiaurumo lygio. Pažymėtina, jog pasivaikščiojimo kiemelių ploto nereglamentuoja joks teisinis aktas. Kybartų sektorius pradėti eksploatuoti 2006-06-15, po to kai buvo priimti ir pripažinti tinkamais naudoti 2005-12-15 d. „Pripažinimo tinkamais naudoti aktu“ ir 2006-06-14 d. „Pripažinimo tinkamais naudoti aktu“ Nr. AS4-52. Pataisos namuose esantys pasivaikščiojimo kiemeliai yra įrengti pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisykles, todėl galima konstatuoti, kad pasivaikščiojimo kiemeliai yra įrengti tinkamai. Pažymėtina, jog du kartus metuose atliekami maisto tyrimai Kauno technologijos universiteto maisto tyrimo laboratorijoje, maisto kokybė tikrinama Maisto produktų, skirtų nuteistųjų maisto gamybai, kokybės kontrolės komisijos. Tikrinant maitinimo kokybę pažeidimų nenustatyta, todėl teigti, kad maistas pateikiamas nekokybiškas, nėra pagrindo. Minėtame žurnale, kiekvieną dieną užrašomi nuteistiesiems pagamintų patiekalų pavadinimai, parašoma išvada apie maisto kokybę bei valgyklos higienos būklę, kurią pateikia slaugos specialistas, o maistą pagaminęs virėjas bei pataisos įstaigos budėtojas leidęs išduoti maistą pasirašo. Pažymėtina, jog Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje esančioje valgykloje maitinimo paslaugas atlieka UAB „Niklita“. Kiekvienos dienos maisto davinio energetinė vertė yra skirtinga, todėl išvedus aritmetinį vidurkį, nustatyta, kad nedirbančiam nuteistajam vidutinė dienos maisto davinio energetinė vertė yra 2421 kcal. Maisto davinio energetinė vertė yra nustatoma atlikus maisto davinio fizikinį - cheminį tyrimą, kurį atlieka Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centras. Minėtam Maisto tyrimų centrui 2017-11-30 ir 2018-03-09 atlikus tyrimus, nustatyta, kad patiekalų energetinė vertė yra 2496 kcal ir 2738 kcal, todėl darytina išvada, kad Kybartų sektorius nepažeidė teisės aktais nustatytų maisto energetinių verčių, todėl teiginys, kad pareiškėjui nėra užtikrinama tinkama mityba, turi būti atmestas kaip nepagrįstas. Kybartų sektoriaus valgykloje dirba dvi virėjos ir dešimt nuteistųjų. Vienas iš šių nuteistųjų yra tvarkinys, likusieji nuteistieji padeda virėjoms, t. y. pjausto ar maišo nuteistiesiems ruošiamo maisto ingredientus. Vieni nuteistieji, be virėjos, maisto negamina. Visi, Kybartų sektoriaus valgykloje dirbantys nuteistieji yra privalomai patikrinti, jiems išduotos privalomo sveikatos patikrinimo medicinos pažymos, todėl šie nuteistieji gali dirbti darbą, susijusį su maisto gamyba bei tiekimu. Atkreiptinas dėmesys, jog Kybartų sektoriuje maisto daviniai valgykloje išduodami per du atskirus langelius, tam, kad maistas būtų dalinamas efektyviai ir greitai taip pat dėl to, kad maistas neatvėstų. Kaip jau minėta, pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje taip pat nėra duomenų ir dėl to, jog dėl elektromagnetinio poveikio pareiškėjui būtų pasireiškę tam tikri sveikatos sutrikimai. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui ne visada buvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas, nurodytas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, tačiau šis pažeidimas yra tik formalaus pobūdžio ir objektyviai negalėjo sukelti tokio lygio neigiamų pasekmių (išgyvenimų ir pan.), kurias būtų galima vertinti kaip neturtinę žalą Konvencijos 3 str. prasme, negali būti įvardintas kaip asmens kankinimas, nes objektyviai negalėjo pasiekti minimalaus žiaurumo lygio, todėl šiuo aspektu negali egzistuoti valstybės civilinės atsakomybės sąlygos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.271 str. prasme.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas iš atsakovės prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose (toliau – ir Kybartų PN) laikotarpiu nuo 2017-12-26 iki 2019 m. birželio mėnesio.

Atsakovė prašo teismo taikyti pareiškėjui senaties terminą laikotarpiui nuo 2014-02-11 iki 2016-07-05. CK 1.125 straipsnio 8 dalis numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. Atsakovės prašymas atmestinas, kadangi kaip matyti iš skundo turinio bei advokato padėjėja teismo posėdžio metu patvirtino, jog ginčo laikotarpis šioje byloje yra nuo 2017-12-26, todėl terminas numatytas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nėra praleistas.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11¹.1 punkte nustatyta, kad minimalaus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus), o 11¹.2. punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis nei 3,6 kv. m vienam žmogui.

Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-05-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A-930-756/2018, 2018-04-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-705-822/2018, 2018-04-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2210-1062/2018, 2018-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-645-552/2018 ir kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu atliko bausmę kamerų tipo patalpose (Nr. 118, 115, 1), 6 būryje 115 kameroje drausmės grupėje, 2 būrio 205 ir 223 kambariuose.

Iš pateiktų atsakovės duomenų matyti, jog pareiškėjui gyvenant 205 kambaryje jam teko 3,00 kv. m gyvenamojo ploto (laikotarpiu nuo 2018-09-18 iki 2018-09-25) bei laikotarpiu nuo 2019-06-19 iki 2019-06-20 115 kameroje teko 3,30 kv. m gyvenamojo ploto.

Pareiškėjas skunde nurodęs, jog kamerose, kurių plotas apie 12 kv. m, periodiškai buvau kalinamas su daugiau nei trimis asmenimis, t. y. trimis, keturiais. 115 kameroje visada buvo su dar trimis nuteistaisiais.

Gavęs atsiliepimą į skundą, pareiškėjas atsakovės atstovo pateiktų duomenų apie pareiškėjo gyvenamosios vietos plotą, kalėjusių asmenų skaičių vertinamuoju byloje laikotarpiu neginčijo, teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis, šie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi spręsdamas pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą. Pareiškėjas teigia, jog 115 kameroje gyveno visuomet keturi asmenys, tačiau gyvenant tokiam skaičiui asmenų atsakovė užtikrino minimalią gyvenamojo ploto normą. Dėl kitų patalpų bei kamerų pareiškėjas skunde nedetalizavo kiek kiekvienoje kameroje ar kambaryje skirtingais laikotarpiais buvo asmenų, o tik apsiribojo abstrakčiu paaiškinimu, todėl šių abstrakčių pareiškėjo teiginių negalima laikyti pakankamais tam, kad būtų paneigti atsakovės atstovo į bylą pateikti oficialūs rašytiniai duomenys apie gyvenamųjų patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, plotą bei jose buvusių asmenų skaičių ginčo laikotarpiu. Todėl teismas vadovaujasi oficialiai pateiktais atsakovės duomenimis.

Tačiau akivaizdu, kad laikotarpiu nuo 2018-09-18 iki 2018-09-25 bendrabučio tipo patalpoje 205 kambaryje jam teko 3,00 kv. m gyvenamojo ploto (0,1 kv. m trūko bendrabučio tipo patalpoje) bei laikotarpiu nuo 2019-06-19 iki 2019-06-20 115 kamerų tipo patalpoje teko 3,30 kv. m gyvenamojo ploto (trūko 0,3 kv. m kamerų tipo patalpose), todėl minėtose patalpose nurodytu laikotarpiu nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo plotą. Todėl yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovės pareiškėjui padarytų paminėtų veiksmų neteisėtumą ir vieną iš valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo prielaidų – valstybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus. Nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams. Todėl teismas sutinka su pareiškėjo nurodyta aplinkybe, kad patalpoje (šiuo atveju 205 kambaryje ir 115 kameroje nurodytu laikotarpiu, kai buvo pripažinti pažeidimai) esantys baldai ir kitas inventorius dar labiau ribojo pareiškėjo teisę būti kalinamam tinkamo gyvenamojo ploto patalpose. Tokios pozicijos savo nutartyse nuosekliai laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2016-10-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3677-575/2016).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerų tipo patalpose nebuvo užtikrintas nei natūralus, nei dirbtinis apšvietimas, langai dengti neteisėtai įrengtomis perteklinėmis grotomis, per kurias nepatenka dienos šviesa, nėra jokios ventiliacijos, patalpose drėgna. Kamerose nebuvo pareigūnų iškvietimo mygtuko, nuo lubų krito tinkas, veisėsi pelėsis, tarakonai, žiemą buvo šalta, o vasarą karšta, vasarą nebuvo išduodami elektriniai ventiliatoriai.

Ginčo laikotarpiu galiojo Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtina Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), kurios 14 punkte nustatyta, kad bendra dirbtinė apšvieta gyvenamosiose patalpose turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punktą, gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi būti nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s, oro temperatūra 18-28 °C. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 p.).

Teismas pažymi, kad Lietuvos higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja patalpų natūralaus apšvietimo dydžių, todėl pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo natūralaus apšvietimo atmestini.

Byloje nėra konkrečių duomenų apie gyvenamųjų patalpų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, apšvietimą, tačiau teismas pažymi, jog pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė šias aplinkybes, konstatuodamas, kad, jo nuomone, minėti parametrai neatitiko minimalių reikalavimų. Atsakovas atsiliepime pažymėjo, kad pataisos namai vadovaujasi Higienos norma HN 134:2015 ir užtikrina tinkamas kalinimo sąlygas nuteistiesiems. Byloje taip pat nėra kompetentingų institucijų patikrinimo aktų, kuriuose būtų konstatuota, kad gyvenamosiose patalpose apšvietimas neatitiktų nustatytų reikalavimų. Priešingai, iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, kad gyvenamųjų patalpų apšvietimas atitiko nustatytus reikalavimus (Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018-04-19 patikrinimo aktas). Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo pateiktais duomenimis apie gyvenamųjų patalpų atitiktį sveikatos saugos reikalavimams, todėl jais remiasi. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, nenurodė, kokiu pagrindu padarė išvadą, kad apšvietimas patalpose, kuriose ginčo laikotarpiu jis buvo laikomas, neatitiko nustatytų reikalavimų, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jo sveikatos būklės pablogėjimą dėl šių aplinkybių. Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl minėtų aplinkybių yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl atmetami.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82, 11.5, 13.7, 16.9 punktus gyvenamųjų patalų langai gali būti uždengiami apsauginėmis grotomis, todėl pareiškėjo argumentai dėl ant langų pritvirtintų perteklinių grotų atmetami kaip nepagrįsti.

Atsakovės atstovas nurodė, kad kamerų tipo patalpose ir nuteistųjų bendrabutyje yra įrengta šachtinė ištraukiamoji ventiliacija visose gyvenamosiose patalpose, o taip pat galima ir ventiliacija per atvertus langus. Iš atsakovo pateiktų duomenų (Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2017-01-18, 2018-04-19 patikrinimo aktų) matyti, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per atveriamus langus, kas atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Be to, nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų laikomas gyvenamojoje patalpoje su neatidaromais langais. Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo gyvenamąsias patalpas, neturi problemų dėl atsirandančios drėgmės ar pelėsio. Taigi, švarios ir tvarkingos aplinkos sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei pareiškėjo valios. Pataisos namai negali būti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytą pareigą susitvarkyti aplinką, kurioje patys gyvena. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl netinkamo patalpų vėdinimo, susikaupusio pelėsio, drėgmės iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.

Byloje nėra kompetentingų institucijų patikrinimo aktų, kuriuose būtų konstatuota, kad gyvenamosiose patalpose oro temperatūra neatitiktų nustatytų reikalavimų. Priešingai, iš bylos duomenų (Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2018-04-19 patikrinimo akto) matyti, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra, taip pat ir santykinė oro drėgmė, atitiko nustatytus reikalavimus. Iš atsakovo atstovo atsiliepimo taip pat matyti, kad pataisos namuose yra įrengta centrinė šildymo sistema, kuri užtikrina tinkamą oro temperatūros palaikymą nuteistųjų gyvenamosiose patalpose šaltuoju metų laiku. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, nenurodė, kokiu pagrindu padarė išvadą, kad oro temperatūra patalpose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas, neatitiko nustatytų reikalavimų, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jo sveikatos būklės pablogėjimą dėl šių aplinkybių. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų teikęs prašymą pataisos namų administracijai ar pareigūnams perkelti jį į kitą patalpą, ar dėl ventiliatoriaus išdavimo, o pataisos namai būtų atsisakę tokį prašymą tenkinti. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo pateiktais duomenimis apie gyvenamųjų patalpų atitiktį sveikatos saugos reikalavimams, todėl jais remiasi. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl žalos atlyginimo iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl atmetami.

Atsakovas nurodo, jog patalpų remontai atliekami pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto, tačiau įrodymų minėtoms aplinkybėms patvirtinti į bylą nebuvo pateikta. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas konkrečių duomenų apie gyvenamųjų patalpų lubų, sienų, sanitarinių įrenginių būklę į bylą nepateikė, pareiškėjo pretenzijos šiame kontekste laikytinos pagrįstomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1128-442/2017).

Teismui pateiktas pareiškėjo 2016-08-03 prašymas dėl priemonių suteikimo atlikti remontą 223 kambaryje, tačiau už ginčo laikotarpį tokių prašymų į bylą nepateikė nei viena proceso šalis. Teismas pažymi, kad sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., LVAT 2012-07-09 sprendimą byloje Nr. A146-1527/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmetami.

Dėl pareiškėjo argumentų apie sanitarinio mazgo nešvarą, taip pat ir pelėsio plitimą, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos higienos normos HN 134:2015 37 punktas nustato, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose. Taigi, švarios ir tvarkingos aplinkos sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei pareiškėjo valios. Bylos duomenys patvirtina, kad pataisos namų administracija aprūpina nuteistuosius valymo priemonėmis (Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2017-02-28, 2017-04-19 patikrinimo aktai). Pataisos namai negali būti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas.

Taisyklių 73¹.2 papunktyje nustatyta, kad kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukštuose nuteistiesiems turi būti sudarytos sąlygos iškviesti pataisos pareigūnus. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011-03-03 įsakymo Nr. V-82 (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 13.10 ir 16.11 papunktyje įtvirtinta, kad gyvenamuosiuose kambariuose ir kamerose įrengiamas radijo taškas ir prižiūrėtojo iškvietimo sistema.

Duomenų apie tai, jog ginčui aktualiu laikotarpiu iškvietimo mygtukas neveikė nėra. Teismo vertinimu, pareiškėjo nusiskundimai dėl negalėjimo pasinaudoti prižiūrėtojo iškvietimo sistema yra abstraktaus pobūdžio, neindividualizuoti (pareiškėjas nenurodė, kokioje kameroje ir kokiais laikotarpiais ši sistema neveikė). Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl negalėjimo pasinaudoti pareigūnų iškvietimo sistema jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą (žr. pvz. LVAT 2018-03-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018). Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas patyrė kokius nors fizinius sužalojimus ar kitus neigiamus išgyvenimus dėl iškvietimo sistemos mygtuko neįrengimo ar jo neveikimo. Todėl teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų apimtį, šiuo atveju negali pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimo.

Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punktą, laisvės atėmimo vietoje, neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų jo argumentus dėl tarakonų plitimo ar nepakankamo jų naikinimo. Tuo tarpu bylos duomenys patvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu UAB „Dezinfa“ pataisos namuose teikė graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo paslaugas. Iš Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo įrašų matyti, kad minėtos paslaugos buvo reguliariai teikiamos. Byloje nenustatyta, kad sutartiniai įsipareigojimai nebūtų vykdomi. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl kenkėjų plitimo. Pažymėtina, jog pareiškėjas turi galimybę rašyti skundus dėl kalinimo sąlygų, tame tarpe ir tiesiogiai Visuomenės sveikatos centrui, tačiau duomenų apie patikrinimus pagal pareiškėjo skundus, ar pareiškėjo kreipimąsi į pataisos namų administraciją dėl minėtų aplinkybių, byloje nėra. Teismo vertinimu, bylos įrodymai paneigia pareiškėjo argumentus dėl kenkėjų plitimo, o pareiškėjo argumentai šioje dalyje laikomi deklaratyviais ir atmetami.

Pareiškėjas neturtinę žalą grindė aplinkybėmis dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo (nebuvo galimybės užrakinti duris). Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punkte, reglamentuojančiame kamerų tipo patalpų įrengimą, numatyta, jog įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 × 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara. Teismas pažymi, kad teisinis reglamentavimas nenumato sanitarinio mazgo durų įrengimo su rakinama spyna, todėl atsakovo atstovo neteisėti veiksmai dėl šių aplinkybių nekonstatuotini.

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildino iš to, kad kamerose nebuvo vietos džiovinti drabužius. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 40 punktas numato, jog laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais.

Atsakovės atstovas nurodė, Kybartų PN sektoriaus kamerose gyvenančių nuteistųjų patalynė ir drabužiai yra skalbiami centralizuotai įstaigos skalbykloje pataisos namų direktoriaus patvirtinta tvarka. Tą dieną, kai nuteistiesiems suteikiamas dušas, pagal patvirtintą grafiką, tą dieną skalbiama ir patalynė bei drabužiai.

Pareiškėjo argumentai, jog kamerų tipo patalpose nebuvo sudaryta sąlygų džiovinti drabužius vertintini kritiškai, kadangi Kybartų PN išskalbti drabužiai iš skalbyklos yra grąžinami sausi. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas aplinkybės, jog jam buvo suteikta teisė pasinaudojus skalbimo paslauga iš skalbyklos gauti sausus drabužius, nepaneigia, todėl atsižvelgus į išdėstytą, konstatuotina, jog šiuo aspektu nenustatyta neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų. Tačiau dėl galėjimo išsidžiovinti rūbus aplinkybės nepaneigtos.

Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis dėl neskalbiamo minkšto inventoriaus bei teigia, jog jam nebuvo išduodami čiužinio užvalkalai, antras pagalvės užvalkalas, antra paklodė.

Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašą (akto redakcija, galiojusi nuo 2017-01-01) 3 punktą, nuteistajam atvykus į laisvės atėmimo vietą, jam nemokamai išduodamas čiužinys, pagalvė ir antklodė, jei suimtasis (nuteistasis) neturi nuosavos patalynės, jam papildomai išduodama paklodė, užvalkalas pagalvei ir užvalkalas antklodei. Pagal minėtą normą, nuteistiesiems išduodamas tik vienas patalynės komplektas, o kitas išduodamas tada, kai patalynė atiduodama skalbti. Taigi, pagal minėtą reglamentavimą, atsakovas neprivalo nuteistajam iš karto išduoti po du komplektus patalynės. Kita vertus, jei pareiškėjui dėl odos ligos kilo nepatogumų dėl patalynės naudojimo, jis dėl minėtų aplinkybių galėjo kreiptis su prašymu į atsakovą, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Teismo vertinimu, vien deklaratyvus teigimas, jog yra pažeidžiamos teisės, negali būti pagrindu žalos atlyginimo priteisimui.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad netoli kamerų tipo patalpų yra ryšio blokatoriai, kurie blokuoja mobiliųjų telefonų ryšį. Nuo blokatorių kiekvieną dieną skaudėjo galvą, pareiškėjas jautė mieguistumą. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2011-03-02 įsakymo Nr. V-199 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 80:2011 „Elektromagnetinis laukas darbo vietose ir gyvenamojoje aplinkoje. Parametrų normuojamos vertės ir matavimo reikalavimai 10 kHz – 300 GHz radijo dažnių juostoje“ patvirtinimo“ 1 lentelėje nurodytos elektromagnetinio lauko intensyvumo parametrų leidžiamos vertės. Nurodyta, jog energijos srauto tankis neturi viršyti 10µW/cm2. Atsakovas teigia, jog tokį reikalavimą užtikrina. Pareiškėjas nenurodė ar kreipėsi dėl minėtų pažeidimų į visuomenės sveikatos centrą, tokių duomenų nepateikė ir atsakovė. Atsakovo atstovas nepateikė duomenų apie visuomenės sveikatos centro atliktų elektromagnetinių laukų matavimų šioje byloje vertinamuoju laikotarpiu, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas dėl jo nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų ir jų sukeltų pasekmių būtų kreipęsis į administraciją ar kitas kompetentingas institucijas, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti. Be to, apie pareiškėjo kreipimąsi į Sveikatos priežiūros institucijas duomenų taip pat nėra.

Pareiškėjas teigia, jog dušo patalpose nebuvo užtikrintas privatumas, nebuvo pertvarų, nebuvo dušuose kilimėlių, prieškambario, ventiliacijos, trūko įrenginių, nespėdavo išsimaudyti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog pertvarų duše nebuvimas neužtikrina visiško privatumo buvimo, todėl nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas turi būti vertinami, kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-12-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1763-858/2015, 2016-10-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016, 2016-10-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016). Atsižvelgiant į išdėstyta, į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, spręstina, kad nėra sąlygų, sudarančių pagrindą konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą bei neturtinės žalos padarymo faktą. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2017-04-19 patikrinimo aktas patvirtina, jog dušo patalpose palaikoma švara.

Pagal Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 (toliau – ir Aprūpinimo normos) dušo patalpose turi būti 1 dušo čiaupas (galvutė) vienam asmeniui, kilimėlis arba grotelės, sieninė pakaba drabužiams (3 kabliukai vienam asmeniui). Teisės aktai nenumato, jog duše turi būti prieškambaris.

Atsakovė teigia, jog dušo patalpos aprūpintos teisės aktuose numatytu inventoriumi, tačiau į bylą tokių duomenų nepateikia. Todėl lieka nepaneigti pareiškėjo argumentai dėl inventoriaus trūkumo dušo patalpose.

Higienos normos HN 134:2015 44 punktas numato, jog laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Teisės aktai nenumato koks laiko tarpas turi būti skiriamas maudymuisi. Duomenų apie tai, jog pareiškėjui nebūtų užtikrinta teisė išsimaudyti taip pat nėra bei nėra jokių teiktų prašymų ar skundų dėl maudymosi trukmės. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmetami.

Pareiškėjas skunde tvirtino, kad galimybė pasivaikščioti kiemelyje tik vieną valandą per parą, prieštarauja tarptautinėms teisės normoms. Taip pat nurodė, jog pasivaikščioti buvo vedamas 1-2 kartus per savaitę. Pasivaikščiojimo kiemelis per mažas, kiemelio sienos iš skardos, todėl vasarą įkaisdavo, nebuvo pareigūnų iškvietimo mygtuko. Drausmės grupės pasivaikščiojimo kiemelyje nebuvo įrengtas sporto inventorius, todėl negalėjo sportuoti.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 103 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Drausmės grupėje esantys nuteistieji kasdien gali pasivaikščioti dvi valandas (BVK 75 str.). Pareiškėjas teigia, jog į kiemą pasivaikščioti išvesdavo 1-2 kartus per savaitę ir tik vienai valandai. Pareiškėjas skunde nedetalizuoja kuriuo laikotarpiu vesdavo jį tik 1-2 kartus per savaitę pasivaikščioti, kadangi ginčo laikotarpiu pareiškėjas atliko bausmę ne tik drausmės grupėje. Atsakovo atstovas nepateikė duomenų apie tai ar pareiškėjui buvo užtikrinta teisė pasivaikščioti, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas dėl jo nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų ir jų sukeltų pasekmių būtų kreipęsis į administraciją ar kitas kompetentingas institucijas, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.

Pažymėtina, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standarto (2002) 1 – Rev.2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos ištraukos iš trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad „Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą mano, kad turėtų būti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamą dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose (angliškai – outside their cells) užimti skirtingo pobūdžio tikslinguose užsiėmimuose. Šiuo atveju, minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, laiko praleidimui lauke, todėl pareiškėjo teiginys, kad vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą išaiškinimui, atmestinas.

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82, reglamentuoja ir pasivaikščiojimo kiemų įrengimą pataisos įstaigose. Taisyklių 18 punkte nurodyta, jog tam, kad nuteistieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, pataisos įstaigų uždaroje teritorijoje ant žemės arba ant nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų stogų įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Ant žemės įrengti pasivaikščiojimo kiemai gali būti sujungti su gyvenamaisiais pastatais antžeminėmis arba požeminėmis perėjomis nuteistiesiems lydėti (Taisyklių 18 p.). Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros su atviru stogu, uždengtu metaliniu grotuotu rėmu. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal Taisyklių 14 punkte nustatytus reikalavimus. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, priešpriešais prižiūrėtojo pakylą, kuria jis vaikšto stebėdamas nuteistuosius, įrengiami 1,2 metro pločio stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti atmosferos kritulių šalinimo sistema (Taisyklių 19 p.). Pagal Taisyklių nuostatas pasivaikščiojo kiemuose gali būti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius, skirtas nuteistiesiems mankštintis gryname ore. Sporto įranga ir inventorius turi būti techniškai tvarkingi, patikimai pritvirtinti prie sienų ar grindų, nekelti pavojaus pataisos įstaigose laikomų asmenų ir personalo sveikatai ir gyvybei (Taisyklių 20 p.). Pasivaikščiojimo kiemų sienos dengiamos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia danga, grindys turi būti lygios ir neslidžios (Taisyklių 21 p.). Pabrėžtina, jog Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 reikalavimai pasivaikščiojimo kiemelių įrengimui nereglamentuoti. Teismas pažymi, kad galiojantys teisės aktai nereglamentuoja, pasivaikščiojimo kiemelio ploto bei reikalavimo įrengti pareigūnų iškvietimo mygtuką. Teisės aktai neįpareigoja atsakovo įrengti pasivaikščiojimo kiemelyje sporto įrangos.

Atsakovės atstovas ­teigia, jog pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti vadovaujantis teisės aktais, tačiau nepateikė duomenų, ar pasivaikščiojimo kiemuose buvo įrengtos tinkamos sienos, todėl pripažintina, kad pasivaikščiojimo kiemo būklė neatitinka Taisyklių 19 punkte numatyto reikalavimo. Teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje svarbu pažymėti, kad byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo rašytus skundus Kybartų PN administracijai dėl kiemelių būklės. Byloje taip pat nėra duomenų apie pareiškėjui kilusius sveikatos sutrikimus, kurie galėtų būti sąlygoti dėl netinkamai įrengtų pasivaikščiojimo kiemelių sienų. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmetami.

Pareiškėjas teigia, jog jam buvo tiekiamas netinkamas maitinimas. Teigė, jog valgykloje dirba dvi virėjos ir keli pagalbiniai darbuotojai iš nuteistųjų tarpo, kurie neturi reikiamų leidimų dirbti su maistu. Todėl maistas tiekiamas nekokybiškas ir nehigieniškas, nepakankamos temperatūros.

Atsakovė nurodė, jog du kartus metuose atliekami maisto tyrimai Kauno technologijos universiteto maisto tyrimo laboratorijoje, maisto kokybė tikrinama Maisto produktų, skirtų nuteistųjų maisto gamybai, kokybės kontrolės komisijos. Pažeidimų nenustatyta, todėl teigti, kad maistas pateikiamas nekokybiškas, nėra pagrindo. Minėtame žurnale, kiekvieną dieną užrašomi nuteistiesiems pagamintų patiekalų pavadinimai, parašoma išvada apie maisto kokybę bei valgyklos higienos būklę, kurią pateikia slaugos specialistas, o maistą pagaminęs virėjas bei pataisos įstaigos budėtojas leidęs išduoti maistą pasirašo. Valgykloje maitinimo paslaugas atlieka UAB „Niklita“. Kybartų sektoriaus valgykloje dirba dvi virėjos ir dešimt nuteistųjų. Vienas iš šių nuteistųjų yra tvarkinys, likusieji nuteistieji padeda virėjoms, t. y. pjausto ar maišo nuteistiesiems ruošiamo maisto ingredientus. Visi nuteistieji yra privalomai patikrinti, jiems išduotos privalomo sveikatos patikrinimo medicinos pažymos, todėl šie nuteistieji gali dirbti darbą, susijusį su maisto gamyba bei tiekimu. Atkreiptinas dėmesys, jog Kybartų sektoriuje maisto daviniai valgykloje išduodami per du atskirus langelius, tam, kad maistas būtų dalinamas efektyviai ir greitai taip pat dėl to, kad maistas neatvėstų.

Atsakovė pateikė pareiškėjo 2018-03-29 skundą, kuriame pareiškėjas skundėsi dėl to, jog ryžių sriuboje nebuvo pomidorų padažo. Atsakovė 2018-04-03 pareiškėjui nurodė, jog jo skundas yra nepagrįstas, kadangi pareiškėjas buvo maitinamas pagal dietinio maitinimo valgiaraštį, todėl pomidorų padažo sriuboje negalėjo būti. Daugiau pareiškėjo skundų už ginčo laikotarpį dėl netinkamo maitinimo atsakovė nepateikė, o pareiškėjas skunde nenurodė ar teikė ir kitokio pobūdžio skundų dėl maitinimo. Atsakovo atstovė patvirtino, kad pareiškėjas laisvės atėmimo įstaigoje maitinamas pagal valgiaraštį, o maistas atitinka fiziologines mitybos normas. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo skundo teiginiai dėl tinkamo maitinio neužtikrinimo atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas apie sveikatos sutrikimus duomenų į bylą nepateikęs. Atsakovas pateiktoje 2019-08-13 pažymoje nurodė, jog pareiškėjui sveikatos sutrikimų, būdingų netinkamomis kalinimo sąlygomis nediagnozuota.

Teismo nuomone, byloje nėra įrodymų apie netinkamų bausmės atlikimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant bausmės atlikimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.

Įvertinus pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

Neužtikrinant pareiškėjo teisės į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto laikotarpiu nuo 2018-09-18 iki 2018-09-25 bendrabučio tipo patalpoje 205 kambaryje jam teko 3,00 kv. m gyvenamojo ploto (0,1 kv. m trūko bendrabučio tipo patalpoje) bei laikotarpiu nuo 2019-06-19 iki 2019-06-20 115 kamerų tipo patalpoje teko 3,30 kv. m gyvenamojo ploto (trūko 0,3 kv. m kamerų tipo patalpose) bei nustačius ir kitus pažeidimus, konstatuotina, jog jis patyrė neigiamų išgyvenimų, fizinį nepatogumą, papildomą diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą. Tokie pažeidimai sudarė realias prielaidas patirti pareiškėjui neigiamus išgyvenimus, objektyviai galėjo sukelti jo nurodomas dvasines kančias, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta suma. Teismo vertinimu, dėl nustatytos pažeidimo trukmės ir pažeidimo pobūdžio pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms proporcinga priteistina iš atsakovo suma yra 50 Eur, kuri priteistina iš atsakovo pareiškėjui (CK 6.250 str. 1 d.).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė teismui prašymą priteisti valstybės naudai 239,20 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019-03-06 sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2)-19-T-875-3885 nuspręsta paskirti teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui administracinėje byloje advokatą A. B., kuris leidimo ir pavedimo sutartimi pavedė advokato padėjėjai R. V. visa apimtimi pagal aukščiau nurodytą sprendimą teikti teisinę pagalbą pareiškėjui.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 42 straipsnyje numatyta, jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą (ABTĮ 41 str. 2 d., 42 str. 2 d.).

Kadangi pareiškėjo skundas buvo patenkintas iš dalies, todėl valstybei turi būti priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patirtos pareiškėjo atstovavimo išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš ginčą pralaimėjusios šalies, tačiau konkrečiu atveju iš dalies ginčą pralaimėjusi šalis yra valstybė, o atstovavimo išlaidas patyrė taip pat valstybė, kuri garantavo nemokamą pareiškėjo atstovavimą byloje. Tokiu būdu nesant šalies, privalančios atlyginti atstovavimo išlaidas, prašymas dėl išlaidų atlyginimo netenkintinas (ABTĮ 44, 45, 45¹ str.) ( žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-03-02 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-261-288/2009, 2015-04-07 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. AS-690-556/2015).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsniu, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. G. (A. G.) skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti A. G. (A. G.) (gim. (duomenys neskelbtini)) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 50 Eur (penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Jolanta Medvedevienė