- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-18
- Bylos Nr.
- e2YT-30381-996/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20345-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Karpavičiūtė
- Pareiškėjas
- A. Č.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Karpavičiūtė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Brigita Palavinskienė, J. Š.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
A. Č. (toliau – pareiškėjas, skolininkas) kreipėsi su skundu dėl antstolės Brigitos Palavinskienės (toliau – antstolė) veiksmų, kuriuo yra prašoma panaikinti antstolės 2024 m. sausio 24 d. patvarkymus Nr. S-24-171-3110 ir Nr. S-24-171-3111 bei 2024 m. vasario 6 d. patvarkymus Nr. S-24-171-4672 ir S-24-171-4673.
Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. sprendimu buvo nutraukta jo ir J. Š. (toliau – išieškotoja) santuoka bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria, be kita ko, buvo sutarta, kad sūnaus D. Č. išlaikymui mokėtina suma nuo sutarties pasirašymo dienos (2013 m. kovo 15 d.) sudaro 450 Lt (130 Eur), o nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki sūnus įgis vidurinį išsilavinimą – 550 Lt (159 Eur) (2.1.4 punktas); dukters G. Š. išlaikymui mokėtina suma nuo sutarties pasirašymo dienos (2013 m. kovo 15 d.) sudaro 425 Lt (123 Eur), o nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki dukra įgis vidurinį išsilavinimą – 550 Lt (159 Eur) (2.1.5 punktas); dukters U. Š. išlaikymui mokėtina suma nuo sutarties pasirašymo dienos (2013 m. kovo 15 d.) sudaro 425 Lt (123 Eur), o nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki dukra įgis vidurinį išsilavinimą – 550 Lt (159 Eur) (2.1.6 punktas); Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. sprendimu iš dalies buvo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.1.4; 2.1.5 ir 2.1.6 punktai ir išdėstyti taip: sūnaus D. Č. išlaikymui mokėtina suma nuo 2022 m. birželio 10 d. iki jis įgis vidurinį išsilavinimą sudaro 200 Eur (2.1.4. punktas); dukters G. Š. išlaikymui mokėtina suma nuo 2022 m. birželio 10 d. iki ji įgis vidurinį išsilavinimą sudaro 300 Eur (2.1.5. punktas); dukters U. Š. išlaikymui mokėtina suma nuo 2022 m. birželio 10 d. iki dukra įgis vidurinį išsilavinimą mokėtina suma 200 Eur (2.1.6. punktas); teismo sprendimais patvirtintos mokėtinos išlaikymo sumos buvo indeksuotos įstatymo nustatyta tvarka, kai 2013 m., 2014 m., 2015 m. ir 2020 m. priteisto išlaikymo indeksavimas neturėjo būti taikomas, nes jis buvo mažesnis nei 101; mokėjimai iš esmės buvo vykdomi bankiniais pavedimais; vaikų interesais buvo patirtos ir kitos išlaidos daiktais ir darbais, tačiau jos į atliktų mokėjimų skaičiavimą nėra traukiamos, nors šalims yra žinomos; pagal atliktus skaičiavimus jokio įsiskolinimo nėra, priešingai yra išlaikymo permoka. Išieškotoja nenurodė pagrindo, kodėl skaičiavimams atlikti pasirinko išlaikymo teikimo laikotarpį tik nuo 2020 m. sausio 1 d., kai vertinant ar išlaikymas buvo teikiamas tinkamai, būtina įvertinti išlaikymo teikimą per visą laikotarpį. Teismų 2013 m. kovo 28 d. ir 2022 m. birželio 27 d. sprendimais buvo patvirtintas susitarimas tik dėl išlaikymo teikimo periodinėmis išmokomis, nebuvo numatyta pareiga teikti kokį nors papildomą išlaikymą; iš pradžių išlaikymas buvo mokamas tik į išieškotojos sąskaitas bankuose akcinėje bendrovėje „Swedbank“ ir akcinėje bendrovėje SEB, vėliau vaikams buvo atidarytos jų sąskaitos banke; ieškotojos nurodymu dalis vaikų išlaikymui skirtų lėšų buvo pervedama tiesiogiai į vaikų sąskaitas, jos nurodymu dalis išlaikymui skirtų lėšų buvo pervedama tiesiogiai paslaugų tiekėjams, kiek tai susiję su vaikų poreikių tenkinimu (mokykla, muzika, gydymas ir pan.), išieškotoja nenurodė apie susidariusį įsiskolinimą, visas teismo sprendimais nustatytas išlaikymo sumas (ir net daugiau) vaikai viena ar kita forma yra gavę; tam tikrą laikotarpį išlaikymas buvo mokamas tiesiogiai pervedant iš pareiškėjo buvusios darbovietės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“; išieškotoja raštu 2015 m. rugpjūčio 8 d. yra patvirtinusi, kad įsiskolinimo nėra, pasirašant 2022 m. susitarimą dėl dalinio 2013 m. kovo 28 d. teismo sprendimo pakeitimo išieškotoja jokių pretenzijų dėl esą susidariusios skolos nereiškė; iš sudarytos lentelės matyti, jog per laikotarpį nuo 2023 m. kovo 15 d. iki 2024 m. sausio 31 d. imtinai bendra sumokėta išlaikymo suma sudaro 78 400,80 Eur, kai turėjo būti sumokėta 70 943,65 Eur, todėl yra 7 457,15 Eur permoka.
Antstolė 2024 m. spalio 2 d. patvarkymu Nr. S-598066 vykdomojoje byloje Nr. 0171/13/03679/INF atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir jį kartu su vykdomąja byla persiuntė teismui. Patvarkyme antstolė nurodė, kad 2024 m. sausio 2 d. elektroniniu laišku išieškotoja pateikė prašymą išieškoti iš skolininko nuo 2020 m. sausio 1 d. susidariusį 6 396,70 Eur išlaikymo įsiskolinimą kartu su priedais: Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. e2YT-7037-1141/2022, kuriuo buvo patvirtinta 2022 m. birželio 10 d. sudaryta sutartis dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-141-494/2013 patvirtintos 2013 m. kovo 15 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.1.4, 2.1.5, 2.1.6 punktų pakeitimo ir banko sąskaitos išrašais su skolininko atliktais pavedimais skirtais vaikų išlaikymui, už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.; remiantis šiuo prašymu antstolė 2024 m. sausio 24 d. priėmė skundžiamus dokumentus, t. y. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-24-171-3110, kuriuo buvo areštuotos skolininko sąskaitos ir turto arešto aktas Nr. S-24-171-311; 2024 m. vasario 6 d. pagal išieškotojos teiktus duomenis buvo apskaičiuotas išlaikymo įsiskolinimas ir elektroniniu paštu išsiųstas išieškotojai ir skolininkui; 2024 m. vasario 6 d. antstolė priėmė skundžiamus dokumentus – turto arešto aktą Nr. S-24-171-4673 ir išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S-24-171-5677; antstolė nurodė, kad iš pateiktų banko sąskaitų išrašų už periodą nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. bei už periodą nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. matyti, kad skolininkas tik kai kuriais atvejais pervesdamas lėšas tiesiogiai į D. Č. sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodo „vaikų išlaikymas“. Kitais atvejais, kuomet skolininkas mokėjimo paskirtyje nurodo papildomą informaciją, pavyzdžiui, „pinigėliai“, „dienpinigiai“, „šokiams“, „pica“, „papildymas“, „žaidimams“, „būreliai“, „kelionė“ ir kt. laikytina, kad šalys buvo susitarę dėl tokių papildomų tikslinių mokėjimų ir jie yra skirti tenkinti konkrečiai papildomus vaiko poreikius tuo laikotarpiu, todėl skaičiuojant išlaikymo sumą nėra traktuotini kaip to mėnesio įmoka vaikų išlaikymui; antstolė mokėjimus, viršijančius teismo nustatytą išlaikymo sumą, turi laikyti avansiniu mokėjimu, tačiau mokėjimo paskirtyje nurodant, kad mokama ir už papildomas išlaidas vaikui, laikytina, kad tokie mokėjimai nėra avansiniai mokėjimai, atsižvelgiant į tikrąjį šalių ketinimą (abi šalys pripažino, kad buvo tartasi dėl papildomų mokėjimų); jeigu mokėjimo paskirtyje skolininkas tiksliai nurodė, kiek iš šios sumos yra skiriama vaiko išlaikymui, antstolė laiko, kad ta suma ir yra skiriama vaiko išlaikymui. Kitu atveju, kai mokėjimo paskirtyje nėra išskirta, kokia tiksli dalis yra skiriama vaiko išlaikymui, o kokia papildomoms išlaidoms, laikytina, kad to mėnesio prievolė yra tinkamai įvykdyta, tačiau permoka nėra avansinis mokėjimas pats savaime.
Atsiliepimas
Išieškotoja pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjo skundą, prašo jį atmesti ir palikti galioti antstolės priimtus skundžiamus patvarkymus.
Išieškotoja nurodė, kad su pareiškėju skyrybų bylą baigė bendru sutarimu ir nusistatė minimalią vaikų išlaikymo sumą, kuri turėjo būti pervedama į išieškotojos vardu atidarytą sąskaitą banke; paaiškino, kad niekada nėra nurodžiusi pareiškėjui pervesti priteistų vaikų išlaikymo pinigų į kitą jos ar vaikams atidarytą sąskaitą; augindama tris vaikus patiria labai daug papildomų išlaidų: vaikai lanko būrelius, muzikas mokyklas, lankė privačias jojimo treniruotes, Lotynų Amerikos sportinius šokius, nuolat reikalinga ortodontinė priežiūra, vaikai nešioja akinius, jiems reikalingas bendras išlaikymas (maistas, transportas į mokyklą, gyvenamasis plotas, asmeniniai kompiuteriai, telefonai, kelionės ir kt.), kuris didėja vaikams augant; viena iš dukrų, G. Š., turi vidutinę negalią nuo 2021 m.; vaikų išlaikymas nebuvo didinamas nuo skyrybų 2013 m. iki 2022 m. birželio mėn., pareiškėjas nenorėjo indeksuoti numatyto išlaikymo sumos, buvo tariamasi dėl kai kurių didesnių pirkinių; pareiškėjui visada buvo aišku, kad tai papildomos išlaidos, o ne vaikų išlaikymo priteisti pinigai, pinigus pervesdavo savo valia, dažnai ir savo nuožiūra; atlikdamas mokėjimus į vaikų sąskaitas pareiškėjas mokėjimo paskirtyje ir pats nurodydavo kokiems papildomiems vaikų poreikiams perveda pinigus, pavyzdžiui: „pinigėliai“, „dienpinigiai“, „šokiams“, „pica“, „papildymas“, „žaidimams“, „būreliai“, „kelionė“ ir kt.; tai buvo papildomi mokėjimai, skirti tenkinti konkrečius papildomus vaikų poreikius, todėl šie mokėjimai neturėtų būti laikomi kaip mokėjimai pagal teismo sprendimą (kaip atitinkamo mėnesio įmoka vaikų išlaikymui); išieškotoja visada pareiškėją ragino priteistus vaikų išlaikymo pinigus vesti laiku į jos sąskaitą akcinėje bendrovėje SEB banke, nuolat klausdavo kodėl to nedaro, ragino mokėti.
Dalyvaujantys byloje asmenys apie teismo posėdį informuoti CPK 133 straipsnio 3 dalyje, 153 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Šiuo atveju teismas nevertina, ar vykdomasis dokumentas (Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. vykdomasis raštas Nr. 2-141-494/2013) išduotas pagrįstai, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šioje byloje teismas sprendžia, ar antstolė teisėtai ir pagrįstai priėmė 2024 m. sausio 24 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-24-171-3110 ir turto arešto aktą Nr. S-24-171-311 bei 2024 m. vasario 6 d. turto arešto aktą Nr. S-24-171-4673 ir išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S-24-171-5677.
Pažymėtina, vykdymo procesą reglamentuoja CPK VI dalis, įtvirtinanti bendruosius vykdymo proceso principus ir reikalavimus, ir Sprendimų vykdymo instrukcija – specialusis teisės aktas, detalizuojantis CPK vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Sprendimų vykdymo instrukcijos ir kitų norminių teisės aktų reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims (CPK 583 straipsnio 2 dalis).
Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje taikant ir aiškinant minėtas teisės normas, išaiškinta, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – antstolis, skolininkas, išieškotojas – privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-916/2017).
Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (virš galių) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).
Byloje nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. sprendimu buvo nutraukta pareiškėjo ir išieškotojos santuoka bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria, be kita ko, buvo sutarta dėl jų vaikams teikiamo išlaikymo dydžio. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. sprendimu iš dalies buvo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.1.4., 2.1.5. ir 2.1.6. punktai ir išdėstyti taip: sūnaus D. Č. išlaikymui mokėtina suma nuo 2022 m. birželio 10 d. iki jis įgis vidurinį išsilavinimą sudaro 200 Eur (2.1.4. punktas); dukters G. Š. išlaikymui mokėtina suma nuo 2022 m. birželio 10 d. iki ji įgis vidurinį išsilavinimą sudaro 300 Eur (2.1.5. punktas); dukters U. Š. išlaikymui mokėtina suma nuo 2022 m. birželio 10 d. iki dukra įgis vidurinį išsilavinimą mokėtina suma 200 Eur (2.1.6. punktas); 2023 m. birželio 18 d. antstolės patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti priimtas vykdyti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-141-494/201 dėl vaikų D. Č., G. Š. ir U. Š. išlaikymo išieškojimo iš skolininko, išieškotas lėšas mokant į pirmos eilės išieškotojos sąskaitą; 2024 m. sausio 2 d. elektroniniu laišku išieškotoja pateikė prašymą išieškoti iš skolininko nuo 2020 m. sausio 1 d. susidariusį 6 396,70 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Antstolė priėmė 2024 m. sausio 24 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-24-171-3110, kuriuo nurodė priverstinai nurašyti 7 036,37 Eur lėšų sumą, iš kurios 6 396,70 Eur sudaro išlaikymo ir kitų periodinių išmokų išieškojimas; 2024 m. sausio 24 d. turto arešto aktą Nr. S-24-171-311, kuriuo areštavo skolininkui priklausančią transporto priemonę valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turto arešto mastas – 7 000 Eur; 2024 m. vasario 6 d. turto arešto aktą Nr. S-24-171-4673, kuriuo areštavo 1/3 turto dalį iš skolininkui priklausančio turto dalies (žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-2817-6961); ir 2024 m. vasario 14 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S-24-171-5677, kuriuo paskirstė vykdant vykdomąją bylą iš skolininko išieškotas 16,98 Eur lėšas.
Teismas pažymi, kad vaiko tėvai yra atsakingi už tai, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis) ir jį teikti gera valia. Tokiu atveju išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vadovaujantis CK 3.72 straipsnio 11 dalimi, 3.78 straipsnio 6 dalimi, 3.208 straipsniu ir 6.288 straipsnio 3 dalimi periodinės išmokos turi būti indeksuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Periodinių išmokų indeksavimas yra valstybės sukurtas mechanizmas tam, kad periodinėmis išmokomis priteistas išlaikymas (alimentai) dėl infliacijos poveikio nesumažėtų. Indeksavimas nėra priteistų išmokų didinimas, o tik padeda išlaikyti faktinę perkamąją galią tokio lygio, koks buvo teismui priteisiant periodines išmokas. Priteistų periodinių išmokų mokėtojas nėra laisvas pasirinkti, ar mokėti tik priteistas sumas, ar jas indesuoti. Indeksas gali būti skaičiuojamas už paskutinius 5 metus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad periodinių išmokų indeksavimo klausimas yra išsprendžiamas ne teismo sprendimu, o įstatymu – CK 3.208 straipsnyje, kuriame aiškiai įvardytas indeksacijos taikymo sąlygos: 1) jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis ir 2) atsižvelgiant į infliaciją. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymas nereiškia, kad ją sudaręs asmuo praranda tam tikras įstatymu reglamentuotas teises, būtent – kreiptis į antstolį dėl periodinių išmokų indeksacijos CK 3.208 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2010). Taigi, pareiškėjas, mokėdamas periodines išmokas savo vaikams, privalo jas indeksuoti pagal įstatymą ir tai yra jo pareiga, o ne teisė. Išieškotoja pagrįstai kreipėsi į antstolę dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, kadangi skolininkas neindeksavo periodinių išmokų.
Skolininkas nurodo, kad priteistos periodinės išmokos buvo mokamos bankiniais pavedimais į išieškotojos sąskaitą nuo 2015 m. Kaip matyti iš pateiktų banko sąskaitų išrašų už periodą nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. bei už periodą nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., skolininkas tik kai kuriais atvejais pervesdamas lėšas tiesiogiai į D. Č. sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodo „vaikų išlaikymas“. Kitais atvejais, skolininkas mokėjimo paskirtyje nurodo papildomą informaciją, pavyzdžiui, „pinigėliai“, „dienpinigiai“, „šokiams“, „pica“, „papildymas“, „žaidimams“, „būreliai“, „kelionė“ ir kt. Teismas pažymi, kad CK 6.55 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Tačiau skolininkas neturi teisės be kreditoriaus sutikimo skirti įmokas prievolei, kurios įvykdymo terminas dar nesuėjęs, vietoj įmokos pagal prievolę, kurios įvykdymo terminas suėjęs. Teismų praktikoje yra nurodoma, kad išlaikymo, teikiamo periodinėmis išmokomis, prievolė yra tęstinė, todėl iki vaiko pilnametystės (ar kito teismo nustatyto išlaikymo prievolės pabaigos termino) dalies periodinių mokėjimų terminas būna suėjęs, o kitų – nesuėjęs. Kai skolininkas, kaip mokėjimo paskirtį nurodydamas vaiko išlaikymą, sumoka daugiau nei periodinių išmokų, kurių mokėjimo terminas suėjęs, suma, tai viršijančios sumos be kreditoriaus sutikimo nėra pagrindo įskaityti kaip išlaikymo mokėjimo už būsimą laikotarpį, jeigu yra kitų skolų, kurių įvykdymo terminas suėjęs. Jeigu skolininkas neturi kitų skolų kreditoriui, kurių terminas suėjęs, tai jam nėra ribojimo daryti avansines (išankstines) įmokas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-695/2019). Tais atvejais, kai mokėjimo paskirtyje nurodoma, kad mokama ir už papildomas išlaidas vaikui, laikytina, kad tokie mokėjimai nėra avansiniai mokėjimai patys savaime. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalys tarėsi tarpusavyje dėl tokių papildomų išlaidų. Jeigu mokėjimo paskirtyje skolininkas tiksliai nurodė, kiek iš šios sumos yra skiriama vaiko išlaikymui, laikytina, kad ta suma ir yra skiriama vaiko išlaikymui. Kitu atveju, kai mokėjimo paskirtyje nėra išskirta, kokia tiksli dalis yra skiriama vaiko išlaikymui, o kokia papildomoms išlaidoms, laikytina, kad to mėnesio prievolė yra tinkamai įvykdyta, tačiau permoka nėra avansinis mokėjimas pats savaime. Atsižvelgiant į tai teismas sprendžia, kad antstolė pagrįstai konstatavo, kad skolininko mokėjimai, kai jis paskirtyje nurodo kitą papildomą informaciją, nėra avansiniai mokėjimai patys savaime, o laikė juos papildomais mokėjimais, dėl kurių šalys buvo susitarusios atskirai. Kadangi antstolė konstatavo byloje esant įsiskolinimui, ji teisėtai ir pagrįstai 2024 m. sausio 24 d. priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-24-171-3110 ir turto arešto aktą Nr. S-24-171-311 bei 2024 m. vasario 6 d. turto arešto aktą Nr. S-24-171-4673 ir išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S-24-171-5677.
Įvertinęs vykdomosios bylos medžiagą, nustatytas aplinkybes ir aptartas teisės normas, teismas sprendžia, kad minėti patvarkymai buvo priimti teisėtai ir pagrįstai, įsiskolinimas už išlaikymą paskaičiuotas pagrįstai, pagrindų juos panaikinti nėra, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 513 straipsniu teismas
nutaria:
pareiškėjo A. Č. skundą atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.