Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas administracinėn atsakomybėn patraukto R. K. skundas dėl Institucijos Nutarimo, kuriuo prašoma panaikinti administracinio nusižengimo protokolą ir paskirtą baudą, o administracinio nusižengimo bylą nutraukti, nesant administracinio nusižengimo sudėties. Pasak skundą padavusio asmens, juridinio asmens finansinės ataskaitos buvo patvirtintos steigėjų susirinkime tik 2025 m. liepos 30 d. ir tą pačią dieną pateiktos Juridinių asmenų registrui. Nors Institucija pažeidimą konstatavo dar 2025 m. liepos 23 d., tačiau administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas tik 2025 m. rugsėjo 16 d. 2025 m. birželio mėnesį bendrovės apskaitą tvarkantis asmuo raštu kreipėsi į Instituciją dėl internetinės sistemos trikdžių, kurie trukdė pateikti finansines ataskaitas laiku ir šis kreipimasis buvo užregistruotas. Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde, atkreiptas dėmesys į tai, kad pagal ANK 591 straipsnio 1 dalyje numatytą teisinį reguliavimą, administracinio nusižengimo protokolas privalo būti surašytas nedelsiant kai paaiškėja nusižengimo faktas, arba, jei atliekamas tyrimas, ne vėliau kaip per 20 dienų nuo aplinkybių išaiškinimo. Šiuo atveju pažeidimas konstatuotas 2025 m. liepos 23 d., protokolas surašytas tik 2025 m. rugsėjo 16 d. – praėjus beveik 2 mėnesiams. Tokiu būdu buvo pažeistos procesinės normos, o protokolas surašytas neteisėtai. Skundą padavusio asmens teigimu, bendrovės prievolė pateikti finansines ataskaitas yra termininė pareiga, kurios nevykdymas yra vienkartinis pažeidimas nuo 2025 m. liepos 1 d, o vėlesnis konstatavimo momentas – 2025 m. liepos 23 d. nekeičia fakto, kad pats nusižengimas įvyko anksčiau ir nėra trunkamasis. Be to, bendrovės vadovas neturėjo galimybės pateikti finansinių ataskaitų be steigėjų susirinkimo sprendimo, o šie, nors ir vėluodami, ataskaitas patvirtino 2025 m. liepos 30 d. ir jas nedelsiant pateikė. Be to, bendrovė susidūrė su Institucijos informacinės sistemos techniniais trikdžiais, dėl kurių apskaitą tvarkantis asmuo kreipėsi į Instituciją raštu (registracijos numeris GLKC-2732), kas patvirtina, kad apskaitą tvarkantis asmuo ėmėsi visų įmanomų priemonių įvykdyti pareigą laiku, bet objektyviai tam neturėjo galimybės. Galiausiai, Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde yra atkreiptas dėmesys ir į tai, kad finansinės ataskaitos buvo pateiktos be jokio papildomo Institucijos raginimo, pažeidimas buvo nedidelio pobūdžio, be žalingų pasekmių nei valstybės institucijoms, nei tretiesiems asmenims, todėl paskirta sankcija yra laikytina neproporcinga.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas R. K. paaiškino, kad liepos 23 d. jis gavo raginimą dėl 30 dienų vėlavimo pateikti ataskaitą susimokėti 300 Eur baudą. Dėl ko jis supildė ataskaitas, sušaukė susirinkimą. Jis iki liepos 30 d. turėjo paruoštas ataskaitas, tačiau jie jų negalėjo pasirašyti, buhalterija negalėjo jų priduoti, todėl jis visiškai pripažįstu kaltę. Jis neginčija, kad nepateikė Institucijai ataskaitų. Kalbant apie tą susirašinėjimą, kurį pateikė Institucija, jis niekaip nėra su juo susijęs - jis neturi tokio elektroninio pašto, ir jeigu įdėmiai pasižiūrėti, tai vardas, į kurį kreipėsi Institucija, yra trumpesnis negu jo vardas ir laiško sandara yra skirtinga. Tuo metu jis nekūrė tokių verslų, kaip ten nurodoma ir nėra studentas, tai yra kažkieno kito susirašinėjimas. Buvo taip, kad buhalteriją tvarkantis asmuo kreipėsi į Instituciją ir buvo pateiktas įrodymas, o tai, ką pateikė Institucija nėra susiję su šia byla. Jį informavo jo buhalterinė apskaita, kad kai atėjo laikas pateikti ataskaitas, buvo gauta informacija, kad registras patiria sunkumų ir negali priimti ataskaitų, todėl jie tas ataskaitas atidėjo ir jis tiesiog pamiršo. Prievolė jas teikti jam tenka, jis to neginčija. Jis planavo birželio mėnesį pateikti, bet to nepadarė dėl savo atsainaus požiūrio, pamiršo grįžti prie šio klausimo atitinkamu metu. Anksčiau jam nėra tekę būti baustam administracine tvarka, tai yra jo pirmas kartas, dėl to nemoka elgtis. Jis turi tiek kitą uždarąją akcinę bendrovę, tiek mažąją bendriją, yra akcininkas ir bendrasavininkas kitose veiklose. Kas susiję su buhalterine veikla, jis samdosi kitose įmonėse, o bendrijoje yra pats atsakingas.

Žemesnės instancijos teismas

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.

Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė kyla už neteisingų juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui arba juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

CK 2.66 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Juridinių asmenų registrui pateikiamas įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinys (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenustato kitaip.

CK 2.67 straipsnyje numatyta, kad už juridinio asmens dokumentų, duomenų bei kitos Juridinių asmenų registrui teiktinos informacijos pateikimą laiku juridinių asmenų registrui atsako juridinio asmens valdymo organas, jei įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip.

Mažųjų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 23 dalyje numatyta, kad mažoji bendrija turi sudaryti etinių finansinių ataskaitų rinkinį. Mažosios bendrijos metinių finansinių ataskaitų rinkinys, o kai auditas privalomas pagal Finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatymą, audituotas metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su auditoriaus išvada ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos turi būti patvirtinti mažosios bendrijos narių susirinkime, išskyrus atvejus, kai CK 2.106 straipsnio 2, 3, 4 ir 7 punktuose nustatytais atvejais mažoji bendrija likviduojama, ir pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Mažųjų bendrijų įstatymo 22 straipsnyje yra pateiktas šio juridinio asmens vadovo apibrėžimas bei jam tenkančios pareigos. To paties straipsnio 10 dalies 1, 2, 3 bei 4 punktuose numatyta, kad mažosios bendrijos vadovas atsako už mažosios bendrijos narių susirinkimo sušaukimą mažosios bendrijos nuostatuose nustatyta tvarka, taip pat informacijos ir dokumentų pateikimą mažosios bendrijos narių susirinkimui, finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą įstatymo nustatytais atvejais ir mažosios bendrijos dokumentų, duomenų ir kitos Juridinių asmenų registro tvarkytojui teiktinos informacijos pateikimą Juridinių asmenų tvarkytojui.

Juridinių asmenų registro nuostatų 38.2 punkte numatyta, kad duomenis, informaciją ir dokumentus apie registro objektus registro tvarkytojui teikia juridinio asmens valdymo organas arba kitas asmuo, kai taip nustatyta įstatymuose ar juridinio asmens steigimo dokumentuose. Minėtų nuostatų 41 punktas numato, kad dokumentų ir duomenų teikėjai teisės aktų ir nuostatų nustatyta tvarka pateikia dokumentus ir duomenis Registro tvarkytojui. Dokumentų ir duomenų teikėjas, teikdamas dokumentus ir duomenis, privalo nurodyti juridinio asmens, užsienio valstybės juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo arba atstovybės elektroninio pašto adresą korespondencijai ir kontaktinį mobiliojo ryšio numerį, kurie įrašomi į Registrą neatlygintinai, taip pat atsako už teikiamų dokumentų ir duomenų teisingumą ir jų pateikimą Registro tvarkytojui laiku. Juridinių asmenų registro nuostatų 123 punktas numato, kad metinių finansinių ataskaitų rinkinys, taip pat metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys ar metinė ataskaita Registro tvarkytojui turi būti pateikti per 30 dienų nuo momento, kai patvirtinami įstatymų ir juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

Žemesnės instancijos teismas

Šioje administracinio nusižengimo byloje nekilo ginčas dėl to, jog būtent R. K. teko pareiga Institucijai teikti MB „(duomenys neskelbtini)“ metinių finansinių ataskaitų rinkinius. Šios aplinkybės neginčijo pats administracinėn atsakomybėn patrauktas R. K., pripažinęs, kad yra MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir žino apie jam, kaip mažosios bendrijos vadovui tenkančias pareigas, įskaitant ir metinių finansinių ataskaitų rinkinių pateikimą. Ją taip pat įrodo ir Juridinių asmenų registro 2025 m. rugsėjo 16 d. išplėstinis išrašas, iš kurio matyti, kad R. K. MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu yra nuo 2019 m. rugpjūčio 12 d.

Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad R. K. 2025 m. liepos 23 d. Institucijai nepateikė MB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. bendrijos metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip tą numato CK 2.66 straipsnio 4 dalis bei Mažųjų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalis, taip pat nekilo. Šių aplinkybių tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde pats administracinėn atsakomybėn patrauktas R. K. neginčijo, patvirtindamas, kad iš tikrųjų neužtikrino, kad Institucijai būtų pateikti visi privalomi dokumentai. Šią aplinkybę taip pat įrodo ir Institucijos informacinių sistemų išrašas apie MB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių ataskaitų rinkinių sąrašą, bei patys finansinių ataskaitų rinkiniai, iš kurių matyti, kad jie buvo patvirtinti tik 2025 m. liepos 30 d. Kita vertus, R. K. Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde, o taip pat atsiliepime į pateiktą Institucijos atsiliepimą, nesutiko su tuo, kad jo padarytas nusižengimas buvo pripažintas trunkamojo pobūdžio, taip pat akcentavo, kad administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas tik 2025 m. rugsėjo 16 d., pabrėžė tai, kad jo neteisėti veiksmai buvo mažareikšmiai, kadangi ataskaitos neužilgo buvo pateiktos, o ir šis vėlavimas buvo nulemtas objektyvių priežasčių – laiku nesušaukto bendrijos narių susirinkimo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde R. K. teigė, kad nors ANK 591 straipsnis numato, kad administracinio nusižengimo protokolas privalo būti surašytas nedelsiant, kai paaiškėja nusižengimo faktas arba per 20 dienų nuo aplinkybių paaiškėjimo, tačiau šioje byloje jis buvo surašytas tik 2025 m. rugsėjo 16 d. – praėjus daugiau nei 2 mėnesiams.