- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-21
- Bylos Nr.
- e2-597-467/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00412-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Šviesos Loftai“
- Ieškovas
- S. D., M. P., A. J., R. K.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
- 3.1.18.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šviesos Loftai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovų S. D., M. P., A. J. ir R. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šviesos Loftai“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai S. D., M. P., A. J. ir R. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Šviesos Loftai“ (toliau – ir atsakovė) ir prašo priteisti iš atsakovės: 1) ieškovei S. D. – 8 550 Eur sumokėto avanso, 370,11 Eur palūkanų, 1 800 Eur nuostolių, sumokėtų būsimam turto pirkėjui (duomenys neskelbtini), 11 755,10 Eur netiesioginių nuostolių, 5 procentų procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 805 Eur bylinėjimosi išlaidas; 2) ieškovei M. P. – 10 050 Eur sumokėto avanso, 377,22 Eur palūkanų, 12 299,16 Eur netiesioginių nuostolių, 5 procentų procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 667 Eur bylinėjimosi išlaidas; 3) ieškovui M. J. – 13 300 Eur sumokėto avanso, 497,38 Eur palūkanų, 11 027,09 Eur netiesioginių nuostolių, 5 procentų procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 841 Eur bylinėjimosi išlaidas; 4) ieškovei R. K. – 9 750 Eur sumokėto avanso, 415,38 Eur palūkanų, 14 702,40 Eur netiesioginių nuostolių, 5 procentų procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 591 Eur bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas bei turtines teises, esančias pas atsakovę ir (ar) trečiuosius asmenis ieškinio sumai, o jo nepakakus – pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose ar pas atsakovę, neviršijant ieškinio reikalavimo sumos. Prašymą grindė tuo, kad ieškinio suma tiek ieškovams, tiek atsakovei yra labai didelė, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar gali tapti neįmanomas. Atsakovė nuo 2022 m. sausio 7 d. neatsiskaito su ieškove R. K., su kuria vienašališkai nutraukė preliminarią sutartį, teikiamais ieškovei raštais pati pripažino, kad turi finansinių sunkumų, neįvykdė kitų ieškovų prašymų grąžinti atsakovei sumokėtus avansus, todėl galimai siekia išvengti prievolių ieškovams vykdymo ir tapti nemokia.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 11 d. nutartimi ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino; ieškovų reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštavo atsakovės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o, jo nesant arba esant nepakankamai, – turtines teises ir pinigines lėšas, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, 94 893,84 Eur sumai, uždrausdamas areštuotu turtu disponuoti, palikdamas teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis; areštavus atsakovei priklausančias pinigines lėšas, leido atsakovei iš jų atsiskaityti su ieškovais pareikštų reikalavimų ribose, iš areštuotų piniginių lėšų mokėti darbo užmokestį darbuotojams, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, privalomuosius mokesčius į valstybės (savivaldybės) bei socialinio draudimo biudžetus; nutartį vykdyti pavedė ieškovų pasirinktam antstoliui.
4. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad: preliminariu įvertinimu ieškovų reikalavimai gali būti laikomi tikėtinai pagrįstais; reikalavimai yra turtinio pobūdžio, ieškovai yra fiziniai asmenys, tuo pačiu, tikėtina – vartotojai santykiuose su pelno siekiančiu, ūkinę–komercinę veiklą vykdančiu juridiniu asmeniu, kurių teisėms ir interesams taikytina ypatinga teisinė apsauga; ginčas dėl prievolių pagal pasibaigusias (nutrauktas) preliminariąsias nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis tinkamo vykdymo su atsakove tęsiasi jau keletą mėnesių; atsakovės prievolių ieškovams įvykdymas nėra užtikrintas; prie ieškinio pateiktuose raštuose ieškovams pati atsakovė pripažįsta savo prievolę grąžinti jiems dalį prašomų priteisti sumų (pagal preliminariąsias sutartis sumokėtus avansus), žada pinigus (avansus) grąžinti, prašo pratęsti terminą piniginėms lėšoms grąžinti būtent dėl sunkios savo turtinės padėties ir turimų finansinių sunkumų; bendra ieškinio suma (bendra visiems ieškovams prašoma priteisti iš atsakovės suma) – 94 893,84 Eur – yra pakankamai didelė netgi pelno siekiančiam juridiniam asmeniui; iš ieškovų pateiktų rašytinių įrodymų, teismui prieinamų viešųjų registrų ir informacinių sistemų (valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro, Turto arešto aktų registro, Hipotekos registro, Kelių transporto priemonių registro, Antstolių informacinės sistemos) informaciją, padarė išvadą esant tikslinga tenkinti ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi egzistuoja reali grėsmė, jog galimas palankus ieškovams teismo sprendimas šioje byloje gali būti neįvykdytas arba jo įvykdymas gali iš esmės pasunkėti.
5. Kadangi banko sąskaitose esančių piniginių lėšų areštas gali itin neigiamai paveikti atsakovo komercinę veiklą, sutrikdyti atlyginimų darbuotojams, mokesčių valstybei mokėjimą, teismas nurodė pirmiausia areštuoti atsakovei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir tik jo nesant – turtines teises bei pinigines lėšas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atsakovė UAB „Šviesos Loftai“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad bendra ieškinio suma yra pakankamai didelė netgi pelno siekiančiam juridiniam asmeniui ir nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo nuo 2015 metų formuojamos teismų praktikos, jog didelė ieškinio suma nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020). Pabrėžė, kad didelę dalį ieškovų nurodytos ieškinio sumos sudaro ieškovų nuostoliai, neva patirti dėl prarastos galimybės, tačiau nė vienas iš ieškovų nėra sudaręs naujų sutarčių, todėl kainų skirtumo principas objektyviai negali būti taikomas.
6.2. Priešingai, nei nurodė teismas, šalių ginčas nesitęsia keletą mėnesių, ginčas nesitęsia ir mėnesį. Ieškovai S. D., M. P. ir A. J. į atsakovą dėl avanso grąžinimo kreipėsi tik 2022 m. kovo mėn., ieškovė R. K. į atsakovę nesikreipė. Pažymi, kad ieškovai S. D., M. P. ir A. J. neteisėtai ir nesąžiningai nutraukė sutartis su atsakove, nors atsakovė dar 2021 m. gruodžio 30 d. informavo ieškovus apie statybos darbų pratęsimo terminus iki 2020 m. III ketvirčio pabaigos. Ieškinio pareiškimo dieną reikalavimo teisę turėjo tik ieškovė R. K.. Ieškovai pateikė teismui ieškinį nesuėjus 30 dienų avanso grąžinimo terminui.
6.3. Ieškinyje nėra nurodyta jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškovų teiginius dėl atsakovės menamo nesąžiningumo. Nesąžiningumas nėra preziumuojamas, jį turi įrodyti ieškovai. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2- 673- 943/2018; 2019 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-525-516/2019 ir kt.).
Atsiliepimas
7. Ieškovai S. D., M. P., A. J. ir R. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Atsakovės finansinė padėtis yra labai prasta. Teismo nutarties pagrindu antstoliui sudarius atsakovės turto aprašą, paaiškėjo, kad nėra turto, iš kurio galėtų būti tenkinami ieškovų reikalavimai. Taip pat paaiškėjo, kad atsakovės statomi „Šviesos Loftai“ yra įkeisti už daugiau kaip milijono vertės sumą, kas rodo, jog atsakovė galėjo vykdyti preliminariąsias sutartis. Atsakovė statybų nevykdo, tačiau preliminariąsias sutartis vienašališkai pratęsinėja. Atsakovė turi tik vieną darbuotoją – direktorių. Atsakovė statybų nevykdo, su ieškovais nekontaktuoja dėl avansų grąžinimo, tik rašo raštus vieniems žadėdama pastatyti, kitiems – grąžinti avansus. Atsakovė ir toliau reklamuoja neva statomus „Šviesos Loftus“ ir apgaudinėja žmones.
7.2. Ieškinio suma, priešingai nei nurodo atsakovė, yra reali – du ieškovai yra sudarę preliminariąsias sutartis, du ieškosi įsigyti būsto.
7.3. Ieškovai į teismą kreipėsi pasibaigus preliminariųjų sutarčių terminams, todėl 30 dienų avanso grąžinimo terminas nėra taikomas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 329, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
Dėl naujų įrodymų
9. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – 2021 m. gruodžio 30 d. raštą pirkėjams dėl įsipareigojimų pagal preliminariąją būsimo būsto pirkimo–pardavimo sutartį vykdymo terminų pratęsimo.
10. Ieškovai su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė: 1) asmens komentaro dėl „Šviesos Loftų“, 2) atsakovės elektroninių laiškų ieškovei M. P. ir S. D. bei M. P. su (duomenys neskelbtini) sudarytos preliminariosios sutarties kopijas.
11. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taigi, naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinis, turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti argumentuotas.
12. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės ir ieškovų pateiktais įrodymais, pažymi, kad šalys savo procesiniuose dokumentuose neformuluoja nei prašymo šiuos įrodymus priimti, nei argumentuoja jų pateikimo poreikio, todėl vien dėl šios priežasties naujų įrodymų priėmimo klausimas nespręstinas. Be to, šalių pateikti nauji įrodymai negali nei patvirtinti, nei paneigti jokių laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymui reikšmingų aplinkybių, šie įrodymai yra susiję su pirmosios instancijos teisme nagrinėjamo ginčo esme. Todėl apeliacinės instancijos teismas pateiktų naujų įrodymų nepriima ir jų nevertina, juos byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę teikti bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad, jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019).
14. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai pritaikė jos atžvilgiu ieškovų prašomas laikinąsias apsaugos priemones, kadangi nebuvo nei vienos iš privalomų sąlygų: tikėtino ieškinio pagrįstumo ir ieškovams galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės.
Dėl ieškinio reikalavimų tikėtino pagrįstumo
15. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad neegzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo, kadangi ieškovai S. D., M. P. ir A. J. neturi reikalavimo teisės. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės neįvertino, todėl nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės turto areštą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia apeliantės pozicija ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad aptariama sąlyga konstatuotina.
16. Pažymėtina, kad tikėtino ieškinio pagrįstumo pagal prima facie (iš pirmo žvilgsnio) doktriną sąlyga reiškia, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ir neturi nagrinėti ieškinio pagrįstumo klausimo iš esmės, neturi tirti ir vertinti ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-891-553/2021).
17. Kaip ne kartą yra pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1609-407/2020; 2021 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-307-370/2021).
18. Taigi, atliekant ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimą teismui pakanka tik įsitikinti, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais, tačiau ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių bei faktinių argumentų ir pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-27-370/2020; 2021 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-258-881/2021; 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-44-516/2022).
19. Nagrinėjamu atveju ieškovai pareiškė ieškinį dėl pagal jų su apeliante sudarytas preliminariąsias sutartis sumokėto avanso grąžinimo bei nuostolių atlyginimo, ieškinyje nurodė faktines aplinkybes bei teisinius argumentus. Susipažinus su ieškovų reikalavimais bei pateiktais įrodymais nėra pagrindo teigti, kad ieškovų reiškiami reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ar kad ieškovai pasirinko neleistiną, aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą. Ieškovai pasirinko leistiną savo teisių gynimo būdą ir ieškinyje nurodė išsamius teisinius bei faktinius argumentus, jų nuomone, patvirtinančius, kad ieškinyje išdėstyti reikalavimai yra pagrįsti. Kartu su ieškiniu ieškovai pateikė ir įrodymus, kurie, jų teigimu, pagrindžia ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes bei reikalavimus.
20. Taigi, ieškovams aiškiai suformulavus ieškinio pagrindą bei dalyką, pateikus, jų nuomone, reikšmingus įrodymus, apeliantės argumentai, susiję su teiginiu dėl ieškovų S. D., M. P. ir A. J. tariamu reikalavimo teisės neturėjimu, laikytini apeliantės argumentais dėl ieškinio nepagrįstumo (ginčo esmės) ir negali būti vertinami kaip paneigiantys pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimą; ši, kaip ir kitos ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės bei įrodymai, kartu su byloje pateiktais apeliantės atsikirtimais ir įrodymais bus įvertinti išnagrinėjus bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą byloje. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – tikėtinas ieškinio pagrįstumas – šiuo atveju egzistuoja.
Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui
21. Atskirajame skunde apeliantė taip pat teigia, kad šiuo atveju neegzistavo ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymo reali grėsmė. Apeliantės teigimu, vien ieškinio suma, kurios nurodymas iš esmės priklauso nuo ieškovų, bei apeliantės turtinė padėtis pagal galiojančią teismų praktiką nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o ieškovai nenurodė jokių argumentų, patvirtinančių apeliantės nesąžiningumą, siekiant išvengti galimai nepalankaus teismo sprendimo vykdymo . Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su šiais atskirojo skundo argumentais.
22. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas grėsmę teismo sprendimo tinkamam įvykdymui iš esmės susiejo su apeliantės turtine padėtimi bei didele pareikštų reikalavimų suma.
23. Lietuvos apeliacinio teismo aktualioje praktikoje, kaip teisingai atskirajame skunde nurodo apeliantė, ne kartą pažymėta, kad nei reikalavimo suma, nei asmens turtinė (finansinė) padėtis savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl šios aplinkybės neįrodo, kad egzistuoja reali grėsmė būsimo teismo sprendimo neįvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1088-516/2020; 2021 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1034-798/2021; 2021 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1043-881/2021; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1082-1120/2021). Ieškinio sumos dydis gali būti vertinamas tik kaip papildomas kriterijus prognozuojamo (labiau tikėtino) atsakovo elgesio kontekste, kai yra sprendžiama dėl galinčios kilti grėsmės sėkmingam teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-286-464/2022).
24. Pažymėtina, kad aktualioje teismų praktikoje grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti siejama su atsakovo elgesiu – siekiu sumažinti turimo turto vertę, turint tikslą išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Asmens nesąžiningumas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktuose nepreziumuojamas, todėl taikyti šias priemones siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021; 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-149-912/2022). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje šiuo aspektu pažymima, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu yra siekiama, jog galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ir (ar) nepasidarytų nebeįmanomas, todėl šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020).
25. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš ieškovų ieškinyje pareikšto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones turinio, ieškovai prašymą grindė didele ieškinio suma (94 093,84 Eur) bei atsakovės sunkia turtine padėtimi. Be to, prašymą grindė nebeatkulia teismų praktika, nurodančia, kad reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįstas net ir neatsižvelgiant į tai, ar konkrečioje byloje yra pateikta konkrečių duomenų apie atsakovo finansinę padėtį, jeigu tarp šalių yra kilęs ginčas dėl didelės sumos priteisimo. Tačiau jokių atsakovės nesąžiningų veiksmų, nukreiptų į jos turto masės sumažinimą, turto apsunkinimą ar jo vertės sumažėjimą, siekiant išvengti ieškovams galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo, nenurodė ir neįrodinėjo. Pažymėtina, kad ieškovų atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyta aplinkybė, jog atsakovė ir toliau reklamuoja bei pardavinėja kūrybines dirbtuves, t. y. užsiima ūkine komercine veikla, negali būti vertinama kaip nesąžiningi veiksmai siekiant išvengti ieškovams galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Tokie apeliantės veiksmai savaime nelemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės.
26. Taigi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai formuojamos teismų praktikos ir būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrįstai susiejo vien tik su ieškinio suma bei atsakovės turtine padėtimi, tačiau visiškai neanalizavo ir nepasisakė dėl atsakovės (ne) sąžiningumo, kaip ieškovams galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo grėsmės. Dėl to apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą daryti išvadą, jog šiuo atveju egzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – ieškovams galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo grėsmė, taigi, byloje laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nepagrįstai, nesant vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų.
27. Teismo atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atveju neeliminuojama dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų teisė kreiptis su pakartotiniu prašymu, atitinkamai jį motyvuojant, pagrindžiant įrodymais ir taip įgyvendinant savo procesinę teisę (CPK 42 straipsnis, 144 straipsnio 3 dalis, 245 straipsnio 3 dalis; žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1028/2014). Svarbu tai, kad pakartotinis prašymas būtų motyvuotas ir jame būtų nurodytos iš esmės naujos (papildomos) aplinkybės, kurios nebuvo analizuotos teismų, sprendžiant prieš tai buvusius prašymus (ne) taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1294-823/2018).
Dėl procesinės bylos baigties
28. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes, kuriomis grindžiama viena iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – grėsmė būsimo galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl yra pagrindas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovių prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų S. D., M. P., A. J. ir R. K. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šviesos loftai“ atžvilgiu atmesti.
Nutartį išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.