Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VM Wood“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų (Tauragės rajono apylinkės teismo) 2017 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VM Wood“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Norketas“ dėl pažeistų teisių gynimo ir žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje A. R., M. R., uždaroji akcinė bendrovė „Agrokoncernas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 1 089 EUR žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 1 d. ir po 363 EUR per mėnesį žalos atlyginimo nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki komunalinių paslaugų tiekimo sutarties sudarymo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidas.Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog nuosavybės teise valdo statinius bei kanalizacijos ir lietaus nuotekų tinklus, taip pat siurblinę ir žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė, kaip savininkė, prižiūri ir tvarko kanalizacijos ir lietaus nuotekų tinklus, siurblinę, investuoja į jų išlaikymą, priežiūrą, atnaujinimą ir tinkamą funkcionavimą pagal paskirtį. Atsakovė nuosavybės teise valdo statinį, adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra prijungtas prie ieškovei nuosavybės teise priklausančių kanalizacijos ir lietaus nuotekų tinklų, siurblinės, ir atsakovė jais naudojasi, tačiau vengia sudaryti komunalinių paslaugų tiekimo sutartį ir nemoka už naudojimąsi svetimu daiktu, nereaguoja į jokius prašymus ar raginimus sumokėti mokestį už naudojimąsi ieškovei priklausančiais kanalizacijos ir lietaus nuotekų tinklais, siurbline, tokiu būdu pažeidžia ieškovės teises. Prašo priteisti iš atsakovės žalos atlyginimą už neteisėtą neatlygintiną naudojimąsi ieškovei nuosavybės teise priklausančiais kanalizacijos ir lietaus nuotekų tinklais, siurbline už laikotarpį nuo nuosavybės teisės į tinklus įgijimo iki sutarties dėl komunalinių paslaugų tiekimo sudarymo. Ieškovės vertinimu, komunalinių paslaugų – kanalizacijos ir lietaus nuotekų tiekimo kaina sudaro po 363 EUR su PVM per mėnesį.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Tauragės apylinkės teismas 2017 m. spalio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 1 050 EUR bylinėjimosi išlaidų atsakovei, priteisė iš ieškovės valstybei 10,42 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas tenkinti ieškinį, būtina nustatyti, ar ieškovei priklauso kanalizacijos, lietaus nuotekų tinklai ir siurblinė, ar ieškovė teikia nuotekų surinkimo paslaugas ir turi teisę į veiklos sąnaudų atlyginimą. Teismas nustatė, jog atsakovei nuosavybės teise priklausantis statinys su iš valstybės nuomojamu didesniu nei 20 arų žemės sklypu viešame registre registruotas adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai, esantys žemės sklype, kurių savininkė Lietuvos Respublika, registruoti adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, tai yra atskiri ir savarankiški nuosavybės teisės objektai. Be to, ieškovės nurodyti kanalizacijos bei lietaus nuotekų tinklai kaip atskiri nuosavybės teisės objektai ieškovės vardu viešame registre nėra registruoti, todėl neaišku, kokiu pagrindu ieškovė teigia, kad jie nuosavybės teise priklauso jai. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti tam tikros piniginės satisfakcijos iš atsakovės neva už jų priežiūrą, atnaujinimą ir tinkamą funkcionavimą pagal paskirtį. Aplinkybę, kad nuo atsakovei priklausančio statinio lietaus nuotekos patenka į ieškovės teritoriją, ieškovė grindžia fotonuotraukomis, tačiau iš jų matyti tik tai, kad lietingu oru lietaus nuotekos laikosi ant kelio, kuriam nustatytas servitutas, dangos. Įrodymų, kad jos ant asfaltuotos kelio dangos patenka būtent nuo atsakovei priklausančio statinio, kad po to nuteka link ieškovei priklausančių statinių, kad dėl šių nuotekų šalinimo ieškovė būtų patyrusi realių išlaidų mokesčių už komunalines paslaugas, minimų tinklų renovavimo ar bet kokia kita forma, nėra. Pastatas – siurblinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškinio pateikimo teismui metu jau priklausė trečiajam asmeniui A. R.. Jokių objektyvių rašytinių įrodymų, jog ieškovė turėjo kokių išlaidų, susijusių su jos priežiūra iki ją perleidžiant minimam trečiajam asmeniui, byloje nėra. Aptartų aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė visiškai neįrodė, jog jai priklauso kanalizacijos, lietaus nuotekų tinklai, kad ji prižiūri ir tvarko tuos kanalizacijos ir lietaus nuotekų tinklus, o iki perleidimo kitam asmeniui tvarkė ir siurblinę, kad investuoja į jų išlaikymą, priežiūrą, atnaujinimą ir tinkamą funkcionavimą pagal paskirtį, kad teikė atsakovei nuotekų valymo, šalinimo ar kitas paslaugas ir kad turi teisę į veiklos sąnaudų atlyginimą, kad patyrė žalą, todėl ieškinys atmestas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas; nesant pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują, prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir sumažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais: Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ginčą formaliai, neteisingai aiškino ir taikė proceso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nesistengė bylos išnagrinėti visapusiškai ir objektyviai, nesiėmė priemonių, kad būtų nustatytos esminės bylos aplinkybės. Teismo sprendimas nemotyvuotas, prieštaringas ir dviprasmiškas.Nepagrįsta teismo išvada, jog pastatas – siurblinė ieškinio pateikimo dieną nuosavybės teise nebepriklausė ieškovei, kadangi 2017 m. vasario 7 d. buvo parduotas tretiesiems asmenims. Nors ir buvo sudaryta minėto pastato pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau pastatas tretiesiems asmenims perduotas tik 2017 m. birželio 22 d.Pirmosios instancijos teismo išvada, kad žemės sklypai, kuriuose stovi šalims priklausantys objektai, yra atskiri, todėl atsakovei priklausančioje žemės sklypo dalyje negali būti ieškovei priklausančių inžinerinių komunikacijų, prieštarauja byloje esantiems įrodymams bei pačios atsakovės pripažintoms faktinėms aplinkybėms.Pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovei užsandarinus nuotekų šalinimo atšaką, atsakovės nuotekos nepatenka į nuotekų tinklus ir atsakovė neturi pareigos susimokėti už paslaugas, prieštarauja teisės normoms ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teismų praktikai.Aplinkybė, jog ieškovė nėra įregistravusi daiktinių teisių į kanalizacijos ir lietaus nuotekų tinklus, nereiškia, kad ieškovė neturi nuosavybės teisių į juos. Daiktinių teisių neišviešinimas neturi jokios teisinės reikšmės ir ši aplinkybė negali būti panaudota prieš ieškovę.Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas, reglamentuojančias atsakomybės taikymo sąlygas. Ieškovės nuostoliai pasireiškė jos nuosavybės teise valdomos inžinerinės infrastruktūros vertės sumažėjimu ir inžinerinės infrastruktūros nuolatiniu techninės būklės palaikymu, jos priežiūros organizavimu, kaupiamomis lėšomis prarastai vertei ir funkcionalumui atkurti. Ieškovė šiuos nuostolius įvertino 363 EUR suma per mėnesį, atsakovė šios sumos neginčijo. Bylinėjimosi išlaidų dydis prieštarauja protingumo, teisingumo, proporcingumo kriterijams, kadangi yra beveik toks pats kaip ieškinio reikalavimas, atsakovės atstovė surašė tik du procesinius dokumentus ir dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose, byla nesudėtinga, nedidelės apimties. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti šie motyvai: Pirmosios instancijos teismas kilusį ginčą išnagrinėjo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai, nustatydamas visas esmines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialines ir procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, išsamiai, visapusiškai įvertino abiejų šalių, o ne tik atsakovės pateiktus argumentus ir įrodymus ir savo sprendimą išsamiai, o ne formaliai, kaip teigia apeliantė, argumentavo, nurodydamas išsamius motyvus, kodėl ieškinį laiko visiškai neįrodytu, todėl teismo padarytos išvados tikrai nėra nei prieštaringos, nei dviprasmiškos.Atsakovė nesinaudojo ir nesinaudoja siurbline, jokios sutarties su ieškove dėl komunalinių paslaugų tiekimo nėra sudariusi ir neketina sudaryti, o nuo 2017 m. birželio 22 d. siurblinė nuosavybės teise perduota tretiesiems asmenims R., todėl atsakovė neturi jokios pareigos apeliantei mokėti po 363 EUR per mėnesį.Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai pažymėjo, kad atsakovės ir ieškovės nuomojami žemės sklypai yra atskiri, nes jiems yra suteiktas skirtingas adresas, unikalūs numeriai, todėl visiškai nesvarbu, ar jie yra fiziškai atskirti ar ne, bet nuosavybės teise priklausantys Lietuvos Respublikai, o išsinuomoti apeliantės ir atsakovės. Be to, atsakovė niekada nepripažino, kad ieškovei priklausančios inžinerinės komunikacijos būtų atsakovės nuomojamame žemės sklype.Apeliantė nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, kad jai nuosavybės teise priklausytų nuotekų tinklai, kurie būtų sujungti su atsakovės nuotekų tinklais, kanalizacijos tinklai kaip apeliantės nuosavybė netgi neįregistruoti viešajame registre, atsakovė su apeliante jokios sutarties nėra sudariusi, apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad jai būtų padaryta ar daroma žala, nepateikė jokių įrodymų, kad būtų patyrusi kokių išlaidų dėl buitinių nuotekų tinklų ir netgi kad ji pati jais naudotųsi ir už tai mokėtų kokius nors mokesčius.Apeliantė teigia, kad faktinė aplinkybė, jog viešame registre nebuvo įregistruotos jos daiktinės teisės į kanalizacijos ir lietaus nuotekų tinklus, nereiškia, kad ieškovė neturi nuosavybės teisių į juos. Kadangi šios daiktinės teisės neįregistruotos, apeliantė turėjo teismui pateikti neginčijamus įrodymus, kad jai nuosavybės teise tikrai priklauso kanalizacijos ir lietaus nuotekų tinklai, tačiau absoliučiai jokių įrodymų nei dėl nuosavybės, nei netgi dėl jų egzistavimo nepateikė. Atsakovės atstovė surašė atsiliepimą į ieškinį, tripliką, teikė rašytinius įrodymus, kurių kopijas darė ir patvirtino, ruošėsi teismo posėdžiams, analizuodama ne tik bylos medžiagą, bet ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, vykdama į atsakovės nuomojamą žemės sklypą, siekdama nustatyti reikšmingas šiai bylai aplinkybes, taip pat dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose, todėl priteistos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, nėra neprotingai didelės. Be to, priteistos išlaidos neviršija šiuo metu galiojančiose 2015-03-19 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 pakeistose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų užmokesčio dydžių, todėl nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti apeliantės reikalavimą ir dėl šių išlaidų sumažinimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija kons ta tuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė 2012 m. gruodžio 10 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties (2017 m. sausio 23 d. sudarytas Susitarimas pakeisti sutartį) pagrindu nuomojasi žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį Lietuvos Respublikai. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017 m. rugsėjo 13 d. duomenimis, ieškovei minėtame žemės sklype 2016 m. lapkričio 17 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise priklauso pastatai – administracinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), administracinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gamybinės dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), degimo cechas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), katilinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kontrolės postas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), transformatorinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė 2014 m. spalio 1 d. Valstybinės žemės nuomos sutartimi nuomojasi žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį Lietuvos Respublikai. Atsakovei minėtame žemės sklype 2014 m. spalio 10 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise priklauso pastatas – valgykla, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovei 2017 m. balandžio 12 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise taip pat priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Ieškiniu ieškovė įrodinėjo, jog atsakovei nuosavybės teise priklausantis statinys, esantis (duomenys neskelbtini), yra prijungtas prie ieškovės nuosavybės teise priklausančių kanalizacijos ir lietaus nuotekų tinklų, siurblinės ir atsakovė naudojasi minėtais įrenginiais, tačiau atsisako sudaryti komunalinių paslaugų tiekimo sutartį ir sumokėti už naudojimąsi minėtais tinklais, todėl prašė priteisti žalos atlyginimą. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ginčą formaliai, neteisingai aiškino ir taikė proceso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nesistengė bylos išnagrinėti visapusiškai ir objektyviai, nesiėmė priemonių, kad būtų nustatytos esminės bylos aplinkybės. Be to, netinkamai taikytos materialinės teisės normos. Teismo sprendimas nemotyvuotas, prieštaringas ir dviprasmiškas. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu.Kadangi tarp šalių nėra sudaryta jokia sutartis ir ieškovė reikalavimus dėl žalos atlyginimo kildina ne iš sutartinių santykių, o iš savininko teisių pažeidimo (CK 4.93 – 4.105 straipsniai), vertinant atsakovės veiksmus, sprendžiama dėl deliktinės atsakomybės taikymo. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė deliktinės atsakomybės bylose yra ta, kad kreditorius turi įrodyti žalos faktą, neteisėtus skolininko veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; skolininko kaltė preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016).Kaip minėta anksčiau, ieškovės nuomojamas žemės sklypas bei jai nuosavybės teise priklausantys statiniai yra adresu (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nenustatyta, jog ieškovė būtų įregistravusi nuosavybės teisę į kokius nors kanalizacijos ir lietaus nuotekų tinklus, esančius minėtame žemės sklype. Iš minėto išrašo nustatyta tik tai, jog ieškovei nuosavybės teise priklausė pastatas – siurblinė, esantis (duomenys neskelbtini). Minėtas pastatas 2017 m. vasario 7 d. pirkimo–pardavimo sutarties bei 2017 m. birželio 21 d. priėmimo–perdavimo akto pagrindu nuosavybės teise priklauso tretiesiems asmenims A. ir M. R.. Sutiktina su apeliante, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kanalizacijos ir lietaus nuotekų tinklų priklausymą nuosavybės teise ieškovei neigė, remdamasis tuo, jog Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išraše minėti tinklai kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai neįregistruoti ieškovės vardu. Teismų praktikoje yra pasisakyta dėl teisinės registracijos tikslų ir reikšmės, kad asmens teisių registracija viešame registre atlieka ne teises nustatančią, o teisių išviešinimo funkciją; kad asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisinė registracija yra išvestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tą registruotiną daiktą atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukūrimas ir kt. (CK 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2010). Taigi daikto neįregistravimas registre nepaneigia asmens turimų nuosavybės teisių į jį. Esant tokiai formuojamai teismų praktikai, vien tik aplinkybė, jog kanalizacijos bei lietaus nuotekų tinklai ieškovės nuosavybės teise neįregistruoti, nėra pagrindas padaryti išvadą, jog minėti daiktai nepriklauso ieškovei.Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), todėl pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Todėl apeliantė teigdama, jog jai nuosavybės teise priklauso kanalizacijos ir lietaus nuotekų tinklai, esantys žemės sklype (duomenys neskelbtini), turi pareigą įrodyti šias aplinkybes. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, daro išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), esantys kanalizacijos ir lietaus nuotekų tinklai nuosavybės teise priklauso ieškovei. Tokia išvada darytina dėl to, jog ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų (detalių žemės sklypo planų, projektų), kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad minėtame žemės sklype apskritai yra pakloti ieškovės nurodomi tinklai (CPK 178 straipsnis). Taip pat ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų (pirkimo–pardavimo sutartis, nuosavybės teisių perleidimo aktas ir pan.), patvirtinančių, jog ji nuosavybės teise yra įgijusi minėtus tinklus (CPK 178 straipsnis). Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog šalims nuosavybės teise priklausantys turto objektai yra skirtinguose sklypuose, įrodymų, jog abiejuose sklypuose yra įrengti bendri kanalizacijos, lietaus nuotekų tinklai, į bylą nėra pateikta. Be to, iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), esantys nekilnojamojo turto objektai priklauso ne tik ieškovei bet ir kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims, tačiau įrodymų, kaip teigia ieškovė, jog kanalizacijos ir lietaus nuotekų tinklai priklauso nuosavybės teise tik ieškovei, nėra pateikta. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas išvadą apie kanalizacijos ir lietaus nuotekų tinklų priklausymą ieškovei turėjo padaryti įvertinęs tai, jog atsakovė pati pripažino, jog užsandarino tik nuotekų tinklų atšaką, o ne visus nuotekų tinklus. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu, kadangi, kaip jau minėta, atsakovei nuosavybės teise priklausantis pastatas yra žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), tai yra kitame sklype nei ieškovei priklausantys pastatai, todėl byloje esantys įrodymai, jog atsakovė atliko nuotekų šulinio atšakos užsandarinimo darbus, patvirtina tik tai, jog atsakovė nesinaudoja nuotekų tinklais savo sklype. Apeliantės argumentas, jog atsakovė žinojo apie tai, jog kanalizacijos bei lietaus nuotekų tinklai nuosavybės teise priklauso ieškovei, nepagrįsti jokiais įrodymais. Jokių kitokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovė nuosavybės teise valdo kanalizacijos ir lietaus nuotekų tinklus ir kad atsakovė jais naudotųsi, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Kaip jau minėta, ieškovei iki ieškinio pateikimo teismui dienos nuosavybės teise priklausė tik siurblinė. Tačiau byloje esantys įrodymai nepatvirtina ieškovės nurodytų aplinkybių, jog atsakovei nuosavybės teise priklausantis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), būtų prijungtas prie ieškovei iki ieškinio pareiškimo teisme nuosavybės teise priklausiusio pastato – siurblinės, kad atsakovė ja naudotųsi (CPK 178 straipsnis). Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovė nuo 2015 m. nėra sunaudojusi šalto vandens, iš atsakovės patalpų nuo 2015 m. kovo mėnesio neišleista buitinių nuotekų į UAB „Tauragės vandenys“ nuotekų tvarkymo infrastruktūros tinklus (b. l. 78, I tomas).Esant nurodytų aplinkybių visumai, jog ieškovė neįrodė, kad jai nuosavybės teise priklauso kanalizacijos ir lietaus nuotekų tinklai, jog atsakovė naudojasi minėtais tinklais ir ieškovei iki ieškinio pateikimo dienos nuosavybės teise priklausiusia siurbline, darytina išvada, kad atsakovės atsisakymas sumokėti už naudojimąsi minėtais tinklais bei siurbline, nepažeidžia ieškovės kaip savininko teisių (CK 4.93 – 4.105 straipsniai), ir nelaikytinas neteisėtais veiksmais. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad ieškovė neįrodė būtinos deliktinei civilinei atsakomybei kilti sąlygos – atsakovės neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis). Kadangi ieškovė neįrodė, kad jai nuosavybės teise priklauso kanalizacijos ir lietaus nuotekų tinklai, jog atsakovė naudojasi minėtais tinklais bei siurbline, apeliacinio skundo argumentai, susiję su tuo, jog atsakovė neteisėtai ir pažeisdama teisės aktų normas užsandarino nuotekų šalinimo atšaką, tačiau tokie atsakovės veiksmai neatleidžia nuo pareigos susimokėti už naudojimąsi nuotekų tinklais, jų priežiūrą, neturi teisinės reikšmės, todėl plačiau dėl jų nepasisakoma. Kadangi šia nutartimi konstatuota, jog ieškovė neįrodė būtinos sąlygos – atsakovės neteisėtų veiksmų atsakovės deliktinei civilinei atsakomybei kilti, pasisakytina dėl kito apeliacinio skundo argumento, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias žalos faktą bei dydį (CK 6.249 straipsnis).Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad žala turi būti atlyginama visiškai (CK 6.251 straipsnio 1 dalis), todėl žalą būtina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado. Žalos dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, šiuo atveju ieškovė (CPK 178 straipsnis).Ieškovė apeliaciniame skunde įrodinėja, jog jos patirta žala pasireiškė nuosavybės teise valdomos inžinerinės infrastruktūros vertės sumažėjimu, inžinerinės infrastruktūros nuolatiniu techninės būklės palaikymu, jos priežiūros organizavimu, kaupiamomis lėšomis prarastai vertei ir funkcionalumui atkurti. Ieškovė šiuos nuostolius įvertino 363 EUR suma per mėnesį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, jog ieškovė neįrodė nei žalos dydžio, nei jos atsiradimo fakto. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima padaryti išvadą, jog ieškovė patiria kokių nors išlaidų kanalizacijos ir lietaus nuotekų tinklų priežiūrai, eksploatavimui, tinkamai veiklai užtikrinti (CPK 178 straipsnis). Taip pat nepateikti jokie įrodymai, kurie pagrįstų ieškovės sąskaitose faktūrose, kurias ji išrašė atsakovei už naudojimąsi kanalizacijos nei lietaus nuotekų tinklais, nurodytą 363 EUR sumą. Nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kokiu pagrindu ieškovė žalos dydį vertina tokia suma (CPK 178 straipsnis). Apeliacinio skundo argumentai, jog inžinerinė infrastruktūra veikiama gamtos reiškinių ir laiko, sensta, nusidėvi, dėl to nuolat mažėja jos faktinė vertė ir didėja ateityje neišvengiamai būtinos išlaidos jos vertei ir funkcionalumui atkurti, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog ieškovė taip pat neįrodė kitos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos – žalos atsiradimo fakto bei dydžio (CK 2.249 straipsnis). Esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai) bei materialinės teisės normas (CK 6.246, 6.249 straipsniai). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iš įrodymų visumos padarė pagrįstas išvadas. Skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o apeliantė nepaneigė teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliantės teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė Deliktinę atsakomybę bei įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų, dėl to priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad atsakovės bylinėjimosi išlaidų dydis prieštarauja protingumo, teisingumo, proporcingumo kriterijams, kadangi yra beveik toks pats kaip ieškinio reikalavimas, atsakovės atstovė surašė tik du procesinius dokumentus ir dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose, byla nesudėtinga, nedidelės apimties. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu.Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog atsakovė pateikė įrodymus apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1 050 EUR už advokato teisines paslaugas. Skundžiamu sprendimu netenkinus ieškovės ieškinio, minėtos išlaidos priteistos atsakovei. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra viena iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, rūšių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Todėl jų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 93 ir 98 straipsniai. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų taryba 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Remiantis Rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes.Iš atsakovės atstovės prašymo priteisti atstovavimo išlaidas matyti, kad išlaidos apskaičiuotos už atsiliepimo į ieškinį, tripliko surašymą, pasirengimą teismo posėdžiams, atstovavimą juose, teisines konsultacijas, dokumentų kopijų padarymą bei jų patvirtinimą. Vadovaujantis minėtų Rekomendacijų 8.2, 8.3 punktais, vien už atsiliepimo į ieškinį bei tripliko surašymą atsakovės advokato išlaidas galėtų sudaryti 3 291,20 EUR (2,5 koef. x 1 x 822,8 + 1,5 koef. x 1 x 822,8). Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog įvyko 2 teismo posėdžiai, kurių bendra trukmė – 2 valandos, todėl advokato atlyginimas už atstovavimą teismo posėdžiuose galėtų sudaryti, vadovaujantis Rekomendacijų 8.19, 9 punktais, 164,04 EUR (1 val. x. 0,1 x 817,6 + 1 val. x 0,1 x 822,8). Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovės prašomos priteisti atstovavimo išlaidos – 1 050 EUR neviršija leistinų maksimalių dydžių. Net ir įvertinus tai, jog procesas nebuvo ilgas, realiai vyko 2 teismo posėdžiai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovė, siekdama apginti savo pažeistas teises bei interesus naudojosi teisininko pagalba, realiai patyrė atstovavimo išlaidas, atsižvelgiant į tai, kad minėtos išlaidos yra net 3 kartus mažesnės nei galimos maksimaliai priteisti, darytina išvada, jog atsakovės atstovavimo išlaidos yra pagrįstos ir pagrindo pripažinti, jog atsakovė nepagrįstai išlaidauja, nėra. Tai, kad ieškovė prašė teismo iš viso priteisti iš atsakovės tik 1 089 EUR žalos atlyginimo, negali būti pagrindas mažinti atsakovės atstovavimo išlaidas, kadangi ieškinio reikalavimo suma neturi įtakos bylinėjimosi išlaidų dydžiui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovė pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 300 EUR išlaidos advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, kadangi šios išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodytų maksimalių dydžių, jos priteistinos iš ieškovės atsakovei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

palikti nepakeistą Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų (Tauragės rajono apylinkės teismo) 2017 m. spalio 5 d. sprendimą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VM Wood“ 300 EUR bylinėjimosi išlaidas atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Norketas“, patirtas apeliacinės instancijos teisme.