Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.3.; 3.1.7.6.; 3.2.4.9.1.1.; 3.2.4.9.3.3.; 3.2.4.11.; 3.3.1.13.; 3.3.1.14.; 3.3.1.16.; 3.3.1.18.1.; 3.4.1.1.

2017 m. gegužės 10 d.

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. J. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3-496/2017 pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui A. J., dalyvaujant valstybinei institucijai, teikiančiai išvadą byloje Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, tretiesiems asmenims akcinei bendrovei „Šiaulių bankas“, uždarajai akcinei bendrovei „Litesko“ filialas „Kelmės šiluma“, akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“, akcinei bendrovei „Suskystintos dujos“ Klaipėdos DPS Kelmės dujų ūkis, uždarajai akcinei bendrovei „Kelmės vietinis ūkis“, Kelmės rajono savivaldybės administracija, MB „INMINDA“ dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, turto padalinimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos, materialinio išlaikymo priteisimo, kreditorinių įsipareigojimų padalinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė J. J. pareiškė prašymą nutraukti jos ir atsakovo A. J. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo kaltės. Nepilnamečių vaikų E. J., gim. (duomenys neskelbtini), A. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Ieškovė prašė nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką po to, kai bus panaikinta kardomoji priemonė ikiteisminio tyrimo medžiagoje ir leisti atsakovui bendrauti su nepilnamečiais vaikais darbo dienomis nuo 15 val. iki I8 val. Kas antrą savaitgalį pasiimant vaikus šeštadienį l0 val. ryte ir grąžinant sekmadienio vakare 19 val. Vasaros laikotarpiu, birželio-rugpjūčio mėnesiais pasiimant vaikus tris kartus po l0 dienų abipusiai suderintu laiku. Valstybinių švenčių metu pasiimant vaikus nelyginiais metais. Prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po I50 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2016-06-01 iki vaikų pilnametystės. Paskirti ieškovę nepilnamečiams vaikams priteisto materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis. prašė padalinti bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis turėtą turtą, iš jos priteisti 2891,48 Eur dydžio piniginę kompensaciją, įpareigojant sumokėti per dvejus metus po teismo sprendimo įsiteisėjimo. Ieškovė prašė nutraukti bylą dalyje dėl turto priteisimo atsakovui: dviejų kolonų keltuvo, ratų montavimo, balansavimo staklių, stūmoklinio kompresoriaus, pavarų dėžės kėliklio, suvirinimo aparato, pakelėjo, hidraulinio preso, įrankių reikalingų mašinų remontui. Ieškovė prašo nekeisti A. J. ir AB „Šiaulių bankas sudarytos Būsto kreditavimo 2006-11-02 sutarties Nr. B-2006-1308-02 sąlygų, paliekant prievolę solidaria. Taip pat prašė palikti solidariomis jos ir atsakovo prievolėmis įsiskolinimus už butą. Palikti jai santuokinę pavardę. Atsakovas A. J. sutiko dėl santuokos nutraukimo, nurodė, kad santuoka iširo ne dėl jo kaltės, o dėl piniginių lėšų trūkumo ir dėl kylančių ginčų, probleminių situacijų, konfliktų, nesusikalbėjimo. Iš dalies sutinka dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, sutiktų mokėti po 100 Eur vienam vaikui kas mėnesį. Iki šiol moka vaikams priteistą laikiną išlaikymą. Mano, kad išlaikymas priteistinas nuo 2016-09-01 nes iki to laiko gyveno kartu su ieškove ir vaikais, vaikus jis išlaikė. Atsakovas sutiko, kad butas (duomenys neskelbtini) būtų paskirtas ieškovei, bet ieškovės nurodyta kompensacija yra per maža nes reali buto vertė yra 27500 Eur, norėtų kompensaciją gauti per šešis mėnesius. Jis nesutinka likti solidariu bendraskoliu bankui dėl kredito už butą grąžinimo. Taip pat nesutinka likti solidariu bendraskoliu dėl kitų skolų grąžinimo, nes jis bute jau nebegyvena, bei skolų verte ieškovė mažina jam skaičiuojamos kompensacijos dydį. Atsakovas nurodė, kad automobilio „Fiat Marea“ vertė yra žymiai mažesnė, t,y. gali siekti tik 200 Eur, o ne 600 Eur, nes jis su automobiliu pateko į eismo įvykį ir automobilis buvo apgadintas. Jis stengėsi išsaugoti šeimą, pirko šeimai maistą, stengėsi mokėti paskolą bankui ir šeimai tenkančius mokesčius. Nurodė, kad jam yra nustatytas neįgalumas, jis dirba pusę dienos pagal darbo sutartį, po darbo jis truputį užsiima automobilių remontu, tačiau klientų skaičius yra sumažėjęs, šios pajamos yra nedidelės ir nepastovios. Sutiko dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su mama, dėl ieškovės siūlomos bendravimo su vaikais tvarkos. Trečiasis asmuo AB „Šiaulių bankas“ 2016-08-09 atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2006-11-02 AB Šiaulių bankas ir atsakovas A. J. sudarė būsto kreditavimo sutartį Nr. B-2006-1308-02, pagal kurią bankas suteikė 60 000 Lt (17 377,20 Eur) kreditą buto (duomenys neskelbtini) pirkimui. Kredito grąžinimo terminas 2030 m. lapkričio 2 d. Atsakovo įsipareigojimų bankui įvykdymas yra užtikrintas ieškovei ir atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto (duomenys neskelbtini), hipoteka. Grąžinti įsipareigojimus pagal kreditavimo sutartį turėtų ieškovė ir atsakovas solidariai. Tretieji asmenys UAB „Litesko“ filialas „Kelmės šiluma“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, AB „Suskystintos dujos“, UAB „Kelmės vietinis ūkis“, Kelmės rajono savivaldybės administracija, MB „INMINDA“ pateikė duomenis apie įsiskolinimus.

Kelmės rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nusprendė nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini). Kelmės rajono archyvo ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp J. J. ir A. J.. Dėl santuokos iširimo pripažinti kaltu atsakovą A. J.. Po santuokos nutraukimo šalims palikti pavardes J., J.. Nepilnamečių vaikų E. J., gim. (duomenys neskelbtini), A. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su vaikų motina J. J.. Nustatyti tokią A. J. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: leisti blaiviam atsakovui A. J. bendrauti su nepilnamečiais vaikais E. J. ir A. J. darbo dienomis nuo 15val. iki I8 val; kas antrą savaitgalį pasiimant vaikus šeštadienį l0 val. ryte ir grąžinant sekmadienio vakare 19 val.; vasaros laikotarpiu, birželio - rugpjūčio mėnesiais, atsakovas pasiima vaikus tris kartus po l0 (dešimt) dienų abipusiai suderintu laiku; valstybinių švenčių metu atsakovas turi teisę pasiimti vaikus nelyginiais metais. Nusprendė priteisti iš atsakovo A. J. nepilnamečiams vaikams E. J. ir A. J. materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po I50 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2016-06-01 iki vaikų pilnametystės. Priteistą sumą kasmet indeksuoti dėl infliacijos Vyriausybės nustatyta tvarka, į išlaikymo sumą įskaičiuoti laikiną išlaikymą, kurį atsakovas A. J. sumokėjo pagal 2016-10-28 dienos teismo nutartį. Paskirti J. J. nepilnamečiams vaikams priteisto materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis. Padalinti bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis turėtą turtą tokiu būdu: Priteisti J. J., butą su rūsiu R-31, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas, kuriame yra butas: unikalus numeris (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas lA5b, esantį (duomenys neskelbtini), 25 000 Eur rinkos vertės. Priteisti A. J. iš J. J. 5305,50 Eur piniginę kompensaciją, įpareigojant ieškovę kompensaciją sumokėti per dvejus metus po teismo sprendimo įsiteisėjimo, 23 mėnesius mokant po 220 Eur, 24-tą mėnesį visą likusią skolos sumą – 245,50 Eur. Nusprendė nekeisti A. J. ir AB „Šiaulių bankas sudarytos Būsto kreditavimo 2006-11-02 sutarties Nr. B-2006-1308-02 sąlygų, paliekant prievolę solidaria A. J. ir J. J. prievole. Palikti solidariomis J. J. ir A. J. prievolėmis įsiskolinimus už butą (duomenys neskelbtini): UAB „Litesko“ filialas „Kelmės šiluma“, skola 113,72 Eur.; AB „Energijos skirstymo operatorius“, skola 80,29 Eur; AB „Suskystintos dujos“ Klaipėdos DPS Kelmės dujų ūkis, skola 74,15 Eur ; UAB „Kelmės vietinis ūkis“, skola 548,49 Eur už komunalines paslaugas ; Kelmės rajono savivaldybės administracija, skola 70 Eur ; MB „INMINDA“, skola 260 Eur. Pripažino ieškovės J. J. asmenine prievole UAB „Kelmės vietinis ūkis“, skolą 5750,47 Eur už buto modernizavimą (atnaujinimą). Nutraukė bylą dalyje dėl turto priteisimo atsakovui: dviejų kolonų keltuvo, 5000 Eur vertės, ratų montavimo staklių 1900 Eur vertės, ratų balansavimo staklių 1200 Eur vertės, stūmoklinio kompresoriaus, 1800 Eur vertės, pavarų dėžės kėliklio, 300 Eur vertes, suvirinimo aparato, 400 Eur vertės, pakelėjo 300 Eur vertės, hidraulinio preso 350 Eur vertės, įrankių, reikalingų mašinų remontui – 300 Eur vertės (įrangos už 11550Eur). Priteisė bylinėjimosi išlaidas. Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo nusprendė vykdyti skubiai. 2017-03-15 Kelmės rajono apylinkės teismas nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo tenkino, panaikino 2016-10-28 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl nuosavybės teisių perleidimo draudimo. Teismas pripažino įrodytu, kad atsakovas A. J. girtavo, vartojo smurtą prieš sutuoktinę, atsižvelgė į tai, kad padarė nusikalstamą veiką, padarė išvadą, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Teismas sprendė, kad šalys taikytis nenori, gyvena atskirai, yra užfiksuotas smurto panaudojimo faktas, todėl nėra pagrindo tikėtis, jog sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, todėl santuoka nutrauktina. Teismas išsprendė dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, dėl turto ir kreditorinių įsipareigojimų. Teismas spręsdamas dėl išlaikymo priteisimo atsižvelgė į šalių paaiškinimus byloje pateiktus duomenis, į atsakovo pajamas, kad 2015 metų pabaigoje atsakovo darbo užmokestis buvo apie 148-166 Eur. Atsakovui iki 2016-03-30 buvo nustatytas 50 procentų darbingumas, jis gavo apie 76 – 81 Eur VSDFV išmokas. Teismas atsižvelgė į ieškovės paaiškinimus, kad atsakovas turi įsirengęs garažą, kuriame remontuoja automobilius, iš šios veiklos gauna nemažas pajamas. Į atsakovo paaiškinimus, kad jis pripažino, kad užsiima automobilių remonto veikla, tačiau jokių įrodymų apie gaunamas pajamas nepateikė. Atsakovas nurodė, kad gyvenant su ieškove santuokoje ši beveik visiškai nedirbo, o jis vienas išlaikė šeimą, mokėjo kreditą bankui ir mokesčius. Iš tokių parodymų teismas sprendė, kad atsakovas gavo pakankamas pajamas šeimai išlaikyti. Nėra pateikęs teismui dokumento, kuris patvirtintų, kad šiuo metu jis yra iš dalies darbingas. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas įrodo, kad A. J. turi asmeninio nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) – du žemės sklypus, gyvenamąjį namą su ūkio pastatais. Teismas įvertinęs bylos duomenis pažymėjo, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Teismas laikė, kad ieškovės prašymas priteisti išlaikymas dviem nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur kiekvienam kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, yra pagrįstas. Teismas padarė išvadą, kad nors atsakovas ir nurodė, jog išlaikymą vaikams jis teikė iki 2016-09-28 dienos, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl minėtą teiginį atmetė, kaip nepagrįstą. Teismas sprendė, kad byloje nėra įrodymų, jog nuo 2016-06-01 atsakovas teikė vaikams išlaikymą, išskyrus laikiną išlaikymą, priteistą teismo.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas A. J. prašo pakeisti Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3-496/2017 dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo dydžio ir datos, nustatant nepilnamečiams vaikams E. J. ir A. J. išlaikymo dydį periodinėmis išmokomis po 100 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2016-09-­29 iki vaikų pilnametystės. Be kitų nurodytame sprendime priimtų sprendimų, teismas nusprendė priteisti iš atsakovo A. J. nepilnamečiams vaikams E. J. ir A. J. materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2016-­06-01 iki vaikų pilnametystės. Su šia sprendimo dalimi nesutinka ir prašo ją pakeisti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį. Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme buvo nustatyta, kad per visus ieškovės ir atsakovo santuokos metus, ieškovė niekur nedirbo ir visos šeimos pajamos sudarė tik atsakovo uždirbamos pajamos. Tiek nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, tiek priimant sprendimą atsakovo pajamos iš esmės nekito - jas sudarė darbo užmokestis apie 148-166 Eur ir gaunamos 76-81 Eur VSDFV išmokos už nustatytą 50 procentų darbingumą, t.y. atsakovo mėnesio pajamos sudarė ir sudaro apie 224 - 247 Eur per mėnesį. Nuo 2016-12-23 ieškovė pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), mėnesio pajamos yra daugiau kaip 2 kartus didesnės nei atsakovo, tačiau paskirstant vaikų išlaikymo naštą teismas į tai neatsižvelgė ir priteisė iš atsakovo po 150 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui.Teismas netinkamai vertino įrodymus, visos bylos nagrinėjimo metu teismui buvo teikiami įrodymai apie atsakovo turimą ir jam nustatytą neįgalumą, tačiau dėl visiškai nesuprantamų priežasčių teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad teismui nėra pateiktas dokumentas, kuris patvirtintų, kad šiuo metu atsakovas yra nedarbingas. Paneigdamas byloje esančius atsakovo neįgalumo įrodymus, neįvertindamas abiejų tėvų nevienodų galimybių uždirbti ir išlaikyti vaikus bei gaunamas abiejų tėvų skirtingas pajamas, pirmos instancijos teismas priteisė iš atsakovo kaip neįgalaus asmens 300 Eur kas mėnesį abiejų vaikų išlaikymui, nors atsakovo mėnesio pajamos sudaro tik 235 Eur. Toks teismo sprendimas yra ne tik neteisingas, bet ir prieštaraujantis protingumo kriterijui.Nors bylos nagrinėjimo metu atsakovas neginčijo, kad kartais pavykdavo papildomai užsidirbti remontuojant automobilius, tačiau pirmos instancijos neįvertino byloje nustatytų faktų, kad tokia papildoma veikla atsakovas papildomų pajamų uždirbdavo nuo 2010 m. iki blogėjant sveikatai 2014 m. nustatyto neįgalumo. Tai patvirtina ir byloje esantys įrodymai - atsakovui panaudai suteikti įrengimai buvo įsigyti 2006-2010 m. laikotarpyje ir panaudai jie suteikti nuo 2010 m. Blogėjant sveikatai papildomų pajamų uždirbti nebepavykdavo dėl ko byloje ir nebuvo pateikta jokių duomenų apie šias pajamas.Teismas sprendė, kad byla dėl santuokos nutraukimo buvo užvesta jau 2016-01-08, šalių santykiai buvo priešiški, ieškovė tvirtino, kad atsakovas nepadeda išlaikyti vaikų. Atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad jis nuo 2016-06-01 išlaikė vaikus, pirko jiems maisto ar teikė kitokį išlaikymą, iš pateiktų dokumentų matyti, kad yra susidaręs ir komunalinių mokesčių įsiskolinimas. Tokie teismo teiginiai yra nepagrįsti ir pažeidžiantys įrodinėjimo paskirstymo naštą tarp bylos šalių. Atsakovas gyveno kartu su ieškove iki pat 2016-09-28. Tai įrodo paties teismo konstatuoti faktai apie ikiteisminio tyrimo metu duotą įpareigojimą atsakovui gyventi skyrium nuo ieškovės. Iki 2016-09-28 vedė bendrą ūkį - pirko maisto produktus, mokėjo mokesčius ir kita. Ieškovė nedirbdama, negalėjo viena pati išlaikyti vaikus bei mokėti mokesčius. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė J. J. prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:Nesutinka, kad per visus santuokos metus, ieškovė niekur nedirbo ir visos šeimos pajamos sudarė tik atsakovo uždirbamos pajamos, nes ji nuo 2006 m. spalio mėn. iki 2008 m. rugsėjo mėn. dirbo mokytoja pagrindinėje mokykloje. Šeimai buvo skiriama socialinė parama, už kurią ji turėdavo atidirbti. Padėdavo savo tėvams, kurie vertėsi prekyba, jie padėdavo jų šeimai, ne kartą padėjo sumokėti skolas. Nesutinka su atsakovo argumentais, kad jo pajamos yra tik 235 Eur, tai jo oficialios pajamos, nes garaže dirbo nelegaliai. Paskutinį kartą matė jį, kad garaže dar dirbo 2017-04-02. Nesiginčija, kad atsakovui pablogėjo sveikata bet mano, kad tam įtakos turėjo girtavimas. Nesutinka, kad įsiskolinimai dėl buto atsirado tik jam išsikėlus iš buto 2016-09-28. Jau nuo 2015-12-24 nebegyvena kaip šeima, nuo tos datos nei vaikais rūpinosi, nei mokesčius mokėjo. Prašė priteisti išlaikymą nuo 2016-01-01 nes neteikė išlaikymo, tačiau nagrinėjant bylą sutiko dėl kitos datos nuo 2016-06-01, tačiau nesutinka, kad išlaikymas būtų priteistas nuo 2016-09-28.

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio. Bylos duomenimis A. J. ir J. J. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Iš gimimo liudijimų matyti, kad šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai E. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. J., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams E. J., ir A. J., materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po I50 Eurų kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2016-06-01 iki vaikų pilnametystės, atsakovas sutiko mokėti išlaikymą po 100 Eur nuo 2016-09-28. Bylos duomenimis 2016-10-28 teismo nutartimi iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas po 70 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2016-10-01 iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Atsakovas nurodė, kad laikiną išlaikymą teikė, įsiskolinimų nėra. Apeliantas apeliaciniame skunde iš esmės teigia, kad pirmos instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, nepagrįstai iš atsakovo priteisė po 150 Eur kas mėnesį be to nepagrįstai priteisė išlaikymą nuo 2016-06-01, o ne nuo 2016-09-28, nes jis būtent nuo šios datos kartu su šeima nebegyveno, o iki tol vedė bendrą ūkį. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad šiuo metu 1 MMA yra 380 Eur, pažymėjo, kad tokiu atveju jei tėvų galimybės išlaikyti vaikus būtų lygios, vienas iš tėvų vieno vaiko išlaikymui turėtų skirti per mėnesį apie 190 Eur. Pažymėjo, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis ), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl to, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai. Teismo vertinimu atsakovas turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų nepilnamečių vaikų, kurie negali dirbti ir gauti pajamų ir yra priklausomi nuo tėvų, poreikius. Teismas įvertinęs ieškovės atliktus skaičiavimus, pateiktus į bylą konkrečius duomenis apie vaikų išlaikymui reikalingas pinigų sumas, sutiko, kad vaikų išlaikymui reikalinga būtų 430 Eur suma per mėnesį. Teismas pažymėjo, kad prašoma priteisti suma yra mažiau nei pusę minimalios mėnesio algos ir mažesnė nei pusę jos suskaičiuotos reikalingos išlaikymo sumos. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas neginčijo ieškovės argumentų bei teismo išvadų dėl kiekvienam vaikui išlaikymui reikalingos sumos. Apeliacinės instancijos teismui atsižvelgus į tai, kad E. J., gim. (duomenys neskelbtini), A. J., gim. (duomenys neskelbtini), į nepilnamečių vaikų amžių, būtinų poreikių užtikrinimą sprendžiama, kad nurodyta suma nėra per didelė. Teismas nurodė, kad atsižvelgia į Viešosios įstaigos Kelmės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Pažymoje duomenis apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas atsakovui apie 148-166 Eur. Tai, kad atsakovui iki 2016-03-30 buvo nustatytas 50 procentų darbingumas, jis gavo apie 76 – 81 Eur VSDFV išmokas. Teismas įvertinęs bylos duomenis pripažino, kad atsakovas užsiima automobilių remonto veikla, pažymėjo, kad jokių įrodymų apie gaunamas pajamas nepateikė. Teismas įvertinęs atsakovo teiginius, kad gyvenant su ieškove ji beveik nedirbo, ir jis vienas išlaikė šeimą, mokėjo kreditą bankui, mokesčius sprendė, kad jo paaiškinimai suteikia pagrindo išvadai, kad atsakovas gavo pakankamas pajamas šeimai išlaikyti. Su teismo argumentais nėra pagrindo nesutikti, nors apeliacinio teismo pažymėtina, kad oficialių duomenų apie atsakovo veiklą bei iš to gaunamas pajamas byloje nėra. Apeliantas ir apeliaciniame skunde nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu jis neginčijo, kad kartais pavykdavo papildomai užsidirbti remontuojant automobilius, tačiau teigia, kad tokia papildoma veikla atsakovas užsiimdavo ir papildomų pajamų uždirbo iki 2014 m. nustatyto neįgalumo. Ir tai apelianto vertinimu patvirtina byloje esantys įrodymai apie konkrečios įrangos įsigijimą. Pažymėtina, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti ( CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra ( CPK 177 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja ( CPK 176 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 185 straipsniu teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais ( CPK 3 straipsnio 7 dalis). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, bet byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Atsižvelgiant į atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, ieškovės argumentus į apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kaip minėta nors byloje ir nėra nustatyta, kokias papildomas pajamas atsakovas gavo iš papildomos veiklos, tačiau apeliacinio teismo vertinimu atsižvelgiant į visumą byloje esančių aplinkybių atsakovas nepaneigė teismo išvadų, todėl nėra pagrindo vertinti, kad jos nepagrįstos. Apeliantas nurodė, kad jis nesutinka su teismo išvadomis, kad jis nėra pateikęs teismui dokumento, kuris patvirtintų, kad šiuo metu jis yra iš dalies darbingas. Bylos duomenimis byloje pateikta Neįgalumo ir darbingumo nustatymo komisijos darbingumo lygio 2014-04-14 d. pažyma DL-1 Nr. (duomenys neskelbtini) bei išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų. Pagal šią pažymą atsakovui nustatytas 50 proc. nedarbingumas nuo 2014-03-27 iki 2016-03-30 d. dėl ligų pagal TLK klasifikatorių - G83.1 (Kojos monoplegija (kojos paralyžius)), G83.4 (Neurogeninė šlapimo pūslė dėl arklio uodegos sindromo), M51.1 (Sėdimojo nervo neuralgija dėl tarpslankstelinio disko pažeidimo) ir R52.2 (Kitas lėtinis skausmas). Byloje pateikta 2016-03-30 d. pažyma DL-1 Nr. (duomenys neskelbtini) bei išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų . Pagal šią pažymą atsakovui nustatytas 55 proc. darbingumas nuo 2016-03-17 iki 2018-03-16 d. dėl ligų pagal TLK klasifikatorių - G83.8 (Kiti patikslinti paralyžiniai sindromai), M42.0 (Jaunatvinė (juvenilinė) stuburo osteochondrozė, įvairios stuburo sritys), M51.1 (Sėdimojo nervo neuralgija dėl tarpslankstelinio disko pažeidimo). Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis sutiktina su apelianto argumentais, kad duomenys apie jo darbingumą yra pateikti. Tačiau nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad apelianto pateikti dokumentai patvirtina, kad šiuo metu atsakovas yra nedarbingas. Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo sutikti, kad teismas neatsižvelgė į byloje esančius įrodymus apie atsakovo neįgalumą, į abiejų tėvų gaunamas skirtingas pajamas ir objektyvias galimybes tokias pajamas uždirbti, neteisingai paskirstė finansinę naštą dėl tėvų pareigos išlaikyti vaikus. Apeliantas nurodo, kad jis nors ir būdamas tik iš dalies darbingu ir gaudamas daug mažesnes nei ieškovė pajamas, sutiko skirti ir mokėti abiem vaikams po 100 Eur kas mėnesį, bendrą 200 Eur sumą nors jo pajamos sudaro tik apie 235 Eur. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Teismas atsižvelgė ir į tai, kad 2015-02-03 Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas įrodo, kad A. J. turi asmeninio nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) – du žemės sklypus, gyvenamąjį namą su ūkio pastatais. Nors apeliantas nurodė, kad skirtingai nei jis ieškovė yra sveika ir darbingo amžiaus, todėl objektyviai turi didesnes galimybes daugiau prisidėti prie vaikų išlaikymo. Tačiau apeliacinio teismo vertinimu apeliantas nepateikė jokių duomenų, kad dėl sveikatos būklės jis neturi galimybės užsiimti papildoma automobilių remonto veikla, kuria užsiėmė anksčiau, ar gauti papildomas pajamas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad atsakovas turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų nepilnamečių vaikų, kurie negali dirbti ir gauti pajamų ir yra priklausomi nuo tėvų, poreikius. Nebent dėl sveikatos būklės, jam nustatyto darbingumo lygio, draudimo dirbti konkrečius darbus ir kita neturi tokių galimybių. Taip pat pažymėtina, kad tėvų pareigos yra vienodos, ieškovė taip pat turi priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Bylos duomenimis ieškovė pradėjo dirbti nuo 2017-01-02 pagal 2016-12-23 terminuotą ( iki po ligos į darbą grįš darbuotoja) darbo sutartį, iš SoDros duomenų apie pajamas matyti, kad jos priskaičiuojamas atlyginimas pvz. 2017 m. vasario mėn. sudarė apie 645 , 98 Eur. Atsakovo darbo užmokesčio priskaičiuotos pajamos sudarė 190 Eur ir 86, 99 Eur pašalpa. Pirmosios instancijos teismas vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, padaręs išvadą, kad ieškovės prašoma priteisti suma minimaliems vaiko poreikiams tenkinti yra pagrįsta, atsižvelgiant į tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abejiems tėvams yra vienoda, taip pat įvertinęs bylos duomenis padarė išvadą, kad atsakovas dirba bei užsiima automobilių remonto veikla, ko apeliacinio teismo vertinimu atsakovas nepaneigė, apeliacinio teismo vertinimu padarė pagrįstą išvadą, kad iš atsakovo priteistinas išlaikymas dviem nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur kiekvienam kas mėnesį iki vaikų pilnametystės. Apeliantas teigia, kad priimdamas teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo teismas turi įvertinti ir vadovautis sprendimo priėmimo dienai esančia sutuoktinių finansine būkle ir jų galėjimu uždirbti pajamas ir išlaikyti vaikus. Pasikeitus sutuoktinių finansinei būklei, bet kurio iš sutuoktinių prašymu teismas peržiūri sprendimo dalį liečiančią vaikų išlaikymą. Pasikeitus atsakovo sveikatai ir gaunamoms pajamoms ieškovė turi teisę kreiptis į teismą dėl vaikų išlaikymo naštos perskirstymo, tačiau sprendimo priėmimo metu teismas šią naštą turi paskirstyti pagal byloje esančius objektyvius duomenis ir įrodymus. Apelianto vertinimu skundžiamo sprendimo priėmimo dienai ieškovės finansinės galimybės prisidėti prie vaikų išlaikymo buvo ir yra objektyviai didesnės nei atsakovo, todėl išlaikymo, kuris viršija visas atsakovo pajamas priteisimas yra nepagrįstas ir pažeidžiantis pareigų galimybių pusiausvyrą bei paneigiantis atsakovo teisę į elementarų egzistavimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad pasikeitus sutuoktinių finansinei būklei, bet kurio iš sutuoktinių prašymu teismas peržiūri sprendimo dalį liečiančią vaikų išlaikymą, tačiau tokią galimybę turi ir atsakovas. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovas gaudavo didesnes pajamas nei pateikti oficialūs duomenys ir kaip minėta nepateikė įrodymų, kad dėl sveikatos būklės ar kitų aplinkybių papildoma veikla, automobilių remontu nebeturi galimybės užsiimti. Tačiau po teismo sprendimo, pasikeitus aplinkybėms, neturint galimybės teikti konkretaus priteisto išlaikymo, atsakovui neatimama galimybė kreiptis į teismą dėl priimto sprendimo dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo. ( Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnis). Apeliantas nurodė, kad teismas netinkamai vertino įrodymus dėl vaikams teikto išlaikymo, kad nepagrįstai priteisė išlaikymą nuo 2016-06-01. Apeliantas nurodo, kad teismas atsižvelgė į tai, kad byla dėl santuokos nutraukimo buvo užvesta jau 2016-01-08, šalių santykiai buvo priešiški, ieškovė tvirtino, kad atsakovas nepadeda išlaikyti vaikų, kad jis nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad jis nuo 2016-06-01 išlaikė vaikus, pirko jiems maisto ar teikė kitokį išlaikymą ir kita. Apelianto vertinimu tokie teismo teiginiai yra nepagrįsti nes atsakovas gyveno kartu su ieškove iki pat 2016-09-28. Tai įrodo paties teismo konstatuoti faktai apie ikiteisminio tyrimo metu duotą įpareigojimą atsakovui gyventi skyrium nuo ieškovės. Apelianto vertinimu iki 2016-09-28 vedė bendrą ūkį - pirko maisto produktus, mokėjo mokesčius ir kita, ieškovė nedirbdama, negalėjo viena pati išlaikyti vaikus bei mokėti mokesčius. Ieškovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jau nuo 2015-12-24 nebegyvena kaip šeima, nuo tos datos atsakovas vaikais nesirūpino. Nors jis neteikė išlaikymo ji sutiko , kad išlaikymas būtų priteistas nuo 2016-06-01, tačiau nesutinka, kad išlaikymas būtų priteistas nuo 2016-09-28. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus duomenis, taip pat ir ieškovės papildomus duomenis su atsiliepimu į apeliacinį skundą dėl atliktų mokėjimų, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Byloje nustatyta, kad atsakovas yra pateikęs pirkimo kvitų, mokėjimo kvitų, kad jis 2006 metų pradžioje - sausio, vasario mėnesiais pirko maisto, mokėjo mokesčius, yra duomenys, kad šalys iki 2016-09-29 dienos gyveno viename bute. Tačiau kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas byla iškelta 2016-01-08, šalių santykiai tuo metu buvo priešiški, ieškovė tvirtino, kad atsakovas nepadeda išlaikyti vaikų. Teismo vertinimu atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad jis nuo 2016-06-01 išlaikė vaikus, pirko jiems maisto ar teikė kitokį išlaikymą, teismas atsižvelgė ir į susidariusius komunalinių mokesčių įsiskolinimus. Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais dėl netinkamo įrodymų vertinimo, konkrečiu atveju apeliantui tenka pareiga įrodyti, kad jis teikė išlaikymą, o ne ieškovei ( CPK 178 straipsnis). Todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors atsakovas ir nurodė, jog išlaikymą vaikams jis teikė iki 2016-09-28 dienos, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl teismas pagrįstai atsakovo argumentus atmetė kaip nepagrįstus. Byloje nustatyta, kad nuo 2016-09-29 atsakovas buvo priverstas išsikelti iš bendrų namų dėl ikiteisminio tyrimo, tačiau tai savaime neįrodo, kad iki šios datos jis teikė vaikams išlaikymą. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Europos žmogaus teisių teismo praktika, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti byloje pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos žmogaus teisių teismo Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad jei apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinį skundą pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, tai neprivalo jų išsamiai kartoti, gali tiesiog jiems pritarti. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad netikslinga kartoti pirmosios instancijos teismo motyvų, jiems pritarus. Kaip minėta Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas. Apeliacinio teismo vertinimu nors iš dalies apelianto argumentai dėl kurių pasisakyta anksčiau pagrįsti, tačiau iš esmės pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, atsižvelgė į nepilnamečių vaikų interesus, į tėvų galimybes gauti pajamas skirtas vaikų išlaikymui ir kitas reikšmingas aplinkybes. Teismas sprendžia, kad apeliantas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Bylinėjimosi išlaidos atmetus apeliacinį skundą neatlyginamos ir nepriteisiamos ( CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. 2017-03-20 Kelmės rajono apylinkės teismas tenkino apelianto atsakovo prašymą ir 50 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą atidėjo iki galutinio sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad apelianto apeliacinis skundas atmestinas, iš atsakovo priteistina 50 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 50 Eur (penkiasdešimt Eurų ) žyminio mokesčio, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.