Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, e2-3-496/2017

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-02-15
Bylos Nr.: e2-3-496/2017
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Daiva Valčiukienė
Ieškovas: J. J.
Atsakovas: A. J.
Išvadą teikia: Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriumi
Trečiasis asmuo: AB „Šiaulių bankas“, UAB „Litesko“
Advokatai: Virginija Pluščiauskienė, Sandis Povilauskas

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-3-496/2017Teisminio proceso Nr.2-23-3-00019-2016-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.2.; 2.3.2.8.; 2.3.4.4.3.; 2.3.5.2.1.; 3.1.7.8.; 3.2.6.5; 3.4.1.2. (S)

KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 15 d.Kelmė

Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Valčiukienė,sekretoriaujant Ritai Valantiejienei,dalyvaujant ieškovės J. J. atstovei, advokatei Virginijai Pluščiauskienei,atsakovo A. J. atstovui, advokato padėjėjui Sandžiui Povilauskui,institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovui Tomui Bimbai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui A. J., su institucija, teikiančia išvadą byloje, Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriumi, su trečiaisiais asmenimis AB „Šiaulių bankas“, UAB „Litesko“ filialas „Kelmės šiluma“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, AB „Suskystintos dujos“ Klaipėdos DPS Kelmės dujų ūkis, UAB „Kelmės vietinis ūkis“, Kelmės rajono savivaldybės administracija, MB „INMINDA“ dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, turto padalinimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos, materialinio išlaikymo priteisimo, kreditorinių įsipareigojimų padalinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė J. J. galutinai suformuluotu ieškiniu, pateiktu 2016-12-01, prašo nutraukti jos ir atsakovo A. J. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), pripažinti atsakovą kaltu dėl santuokos iširimo. Ieškovė prašo nepilnamečių vaikų E. J., gim. (duomenys neskelbtini), A. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ja, vaikų motina. Ieškovė prašo nustatyti tokią bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: po to, kai bus panaikinta kardomoji priemonė Telšių AVPK Kelmės rajono PK ikiteisminio tyrimo medžiagoje NR. (duomenys neskelbtini), leisti atsakovui bendrauti su nepilnamečiais vaikais E. J., a.k(duomenys neskelbtini), ir A. J., a.k(duomenys neskelbtini), darbo dienomis nuo 15val. iki I8 val; kas antrą savaitgalį pasiimant vaikus šeštadienį l0 val. ryte ir grąžinant sekmadienio vakare 19 val.; vasaros laikotarpiu, birželio-rugpjūčio mėnesiais, atsakovas pasiima vaikus tris kartus po l0 dienų abipusiai suderintu laiku; valstybinių švenčių metu atsakovas turi teisę pasiimti vaikus nelyginiais metais. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams E. J., ir A. J., materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po I50Eurų kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2016-06-01 iki vaikų pilnametystės; priteistą sumą kasmet indeksuoti dėl infliacijos Vyriausybės nustatyta tvarka. Paskirti ieškovę nepilnamečiams vaikams priteisto materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis.

Taip pat ieškovė prašo padalyti bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis turėtą turtą tokiu būdu:

Priteisti J. J., butą su rūsiu R-31, unikalus NR. (duomenys neskelbtini), pastatas, kuriame yra butas: unikalus numeris (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas lA5b, esantį (duomenys neskelbtini), 25000 Eur rinkos vertės; priteisti A. J., lengvąjį automobilį FIAT FIAT MAREA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 600Eur vertės ir 2891,48 Eur dydžio piniginę kompensaciją, įpareigojant ieškovę šią kompensaciją sumokėti per dvejus metus po teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Šalies argumentai

Ieškovė prašo nutraukti bylą dalyje dėl šio turto priteisimo atsakovui: dviejų kolonų keltuvą, SOOOEur vertes, ratų montavimo stakles, 1900Eurvertės, ratų balansavimo stakles, 1200Eur vertės, stūmoklinį kompresorių, IBOOEur vertės, pavarų dėžės kėliklį, 300Eur vertes, suvirinimo aparatą, 400Eur vertės, pakeleją, 300Eur vertės, hidraulinį presą, 350Eur vertės, įrankius, reikalingus mašinų remontui-300Eur vertės (įrangos už 11550Eur).

Ieškovė prašo nekeisti A. J. ir AB „Šiaulių bankas sudarytos Būsto kreditavimo 2006-11-02 sutarties Nr. B-2006-1308-02 sąlygų, paliekant prievolę solidaria. Taip pat prašo palikti solidariomis jos ir atsakovo prievolėmis šiuos įsiskolinimus už butą:

UAB „Litesko“ filialas „Kelmės šiluma“, skola 113,72 Eur.;AB „Energijos skirstymo operatorius“, skola 80,29 Eur;AB „Suskystintos dujos“ Klaipėdos DPS Kelmės dujų ūkis, skola 74,15 Eur.UAB „Kelmės vietinis ūkis“, skola 548,49 Eur už komunalines paslaugas, 5750,47 Eur už buto modernizavimo (atnaujinimo) kreditą;Kelmės rajono savivaldybės administracija, skola 70 Eur.MB „INMINDA“, skola 260 Eur.

Šalies argumentai

Ieškovė prašo palikti jai po santuokos nutraukimo pavardę „J.“, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė J. J. teismo posėdžių metu ieškinį palaikė, prašė nutraukti santuoką. Ieškovė nurodė, kad jie su atsakovu jau seniai gyvena nors viename bute, tačiau pasidalinę kambariais. Ji su vaikais gyveno viename kambaryje, o atsakovas kitame. Ieškovė nurodė, kad visos problemos jų šeimoje kildavo dėl atsakovo girtavimo. Jis girtauja dažnai, o girtas triukšmauja, prieš ją vartoja smurtą. Ieškovė nurodė, kad nuo 2016 metų rugsėjo pabaigos atsakovas jų bute nebegyvena. A. J. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje ir jam uždrausta artintis prie jos ir eiti į jų bendrą butą. Ieškovė nurodo, kad atsakovo kaltė pasireiškė girtavimu, triukšmavimu ir smurto vartojimu. Ieškovė prašo priteisti išlaikymą vaikams po 150 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį. Ieškovė mano, kad tokią sumą atsakovas mokėti gali, nes jis pusę dienos dirba ligoninėje, po to garaže remontuoja automobilius pagal gyventojų prašymus. Jis klientų turi daug, kartais darbas sustoja tik dėl jo girtavimo, o ne dėl kitų priežasčių. Ieškovė prašo nustatyti vaikų bendravimo tvarką su tėvu taip, kaip nurodyta jos paskutiniame ieškinyje. Ji prašo leisti tėvui su vaikais bendrauti po to, kai baigs galioti jam baudžiamojoje byloje paskirta kardomoji priemonė, nes ji nori matyti, ar blaivus tėvas ateis pasiimti vaikus bendravimui, o kol nebaigta baudžiamoji byla jis negali ateiti į jų bendrą butą. Turtą ji prašo padalinti tokiu būdu, kaip nurodyta paskutiniame ieškinyje, kad butas liktų jai, ji sumokėtų kompensaciją atsakovui 2891,48 Eur, o skolos už butą liktų bendros, solidarios abiems. Atsakovė sutinka, kad automobilis šiuo metu yra sudaužytas ir parduotas, tačiau automobilis prarado savo vertę dėl atsakovo kalės, nes jis 2016-11-18 girtas padarė avariją ir sudaužė automobilį.

Ieškovės atstovė ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas A. J. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Jis sutinka dėl santuokos nutraukimo, tačiau mano, kad santuoka iširo ne dėl jo kaltės, o dėl piniginių lėšų trūkumo ir dėl kylančių ginčų, probleminių situacijų, konfliktų, nesusikalbėjimo. Jis iš dalies sutinka dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, jis sutiktų mokėti po 70 Eur vienam vaikui kas mėnesį, nuo 2016-10-01 iki šiol moka vaikams priteistą laikiną išlaikymą. Mano, kad išlaikymą reikia priteisti nuo 2016-09-01, nurodo, kad iki to laiko vaikus jis išlaikė, nes gyveno kartu su ieškove ir vaikais. Atsakovas sutinka, kad butas Mackevičiaus 25-40 Kelmėje būtų paskirtas ieškovei, tačiau mano, kad ieškovės suskaičiuota kompensacija yra per maža. Atsakovas nurodo, kad ieškovė butą įvertina per maža verte, nes butas yra renovuotame name, balkonas yra įstiklintas, butas yra miesto centre. Atsakovas nurodo, kad reali buto vertė yra 27500 eurų. Jis nesutinka likti solidariu bendraskoliu bankui dėl kredito už butą grąžinimo. Taip pat jis nesutinka likti solidariu bendraskoliu dėl kitų skolų grąžinimo, nes jis bute jau nebegyvena, bei skolų verte ieškovė mažina jam skaičiuojamos kompensacijos dydį. Atsakovas mano, kad kreditas už namo renovaciją iš viso neturėtų būti traukiamas į turto balansą, nes dėl per mažų šeimos pajamų jo grąžinti nereikia. Atsakovas nurodo, kad automobilio „Fiat Marea“ vertė yra žymiai mažesnė, t,y. gali siekti tik 200 Eur, o ne 600 Eur, nes jis su automobiliu pateko į eismo įvykį ir automobilis buvo apgadintas. Taip pat atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodo, kad jis pageidauja gauti kompensaciją už butą greičiau, nei ieškovės pasiūlytas dviejų metų terminas, kad jis galėtų įsigyti savo gyvenamąjį būstą.

Atsakovas A. J. 2016-05-25 teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl jų santuokos iširimo yra kalta J. J., ji susitikinėjo su draugėmis, negrįždavo vakarais į namus, jį nervindavo, o jis nervus slopino alkoholiu. Jis stengėsi išsaugoti šeimą, pirko šeimai maistą, stengėsi mokėti paskolą bankui ir šeimai tenkančius mokesčius. Atsakovas nurodė, kad jo žmona niekur nedirbo, nes jai buvo per mažas atlyginimas. Kartais žmona mokėdavo mokesčius, pasiskolindavo pinigų iš savo tėvų, bet jis tas skolas grąžindavo. Atsakovas nurodė, kad jie su žmona bendrai nebesimaitina, kartu nevalgo apie pusantrų metų. Jis mano, kad vieno vaiko išlaikymui taupiai pakanka 200 Eur per mėnesį. Jis sutinka, kad iš jo vieno vaiko išlaikymui būtų priteista po 100 Eur. Jis turi asmeninį turtą - paveldėtą sodybą (duomenys neskelbtini). Šioje sodyboje jau seniai, dar iki paveldėjimo, gyvena jo giminaičiai, todėl jis šioje sodyboje apsigyventi negali. Atsakovas nurodė, kad jam yra nustatytas neįgalumas, jis dirba pusę dienos pagal darbo sutartį, po darbo jis truputį užsiima automobilių remontu.

Atsakovo atstovas nurodė, kad Jurgitos ir A. J. šeimos iširimą sąlygojo ieškovės nedarbas, nesistengimas išlaikyti šeimą, laiko leidimas su draugėmis. Atstovas mano, kad ieškovės nurodomas girtavimas nėra įrodytas. Atsakovas kasdiena dirba, todėl negali nuolat girtauti. Jis pripažįsta, kad atsakovas neblaivus padarė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas jo automobilis. Atsakovo smurtas nėra įrodytas, nes baudžiamojoje byloje dar nėra priimtas nuosprendis (pastaba: baigiamųjų kalbų metu nebuvo priimtas nuosprendis). Atstovas nurodo, kad atsakovas tinkamai rūpinosi šeima, apie keturiolika metų jis buvo vienintelis dirbantis šeimoje asmuo, išlaikė šeimą. Atsakovas A. J. dirba, gauna neįgalumo pašalpą, jo pajamos per mėnesį sudaro apie 206-270 Eur. Atsakovas remontuoja automobilius, tačiau klientų skaičius yra sumažėjęs, šios pajamos yra nedidelės ir nepastovios. Atsakovas per mėnesį vieno vaiko išlaikymui galėtų skirti iki 100 Eur. Atsakovas sutinka, dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su mama, dėl ieškovės siūlomos bendravimo su vaikais tvarkos, tačiau mano, kad ikiteisminiame tyrime paskirta kardomoji priemonė nėra niekaip susijusi su jo bendravimu su nepilnamečiais vaikais. Atsakovas sutinka, kad ieškovei būtų paskirtas butas natūroje, o jam būtų išmokėta kompensacija. Atsakovo nuomone, šeimos turėto buvo dabartinė vertė yra 27000 Eur. Automobilis po avarijos neteko vertės, o šiuo metu yra parduotas, todėl automobilio dalinti nebereikia, jo nėra. Atsakovo atstovas nurodė, kad AB Šiaulių bankui už butą yra sumokėta 12 179,18 Eur, tai ši suma turėtų būti dalinama po lygiai ieškovei ir atsakovui, nurodo, kad atsakovui priklausanti kompensacija turėtų būti 6089,09 Eur. Atstovas mano, kad skola už buto renovaciją apie 5700 Eur neturėtų būti dalinama, nes ieškovės pajamos yra nedidelės, nepakankamos mokėti įmokas už renovaciją, todėl nesant prievolės, negali būti ji dalinama tarp sutuoktinių nutraukiant santuoką. Atstovas mano, kad pasikeitus padėčiai, ieškovė galėtų iš naujo kreiptis į teismą su tokiu reikalavimu. Atstovas sutinka, kad į bylą naujai įtrauktų kreditorių skolos yra susidariusios šalims gyvenant kartu, šių skolų suma turi būti mažinama bendra turto vertė, tačiau šios skolos neturi būti pripažįstamos solidariomis, tai lieka asmeninės ieškovės skolos. Atstovas nurodo, kad bendra skolų suma Šiaulių bankui ir už komunalines paslaugas yra 13 744 Eur. Jo nurodoma buto vertė 27 000 Eur. Atstovas nurodo, kad šeima AB „Šiaulių bankas“ iki šiol yra sumokėjusi 12 179,18 Eur, pusė šios sumos turi būti pridėta prie buto vertės, todėl jis mano, kad dalintino turto matė yra 33 089Eur (27 000 + 6089 Eur). Jis iš šios sumos atima anksčiau paminėtas skolas 13 747 Eur ir gauna, kad likusi dalintina buto suma yra 19 342 Eur. Šią sumą padalinęs pusiau, atsakovo atstovas gauna priteistiną kompensacijos sumą atsakovui 9 671 Eur. Šią sumą atsakovas norėtų gauti per pusę metų.

Šalies argumentai

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas su ieškiniu sutinka, prašo patenkinti ieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams po 150 Eur vienam vaikui kas mėnesį.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo AB „Šiaulių bankas“ 2016-08-09 atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2006-11-02 AB Šiaulių bankas ir atsakovas A. J. sudarė būsto kreditavimo sutartį Nr. B-2006-1308-02, pagal kurią bankas atsakovui suteikė 60 000 Lt (17 377,20 Eur) kreditą buto (duomenys neskelbtini) pirkimui. Kredito grąžinimo terminas 2030 m. lapkričio mėn. 02 d. Atsakovo įsipareigojimų bankui įvykdymas yra užtikrintas ieškovei ir atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto (duomenys neskelbtini), hipoteka. 2016-08-09 atsakovo A. J. neįvykdyti skoliniai įsipareigojimai pagal kreditavimo sutartį 12 919,93 Eur. negrąžinto kredito, 19,06 Eur nesumokėtų palūkanų, 0,49 Eur delspinigių. Grąžinti įsipareigojimus pagal kreditavimo sutartį turėtų ieškovė ir atsakovas solidariai, šioje dalyje su ieškiniu sutinka, kitose dalyse dėl ieškinio nepasisako. Prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo UAB „Litesko“ filialas „Kelmės šiluma“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant, 2016-12-15 atsiliepime į ieškinį nurodė, kad teikia šilumą ir karštą vandenį į butą (duomenys neskelbtini), šis butas priklauso J. J. ir A. J. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl prievolės susijusios su butu yra solidarios. Sutinka su ieškinio reikalavimu, kad įsiskolinimas už šilumos energiją ir karštą vandenį būtų pripažintas solidaria prievole. Prašo nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo AB „Energijos skirstymo operatorius“ nuomonės dėl 80,29 Eur skolos padalinimo nepareiškė.

Trečiasis asmuo AB „Suskystintos dujos“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, 2016-12-19 rašte pateikė informaciją, kad už suskystintų dujų naudojimą bute Mackevičiaus 25-40, Kelmėje yra susidariusi 74,15 Eur skola.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo UAB „Kelmės vietinis ūkis“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, 2016-12-27 pateiktame atsiliepime į pareikštą ieškinį nurodė, kad namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo) statybos rangos darbai užbaigti 2016-03-18. Buto (duomenys neskelbtini) plotas yra 64,08 kv. m., jam atlikta statybos rangos darbų iš viso 9488,17 Eur. Valstybė suteikė 40 procentų paramą ir padengė 3795,27 Eur. butui suteiktas kreditas 5692,90 Eur ir susikaupusios palūkanos 214,29 Eur. Šias sumas turi dengti butų ir patalpų savininkas pagal kredito grąžinimo grafiką. Buto A. Mackevičiaus g. 25-40 Kelmėje savininkai turi įsiskolinimą už teikiamas paslaugas 528,80 Eur.

Trečiasis asmuo Kelmės rajono savivaldybės administracija nuomonės dėl 70 Eur skolos padalinimo nepareiškė.

Trečiasis asmuo MB „INMINDA“ nuomonės dėl 260 Eur skolos padalinimo nepareiškė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Iš santuokos liudijimo matyti, kad A. J. ir J. J. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 37. Iš gimimo liudijimų matyti, kad šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai: E. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. J., gim. (duomenys neskelbtini).

Ieškovė J. J. ieškinyje ir pasisakymo metu teismo posėdžio metu nurodė, kad jos su atsakovu šeima yra iširusi, nes A. J. piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, girtas triukšmauja, smurtauja prieš ją. Atsakovas neigia girtaująs, vartojęs smurtą. Tačiau atsakovo atstovas pripažino, kad atsakovas A. J. neblaivus padarė eismo įvykį, kurio metu apgadino savo automobilį. Atsakovas pripažino, kad jo atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš sutuoktinę J. J. vartojimo, dėl šios priežasties jam uždrausta gyventi bendrame sutuoktinių bute (duomenys neskelbtini). Iš duomenų LITEKO sistemoje matyti, kad 2017-02-09 dieną Kelmės r. apylinkės teisme baigta nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje yra pripažinta, kad A. J. 2016 m. rugsėjo 29 d. apie 22 val. (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vieną kartą delnu sudavė savo žmonai J. J. į veidą, po to sugriebęs jai už rankų, tempė, nenustatytą skaičių kartų delnu sudavė į galvą ir nenustatytą skaičių kartų spyrė į kojas, taip padarydamas nukentėjusiajai J. J. poodines kraujosruvas apatinio žandikaulio kairio kampo projekcijoje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, kairiame žaste, dešinėje šlaunyje, kairėje šlaunyje, t. y. padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą. A. J. nagrinėjant baudžiamąją bylą kaltę pripažino visiškai.

Ieškovės teiginius apie atsakovo A. J. girtavimą, smurtą pagrindžia teismo procesiniai dokumentai.

Atsakovas A. J. nurodė, kad santuoka iširo ir dėl ieškovės kaltės, dėl piniginių lėšų trūkumo, dėl kylančių ginčų, probleminių situacijų, konfliktų, nesusikalbėjimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalis numato, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.26–3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Kasacinis teismas, aiškindamas sutuoktinių pareigų esmę, yra nurodęs, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, pagal kurią pripažįstama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Iš šalių pasisakymų ir pateiktų dokumentų, LITEKO duomenų teismas pripažįsta įrodytu, kad atsakovas A. J. girtavo, vartojo smurtą prieš sutuoktinę, teismas pripažino jį padarius nusikalstamą veiką, todėl jo kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama. Teismo manymu atsakovo pamąstymai apie ieškovės J. J. kaltę dėl santuokos iširimo yra nepagrįsti jokiais įrodymais ir teismas neįžvelgia ieškovės kaltės.

Ieškovė ir atsakovas prašo nutraukti santuoką, taikytis nenori, gyvena atskirai, yra užfiksuotas smurto panaudojimo faktas, todėl teismas nemato pagrindo tikėtis, jog sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, ir pripažįsta, kad jų santuoka yra faktiškai iširusi dėl atsakovo A. J. kaltės, ieškinys dėl santuokos nutraukimo tenkinamas. Ieškovės prašymu, jai paliekama santuokinė pavardė J. Atsakovas nepareiškė pageidavimų dėl pavardės pakeitimo.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalį, kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus, o kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta.

Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečių vaikų E. J., gim. (duomenys neskelbtini), A. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ja, vaikų motina. Atsakovas A. J. dėl šio ieškinio reikalavimo sutinka, Vaiko teisių apsaugos skyrius tam pritaria. Ieškinys šioje dalyje tenkinamas.

Ieškovė J. J. ieškiniu prašo nustatyti tokią bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: po to, kai bus panaikinta kardomoji priemonė Telšių AVPK Kelmės rajono PK ikiteisminio tyrimo medžiagoje NR. (duomenys neskelbtini), leisti atsakovui bendrauti su nepilnamečiais vaikais E. J., a. k(duomenys neskelbtini), ir A. J., a. k(duomenys neskelbtini), tokia tvarka: darbo dienomis nuo 15val. iki I8 val; kas antrą savaitgalį pasiimant vaikus šeštadienį l0 val. ryte ir grąžinant sekmadienio vakare 19 val.; vasaros laikotarpiu, birželio - rugpjūčio mėnesiais, atsakovas pasiima vaikus tris kartus po l0 dienų abipusiai suderintu laiku; valstybinių švenčių metu atsakovas turi teisę pasiimti vaikus nelyginiais metais. Atsakovas A. J. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sutinka su tokia bendravimo su vaikais tvarka. Atsakovo atstovas baigiamųjų kalbų metu pasisakė, kad nustatant bendravimo tvarką, neturėtų būti atsižvelgiama į ikiteisminiame tyrime paskirtą kardomąją priemonę. Teismas nustatydamas atskirai nuo nepilnamečių vaikų gyvenančio atsakovo bendravimo su vaikais tvarką atsižvelgia į tai, kad baudžiamojoje byloje ieškovė A. J. su A. J. susitaikė, baudžiamojoje byloje yra paskelbtas nuosprendis, todėl nėra nustatomi ribojimai, susiję su kardomosios priemonės paskyrimu A. J.. Ieškinys dėl bendravimo tvarkos nustatymo yra tenkinamas. Tačiau teismas nustato vieną papildomą sąlygą atsakovo bendravimui su nepilnamečiais vaikais – atsakovas A. J. gali bendrauti su vaikais ieškovės siūloma tvarka, su kuria jis sutinka, tačiau tik būdamas blaivus.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalis įpareigoja tėvus materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009), tačiau 1 MMA kriterijus, sprendžiant dėl išlaikymo dydžio, nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos. Šiuo metu 1 MMA yra 380 Eur, tokiu atveju jei tėvų galimybės išlaikyti vaikus būtų lygios, vienas iš tėvų vieno vaiko išlaikymui turėtų skirti per mėnesį apie 190 Eur.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams E. J., ir A. J., materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po I50 Eurų (iš viso 300 Eur) kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2016-06-01 iki vaikų pilnametystės; priteistą sumą kasmet indeksuoti dėl infliacijos Vyriausybės nustatyta tvarka. Paskirti ieškovę nepilnamečiams vaikams priteisto materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis. 2016 m. spalio 28 dienos teismo nutartimi patenkintas ieškovės prašymas ir iš atsakovo A. J. nutarta išieškoti Ervinui ir Airtonui laikiną išlaikymą po 70 Eur kiekvienam kas mėnesį nuo 2016-10-01 iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo.

Atsiliepime į ieškinį atsakovas A. J. nurodė, kad jis su ieškinio reikalavimu dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo sutinka iš dalies, jis sutinka teikti kiekvienam vaikui išlaikymą po 70 Eur nuo 2016 metų spalio 1 dienos, nurodo, kad iki to laiko vaikus išlaikė, gyveno kartu su ieškove ir vaikais. Teismo posėdžio metu atsakovas A. J. sutiko kiekvieno vaiko išlaikymui skirti po 100 Eur kas mėnesį. Atstovas nurodė, kad laikiną išlaikymą atsakovas teikia pilnai.

Viešosios įstaigos Kelmės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Pažymoje apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas nurodyta, kad 2015 metų pabaigoje A. J. mokamas darbo užmokestis buvo apie 148-166 Eur. Atsakovui A. J. iki 2016-03-30 buvo nustatytas 50 procentų darbingumas, jis gavo apie 76 – 81 Eur VSDFV išmokas. Ieškovė nurodė, kad atsakovas A. J. turi įsirengęs garažą, kuriame remontuoja automobilius, iš šios veiklos gauna nemažas pajamas. Atsakovas pripažino, kad jis užsiima automobilių remonto veikla, tačiau jokių įrodymų apie gaunamas pajamas nepateikė. Atsakovas nurodė, kad gyvenant su ieškove santuokoje ši beveik visiškai nedirbo, o jis vienas išlaikė šeimą, mokėjo kreditą bankui ir mokesčius. Iš tokių parodymų matyti, kad atsakovas A. J. gavo pakankamas pajamas šeimai išlaikyti. Jis nėra pateikęs teismui dokumento, kuris patvirtintų, kad šiuo metu jis yra iš dalies darbingas. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas įrodo, kad A. J. turi asmeninio nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) – du žemės sklypus, gyvenamąjį namą su ūkio pastatais.

Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Pažymėtina, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl to, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Todėl atsakovas turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų nepilnamečių vaikų, kurie negali dirbti ir gauti pajamų ir yra priklausomi nuo tėvų, poreikius.

Ieškovė yra atlikusi skaičiavimus ir pateikusi į bylą konkrečius duomenis apie vaikų išlaikymui reikalingas pinigų sumas. Ji nurodė, kad vieno vaiko maistui per mėnesį reikia apie 150 Eur, laisvalaikiui apie 100 Eur, rūbams, avalynei higienai ir kt. 180 Eur., iš viso apie 430 Eur per mėnesį. Ieškovė iš atsakovo prašo priteisti mažiau nei pusę minimalios mėnesio algos ir mažiau, nei pusę jos suskaičiuotos reikalingos išlaikymo sumos.

Įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, padarius išvadą, kad ieškovės prašoma priteisti suma minimaliems vaiko poreikiams tenkinti yra pagrįsta, atsižvelgiant į tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiems tėvams yra vienoda, atsakovas dirba bei užsiima automobilių remonto veikla, iš atsakovo A. J. priteistinas išlaikymas dviem nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur kiekvienam kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 str.).

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti išlaikymą vaikams nuo 2006 metų sausio 1 dienos. Pareiškimu dėl naujų kreditorių įtraukimo į bylą, dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo ji prašo išlaikymą nepilnamečiams vaikams priteisti nuo 2016 metų birželio 1 dienos. Byloje atsakovas A. J. yra pateikęs pirkimo kvitų, mokėjimo kvitų, kad jis 2006 metų pradžioje - sausio, vasario mėnesiais pirko maisto, mokėjo mokesčius. Nors šalys iki 2016-09-29 dienos gyveno viename bute, tačiau byla dėl santuokos nutraukimo buvo užvesta jau 2016 metų sausio 8 dieną, iš pasisakymų 2016-05-28 dienos teismo posėdžio metu matyti, kad šalių santykiai tuo metu buvo priešiški, ieškovė tvirtino, kad atsakovas nepadeda išlaikyti vaikų. Atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad jis nuo 2016-06-01 išlaikė vaikus, pirko jiems maisto ar teikė kitokį išlaikymą, iš pateiktų dokumentų matyti, kad yra susidaręs ir komunalinių mokesčių įsiskolinimas. Nors atsakovas ir jo atstovas nurodė, jog išlaikymą vaikams jis teikė iki 2016-09-28 dienos, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl minėtas atsakovo teiginys atmestinas, kaip nepagrįstas. Byloje neginčijamai yra nustatyta, kad nuo 2016-09-29 atsakovas A. J. buvo priverstas išsikelti iš bendrų namų dėl ikiteisminio tyrimo, per šį laiką vaikams teikė tik priteistą laikiną išlaikymą. Dėl išdėstytų aplinkybių, teismas pripažįsta, kad byloje nėra įrodymų, jog nuo 2016-06-01 atsakovas A. J. teikė vaikams išlaikymą, išskyrus laikiną išlaikymą, priteistą teismo, todėl tenkinamas ieškovės ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo iš atsakovo nuo 2016-06-01, įskaitant į priteisiamo išlaikymo sumą teiktą laikiną išlaikymą.

Nustatoma, kad išlaikymą nepilnamečiams vaikams uzufrukto teise valdo ir tvarko ieškovė J. J., su kuria nustatoma nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta.

Dėl turto ir kreditorinių įsipareigojimų tarp šalių padalijimo

Ieškovė J. J. paskutiniu ieškinio reikalavimu, pateiktu 2016-12-01, prašo padalyti bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis turėtą turtą tokiu būdu:

priteisti J. J., butą su rūsiu R-31, unikalus NR. (duomenys neskelbtini), pastatas, kuriame yra butas: unikalus numeris (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas lA5b, esantį (duomenys neskelbtini), 25000 Eur rinkos vertės; priteisti A. J., lengvąjį automobilį FIAT FIAT MAREA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 600Eur vertės ir 2891,48 Eur dydžio piniginę kompensaciją, įpareigojant ieškovę šią kompensaciją sumokėti per dvejus metus po teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Ieškovė prašo nekeisti A. J. ir AB „Šiaulių bankas sudarytos Būsto kreditavimo 2006-11-02 sutarties Nr.B-2006-1308-02 sąlygų, paliekant prievolę solidaria. Taip pat prašo palikti solidariomis jos ir atsakovo prievolėmis šiuos įsiskolinimus už butą:

Teismas, spręsdamas santuokos nutraukimo klausimą, privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu vieno ar abiejų sutuoktinių vardu įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad turto padalijimo natūra būdas laikomas prioritetiniu, o kiti ne natūra padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bei Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenų nustatyta, kad užvedus šią civilinę bylą šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė butas, esantis A(duomenys neskelbtini), ir automobilis FIAT FIAT MAREA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 600 Eur vertės. Dėl automobilio buvusios vertės ginčas nekilo. Baigiant nagrinėti civilinę bylą, atsakovas A. J. nurodė, kad jis su automobiliu padarė avariją, jį apgadino, jo vertė sumažėjo iki 200 Eur ir jis šį automobilį pardavė. Atsakovas nurodo, kad automobilio šiuo metu nėra, todėl nereikia jo dalinti.

Kaip nustatyta anksčiau, šalys gyvena atskirai ir visiškai nebendrauja nuo 2016-09-29, ir šalys nurodė, kad minėtu automobiliu naudojosi atsakovas. Ieškovė nurodė, kad atsakovas girtas padarė avariją, kurios metu sugadino automobilį. Atsakovas tai pripažįsta. Iš LITEKO duomenų matyti, kad A. J., būdamas girtas, 2016-11-18 padarė avariją, dėl kurios sumažėjo automobilio vertė. Sudaužytą automobilį A. J. pardavė 2016-12-29 dieną ir gavo 200 Eur. Jis nepateikė įrodymų, kad pinigus už automobilį būtų pasidalinęs su ieškove. Teismas sprendžia, kad šalims pradėjus procesą dėl santuokos nutraukimo buvo automobilis 600 Eur vertės, kurio vertė sumažėjo dėl atsakovo kaltų veiksmų bei šis jį pardavė, todėl 600 Eur suma yra įskaičiuojama kaip turto vertė, tekusi atsakovui A. J.

Tarp šalių nėra ginčo dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), kaip bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, padalinimo būdo. Ieškovė prašo butą paskirti jai, o iš jos atsakovui priteisi kompensaciją pinigais. Atsakovas su tuo sutinka, tačiau kyla ginčas dėl kompensacijos dydžio. Teismas pripažįsta, kad dėl priešiškų sutuoktinių santykių, smurto fakto, jie negali toliau gyventi viename nedidelio ploto bute.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas nurodo, kad butas (duomenys neskelbtini), yra 3 kambarių, 64,08 ploto, su rūsiu, statytas 1984 metais, jo vidutinė rinkos vertė 2006-09-13 nustatyta 8 507 Eur, atkuriamoji vertė 22 822 Eur.

Byloje kilo ginčas dėl buto (duomenys neskelbtini), vertės. Teismas konstatuoja, jog šalys nepateikė įrodymų, patvirtinančių šio turto rinkos vertę bylos nagrinėjimo metu. Ieškovė nurodo, kad buvo vertė yra 25 000 Eur. Atsakovas nurodo, kad butas yra renovuotas ir jo vertė yra 27 500 Eur (atsiliepime į ieškinį), ar 27 000 Eur (atsakovo atstovas nurodė baigiamųjų kalbų metu). Trečiasis asmuo UAB „Kelmės vietinis ūkis“ 2016-12-27 pateiktame atsiliepime į pareikštą ieškinį nurodė, kad namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo) statybos rangos darbai užbaigti 2016-03-18. Buto A(duomenys neskelbtini) plotas yra 64,08 kv. m., jam atlikta statybos rangos darbų iš viso 9488,17 Eur. Valstybė suteikė 40 procentų paramą ir padengė 3795,27 Eur. butui suteiktas kreditas 5692,90 Eur ir susikaupusios palūkanos 214,29 Eur. Šias sumas turi dengti butų ir patalpų savininkas pagal kredito grąžinimo grafiką. Į bylą pateiktas grafikas, kad kreditas už buto atnaujinimą turi būti padengtas iki 2035 metų, grąžinama kas mėnesį kredito suma yra po 26,12 Eur su priskaičiuotos palūkanos. Kreditas pradėtas grąžinti nuo 2016 m. gegužės mėnesio. Iš šalių pasisakymų matyti, kad iki šiol šalys nemokėjo kredito už buto modernizavimą, nes šeimos gaunamos pajamos yra mažos, jie pristato dokumentus apie pajamas, ir kasmėnesines įmokas kompensuoja valstybė. T. y. mokėjimai yra sąlyginiai, jie priklausomi nuo buto savininko gaunamų pajamų. Atsižvelgiant į tai, kad buvo atnaujinimas (modernizavimas) buvo atliktas tik 2016 metais, panašiu laiku bute liko gyventi ieškovė su vaikais, o atsakovas išsikėlė, šalys susitarė, kad butas lieka ieškovei, todėl teismas mano, kad buto pagerinimo darbai bus naudojami asmens, kuriam butas atitenka natūroje ir šis asmuo turėtų mokėti už atliktus pagerinimus. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažįsta, kad skola už buto modernizavimą turi atitekti ieškovei, ji turi pareigą mokėti kreditą pagal kreditavimo sąlygas, tačiau nustatant buto vertę neįtraukiama buto pagerinimo vertė, ir teismas pripažįsta, kad dalinamo tarp šalių buto vertė yra 25 000 Eur.

Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str. 1–3 d.). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.109 straipsnio 1 dalies 2 punktą prievolės, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis, yra bendros sutuoktinių prievolės ir vykdomos iš bendro sutuoktinių turto.

2006-11-02 AB Šiaulių bankas ir atsakovas A. J. sudarė būsto kreditavimo sutartį Nr. B-2006-1308-02, pagal kurią bankas atsakovui suteikė 60 000 Lt (17 377,20 Eur) kreditą buto (duomenys neskelbtini), Kelmėje pirkimui. Kredito grąžinimo terminas 2030 m. lapkričio mėn. 02 d. Atsakovo įsipareigojimų bankui įvykdymas yra užtikrintas ieškovei ir atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto (duomenys neskelbtini), hipoteka. 2016-12-29 dienos ab Šiaulių bankas rašte nurodyta, kad šią dieną panaudotas ir negrąžintas kredito likutis yra 12 642,34 Eur. Ši prievolė yra solidari sutuoktinių prievolė, nes abu sutuoktiniai sutiko ir yra pasirašę prisiimant šią prievolę.

Likusios sutuoktinių skolos, nurodytos ieškinyje, įtrauktiems į bylą tretiesiems asmenims (išskyrus anksčiau aptartą prievolę dėl buto atnaujinimo (modernizavimo) yra solidarios sutuoktinių prievolės, nes jos susidarė dėl bendro turto tvarkymo.

Prieš dalinant turtą, šiuo atveju nustatant kompensacijos dydį, iš bendros turto vertės turi būti atimtos skolos, t. y. 12 642,34 Eur skola už buto kreditą AB-ei Šiaulių bankas, 113,72 Eur UAB „Litesko“ filialui „Kelmės šiluma“, 80,29 Eur AB-ei Energijos skirstymo operatorius, 74,15 Eur. AB-ei „Suskystintos dujos“ Klaipėdos DPS Kelmės dujų ūkis, UAB „Kelmės vietinis ūkis“, 548,49 Eur skola UAB-ei „Kelmės vietinis ūkis“ už komunalines paslaugas skola, 70 Eur. skola Kelmės rajono savivaldybės administracijai, 260 Eur. skola MB-jai „INMINDA“, iš viso skolų yra 13 788,99 Eur, suapvalinus iki sveiko skaičiaus skolų suma 13 789 Eur.

Iš buto vertės 25 000 Eur, atėmus skolas 13 789 Eur, lieka turto vertė 11 211 Eur. Pripažįstama, kad tokio dydžio 11 211 Eur turtas atitenka ieškovei J. J., o atsakovui A. J. atiteko 600 Eur vertės turtas dėl automobilio (aptarta anksčiau). T.y. bendra turto masė, dalintino turto vertė yra 11 811 Eur., t.y. kiekvienam sutuoktiniui tenka po 5905,5 Eur. Nustatant kompensacijos dydį A. J. iš šios sumos yra atimama 600 Eur automobilio, dėl kurio praradimo jis yra atsakingas, vertė, todėl kompensacijos jam suma lieka 5305,50 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad kartu su ieškove A. J. lieka gyventi du nepilnamečiai vaikai, bei jai teks mokėti kreditą už butą ir skolas už komunalinius patarnavimus, kurie susidarė šalims gyvenant santuokoje, atsakovas turi kitą asmeninį nekilnojamąjį turtą, tenkinamas ieškovės prašymas kompensaciją atsakovui sumokėti per dvejus metus nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos, t.y. per 24 mėnesius, iš jų 23 mėnesius mokant po 220 Eur, 24-tą mėnesį visą likusią skolos sumą – 245,50 Eur.

Nors atsakovas A. J. pagal minėtą kredito sutartį su AB „Šiaulių bankas ir dėl skolų į bylą įtrauktiems tretiesiems asmenims už buto naudojimą laikomas solidariu skolininku, tačiau jam sumokėjus paskolos įmoką, ar įsiskolinimus pripažintina, jog jis tokiu atveju įgyja regreso teisę į ieškovę (CK 6.9 str. 1 d.), nes prieš dalinant turtą tarp sutuoktinių J. J. ir A. J. skolos buvo išskaičiuotos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kt.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė J. J. yra sumokėjusi 240 Eur žyminio mokesčio. T.y 31 Eur už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir 209 Eur už reikalavimus dėl turto padalinimo (sumokėta 2016-01-05 127 Eur ir 2016-08-09 – 113 Eur). 2016-07-12 dienos teismo nutartimi 209 Eur žyminio mokesčio už turto padalinimą sumokėjimas atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo.

Ieškinio reikalavimai iš dalies yra patenkinti, iš atsakovo ieškovei yra priteisiama 31 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir 133 Eur už reikalavimą dėl turto padalijimo. Iš viso 164 Eur žyminio mokesčio ir 300 Eur atstovavimo išlaidų, t.y. 464 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškinio reikalavimo dėl 11550 Eur turto padalinimo ieškovė atsisakė, todėl jai privalomas mokėti žyminis mokestis nuo šios turto sumos yra mažinamas 75 procentais (CPK 87 str. 2 d.) ir jį ieškovė jau yra sumokėjusi valstybei.

Ieškovė įstatymu buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo vaikams priteisimo. Tenkinant ieškinį šis mokestis priteistinas iš atsakovo valstybei: 150 Eur x 2 vaikai = 300 Eur x 12 mėn. = 3600 Eur x 3% = 108 Eur x 75 % (elektroninė byla) = 81 Eur. Taip pat iš atsakovo valstybei priteisiama 8 Eur išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą. Iš viso iš atsakovo valstybei priteisiama 89 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 269 str., 270 str., 307 str. ir 385 str.,

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kelmės rajono archyvo ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 37, tarp J. J. a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), turinčių du nepilnamečius vaikus.

Dėl santuokos iširimo pripažinti kaltu atsakovą A. J..

Po santuokos nutraukimo šalims palikti pavardes J., J.

Nepilnamečių vaikų E. J., gim. (duomenys neskelbtini), A. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su vaikų motina J. J.

Nustatyti tokią A. J. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: leisti blaiviam atsakovui A. J. bendrauti su nepilnamečiais vaikais E. J., a. k(duomenys neskelbtini), ir A. J., a. k(duomenys neskelbtini), darbo dienomis nuo 15val. iki I8 val; kas antrą savaitgalį pasiimant vaikus šeštadienį l0 val. ryte ir grąžinant sekmadienio vakare 19 val.; vasaros laikotarpiu, birželio - rugpjūčio mėnesiais, atsakovas pasiima vaikus tris kartus po l0 (dešimt) dienų abipusiai suderintu laiku; valstybinių švenčių metu atsakovas turi teisę pasiimti vaikus nelyginiais metais.

Priteisti iš atsakovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams vaikams E. J., a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po I50 Eurų (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2016-06-01 iki vaikų pilnametystės; priteistą sumą kasmet indeksuoti dėl infliacijos Vyriausybės nustatyta tvarka, į išlaikymo sumą įskaičiuoti laikiną išlaikymą, kurį atsakovas A. J. sumokėjo pagal 2016-10-28 dienos teismo nutartį.

Paskirti J. J. nepilnamečiams vaikams priteisto materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis.

Padalyti bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis turėtą turtą tokiu būdu:

Priteisti J. J., butą su rūsiu R-31, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas, kuriame yra butas: unikalus numeris (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas lA5b, esantį (duomenys neskelbtini), 25 000 Eur rinkos vertės.

Priteisti A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), iš J. J. a. k. (duomenys neskelbtini), 5305,50 Eur. (penkių tūkstančių trijų šimtų penkių eurų 50ct) piniginę kompensaciją, įpareigojant ieškovę J. J. šią kompensaciją sumokėti per dvejus metus po teismo sprendimo įsiteisėjimo, 23 mėnesius mokant po 220 Eur, 24-tą mėnesį visą likusią skolos sumą – 245,50 Eur.

Nekeisti A. J. ir AB „Šiaulių bankas sudarytos Būsto kreditavimo 2006-11-02 sutarties Nr. B-2006-1308-02 sąlygų, paliekant prievolę solidaria A. J. ir J. J. prievole.

Palikti solidariomis J. J. ir A. J. prievolėmis šiuos įsiskolinimus už butą (duomenys neskelbtini):

UAB „Litesko“ filialas „Kelmės šiluma“, skola 113,72 Eur.;AB „Energijos skirstymo operatorius“, skola 80,29 Eur;AB „Suskystintos dujos“ Klaipėdos DPS Kelmės dujų ūkis, skola 74,15 Eur.UAB „Kelmės vietinis ūkis“, skola 548,49 Eur už komunalines paslaugas, Kelmės rajono savivaldybės administracija, skola 70 Eur.MB „INMINDA“, skola 260 Eur.

Pripažinti ieškovės J. J. asmenine prievole UAB-ei „Kelmės vietinis ūkis“, skolą 5750,47 Eur (penkis tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt eurų 47ct.) už buto modernizavimą (atnaujinimą).

Nutraukti bylą dalyje dėl šio turto priteisimo atsakovui A. J.: dviejų kolonų keltuvą, SOOOEur vertes, ratų montavimo stakles, 1900Eurvertės, ratų balansavimo stakles, 1200Eur vertės, stūmoklinį kompresorių, IBOOEur vertės, pavarų dėžės kėliklį, 300Eur vertes, suvirinimo aparatą, 400Eur vertės, pakeleją, 300Eur vertės, hidraulinį presą, 350Eur vertės, įrankius, reikalingus mašinų remontui – 300 Eur vertės (įrangos už 11550Eur).

Priteisti iš atsakovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 89 Eur (aštuoniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, įrodymą pateikiant teismui.

Priteisti J. J., a. k. (duomenys neskelbtini), iš A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), 464 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.

Sprendimo kopiją ne vėliau kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Teisėja Daiva Valčiukienė