- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-09
- Bylos Nr.
- 2S-1004-562/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01371-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Pareiškėjas
- P. Š.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo P. Š. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Saulius Mulevičius, uždaroji akcinė bendrovė „Taurus fondas“, uždaroji akcinė bendrovė „Emipack“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Pareiškėjas P. Š. (toliau – ir pareiškėjas, skolininkas) kreipėsi į teismą, skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas panaikinti anstolio Sauliaus Mulevičiaus (toliau – ir antstolis) 2023 m. gruodžio 22 d. patvarkymą Nr. S-23-170-1889 (toliau – ir patvarkymas) ir klausimą išspręsti iš esmės – grąžinti jam 5 907,61 Eur pinigines lėšas.
2. Pareiškėjas patikslintame skunde paaiškino, kad antstolis patvarkymu nutarė atmesti jo prašymą dėl 5 907,61 Eur piniginių lėšų grąžinimo. Su šiuo patvarkymu nesutinka, nes jis nėra tinkamai motyvuotas, prieštarauja norminių teisės aktų reikalavimams bei pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus. Nurodė, kad teikia „Flexiglobal India PVT LTD“ deklaraciją Nr. 08-05/2023, kuria patvirtinama, jog su juo (platintoju) yra sudaryta sutartis, kuria jis atstovaus „Flexiglobal India PVT LTD“ (gamintojo) interesus Baltijos šalių teritorijoje. Gamintojas įsipareigojo jam apmokėti už darbą pagal jo išrašytą sąskaitą. Taigi, minėta deklaracija patvirtina, kad gautos piniginės lėšos turi būti traktuojamos/prilyginamos jo darbinėms pajamoms ar pinigų sumoms, iš kurių išieškoti negalima (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 739 straipsnis).
3. Anstolis 2024 m. sausio 19 d. patvarkymu Nr. S-24-170-1070 skolininko patikslintą skundą atmetė bei persiuntė jį, kartu su vykdomosiomis bylomis, apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.
4. Antstolis minėtame patvarkyme nurodė, kad iš į vykdomąją bylą pateiktos užsienio juridinio asmens deklaracijos (anglų kalba) kopijos nėra galimybės nustatyti duomenų tikrumo, kadangi nėra galimybės patikrinti bei nustatyti, ar toks užsienio juridinis asmuo apskritai egzistuoja ir yra registruotas užsienio valstybės oficialiuose registruose, ar jis vykdo veiklą ir kokią, bei koks teisinis santykis jį sieja su skolininku. Vien tik deklaracijos, kurios tikrumo patikrinti nėra jokių galimybių, pateikimas savaime nepatvirtina, kad juridinį asmenį ir pareiškėją siejo darbo santykiai arba jų esmę atitinkantys santykiai. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo atstovės 2023 m. gruodžio 20 d. pateiktame prašyme buvo nurodoma, kad į antstolio depozitinę sąskaitą pervestos piniginės lėšos (11 403,46 Eur) yra pajamos, skolininko gautos pagal darbo sutartį su Indijos kompanija, o skunde nurodoma, kad minėtos lėšos gautos už darbą pagal skolininko, kaip platintojo, išrašytą sąskaitą faktūrą. Nors pareiškėjas teigia, jog su užsienyje registruotu juridiniu asmeniu buvo sudaryta sutartis, kuria skolininkas, kaip platintojas, atstovauja minėto juridinio asmens interesus, tačiau nei kokias paslaugas, nei pagal kokią sutartį nekonkretizuoja ir tai patvirtinančių duomenų nepateikia. Nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo, Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo ir Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nuostatomis, pareiškėjas, norėdamas vykdyti ekonominę veiklą nesudaręs darbo sutarties, turi ją vykdyti individualios veiklos ar verslo liudijimo pagrindu. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) registro duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. individualios veiklos nevykdė, verslo liudijimai išduoti nebuvo, taip pat jokios ūkinės komercinės veiklos neįregistravo, todėl ginčo lėšoms negali būti taikoma CPK 737 straipsnyje nustatyta išieškojimo tvarka, be to, minėtos lėšos nėra tos, iš kurių išieškoti negalima pagal CPK 739 straipsnį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 7 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas iš Indijos kompanijos gautas lėšas įvardija kaip savo darbo užmokestį. Akcentavo, kad tokio pobūdžio pajamos nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytą baigtinį pinigų sumų, iš kurių negalima išieškoti, sąrašą, todėl jo argumentus, kad antstolis negalėjo išieškoti skolos iš minėtų pajamų, atmetė kaip nepagrįstus.
7. Pažymėjo, kad pagal CPK 735 straipsnį išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir iš kitų jam prilygintų išmokų bei davinių dydis apskaičiuojamas imant pagrindu skolininkui išmokėti priskaičiuotas sumas, atskaičius iš jų mokesčius (privalomąsias įmokas). CPK 736 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus tol, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: 1) išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą – trisdešimt procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas; 2) visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – dvidešimt procentų; 3) pagal kelis vykdomuosius dokumentus – trisdešimt procentų. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma penkiasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas. Kokios skolininko pajamos prilyginamos darbo užmokesčiui, reglamentuoja CPK 737 straipsnis, kuriame nustatyta, kad išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės taip pat taikomos ir išieškant iš skolininkui priklausančių: 1) apmokestinamųjų individualios veiklos pajamų, atskaičius nuo jų mokėtinus (sumokėtus) mokesčius; 2) autorinio atlyginimo už literatūros, mokslo ar meno kūrinį ir išradimą, dėl kurio išduotas patentas; 3) mokinių, studentų stipendijų; 4) sumų, gaunamų atlyginti žalai, padarytai suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę; 5) laimėjimų loterijose, konkursuose, varžybose; 6) dividendų; 7) pensijų, išskyrus mokamas pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą; 8) pensijų išmokų.
8. Taigi, skolininkas, siekdamas, kad iš jo gautų piniginių sumų, viršijančių MMA dydį, būtų išskaitoma tik 50 proc., turi įrodyti, kad jo gauta pinigų suma yra darbo užmokestis arba CPK 737 straipsnyje nurodytos darbo užmokesčiui prilyginamos pajamos. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, 2023 m. gruodžio 20 d. kreipdamasis į antstolį dėl dalies išieškotos sumos grąžinimo, savo teiginiams, kad iš Indijos kompanijos gautas pavedimas yra jo darbinės pajamos, pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Skųsdamas antstolio patvarkymą negrąžinti dalį išieškotos sumos, pareiškėjas antstoliui pateikė tik 2023 m. rugpjūčio 5 d. „Flexiglobal India PVT LTD“ deklaraciją. Teismo vertinimu, antstolis pagrįstai tokio rašto (deklaracijos) nevertino, kaip tinkamo įrodymo, galinčio pagrįsti pareiškėjo gautos sumos priskyrimą darbinėms ar joms prilyginamoms pajamoms. Pažymėjo, kad iš minėtos deklaracijos nėra aišku, ar ją pasirašė įgaliotas asmuo (apskritai nėra nurodyta, koks asmuo šią deklaraciją surašė), be to, antstoliui nebuvo pateikta nei su „Flexiglobal India PVT LTD“ sudaryta darbo sutartis, apie kurią kalbama 2023 m. gruodžio 20 d. pareiškėjo atstovės antstoliui pateiktame prašyme, ar kokia kita sutartis, iš kurios būtų galima spręsti pinigų pervedimo pareiškėjui pagrindą, nei sąskaita faktūra, kurios pagrindu pareiškėjas teigia gavęs ginčo lėšas. Vien pareiškėjo teiginiai, neparemti jokiais patikimais įrodymais, nėra pakankami pinigų kilmei nustatyti. Taigi sprendė, kad antstolis pagrįstai 2023 m. balandžio 28 d. pavedimu į pareiškėjo banko sąskaitą gautų lėšų nepripažino pareiškėjo darbo užmokesčiu ar jam prilyginamomis pajamomis, tuo labiau, kad patikrinęs viešuosiuose registruose esančius duomenis, nenustatė, kad pareiškėjas vykdytų kokią nors veiklą individualios veiklos ar verslo liudijimo pagrindu ar kad pareiškėją su kitais subjektais ginčo laikotarpiu siejo darbo santykiai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Pareiškėjas P. Š. atskiruoju skundu prašo: 1) Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 7 d. nutartį ir jo patikslintą skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti; 2) prijungti prie bylos naujus įrodymus.
10. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodė, kad:
10.1. įrodė, jog pajamos, iš kurių vykdomas išieškojimas, yra jo gautas užmokestis už atliktą darbą. Išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jo pajamų yra viena iš antstolio taikomų priverstinio vykdymo priemonių (CPK 624 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus (esančius teisėta atsiskaitymo priemone), tiek ir lėšas sąskaitose privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių. CPK 735-737, 739 straipsniuose įtvirtintas šiam ginčui išspręsti aktualus teisinis reglamentavimas. CPK 736 straipsnyje įtvirtinta, kad iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus tol, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: 1) išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą – trisdešimt procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas; 2) visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – dvidešimt procentų; 3) pagal kelis vykdomuosius dokumentus – trisdešimt procentų. Iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma penkiasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas. Pagal CPK 739 straipsnį, negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: 1) kompensacinė išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai; 7) socialinio draudimo našlaičių pensija ir socialinio draudimo našlių pensija, mokamos pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymą, valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, pareigūnų ir karių valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, valstybinė signataro našlaičių, renta, Respublikos Prezidento našlaičių valstybinė renta; 8) išeitinės išmokos, išskyrus atvejus, kai vykdomi CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti išieškojimai. Jeigu skolininkui išmokama didesnė negu vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka, vykdant CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus išieškojimus, CPK 736 straipsnyje nustatyto dydžio išskaitos daromos atskirai iš kiekvieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio išeitinės išmokos; 9) laisvės atėmimo vietų įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 38 straipsnio 3 dalyje nustatytų dydžių. Kokios skolininko pajamos prilyginamos darbo užmokesčiui, reglamentuoja CPK 737 straipsnis, kuriame nustatyta, kad išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės taip pat taikomos ir išieškant iš skolininkui priklausančių: 1) apmokestinamųjų individualios veiklos pajamų, atskaičius nuo jų mokėtinus (sumokėtos) mokesčius; 2) autorinio atlyginimo už literatūros, mokslo ar meno kūrinį ir išradimą, dėl kurio išduotas patentas; 3) mokinių, studentų stipendijų; 4) sumų, gaunamų atlyginti žalai, padarytai suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę; 5) laimėjimų loterijose, konkursuose, varžybose; 6) dividendų; 7) pensijų, išskyrus mokamas pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą; 8) pensijų išmokų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-313/2019 nurodė, kad ,darant išskaitas iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų CPK 736 straipsnyje nustatyta tvarka, teisinę reikšmę turi pajamų rūšių bei pagrindo, nuo kurio apskaičiuojamas išskaitų dydis, nustatymas. CPK 733 straipsnio, kuriame įtvirtintos bendrosios išieškojimo iš skolininko pajamų tvarkos nuostatos, 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų antstolis pradeda skolininko darbdaviui ar kitam lėšas išmokančiam asmeniui pateikdamas patvarkymą dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Taigi šioje teisės normoje įtvirtinta, kad išieškojimas nukreipiamas ne tik į darbo užmokestį, bet ir į kitas pajamas. Ši CK teisės norma yra vykdymo procese įtvirtinto bendrojo principo išraiška materialiojoje teisėje, remiantis kuriuo tuo atveju, kai kaip priverstinio vykdymo priemonė pasitelkiamas išieškojimas iš skolininko pajamų, skolininkui išmokėti priskaičiuotos sumos, nuo kurių daromos išskaitos, apima ne tik darbo užmokestį, jam prilyginamas pajamas, bet ir visas kitas skolininko pajamų rūšis, išskyrus atvejus, kaip įstatymuose nustatyta kitaip. Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų, CPK 737 straipsnyje įtvirtino baigtinį skolininko pajamų, prilygintų darbo užmokesčiui, kurioms taikomos išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės, sąrašą, o CPK 739 straipsnyje apibrėžė pinigų sumų, iš kurių negalima išieškoti, baigtinį sąrašą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CPK LI skyriaus normas išieškojimas vykdomas ne tik iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų, kaip jos apibrėžiamos CPK 737 straipsnyje, bet ir iš kitų skolininko gaunamų pajamų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315- 421/2017, 41–43 punktai). Pažymėtina, kad nei CK, nei CPK LI skyriaus nuostatos neapibrėžia, koks yra sąvokos „kitos pajamos“ turinys ir kokios pajamų rūšys patenka į šios sąvokos apibrėžimą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK normose, reglamentuojančiose išieškojimą iš skolininko pajamų, nesant apibrėžtos kitų pajamų sąvokos, subsidiariai taikytina Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje įtvirtinta pajamų sąvoka (CPK 3 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 7-315-4 421/2017, 44 punktas). Vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje pateikiamu pajamų sąvokos apibrėžimu, pajamos – tai pozityviosios pajamos, priskiriamos Europos ekonominių interesų grupės pajamos, nutraukus gyvybės draudimo sutartis ar išstojus iš pensijų fondo grąžinamos įmokos (ar jų dalis), atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises, už parduotą ar kitaip perleistą, investuotą turtą ar lėšas ir (arba) kita nauda pinigais ir (arba) natūra. Taigi įstatyme pajamos apibrėžiamos kaip bet kokia kita nauda pinigais ir (arba) natūra. Įstatymų leidėjas, CPK 739 straipsnyje apibrėždamas skolininkui priklausančias sumas, iš kurių negalima išieškoti, įtvirtina baigtinį tokių skolininkui priklausančių sumų sąrašą, kurios, nors ir laikytinos skolininko pajamomis, bet dėl savo paskirties, siekiant apsaugoti skolininko interesus, negali būti priverstinio vykdymo metu atliekamų išskaitų iš skolininko pajamų pagrindu. Pažymėtina, jog tokių CPK 739 straipsnyje įtvirtintų skolininkui priklausančių pinigų sumų, iš kurių negalima išieškoti, paskirtis – užtikrinti skolininko interesų apsaugą vykdymo procese, nustatant draudimą nukreipti išieškojimą į tas skolininko pajamas, kurių išmokėjimo tikslinė paskirtis – įstatymų nustatytais atvejais kompensuoti šių išmokų gavėjo (skolininko vykdymo procese) patirtas išlaidas, negautas pajamas, pajamų sumažėjimą, ar kitų svarbių interesų apsaugą.
Žemesnės instancijos teismas
10.2. Pažymėjo, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo išspręstas klausimas dėl jo ir „Flexiglobal India PVT LTD“ susiklosčiusių santykių kvalifikavimo, pirmosios instancijos teismas tik formaliai nurodė, kad į bylą pateikta deklaracija neįrodo jokių susiklosčiusių sutartinių santykių tarp jo ir „Flexiglobal India PVT LTD“. Atkreipė dėmesį į tai, kad tokių išvadų darymas prieštarauja byloje esantiems įrodymams, kadangi byloje yra įrodyta, jog jis gavo iš „Flexiglobal India PVT LTD“ 13 296,29 Eur, todėl negalima teigti, kad šalių nesiejo jokie sutartiniai santykiai. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-313/2019, jo gautos pajamos galėtų būti vertinamos kaip „kitos pajamos“ vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 14 dalimi ir išskaitymas iš jų turėtų būti vykdomas remiantis CPK 736 straipsniu. Taigi, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 735-737, 739 straipsniuose įtvirtintas teisės normas, netinkamai kvalifikavo susiklosčiusius teisinius santykius, netinkamai nustatė pinigų kilmę.
Atsiliepimas
11. Antstolis atsiliepimu prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti.
12. Antstolis atsiliepime nurodo, kad:
12.1. iš vykdomojoje byloje pateiktos užsienio juridinio asmens deklaracijos kopijos nėra galimybės nustatyti šių duomenų tikrumo, kadangi nėra galimybes patikrinti bei nustatyti, ar toks minėtas užsienio juridinis asmuo aplamai egzistuoja ir yra registruotas užsienio valstybes oficialiuose registruose, ar pastarasis vykdo veikla ir kokią, bei koks teisinis santykis pastarąjį sieja su skolininku. Tokios deklaracijos, kurios tikrumo patikrinti nėra jokių galimybių, pateikimas savaime nepatvirtina, kad juridinį asmenį ir skolininką siejo darbo teisniai santykiai arba jų esmę atitinkantys santykiai (Lietuvos Respublikos gyventoju pajamu mokesčio įstatymo 2 straipsnio 31 punktas). Todėl, kritiškai vertinami skolininko skunde pateikiami paaiškinimai, kad pastarasis dokumentas savaime įrodo, kad tai yra skolininko darbo santykius su juridiniu asmeniu patvirtinantis dokumentas. Pažymėjo, kad pats skolininkas nurodo, kad už „jo darbą“ juridinis asmuo su juo buvo įsipareigojęs atsiskaitinėti pagal „kas mėnesį išrašyta sąskaita”, tačiau viso proceso metu su skundu pateikė tik viena išrašytą sąskaitą, kas tik patvirtina, kad skolininko ir galimai užsienio valstybėje registruoto juridinio asmens nesiejo jokie tęstiniai darbo teisniai santykiai arba jų esmę atitinkantys santykiai.
12.2. Taip pat negalima sutikti su skunde nurodomu sąvokos „kitos pajamos“ turinio aiškinimu Skolininko atstoves 2023 m. gruodžio 20 d. antstoliui pateiktame prašyme buvo nurodoma, kad į antstolio depozitinę sąskaitą pervestos piniginės lėšos (11 403,46 Eur ) yra pajamos, skolininko gautos pagal darbo sutarti su Indijos kompanija. Pačiame skunde nurodoma, kad minėtos lėšos yra gautos už darbą pagal skolininko ( kaip Platintojo ) išrašyta sąskaitą faktūrą. Todėl, pagal paties skolininko pateikta areštuotų lėšų kilmes aiškinimą, minėtoms lėšoms turėtu būti taikomos CPK 736 straipsni (išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitu jo pajamu dydis) arba CPK 737 straipsnis (išieškojimas iš kitų skolininko pajamų, prilygintų darbo užmokesčiui) bei CPK 739 straipsni (pinigų sumos, iš kuriu išieškoti negalima) išieškojimo procesines normos, kadangi pajamu sąvokos pateikimas skunde yra aiškiai apibrėžtas: skolininko atlygis už darbą. Iš VSDFV registro duomenų nustatyta, kad skolininkas: nuo 2017 m. gegužės 9 d. iki 2023 m. liepos 17 d. pagal darbo sutartį dirbo (duomenys neskelbtini); nuo 2020 m. vasario 4 d. iki 2023 m. spalio 16 d. pagal darbo sutarti dirbo (duomenys neskelbtini); nuo 2023 m. rugsėjo 5 d. pagal darbo sutarti dirba (duomenys neskelbtini); nuo 2023 m. lapkričio 6 d. VSDFV Vilniaus skyriaus jam paskirta nuolatinė išmoka. Su kitais juridiniais asmenimis skolininkas darbo sutarčių sudaręs nebuvo, todėl negali būti taikoma CPK 736 straipsnyje numatyta išieškojimo tvarka iš minėtu lėšų, kadangi pastarosios nėra gautos ir negali būti priskirtos su darbo teisiniais santykiais susijusioms išmokoms. Skolininkas savo skunde nurodo, kad su užsienyje registruotu juridiniu asmeniu buvo sudaryta sutartis, kuria skolininkas, kaip Platintojas, atstovauja minėto juridinio asmens interesus Baltijos šalių regione ir už darbą gauna atlygi pagal pateikta sąskaitą faktūra. Tačiau nei kokias paslaugas, nei pagal kokią sutartį nekonkretizuoja ir tai patvirtinančių duomenų nepateikia. Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo 3 straipsnio 1 punktas numato ekonomines veiklos vykdytojų sąvoka, t. y. gamintojas, įgaliotasis atstovas, importuotojas, platintojas ir paslaugos teikėjas. Platintojas – tiekimo grandinėje veikiantis fizinis arba juridinis asmuo, kita organizacija ar jos filialas, išskyrus gamintoja, importuotoja arba įgaliotąjį atstovą, kurie tiekia gamini rinkai ir kurių veikla neturi poveikio gaminio saugos ypatybėms (Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo 3 straipsnio 11 punktas). Paslauga – bet kokia savarankiška, paprastai už užmokesti atliekama ūkinė komercinė veikla (Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo 2 straipsnio 10 punktas). Veikla – bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, kuria siekiama gauti ir (arba) uždirbti pajamų ar kokios kitos ekonominės naudos (Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 40 punktas). Pajamos – visos iš Lietuvos ir ne Lietuvos šaltiniu uždirbtos ir (arba)gautos visu rūšių pajamos pinigais ir (arba) ne pinigais (Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 24 punktas). Atsižvelgiant i aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, matyti, kad skolininkui (nesudarius darbo sutarties) norint vykdyti ekonominę veiklą, ją būtina įstatymu nustatyta tvarka įregistruoti individualios veiklos ar verslo liudijimo pagrindu (Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 punktas, 22 punktas). Iš VSDFV duomenų nustatyta, kad skolininkas 2023 metais individualios veiklos nevykdė, verslo liudijimai išduoti nebuvo. Iš Valstybines mokesčiu inspekcijos viešų duomenų matyti, kad skolininkas taip pat jokios ūkinės komercinės veiklos neįregistravęs. Atsižvelgiant į tai, negali būti taikoma CPK 737 straipsnyje numatyta išieškojimo tvarka, kadangi vykdymo procese nėra pateikta duomenų, kad tai skolininko pajamos, prilygintos darbo užmokesčiui.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
14. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
15. Apeliacijos objektas šioje byloje – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
16. Pareiškėjas atskiruoju skundu, be kita ko, prašo priimti naujus įrodymus – jo Pajamų mokesčio deklaraciją už 2023 metus ir jo pirkėjai „Flexiglobal India PVT LTD“ išrašytą 2023 m. sausio 20 d. sąskaitą faktūrą su vertimu į lietuvių kalbą.
17. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui. CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
18. Pareiškėjas teigia, kad anksčiau, t. y. pirmosios instancijos teisme, minėtų dokumentų nepateikė, nes bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu dar neturėjo pareigos deklaruoti pajamas už 2023 metus, o 2023 m. sausio 20 d. sąskaita faktūra buvo anglų kalba, todėl užtruko kol ji buvo išversta į lietuvių kalbą.
19. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo Pajamų mokesčio deklaraciją už 2023 metus buvo pateikta antstoliui, kartu su jo 2023 m. gruodžio 20 d. prašymu sugrąžinti dalį išieškotų lėšų, tuo tarpu pareiškėjo paaiškinimai dėl užsitęsusio vertimo vertintini kritiškai, kadangi pirmosios instancijos teismui įpareigojus, „Flexiglobal India PVT LTD“ deklaracijos Nr. 08-05/2023 vertimas iš anglų kalbos į lietuvių kalbą buvo pateiktas per pirmosios instancijos teismo nustatytą 10 dienų terminą.
20. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas aukščiau išdėstyta, vertina, jog pareiškėjo teikiamus įrodymus atsisakoma priimti – Pajamų mokesčio deklaraciją už 2023 metus, kuria deklaruotos individualios veiklos pajamos, jau yra byloje (vykdomojoje byloje), o 2023 m. sausio 20 d. sąskaita faktūra galėjo būti pateikta pirmosios instancijos teisme.
Dėl bylos esmės
21. Bylos duomenimis, antstolis Saulius Mulevičius vykdo tris vykdomąsias bylas Nr. Nr. 0170/23/02001, Nr. 0170/23/00208 ir Nr. 0170/23/02184 dėl skolų išieškojimo iš pareiškėjo P. Š. išieškotojams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Emipack“ ir UAB „Taurus fondas“.
22. 2023 m. balandžio 28 d. pareiškėjas į savo banko sąskaitą gavo 13 296,29 Eur sumą iš „Flexiglobal India PVT LTD“. 2023 m. gruodžio 14 d. iš minėtos pareiškėjo banko sąskaitos, kuri buvo areštuota vykdymo proceso metu, į antstolio depozitinę sąskaitą buvo pervesta 11 403,46 Eur suma.
23. Antstolis 2023 m. gruodžio 22 d. patvarkymu Nr. S-23-170-18890 netenkino pareiškėjo 2023 m. gruodžio 20 d. prašymo sugrąžinti dalį išieškotų lėšų, nurodydamas, kad 2023 m. balandžio 28 d. tarptautiniu pavedimu pareiškėjo gautos lėšos negali būti prilyginamos nei darbo pajamoms, nei pinigų sumoms, iš kurių išieškoti negalima.
24. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų.
25. Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad įrodė, jog pajamos, iš kurių vykdomas išieškojimas, yra jo gautas užmokestis už atliktą darbą. Pažymėjo, kad į bylą buvo pateikęs „Flexiglobal India PVT LTD“ deklaraciją Nr. 08 05/2023, kuri patvirtino, jog su juo yra sudaryta sutartis, kuria jis atstovauja „Flexiglobal India PVT LTD“ (gamintojo) interesus Baltijos šalių teritorijoje, o Gamintojas įsipareigoja apmokėti jam (platintojui) už darbą pagal platintojo kas mėnesį išrašytą sąskaitą. Atkreipė dėmesį į tai, kad remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-313/2019, jo gautos pajamos galėtų būti vertinamos kaip „kitos pajamos“ ir išskaitymas iš jų turėtų būti vykdomas remiantis CPK 736 straipsniu. Akcentavo, kad CPK 735-737, 739 straipsniuose yra įtvirtintas šiam ginčui išspręsti aktualus teisinis reglamentavimas.
26. Pirmiausia pažymėtina, kad pagal CPK 739 straipsnį, negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai; 7) socialinio draudimo našlaičių pensija ir socialinio draudimo našlių pensija, mokamos pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymą, valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, pareigūnų ir karių valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, valstybinė signataro našlaičių renta, Respublikos Prezidento našlaičių valstybinė renta; 8) išeitinės išmokos, išskyrus atvejus, kai vykdomi šio Kodekso 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti išieškojimai. Jeigu skolininkui išmokama didesnė negu vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka, vykdant šio Kodekso 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus išieškojimus, šio Kodekso 736 straipsnyje nustatyto dydžio išskaitos daromos atskirai iš kiekvieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio išeitinės išmokos; 9) laisvės atėmimo vietų įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 38 straipsnio 3 dalyje nustatytų dydžių; 10) vienišo asmens išmoka, mokama pagal Lietuvos Respublikos vienišo asmens išmokos įstatymą.
27. Pareiškėjui teigiant, kad pajamos, iš kurių vykdomas išieškojimas, yra jo gautas užmokestis už atliktą darbą, CPK 739 straipsnis netaikomas, t. y. tai nėra sumos, iš kurių negalima išieškoti.
28. Pagal CPK 735 straipsnį, išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir iš kitų jam prilygintų išmokų bei davinių dydis apskaičiuojamas imant pagrindu skolininkui išmokėti priskaičiuotas sumas, atskaičius iš jų mokesčius (privalomąsias įmokas). Iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus tol, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: 1) išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą – trisdešimt procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas; 2) visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – dvidešimt procentų; 3) pagal kelis vykdomuosius dokumentus – trisdešimt procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalis). Iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma penkiasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis).
29. Pagal CPK 737 straipsnį, išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės taip pat taikomos ir išieškant iš skolininkui priklausančių: 1) apmokestinamųjų individualios veiklos pajamų, atskaičius nuo jų mokėtinus (sumokėtus) mokesčius; 2) autorinio atlyginimo už literatūros, mokslo ar meno kūrinį ir išradimą, dėl kurio išduotas patentas; 3) mokinių, studentų stipendijų; 4) sumų, gaunamų atlyginti žalai, padarytai suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę; 5) laimėjimų loterijose, konkursuose, varžybose; 6) dividendų; 7) pensijų, išskyrus mokamas pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą; 8) pensijų išmokų.
30. Pareiškėjas teiktuose skunduose teigė, kad iš jo gautos sumos galėtų būti išskaitoma ne daugiau kaip penkiasdešimt procentų.
31. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nurodytam, kad antstolis pagrįstai pareiškėjo pateiktos deklaracijos nevertino, kaip tinkamo įrodymo, galinčio pagrįsti jo gautos sumos priskyrimą darbinėms ar joms prilyginamoms pajamoms. Kaip pažymėta ginčijamoje nutartyje, iš minėtos deklaracijos nėra aišku, ar ją pasirašė įgaliotas asmuo (apskritai nėra nurodyta, koks asmuo šią deklaraciją surašė), be to, antstoliui nebuvo pateikta nei su „Flexiglobal India PVT LTD“ sudaryta darbo sutartis, apie kurią kalbama 2023 m. gruodžio 20 d. pareiškėjo atstovės antstoliui pateiktame prašyme, ar kokia kita sutartis, iš kurios būtų galima spręsti pinigų pervedimo pareiškėjui pagrindą.
32. Pasisakant dėl pareikėjo argumento, kad jo gautos pajamos galėtų būti vertinamos kaip „kitos pajamos“ ir išskaitymas iš jų turėtų būti vykdomas remiantis CPK 736 straipsniu pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. spalio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-313/2019 akcentavo, kad pagal CPK LI skyriaus normas išieškojimas vykdomas ne tik iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų, kaip jos apibrėžiamos CPK 737 straipsnyje, bet ir iš kitų skolininko gaunamų pajamų, tačiau nenurodė, kad išieškojimui iš kitų skolininko gaunamų pajamų yra taikomos CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatos. Todėl šis atskirojo skundo argumentas vertintinas kaip nepagrįstas.
33. Kadangi kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320, 338 straipsniai).
34. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskiruose skunduose išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirieji skundai nėra tenkinami, o ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
pareiškėjo P. Š. atskirąjį skundą atmesti.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 7 d.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.