Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marija Vaičiūnaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. Š. patikslintą skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Saulius Mulevičius, uždaroji akcinė bendrovė „Taurus fondas“, uždaroji akcinė bendrovė „Emipack“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Antstolis 2024 m. sausio 19 d. patvarkymu Nr. S-24-170-1070 pareiškėjo skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolis nurodė, kad į pareiškėjos (skolininko) areštuotą sąskaitą 2023 m. balandžio 28 d. buvo atliktas 13 296,29 Eur mokėjimo pavedimas. Mokėjimą atliko užsienyje registruotas juridinis asmuo, tačiau aiški bei suprantama mokėjimo paskirties reikšmė nenurodyta. Iš į vykdomąją bylą pateiktos užsienio juridinio asmens deklaracijos (anglų kalba) kopijos nėra galimybės nustatyti duomenų tikrumo, kadangi nėra galimybės patikrinti bei nustatyti, ar toks užsienio juridinis asmuo apskritai egzistuoja ir yra registruotas užsienio valstybės oficialiuose registruose, ar jis vykdo veiklą ir kokią, bei koks teisinis santykis jį sieja su skolininku. Vien tik deklaracijos, kurios tikrumo patikrinti nėra jokių galimybių, pateikimas savaime nepatvirtina, kad juridinį asmenį ir pareiškėją siejo darbo santykiai arba jų esmę atitinkantys santykiai.

4. Antstolis atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo atstovės 2023 m. gruodžio 20 d. pateiktame prašyme buvo nurodoma, kad į antstolio depozitinę sąskaitą pervestos piniginės lėšos (11 403,46 Eur) yra pajamos, skolininko gautos pagal darbo sutartį su Indijos kompanija, o skunde nurodoma, kad minėtos lėšos gautos už darbą pagal skolininko, kaip platintojo, išrašytą sąskaitą faktūrą. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) registro duomenų nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2023 m. lapkričio 6 d. pagal darbo sutartis dirbo UAB „Muskvila“, UAB „Litpakas“, UAB „Vilistrapak“. VSDFV Vilniaus skyrius paskyrė pareiškėjui nuolatinę išmoką. Minėti juridiniai asmenys jokių mokėjimų pareiškėjui 2023 m. kovo–gruodžio mėn. į jo sąskaitą nėra ir nebuvo atlikę. Su kitais juridiniais asmenimis pareiškėjas darbo sutarčių sudaręs nebuvo, todėl ginčo lėšoms negali būti taikoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 736 straipsnyje nustatyta išieškojimo tvarka, kadangi šios lėšos nėra gautos ir negali būti priskirtos su darbo teisiniais santykiais susijusioms išmokoms.

5. Antstolis taip pat pažymėjo, kad, nors pareiškėjas teigia, jog su užsienyje registruotu juridiniu asmeniu buvo sudaryta sutartis, kuria skolininkas kaip platintojas atstovauja minėto juridinio asmens interesus, tačiau nei kokias paslaugas, nei pagal kokią sutartį nekonkretizuoja ir tai patvirtinančių duomenų nepateikia. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo, Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo ir Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nuostatomis, pareiškėjas, norėdama vykdyti ekonominę veiklą nesudaręs darbo sutarties, turi ją vykdyti individualios veiklos ar verslo liudijimo pagrindu. Iš VSDFV duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. individualios veiklos nevykdė, verslo liudijimai išduoti nebuvo, taip pat jokios ūkinės komercinės veiklos neįregistravo, todėl ginčo lėšoms negali būti taikoma CPK 737 straipsnyje nustatyta išieškojimo tvarka, be to, minėtos lėšos nėra tos, iš kurių išieškoti negalima pagal CPK 739 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Byloje nustatyta, kad antstolis Saulius Mulevičius vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0170/23/02001, Nr. 0170/23/00208 ir Nr. 0170/23/02184 dėl skolų išieškojimo iš pareiškėjo P. Š. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Emipack“ ir UAB „Taurus fondas“.

7. Vykdymo proceso metu buvo areštuota pareiškėjo banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolis nustatė, kad 2023 m. balandžio 28 d. pareiškėjas į savo banko sąskaitą gavo 13 296,29 Eur sumą iš „Flexiglobal India PVT LTD“. Pavedimo paskirtyje nurodyta „PAYMENT TOWARDS COMMISSION CHARGES AGAINST INV NO LS NR 2023/1“. 2023 m. gruodžio 14 d. iš pareiškėjo areštuotos sąskaitos į antstolio depozitinę sąskaitą buvo pervesta 11 403,46 Eur suma.

8. 2023 m. gruodžio 20 d. pareiškėjo atstovė pateikė antstoliui prašymą, grąžinti 5 907,61 Eur sumą, nurodydama, kad antstolio nurašyta 11 815,22 Eur suma yra pajamos iš Indijos kompanijos už 8 mėn. pagal darbo sutartį, nuo kurių privaloma sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį. Kadangi jokių kitų pajamų pareiškėjas laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2023 m. spalio 31 d. negavo, antstolis galėjo nurašyti ne daugiau kaip 50 proc. nuo šio gauto darbo užmokesčio.

9. Antstolis 2023 m. gruodžio 22 d. patvarkymu Nr. S-23-170-18890 pareiškėjo prašymo sugrąžinti dalį išieškotų lėšų netenkino, nurodydamas, kad 2023 m. balandžio 28 d. tarptautiniu pavedimu pareiškėjo gautos lėšos negali būti prilyginamos nei darbo pajamoms, nei pinigų sumoms, iš kurių išieškoti negalima.

10. Pareiškėjas apskundė 2023 m. gruodžio 22 d. antstolio patvarkymą. Antstolis pareiškėjo skundo netenkino ir persiuntė skundą nagrinėti teismui.

11. Išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jo pajamų yra viena iš antstolio taikomų priverstinio vykdymo priemonių (CPK 624 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus (esančius teisėta atsiskaitymo priemone), tiek ir lėšas sąskaitose, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesutinka ne su pačia priverstinio vykdymo priemone, o su antstolio pritaikyta išieškojimo tvarka, argumentuodamas, kad antstolis apskritai neturėjo teisės išieškoti arba galėjo nurašyti mažesnę sumą nuo pareiškėjo iš Indijos kompanijos gautos sumos. Taigi nagrinėjamu atveju aktualus CPK 735–737, 739 straipsniuose įtvirtintas reglamentavimas.

12. Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų, CPK 737 straipsnyje įtvirtino baigtinį skolininko pajamų, prilygintų darbo užmokesčiui, kurioms taikomos išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės, sąrašą, o CPK 739 straipsnyje apibrėžė pinigų sumų, iš kurių negalima išieškoti, baigtinį sąrašą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CPK LI skyriaus normas išieškojimas vykdomas ne tik iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų, kaip jos apibrėžiamos CPK 737 straipsnyje, bet ir iš kitų skolininko gaunamų pajamų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, 41–43 punktai; 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-313/2019, 21 punktas).

13. Pažymėtina, kad šiuo atveju nėra ginčo, kad pareiškėjas 2023 m. balandžio 28 d. į savo banko sąskaitą iš „Flexiglobal India PVT LTD“ gavo 13 296,29 Eur sumą, tačiau tam, kad antstoliui būtų pagrindas neišieškoti iš šios sumos ar išieškojimui iš šios sumos taikyti tam tikrus CPK nustatytus ribojimus, skolininkas turi įrodyti atitinkamą gautų pinigų kilmę.

14. Pagal CPK 739 straipsnį negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai; 7) socialinio draudimo našlaičių pensija ir socialinio draudimo našlių pensija, mokamos pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymą, valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, pareigūnų ir karių valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, valstybinė signataro našlaičių renta, Respublikos Prezidento našlaičių valstybinė renta; 8) išeitinės išmokos, išskyrus atvejus, kai vykdomi CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti išieškojimai. Jeigu skolininkui išmokama didesnė negu vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka, vykdant CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus išieškojimus, CPK 736 straipsnyje nustatyto dydžio išskaitos daromos atskirai iš kiekvieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio išeitinės išmokos; 9) laisvės atėmimo vietų įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 38 straipsnio 3 dalyje nustatytų dydžių; 10) vienišo asmens išmoka, mokama pagal Lietuvos Respublikos vienišo asmens išmokos įstatymą.

15. Kaip minėta, pareiškėjas iš Indijos kompanijos gautas lėšas įvardija kaip savo darbo užmokestį. Tokio pobūdžio pajamos nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytą baigtinį pinigų sumų, iš kurių negalima išieškoti, sąrašą, todėl pareiškėjo argumentai, kad antstolis negalėjo išieškoti skolos iš minėtų pareiškėjo pajamų, atmestini kaip nepagrįsti.

16. Pagal CPK 735 straipsnį išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir iš kitų jam prilygintų išmokų bei davinių dydis apskaičiuojamas imant pagrindu skolininkui išmokėti priskaičiuotas sumas, atskaičius iš jų mokesčius (privalomąsias įmokas). CPK 736 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus tol, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: 1) išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą – trisdešimt procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas; 2) visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – dvidešimt procentų; 3) pagal kelis vykdomuosius dokumentus – trisdešimt procentų. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma penkiasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas.

17. Kokios skolininko pajamos prilyginamos darbo užmokesčiui, reglamentuoja CPK 737 straipsnis, kuriame nustatyta, kad išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės taip pat taikomos ir išieškant iš skolininkui priklausančių: 1) apmokestinamųjų individualios veiklos pajamų, atskaičius nuo jų mokėtinus (sumokėtus) mokesčius; 2) autorinio atlyginimo už literatūros, mokslo ar meno kūrinį ir išradimą, dėl kurio išduotas patentas; 3) mokinių, studentų stipendijų; 4) sumų, gaunamų atlyginti žalai, padarytai suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę; 5) laimėjimų loterijose, konkursuose, varžybose; 6) dividendų; 7) pensijų, išskyrus mokamas pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą; 8) pensijų išmokų.

18. Taigi skolininkas, siekdamas, kad iš jo gautų piniginių sumų, viršijančių MMA dydį, būtų išskaitoma tik 50 proc., turi įrodyti, kad jo gauta pinigų suma yra darbo užmokestis arba CPK 737 straipsnyje nurodytos darbo užmokesčiui prilyginamos pajamos. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas, 2023 m. gruodžio 20 d. kreipdamasis į antstolį dėl dalies išieškotos sumos grąžinimo, savo teiginiams, kad iš Indijos kompanijos gautas pavedimas yra jo darbinės pajamos, pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Skųsdamas antstolio patvarkymą negrąžinti dalį išieškotos sumos, pareiškėjas antstoliui pateikė tik 2023 m. rugpjūčio 5 d. „Flexiglobal India PVT LTD“ deklaraciją. Teismo vertinimu, antstolis pagrįstai tokio rašto (deklaracijos) nevertino, kaip tinkamo įrodymo, galinčio pagrįsti pareiškėjo gautos sumos priskyrimą darbinėms ar joms prilyginamoms pajamoms. Pažymėtina, kad iš minėtos deklaracijos nėra aišku, ar ją pasirašė įgaliotas asmuo (apskritai nėra nurodyta, koks asmuo šią deklaraciją surašė), be to, antstoliui nebuvo pateikta nei su „Flexiglobal India PVT LTD“ sudaryta darbo sutartis, apie kurią kalbama 2023 m. gruodžio 20 d. pareiškėjo atstovės antstoliui pateiktame prašyme, ar kokia kita sutartis, iš kurios būtų galima spręsti pinigų pervedimo pareiškėjui pagrindą, nei sąskaita faktūra, kurios pagrindu pareiškėjas teigia gavęs ginčo lėšas. Vien pareiškėjo teiginiai, neparemti jokiais patikimais įrodymais, nėra pakankami pinigų kilmei nustatyti. Taigi antstolis pagrįstai 2023 m. balandžio 28 d. pavedimu į pareiškėjo banko sąskaitą gautų lėšų nepripažino pareiškėjo darbo užmokesčiu ar jam prilyginamomis pajamomis, tuo labiau, kad patikrinęs viešuosiuose registruose esančius duomenis, nenustatė, kad pareiškėjas vykdytų kokią nors veiklą individualios veiklos ar verslo liudijimo pagrindu ar kad pareiškėją su kitais subjektais ginčo laikotarpiu siejo darbo santykiai.

19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra teisinio pagrindo panaikinti antstolio Sauliaus Mulevičiaus 2023 m. gruodžio 22 d. patvarkymą Nr. S-23-170-1889 ir grąžinti pareiškėjui 5 907,61 Eur sumą, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolio Sauliaus Mulevičiaus veiksmų atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 510 ir 513 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjo P. Š. skundą dėl antstolio Sauliaus Mulevičiaus veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.