Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėja Edita Jusevičienė Administracinė byla Nr. ATP-49-350/2014

2014 m. vasario 13 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Be to, jis 2013-05-13, apie 20.30 val., atėjęs į policijos komisariatą, esantį (duomenys neskelbtini), Biržuose, nepagarbiai, įžūliai elgėsi su policijos pareigūnais, juos įžeidinėjo, plūdo, neklausė teisėtų policijos pareigūnų nurodymų. Tokiais veiksmais D. P. įžeidžiančiu elgesiu demonstravo nepagarbą policijos pareigūnams, žemindamas jų garbę ir orumą bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 str. 2 d.

Dėl nubaudimo pagal ATPK 187 str. 2 d. nurodo, kad teismas skundžiamu nutarimu nustatė, kad jis atliko protokole nurodytus veiksmus ( įžeidinėjo, plūdo pareigūnus, filmavo ), nes tai patvirtino policijos pareigūnai, o jo paaiškinimus vertino kaip gynybinę poziciją. Tačiau nenurodė, kokie vaizdo įrašai buvo padaryti, o vien kameros ir telefono turėjimas nėra pagrindas taikyti administracinę atsakomybę. Neigia pareigūnų atžvilgiu išsakęs necenzūrinius žodžius. Mano, kad teismas vadovavosi vien tik policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, nevertindamas, ar pateikti dokumentai atitinka faktines aplinkybes. Dėl to nutarimas dėl šio epizodo taip pat naikintinas ir administracine byla nutrauktina.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pagal ATPK 302¹¹ str. 1 d. apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Iš apeliacinio skundo matyti, kad D. P. iš esmės neigia padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 187¹ str. 1 d., 187 str. 2 d. ir siekia, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas būtų panaikintas, administracinio teisės pažeidimo byla būtų nutraukta. Taigi, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių padaryti neabejotiną išvadą, jog D. P. padarė jam inkriminuotus pažeidimus

Teismas pažymi, kad tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai.

Pirmos instancijos teismo išvados dėl D. P. kaltės išsamiai argumentuotos, padarytos įvertinus visų byloje esančių įrodymų visumą.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad D. P. neneigia buvęs Biržų apylinkės prokuratūroje, tačiau mano, kad jo veiksmuose nėra ATPK 187 ¹ str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties, nes norint patraukti asmenį atsakomybėn pagal šį straipsnį, turi būti nevykdoma prokuroro, o ne kitų asmenų nurodymų ir tik prokurorui atliekant pareigas, susijusias su baudžiamosios bylos tyrimu.

ATPK 187 ¹ str. 1 d. numatyta atsakomybė už tyčinį prokuratūros pareigūno teisėtų reikalavimų nevykdymą, taip pat kitokį trukdymą prokuratūros pareigūnui įgyvendinti įstatymo jam suteiktas teises.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės padarius ATPK 187 ¹ str. 1 d. buvimo, vadovavosi teismo posėdžio metu duotais liudytojų prokuroro T. B., prokuratūros raštinės darbuotojų D. S. ir S. B. parodymais apie tai, kad protokole nurodytu metu D. P. Biržų apylinkės prokuratūros patalpose elgėsi įžūliai ir nepagarbiai, vaikščiodamas po prokuratūrą ir kabinetus, šūkavo ir įžeidinėjo prokuratūros darbuotojus bei prokurorą D. B., nešiojosi filmavimo kamerą ir atrodė, kad filmuoja, nors leidimo tam neturėjo, trikdė darbuotojų darbą, nes prokuroras tuo metu tvarkydamas bylas rašė procesinius dokumentus, o raštinės darbuotojos atliko savo darbo funkcijas. Dėl tokio D. P. elgesio tą dieną tris kartus buvo kviečiami policijos pareigūnai. Šie liudytojų parodymai ir byloje esantys policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai patvirtina, kad D. P. elgesys prokuratūroje sutrikdė tiek raštinės darbuotojų, tiek prokuroro D. B. veiklą ir trukdė atlikti jiems savo tiesiogines pareigas. Be to D. P. po prokuratūros patalpas vaikščiojo nešiodamasis filmavimo kamerą ir telefoną, sudarė įspūdį, kad filmuoja (kamerą laikė akių lygyje), nors prokuratūros įstatymo 11 p. 6 p. numatyta, kad asmenims, išskyrus prokurorus ir prokuratūros personalą, filmuoti, fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus prokuratūros patalpose galima tik turint Generalinės prokuratūros ar teritorinės prokuratūros vadovo leidimą, o jis tokio leidimo neturėjo, aiškinat, kad filmuoti negalima, jis neklausė ir replikuodamas toliau tęsė savo veiksmus. Vaizdo kamera Sony ir telefonas Nokia iš D. P. buvo paimti 2013-05-13 paėmimo protokolu (b.l. 5.6). Nors teismas nenustatė, kad D. P. prokuratūros patalpose ką nors nufilmavo – peržiūrėtose vaizdo kameros ir telefono atminties kortelėse tokių duomenų nėra, tačiau akivaizdu, kad jis imitavo tokius veiksmus ir reikalaujant juos nutraukti jis neklausė, elgėsi iššaukiančiai, įžeidžiančiai, dėl ko buvo iškviesti policijos pareigūnai, sutrikdyta prokuratūros darbuotojų, taip pat ir prokurorų veikla, jiems buvo trukdoma atlikti savo darbo funkcijas ir pareigas. Apeliacinio skundo teiginys, kad atsakomybė pagal ATPK 187¹ str. 1 d. gali atsirasti tik už trukdymą prokurorui atlikti pareigas, susijusias su baudžiamosios bylos tyrimu, yra visiškai nepagrįstas, nes šiame įstatyme vartojama sąvoka „prokuratūros pareigūnas“ apima ne tik prokurorus, bet ir kitus prokuratūroje dirbančius pareigūnus, o apie trukdymą vykdyti kokias nors konkrečias pareigas įstatyme aplamai neužsimenama (atsakomybė numatyta už trukdymą įgyvendinti prokuratūros pareigūnui įstatymo suteiktas teises, t.y. ir už trukdymą nekliudomai atlikti savo darbines funkcijas ir pareigas), t.y. apeliaciniame skunde ATPK 187 ¹ straipsnio 1 dalies taikymas aiškinamas nepagrįstai susiaurintai. Taigi, D. P. veika atitinka ATPK 187 ¹ str. 1 d. požymius ir jis dėl šio pažeidimo nubaustas pagrįstai.

D. P. neigia padaręs ATPK 187 str. 2 d. numatytą pažeidimą, nurodo, kada pareigūnų atžvilgiu necenzūrinių žodžių neišsakė, teismas nepagrįstai rėmėsi policijos pareigūnų parodymais ir atmetė jo parodymus. Jokių vaizdo įrašų nedarė, o kameros ir telefono turėjimas nėra pagrindas taikyti administracinę atsakomybę

Visų pirma pažymėtina, kad D. P. pagal ATPK 187 str. 2 d. nubaustas ne už kameros ir telefono turėjimą, o už tai, kad nepagarbiai, įžūliai elgėsi su policijos pareigūnais, juos įžeidinėjo, plūdo, neklausė teisėtų policijos pareigūnų nurodymų.

Teismas priimdamas skundžiamą nutarimą šioje dalyje pagrįstai rėmėsi liudytojais apklaustų policijos pareigūnų A. N., Ž. K., M. B. parodymais apie tai, kad 2013-05-13 pristatytas į policijos komisariatą D. P. elgėsi neadekvačiai, neaišku ką filmavo, šokinėjo ant stalo, blaškėsi, grasino iššaudyti, vadino pareigūnus nesveikais, bandė paimti ant stalo gulinčius dokumentus, atsisakė pasirašyti dokumentuose, neklausė teisėtų policijos pareigūnų nurodymų. Šių liudytojų – policijos pareigūnų suinteresuotumas apkalbėti ar nepagrįstai apkaltinti D. P. nėra nustatytas, tokių duomenų skunde nepateikė ir apeliantas, todėl apylinkės teismas priimdamas skundžiamą sprendimą pagrįstai jais vadovavosi, tuo labiau, kad šiuos parodymus patvirtina ir kita byloje esanti rašytinė medžiaga – policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai apie D. P. veiksmus, poėmio protokolai iš kurių matyti, kad D. P. juose pasirašyti atsisakė ir kt. byloje esantys duomenys.

Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog D. P. padarė ATPK 187¹ str. 1 d. ir 187 str. 2 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių naujų argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, jog jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl D. P. kaltės daryti. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.). Atsižvelgęs į tai, teismas konstatuoja, kad Biržų rajono apylinkės teismo 2013-12-02 nutarimas yra paliekamas nepakeistas, o D. P. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

D. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis neskundžiama.