- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-16
- Bylos Nr.
- 2A-671-560/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01305-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Dainius Rinkevičius, Laima Gerasičkinienė
- Atsakovas
- R. N.
- Ieškovas
- G. S.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Petesha“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Jūratės Varanauskaitės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių R. N. ir R. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovėms R. N., R. N., trečiajam asmeniui UAB „Petesha“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas G. S. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento 2010-10-05 atsakovių R. N. ir R. N. pasirašytą Akcijų dovanojimo aktą dėl UAB „Petesha“ 50 paprastųjų vardinių akcijų dovanojimo; taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovę R. N. grąžinti R. N. UAB „Petesha“ 50 paprastųjų vardinių akcijų; nukreipti ieškovo G. S. naudai vykdomą išieškojimą pagal 2011-09-21 Vilniaus m. 6-ojo notarų biuro notarės D. Š. išduotą vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. 10677) į atsakovei R. N. grąžintas UAB „Petesha“ 50 paprastųjų vardinių akcijų.
Nurodė, kad atsakovė R. N. 2010-06-11 paprastuoju vekseliu įsipareigojo ieškovui iki 2011-08-29 grąžinti 130 000 Lt, už kiekvieną uždelstą dieną mokėti 0,05 procentus delspinigių nuo visos negrąžintos sumos ir atlyginti visus ieškovo nuostolius, patirtus dėl skolos grąžinimo uždelsimo. Atsakovei laiku negrąžinus skolos Vilniaus m. 6-ojo notarų biuro notarė D. Š. 2011-09-21 išdavė vykdomąjį įrašą, pagal kurį atsakovė turi sumokėti ieškovo naudai 131 890 Lt ir 0,05 procentų dydžio delspinigius nuo visos negrąžintos sumos, skaičiuojant nuo vykdomojo įrašo išdavimo dienos iki vykdomojo įrašo visiško apmokėjimo dienos. Ieškovas nurodė, kad buvo ne kartą susitikęs su ieškove dėl skolos sumokėjimo. Ieškovas ir atsakovė buvę bendraklasiai, dėl šios priežasties ieškovas pasitikėjo atsakove, bet ji ieškovui nesumokėjo nei dalies skolos. Jis pasijuto apgautas ir suprato, kad skolos neatgaus. 2013-05-27 ieškovas su advokatų kontora sudarė atstovavimo sutartį dėl skolos išieškojimo. 2013-06-05 advokatų kontora pareiškė atsakovei pretenziją dėl skolos ir susikaupusių delspinigių, viso 172 973,73 Lt, mokėjimo. 2013-06-11 atsakovė ieškovo atstovui elektroniniu paštu nurodė, kad esą tarp šalių buvo kitoks susitarimas dėl skolos grąžinimo. Ieškovo atstovai iš viešų duomenų bazių ir registrų surinko informaciją apie atsakovės turtinę padėtį ir pateikė vykdomąjį įrašą priverstiniam išieškojimui antstoliui A. N.. Susipažinus su surinkta medžiaga paaiškėjo, kad atsakovė R. N. yra faktiškai nemoki, dar nuo 2010 metų pabaigos jos atžvilgiu vykdomi net 10 priverstinių skolos išieškojimų. Ieškovo atstovams pasidomėjus apie atsakovės turtinę padėtį paaiškėjo, kad 2010-10-12 atsakovė R. N. perleido 50 procentų jai priklausančių trečiojo asmens UAB „Petesha“ paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų savo dukrai R. N.. UAB „Petesha“ nuo 2005 metų iki šiol sėkmingai veikia, nėra skolingas socialinio draudimo fondo biudžetui, todėl, ieškovo nuomone, atsakovė R. N. perleido jai priklausančias akcijas, siekdama sutrukdyti ieškovui realizuoti išieškojimo teises iš trečiojo asmens akcijų. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovas turi teisę ginti savo teises ir teisėtus interesus actio Pauliana instituto pagrindu. Ieškovo kaip atsakovės kreditoriaus teisių pažeidimą patvirtina tai, kad atsakovių sudarytas sandoris pablogino atsakovės R. N. turtinę padėtį, ji neturi pakankamų finansinių išteklių vykdomojo įrašo ieškovui įvykdymui. Mano, kad perleidusi veikiančios bendrovės akcijas, atsakovė faktiškai tapo nemoki, t. y. ji pablogino savo turtinę padėtį ir apribojo ieškovo galimybę išsiieškoti skolą. Paaiškino, kad atsakovė nuolat žadėjo grąžinti skolą, todėl ieškovui nekilo būtinybė nuolat domėtis atsakovės turtine padėtimi. Be to, atsakovė niekada neminėjo ieškovui, kad jai priklauso ar priklausė UAB „Petesha“ akcijos, todėl ieškovas negalėjo žinoti apie akcijų perleidimą. Akcentavo, kad tik po kreipimosi į teisininkus buvo nustatyta, jog atsakovė netrukus po vekselio pasirašymo, nesąžiningai perleido savo akcijas savo dukrai R. N., kuriai tuo metu buvo tik 18 metų. Ieškovo atstovai duomenis iš Juridinių asmenų registro gavo 2013-06-18, todėl ieškovas nepraleido vienerių metų senaties termino ieškiniui pareikšti, ginčyti akcijų dovanojimo sutartį. Pažymėjo, kad pripažinus sandorį negaliojančiu, turi būti taikoma dvišalė restitucija natūra. Atsižvelgdamas į tai, kad ginčijamu sandoriu perleistas turtas yra išlikęs, ieškovas prašė antstolio A. N. vykdomą išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0157/13/01029 pagal 2011-09-21 Vilniaus m. 6-ojo notarų biuro notarės D. Š. išduotą vykdomąjį įrašą, nukreipti į atsakovei R. N. grąžintinas UAB „Petesha“ akcijas.
Atsiliepimas
Atsakovės R. N. ir R. N. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kurį prašė atmesti.
Nurodė, kad 2009 m. atsakovė R. N. iš ieškovo pasiskolino 60 000 Lt ir 30 000 Lt, pasirašydama paskolos raštelius, kuriuos turi ieškovas. Po metų, susumavus pasiskolintus pinigus, t. y. 90 000 Lt ir palūkanas, ieškovas pareikalavo, kad atsakovė pasirašytų neprotestuotiną vekselį 130 000 Lt sumai, o turimus paskolos raštelius pažadėjo atiduoti atsakovei. Pažymėjo, kad paskolos raštelių ieškovas atsakovei negrąžino, o teismui pateikė vekselį kaip atskirą paskolą. Po vekselio pasirašymo atsakovė R. N. grąžino ieškovui apie 32 000 Lt, tai patvirtina elektroninių laiškų turinys, įrašyti pokalbiai tarp atsakovės ir ieškovo. Mano, kad aplinkybė, jog ieškovas pateikė vekselio kopiją, reiškia ieškovo nesąžiningumą. Akcentavo, kad nėra aiškios aplinkybės kaip atsakovės parašas atsirado ant vekselio, kurio atsakovė nepasirašinėjo. Nurodė, kad Akcijų perleidimo sutartis buvo sudaryta 2010-10-05, t. y. kai atsakovės R. N. turtas nebuvo areštuotas, atsakovė buvo moki ir galėjo patenkinti ieškovo reikalavimus. Akcijų perleidimo momentu, ieškovo atsakovei suteiktos paskolos sumokėjimo terminas dar nebuvo pasibaigęs, todėl atsakovė, perleisdama akcijas negalėjo pažeisti ieškovo kaip kreditoriaus teisių. Ieškovo teiginiai, kad UAB „Petesha“ dirba pelningai, niekuo nepagrįsti, šiuo metu UAB „Petesha“ dirba nuostolingai, ką patvirtina įmonės balansas ir pelno nuostolių ataskaita. Atkreipė dėmesį, kad akcijų perleidimo sutartis buvo sudaryta 2010-10-05, o 2010-10-12 šie duomenys buvo įregistruoti Juridinių asmenų registre. Tai reiškia, kad nuo sandorio įregistravimo momento buvo paviešinta informacija apie jo sudarymą, todėl, taikant objektyvųjį ieškinio senaties termino nustatymo kriterijų, ieškovas turėjo sužinoti apie tariamą jo teisių pažeidimą. Registrų duomenys yra vieši, jais gali naudotis kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo. Ieškovui 2011-09-21 išduodant vykdomąjį įrašą, informacija apie UAB „Petesha“ akcininkų pasikeitimą jau buvo įregistruota Juridinių asmenų registre. Atsižvelgiant į tai, kad asmuo turi būti apdairus ir rūpestingas, 1 metų ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2011-09-21, t. y. nuo tada, kai ieškovas kreipėsi į notarę dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Nurodė, kad pablogėjus atsakovės R. N. sveikatai UAB „Petesha“ direktoriumi buvo paskirtas atsakovės R. N. vyras A. N.. Iki tol įmonės valdyme aktyviai dalyvavusi R. N. pakeitė įmonės veiklą, įkūrė analogišką įmonę Latvijoje, siekė verslą plėsti Rusijoje. Šios priežastys lėmė, kad akcijos buvo perleistos atsakovei R. N., kuri realiai ir valdė įmonę. Sudarydama ginčijamą sandorį atsakovė neturėjo jokio tikslo slėpti turtą nuo ieškovo, nes tam nebuvo jokio pagrindo. Abi sandorio šalys buvo sąžiningos, neįžvelgė jokios grėsmės kreditoriaus interesams.
Trečiasis asmuo UAB „Petesha“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 21 d. sprendimu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo tenkino visiškai bei nusprendė pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento (ab initio) 2010-10-05 atsakovių R. N. ir R. N. pasirašytą Akcijų dovanojimo aktą dėl UAB „Petesha“ 50 paprastųjų vardinių akcijų dovanojimo; taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovę R. N. grąžinti R. N. UAB „Petesha“ 50 paprastųjų vardinių akcijų; nukreipti ieškovo G. S. naudai vykdomą išieškojimą pagal 2011-09-21 Vilniaus m. 6-ojo notarų biuro notarės D. Š. išduotą vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. 10677) į atsakovei R. N. grąžintas UAB „Petesha“ 50 paprastųjų vardinių akcijų. Teismas taip pat paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas.
Sprendime nurodė, kad nėra jokių abejonių, jog ginčijama 2010-10-05 dovanojimo sutartis, kuria (praėjus beveik 5 mėnesiams po vekselio pasirašymo ir 5 mėnesių laikotarpiu pagal vekselį nesumokėjus nei dalies skolos ieškovui) atsakovė R. N. neatlygintinai padovanojo savo dukrai atsakovei R. N. UAB „Petesha“ akcijas, pažeidė ieškovo kaip kreditoriaus teises. Teismas laikė nepagrįstais atsakovių atstovės argumentus, kad ginčo šalių susirašinėjimas elektroniniais laiškais ir bei pokalbių garso įrašai įrodo, jog atsakovė R. N. pasiskolino ne 130 000 Lt, o mažesnę sumą, dalį skolos yra grąžinusi. Akcentavo, kad atsakovės neprašė skirti rašysenos ekspertizės, oficialių įrodymų, kurie patvirtintų, jog vekselį galimai pasirašė ne atsakovė R. N. į bylą nepateikta. Teismas darė išvadą, kad ieškovas nepažeidė Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto vienerių metų ieškinio senaties termino. Ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie tokio sandorio sudarymą. Nurodė, kad ieškovo teigimu, jis apie savo teisių pažeidimą sužinojo tada, kai jo atstovas pagal atstovavimo sutartį iš viešų duomenų bazių ir registrų gavo duomenis apie atsakovės turtinę padėtį, turimą ir areštuotą turtą, kuriuose buvo užfiksuotas UAB „Petesha“ akcijų perleidimo faktas. Teismas nustatė, kad minėti duomenys iš Juridinių asmenų registro gauti 2013-06-04 ir 2013-06-18, ieškinys teisme gautas – 2013-07-10. Teismas laikė nepagrįstais atsakovių atstovės argumentus, kad ieškovas galėjo, prieš išduodant vykdomąjį įrašą, notaro pagalba patikrinti įrašus Juridinių asmenų registre. Be to, pabrėžė, kad nebuvo ginčyti ieškinyje nurodyti argumentai, jog ieškovas ir atsakovė R. N. yra buvę klasiokai, tarp jų buvo susiklostę geri, tarpusavio pasitikėjimu pagrįsti santykiai, ką patvirtino ir tai, jog ieškovas G. S. atsakovę R. N. pradėjo raginti sumokėti skolą tik baigiantis nustatytam skolos mokėjimo terminui. Atkreipė dėmesį, kad nėra ginčo, jog UAB „Petesha“ buvo ir yra Nemanių šeimos verslas. Akcentavo, kad atsakovė bei jos sutuoktinis turi ne vieną kreditorių ir kreditorinį įsipareigojimą, kurie, manytina, neatsirado staiga. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė R. N., žinodama apie savo turimus kreditorinius įsipareigojimus ieškovui ir kitiems kreditoriams, sudarydama, bet neprivalėdama sudaryti ginčo sandorį – neatlygintiną dovanojimo sutartį su savo dukra, pasielgė nesąžiningai. Atkreipė dėmesį, kad preziumuojama, jog kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimais giminaičiais. Teismas nusprendė, kad atsakovės argumentais dėl atsakovės R. N. sveikatos būklės, nuostolingos UAB „Petesha“ veiklos, atsakovės R. N. aktyvaus dalyvavimo įmonės veikloje sandorio sudarymo metu nepaneigė anksčiau nurodytos prezumpcijos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovės R. N. ir R. N. pateikė apeliacinį skundą ir prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo gegužės 21 d. sprendimą, ieškovo ieškinį atmesti.
Nurodė, kad nesutinka su ginčijame sprendime padaryta išvada, jog nėra praleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas ginčyti skolininko sudarytą sandorį (actio Pauliana). Mano, kad teismas pažeidė nešališkumo ir lygiateisiškumo principus, įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo teismų praktikos ir išimtinai vadovavosi tik ieškovo nurodyta data, kada jis neva sužinojo apie ginčijamu sandoriu pažeistus interesus. Apeliaciniame skunde pažymėta, kad nepagrįstai buvo ignoruoti atsakovės pateikti įrodymai bei paaiškinimai dėl realaus, racionalaus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atitinkančio ieškinio senaties termino eigos skaičiavimo momento. Pabrėžė, kad kai kreditorius įrodinėja, jog apie savo teisės pažeidimą, sandorio sudarymą, sužinojo vėliau nei sandoris buvo sudarytas, teismas įvertina, ar kreditorius negalėjo sąžiningai, t. y. kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, sužinoti apie sudarytą sandorį anksčiau nei jo nurodytas momentas. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nevertino akivaizdžios ieškovo galimybės žinoti apie ginčijamą sandorį. Ieškovas atsakovei R. N. paskolino pakankamai didelę pinigų sumą, dėl šios priežasties jis privalėjo pasidomėti, ar per vienerių metų terminą ji galės šiuos pinigus grąžinti. Jeigu ieškovas nežinojo, kad atsakovė R. N. yra UAB „Petesha“ akcininkė, užsiima žirgininkystės verslu, jam turėjo kilti pagrįsta abejonė, kokiam tikslui ji skolinasi didelę pinigų sumą. Pabrėžė, kad pinigai buvo paskolinti be jokios prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės. Anksčiau nurodytų veiksmų ieškovas neatliko ir 2011-09-21 notarui išdavus vykdomąjį įrašą. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad akivaizdu, jog ieškovas nesielgė kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, kadangi atlikęs anksčiau nurodytus veiksmus jis būtų sužinojęs apie ginčijamą sandorį. Ieškovas skolos išieškojimo veiksmų ėmėsi tik praėjus dvejiems metams nuo 2011-09-21 notaro vykdomojo įrašo išdavimo. Taip pat atkreipė dėmesį, kad UAB „Petesha“ akcijų perleidimo sutartis buvo sudaryta 2010-10-05, o 2010-10-12 šie duomenys įregistruoti Juridinių asmenų registre. Atsižvelgiant į tai, kad registro duomenys yra vieši, ieškovas būdamas apdairus ir rūpestingas kreditorius galėjo nuo ginčijamo sandorio sudarymo momento žinoti apie jo teisės pažeidimą. Pabrėžė, kad priešingai nei teigia ieškovas tai, jog atsakovė R. N. yra UAB „Petesha“ akcininkė jis sužinojo anksčiau nei 2013 m. Mano, kad tai įrodo kartu su atsiliepimu pateikti susirašinėjimo, vykusio nuo 2011 m. su ieškovu ir jo sutuoktine, dokumentai (elektroniniai laiškai), kadangi laiškai buvo siųsti adresu (duomenys neskelbtni). Daro išvadą, kad įvertinęs šiuos ir kitus įrodymus, teismas būtų nustatęs, jog atsakovas žinojo apie tai, jog atsakovė R. N. turi UAB „Petesha“ akcijų ir dėl šios priežasties galėjo domėtis šios įmonės veikla ir kaip atsakovė disponavimu akcijų nuosavybės teise. Akcentavo, kad ieškovas yra buvęs Lietuvos žirginio sporto federacijos prezidentas ir jis pažįsta asmenis, kurie užsiima žirgininkystės verslu. Apeliaciniame skunde taip pat nurodyta, kad bendraujantys ir nuo mokyklos laikų pažįstami asmenys žino informaciją apie vienas kito veiklas.
Atsiliepimas
Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį prašė atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad apeliacinio skundo argumentai dėl praleisto ieškinio senaties termino yra nepagrįsti. Skunde nėra konkretizuota, kokius atsakovės įrodymus ignoravo ir nevertino pirmosios instancijos teismas. Pabrėžė, kad teismas vertina tik reikšmingas bylai aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, turi išlaikyti balansą ir nepažeisti proceso ekonomiškumo ir greito proceso principo. Dėl šios priežasties į bylą teikiamiems įrodymams yra keliami sąsajumo, reikšmingumo reikalavimai, skatinama vertinti tik svarbiausius įrodymus. Mano, kad vien tai, kad vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas padarė išvadas, kurios yra nepalankios atsakovėms, nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Atkreipė dėmesį, kad kitų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų, išskyrus ieškinio senaties termino praleidimą, nustatytų ginčijame sprendime neginčija. Tai, ieškovo nuomone, leidžia daryti išvadą, kad atsakovė R. N. nesąžiningai pasinaudojo ieškovo, kaip buvusio bendraklasio, patiklumu ir sudariusi sandorį su savo dukra iš esmės komplikavo ieškovo galimybes atgauti skolą. Taip pat nurodo, kad elektroninių laiškų siuntimas elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtni) neįrodo fakto, kad ieškovas žinojo apie akcijų perleidimą, tik parodo, jog atsakovės buvo ir yra susijusios su UAB „Petesha“. Nesutinka su apeliacinio skundo motyvais, kad ieškovas turėjo pasidomėti ar atsakovė R. N. sugebės grąžinti skolą, kokiam tikslui reikalingi pinigai. Akcentavo, kad atsakovė R. N. buvo UAB „Petesha“ direktorė (iki šiol dirba šioje įmonėje), vėliau bendrovei vadovavo jos sutuoktinis. Be to, atsakovė R. N. nuolat žadėjo, kad skolą grąžins. Dėl šių priežasčių ieškovui nekilo jokių abejonių, kad skola bus grąžinta. Nei elektroniniuose laiškuose, nei pokalbių metu atsakovė R. N. nenurodė, kad nedirba UAB „Petesha“ ar tai, jog sudarė ginčijamą akcijų dovanojimo sutartį. Atkreipė dėmesį, kad net tuo atveju, jeigu ieškovas turėjo žinoti apie įmonės akcininkus ir sudarytą sandorį (nors iš viešų Juridinių asmenų registro duomenų šių aplinkybių negalima identifikuoti), tačiau į bylą yra pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog ir po ginčijamo sandorio sudarymo atsakovė R. N. prisistatė kaip UAB „Petesha“ savininkė. Nesutinka su teiginiais, kad ieškovas privalėjo iš karto kreiptis į antstolį. Paaiškino, kad tik dėl atsakovės R. N. ir ieškovo gerų santykių ir jo geranoriškumo buvo laukiama, kada skola bus grąžinta gera valia. Tik suvokus, kad ieškovė savanoriškai skolos negrąžins, ieškovas 2013-06-05 pateikė formalią pretenziją. Mano, kad teiginys, jog ieškovas domisi žirgininkyste ir pažįsta tuo užsiimančius asmenis yra deklaratyvus ir dėl šios priežasties nesvarstytinas. Ieškovo nuomone, terminas apeliaciam skundui pateikti neturėjo būti atnaujintas.
Trečiasis asmuo UAB „Petesha“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo ieškinį, nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų nuostatų, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad atsakovė R. N. 2010-06-11 paprastuoju vekseliu įsipareigojo iki 2011-08-29 ieškovui grąžinti 130 000 Lt arba ekvivalentišką sumą eurais, už kiekvieną uždelstą dieną mokėti 0,05 procentus delspinigių nuo visos negrąžintos sumos ir atlyginti visus ieškovo nuostolius, patirtus dėl skolos grąžinimo uždelsimo. 2010-10-05 akcijų dovanojimo aktu atsakovė R. N. padovanojo savo dukrai atsakovei R. N. 50 UAB „Petesha“ paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės akcijų. Nuo 2010-10-12 Juridinių asmenų registre įregistruota, kad R. N. tapo UAB „Petesha“ akcininke. 2011-08-18 ir 2011-08-31 ieškovas G. S. rašytiniais pranešimais priminė atsakovei, kad ji turi pareigą grąžinti 130 000 Lt ir įspėjo, jog laiku nesumokėjus skolos ieškovas kreipsis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo. 2011-09-21 Vilniaus m. 6-ojo notarų biuro notarė D. Š. išdavė vykdomąjį įrašą (notarinio reg. Nr. 10677), pagal kurį atsakovė turi sumokėti ieškovo naudai 131 890 Lt ir 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo visos negrąžintos sumos, skaičiuojant nuo vykdomojo įrašo išdavimo dienos iki vykdomojo įrašo visiško apmokėjimo dienos. 2013-05-27 ieškovas ir advokato I. Norkaus ir partnerių kontora „Raidla Lejins Norcous“ sudarė atstovavimo sutartį, kuria vadovaujantis advokatui G. S. pavesta atstovauti ieškovą. 2013-06-05 ieškovo atstovas rašytiniu pranešimu – pretenzija kreipėsi į atsakovę R. N. bei paragino sumokėti ieškovui skolą pagal 2011-09-21 Vilniaus m. 6-ojo notarų biuro notarės D. Š. išduotą vykdomąjį įrašą. Atsakovei R. N. nesumokėjus skolos, ieškovas 2013-07-10 Vilniaus rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė nešališkumo ir lygiateisiškumo principus, įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo teismų praktikos ir išimtinai vadovavosi tik ieškovo nurodyta data, kada jis neva sužinojo apie ginčijamu sandoriu pažeistus interesus. Pabrėžta, kad ieškovas skolos išieškojimo veiksmų ėmėsi tik praėjus dvejiems metams nuo 2011-09-21 notaro vykdomojo įrašo išdavimo. Apeliančių nuomone akivaizdu, jog ieškovas nesielgė kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, kadangi priešingu atveju jis būtų sužinojęs apie ginčijamą sandorį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais. Pažymėtina, kad viena iš actio Pauliana ieškinio patenkinimo sąlygų siejama su sutrumpintu vienerių metų ieškinio senaties terminu. Actio Pauliana senaties termino eigos pradžios momentas nustatomas taikant CK 6.66 straipsnio 3 dalį, pagal kurią šis terminas prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Atsižvelgiant į tai, kad tokia šio termino pradžios momento apibrėžtis atitinka bendrąją senaties termino pradžios momento apibrėžtį (CK 1.127 straipsnis), pažymėtina, kad senaties terminui skaičiuoti actio Pauliana atveju taikytinos visos bendrosios šio termino skaičiavimo taisyklės. Kasacinis teismas, konkretindamas senaties termino skaičiavimo taisykles bylose pagal actio Pauliana, yra išaiškinęs, kad CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku. Kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikšmingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jo teisės pažeidimą – skolininko sudarytą sandorį – laiką. Šis terminas skaičiuojamas kiekvienoje konkrečioje byloje atsižvelgiant į buvusią situaciją, jos ypatumus ir kreditoriaus elgesį, siekiant laiku ir tinkamai ginti savo teises. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas, sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2009; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012; 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2013).
Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžia turėtų būti skaičiuojama ne nuo ginčijamo sandorio sudarymo ar Vilniaus m. 6-ojo notarų biuro notarės D. Š. 2011-09-21 vykdomojo įrašo atlikimo momento, tačiau nuo tada, kai ieškovo atstovas gavo duomenis apie ginčijamo sandorio sudarymą. Kreditorius turi susirūpinti savo teisių gynimu nuo tada, kai skolininkas tinkamai ir laiku negrąžina skolos, tačiau tik ši aplinkybė nėra pakankama vertinant kreditoriaus elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas G. S. ir atsakovė R. N. yra buvę klasiokai, tarp jų buvo susiklostę geri, tarpusavio pasitikėjimu pagrįsti santykiai nėra ginčijama. Atsiliepime į ieškinį nepateikta prieštaravimų į ieškovo teiginį, jog atsakovė žadėjo turimą įsiskolinimą padengti. Šių aplinkybių kontekste nėra pagrindo teigti, jog atsakovas nepagrįstai ne iš karto, tačiau tik 2013 m. kreipdamasis į teisininkus pradėjo domėtis atsakovės turtine padėtimi. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad aplinkybę, jog atsakovė R. N. turėjo UAB „Petesha“ akcijų, ieškovas žinojo daug anksčiau nei 2013 m., kadangi jau nuo 2011 m. ieškovas ir jo sutuoktinė su atsakove R. N. susirašinėjo siųsdami laiškus elektroniniu paštu (duomenys neskelbtni). Teismas pažymi, kad įmonės elektroninio pašto naudojimas niekaip nepatvirtina, jog asmuo turi ar gali turėti minėtos įmonės akcijų. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad skolindamas pakankamai didelę pinigų sumą ieškovas turėjo pasidomėti, ar atsakovė R. N. per vienerius metus galės šiuos pinigus grąžinti, taip pat tuo atveju, jeigu nežinojo apie tai, jog R. N. buvo UAB „Petesha“ akcininkė, jam turėjo kilti pagrįsta abejonė dėl skolinimosi tikslo. Šiais motyvais bandoma įrodyti, kad ieškovas, paskolindamas atsakovei R. N. 130 000 Lt, galėjo ir turėjo žinoti apie tai, jog R. N. buvo UAB „Petesha“ akcininkė. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip jau minėta, ieškovas G. S. ir atsakovė R. N. nebuvo nepažįstami asmenys, kurių nesietų tarpusavio pasitikėjimu pagrįstas bendravimas, be to, 2010-06-11 paprastojo vekselio pasirašymo metu (priešingai nei dabar) atsakovei nebuvo apribota disponavimo teisė jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Duomenų, apie tai, kad atsakovė R. N. vekselį pasirašė siekdama investuoti gautus pinigus į verslą ir apie tai, kad ji kokiu nors būdu buvo informavusi apie tai ieškovą, byloje nėra. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas, skolindamas atsakovei 130 000 Lt, galėjo ir turėjo žinoti aplinkybes, susijusias su atsakovės turimomis akcijomis. Anksčiau nurodytos aplinkybės taip pat patvirtina, kad ieškovui neturint duomenų apie atsakovės turimas UAB „Petesha“ akcijas, ginčijamo sandorio įregistravimas ir paskelbimas Juridinių asmenų registre nesudarė prielaidų sužinoti apie jo teisių pažeidimą. Taigi, apibendrinant anksčiau išdėstytą, darytina išvada, kad šie aukščiau nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl ieškinio senaties pradžios nustatymo momento teisingumo ir pagrįstumo.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju taip pat nesutinka su atsakovių apeliaciniame skunde dėstomais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, t. y. netinkamai arba iš viso nevertino atsakovių pateiktų įrodymų. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CPK 177 straipsnio 1 dalies nuostatas, įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais ir pan. (CPK 177 str. 2 d.). Pažymėtina, kad civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis jam pateiktais įrodymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008). Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad aplinkybė, jog apeliančių netenkina teismo padarytos išvados ir priimtas sprendimas per se nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias nuostatas ar tinkamai priimto sprendimo nemotyvavo. Taigi, teisėjų kolegija nekonstatuoja įrodinėjimo taisyklių ir įrodymų vertinimo pažeidimo pirmosios instancijos teismo sprendime.
Dėl kitų motyvų (pavyzdžiui, nuomonės, jog ieškovas kaip buvęs Lietuvos žirginio sporto federacijos prezidentas žino asmenis, kurie užsiima žirgininkystės verslu, be to, jis su atsakove kaip nuo mokyklos laikų pažįstami ir bendraujantys asmenys turėtų žinoti informaciją apie vienas kito veiklas, ieškovo argumentų, susijusių su termino pateikti apeliacinį skundą atnaujinimu) apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, teismo sprendimas tenkinti ieškinį yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas jį tinkamai ir išsamiai motyvavus, o pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais ir argumentais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, kad apeliančių apeliacinis skundas atmestas, o ieškovas į bylą nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų, jų priteisimo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1-3 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliančių R. N. ir R. N. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.