- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-23
- Bylos Nr.
- e2A-1084-796/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė, Giedrė Seselskytė
- Atsakovas
- D. P.
- Ieškovas
- A. K.
- Trečiasis asmuo
- E. P.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės ir Giedrės Seselskytės, veikianti Šiaulių apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovei D. P. dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo E. P..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. K. ieškiniu prašė teismo nutraukti 2024 m. gegužės 10 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti šios sutarties atžvilgiu abipusę restituciją – grąžinti atsakovei transporto priemonę automobilį „(duomenys neskelbtini)“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir automobilis „(duomenys neskelbtini)“), o ieškovei grąžinti sumokėtą 12 500 Eur sumą už šią transporto priemonę; priteisti ieškovei iš atsakovės 550,59 Eur dydžio nuostolių atlyginimą; priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinio reikalavimus grindė aplinkybėmis, kad ji 2024 m. gegužės 10 d. sudarė trečiojo asmens E. P. pateiktą jo mamos D. P. vardu pasirašytą transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, kuria įsigijo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gamybos, už 12 500 Eur sumą. Automobilis buvo įsigytas išimtinai ieškovės šeimos poreikiams tenkinti. Parduoto automobilio skelbime buvo nurodyta, kad automobilis yra parduodamas be defektų. Visu automobilio pardavimo procesu rūpinosi E. P.. Nurodė, kad ieškovė skelbimų portale rado skelbimą apie parduodamą transporto priemonę, susitarė dėl automobilio apžiūros, 2024 m. gegužės 10 d. atvyko į vietą, pardavėjas (trečiasis asmuo, atsakovės sūnus) telefonu užtikrino, kad automobilis tvarkingas, prižiūrėtas, be defektų, ieškovė pasitikėjo pardavėju, sumokėjo prašomą sumą 12 500 Eur ir parsivarė automobilį į savo namus (duomenys neskelbtini). |Ieškovė su naujai įsigytu automobiliu tą pačią dieną grįžusi į namus (t. y. pravažiavusi apie 180 km) išgirdo ūžesį ratuose. Ieškovė 2024 m. gegužės 20 d. užregistravo automobilį į servisą apžiūrai. 2024 m. gegužės 23 d. serviso meistras, apžiūrėjęs automobilį, informavo ieškovę, kad automobilyje yra daug defektų, pavyzdžiui, važiuoklės detalė („balkė“) suvirinta varžtu, amortizatorių ir stabdžių defektai, kondicionavimo sistemos gedimai, automobilis turėjo avariją, priekinė dalis daužta ir prastai suremontuota, pro karterį sunkiasi skysčiai. Serviso meistras ieškovei rekomendavo grąžinti automobilį pardavėjui, kadangi sutvarkyti nustatytus defektus prireiktų didelių remonto išlaidų. Ieškovė skambino pardavėjui, bendravo „Viber“ programėle, informavo apie defektus. Ieškovė užregistravo automobilį 2024 m. gegužės 30 d. detalesnei apžiūrai ir defektų nustatymui UAB „Alfaservisas“, apie tai informavo E. P. ir atsakovę, tačiau nei atsakovė, nei jos sūnus, su kuriuo visą laiką bendravo dėl automobilio pirkimo, nedalyvavo. Remiantis nustatytais automobilio defektais prie apžiūros akto buvo parengta preliminari nustatytų automobilio defektų remonto sąmata, pagal kurią visų remonto darbų kaina buvo nurodyta apie 3 708 Eur. Automobilio remonto sąmatą parengęs meistras nurodė, kad tai yra preliminari sąmata ir ji gali augti pradėjus automobilį ardyti, nes gali pasimatyti daugiau defektų. Ieškovė 2024 m. birželio 13 d. automobilį nuvežė papildomai atliktį techninę apžiūrą. Po jos buvo nustatyta, kad automobilis neatitinka techninių reikalavimų ir automobiliui buvo panaikinta techninė apžiūra (automobilis nebegali būti eksploatuojamas viešajame eisme). Ieškovė automobilio dėl jo būklės net intensyviai neeksploatavo. Nurodė, kad tiek apžiūros akte, tiek techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje nurodyti trūkumai atsirado iki ieškovei įsigyjant automobilį. Žinodama apie tokią automobilio būklę, ieškovė apskritai nebūtų sudariusi šio sandorio. Atsakovės ieškovei parduotas automobilis neatitiko kokybės reikalavimų, dėl nustatytų paslėptų defektų automobilio naudoti pagal paskirtį nėra galima pagal teisės aktų reikalavimus, ieškovė apie parduoto automobilio trūkumus negalėjo žinoti, todėl ieškovė reikalauja, jog sutartis būtų nutraukta, gražinta kaina už automobilį ir automobilis grąžintas atsakovei, taip pat iš atsakovės priteistos defektų nustatymo ir techninės apžiūros išlaidos.
Atsiliepimas
3. Atsakovė procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu prašė teismo ieškinį atmesti. Atsakovė savo atsikirtimus į ieškinio reikalavimus grindė tuo, kad ginčo automobilį paveldėjo iš savo vyro jam mirus, ji pati turi kitą automobilį, šiuo automobiliu nesinaudojo. Paveldėtą nereikalingą automobilį nusprendė parduoti. Pardavimo procesu rūpinosi atsakovės sūnus E. P.. Kiek atsakovei žinoma, jos vyras automobiliu naudojosi kelis metus, nebuvo pakliuvęs į autoįvykius, automobilis buvo geras, apie jokį jo remontą jai nežinoma. Nesutiko grąžinti pinigus ir pasiimti automobilį, kadangi, jos manymu, ieškovė buvo atvykusi pirkti automobilio su dviem vyriškiais, jie galėjo atidžiau apžiūrėti automobilį, vykti patikrinti automobilio į servisą, tačiau to nepadarė. Pažymėjo, kad automobilis skirtinguose servisuose lankėsi tris kartus, o šių apsilankymų išvados skiriasi ir yra nenuoseklios, netikslios, nekvalifikuotos ir galbūt neatitinkančios tikrovės.
4. Trečiasis asmuo atsakovės pusėje E. P. teismo prašė ieškinį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. balandžio 9 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti, nutraukti 2024 m. gegužės 10 d. tarp ieškovės A. K. ir atsakovės D. P. sudarytą transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti šios sutarties atžvilgiu abipusę restituciją – grąžinti atsakovei transporto priemonę automobilį „(duomenys neskelbtini)“, o ieškovei grąžinti sumokėtą 12 500 Eur sumą už šią transporto priemonę; priteisti ieškovei iš atsakovės 550,59 Eur dydžio nuostolius; priteisti ieškovei iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą 13 050,29 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2024 m. rugpjūčio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti ieškovei iš atsakovės 3 924 Eur bylinėjimosi išlaidų; įpareigoti atsakovę per 3 darbo dienas nuo pinigų grąžinimo ieškovei savo lėšomis pasiimti automobilį „(duomenys neskelbtini)“ iš ieškovės gyvenamosios vietos.
6. Teismas nustatė, kad 2024 m. gegužės 10 d. tarp pardavėjos D. P. ir pirkėjos A. K. buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis, pardavėja pardavė, o pirkėja pirko automobilį „(duomenys neskelbtini)“, sutartyje nurodyta automobilio rida – 123 740 km, informacija apie įvykius ir trūkumus – smulkūs kėbulo defektai, techninė apžiūra galioja, transporto priemonės kaina – 12 500 Eur, atsiskaitymo būdas – banko pavedimu. 2024 m. gegužės 23 d. ieškovė siuntė trečiajam asmeniui automobilio defektų nuotraukas ir rašė, kad nori mašiną grąžinti pardavėjui, nes nustatyta daug defektų, apie kuriuos pirkėja nebuvo informuota. Teismas nustatė, kad ieškovė automobilį pirko sau naudoti pagal tiesioginę paskirtį, todėl pagrįstai tikėjosi, jog parduodamas automobilis bus tam tinkamas. Automobilio pardavėjas tiek skelbime apie parduodamą automobilį, tiek vėliau, teiraujantis telefonu, tiek atvykus pirkėjai į vietą, garantavo, kad automobilis trūkumų neturi. Prieš sudarant sutartį pirkėja buvo informuota tik apie smulkius kėbulo defektus, tai buvo įrašyta į pirkimo–pardavimo sutartį, bet ne apie kitus automobilio trūkumus, kurie buvo nustatyti atliekant automobilio defektaciją UAB „Alfaservisas“, tokius kaip nesueinančios automobilio detalės, tarpai tarp bamperio, žibintų, kapoto, atšokusios sparnų puošybinės juostelės, deformuoti priekiniai lonžeronai (kėbulo konstrukcija), tai rodo, jog automobilis buvo daužtas ir yra nekokybiškai suremontuotas, neoriginalus priekinio bamperio pastiprinimas, remontui naudotos nekokybiškos, iš skirtingų medžiagų sulydytos detalės, kiauras kondicionieriaus radiatorius, nuplėšyti laidai, šiluminės apsaugos, apatinis pagrindinis balkis su defektu, prie jo privirintas svirties varžtas, tai yra griežtai draudžiama, sulaužytas viršutinis apdailos dangtis. Jei dėl kai kurių trūkumų automobilio eksploatacija galbūt ir buvo galima, ar būtų buvusi galima, ištaisius nedidelius trūkumus, atlikus 2024 m. birželio 13 d. atlikus automobilio techninę apžiūrą UAB „Trivilita“ buvo nustatyta, kad automobilis techninių reikalavimų neatitinka ir techninė apžiūra buvo panaikinta, t. y. buvo konstatuota, kad automobilio negalima naudoti pagal jo paskirtį. Tokia aplinkybė, kad automobilio negalės naudoti pagal paskirtį – ieškovei sutarties sudarymo metu nebuvo žinoma, ieškovė ketino įsigytu automobiliu važinėti.
7. Teismas nustatė, kad ieškovė atvyko automobilio apžiūrėti su sutuoktiniu ir patėviu, kaip vidutinis naudoto automobilio pirkėjas apžiūrėjo automobilį. Atsakovei sudarant pirkimo–pardavimo sutartį visą laiką atstovavo jos sūnus E. P., kurio verslas yra prekyba naudotais automobiliais, jis turėjo parengęs pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje buvo atsakovės, kaip pardavėjos, pavardė ir jos parašas. Pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nurodyta, kad trūkumų nėra. Teismas pažymėjo, jog naudotas daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Automobiliu ieškovė nuvažiavo iš viso 386 km, iš jų – kelionė iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kur gyvena ieškovė, nupirkus automobilį – 167 km. Teismas konstatavo, kad automobilis savo tiesioginės funkcijos praktiškai neatliko, nes buvo nustatytai tokie trūkumai, dėl kurių automobilio eksploatacija pripažinta negalima, o automobilio techninė apžiūra – anuliuota. Pažymėta, kad ieškovė nurodė, jog automobilį pasirinko iš kitų panašių todėl, kad skelbime buvo parašyta, jog automobilis trūkumų neturi, tai žodžiu užtikrino ir trečiasis asmuo E. P., su kuriuo dėl šio automobilio pirkimo buvo visą laiką komunikuota. Automobilio kaina buvo didesnė, nei kitų tuo metu parduodamų tų pačių metų gamybos šios markės automobilių, teismo vertinimu, tai taip pat turėjo įtakos pirkėjai pasirenkant būtent šį automobilį.
8. Kadangi automobilio trūkumai, lėmę uždraudimą jį eksploatuoti, išaiškėjo tik atlikus automobilio techninę apžiūrą UAB „Tuvlita“, teismas konstatavo, kad tai nėra akivaizdūs naudoto automobilio trūkumai, ieškovė nežinojo ir negalėjo apie juos žinoti. Pardavėjas neteigė ir neįrodinėjo aplinkybių, kad buvo informavęs pirkėją apie tokius automobilio trūkumus, dėl kurių jo nebūtų galima eksploatuoti. Iš to, kad automobilis buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, teismas įvertino, jog automobilis buvo naudojamas, galėjo patirti įvykių, apie kuriuos nebuvo pranešta ir kurie neatsispindi automobilio istorijoje, bei galėjo būti nekokybiškai suremontuotas, kaip teigiama defektų akto išvadoje. Neatmetama galimybė, kad tai galėjo įvykti ir anksčiau, tačiau tai nepaneigia fakto, kad automobilis ieškovei buvo parduotas su defektais, dėl kurių buvo panaikinta jo galimybė dalyvauti eisme.
9. Teismas, pasisakydamas dėl atstovės atstovo keltos hipotezės, jog esminis automobilio trūkumas, dėl kurio jo negalima eksploatuoti, t. y. apatinis pagrindinis balkis su defektu, prie jo privirintas svirties varžtas, tai yra griežtai draudžiama, atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, ir būtent ieškovės pasirinktame neautorizuotame servise galėjo būti atliekami nekvalifikuoti automobilio remonto (galbūt sugadinimo) darbai, po kurių automobilis tapo netinkamas naudoti, pažymėjo, kad ši atsakovės atstovo versija nebuvo byloje tirta, apie ją nepateikta į bylą jokių įrodymų ir jų nepareikalauta iš ieškovės, ir įvertino tai kaip gynybinę versiją.
10. Teismas konstatavo, kad esminiai automobilio trūkumai, kurie lėmė, jog jo eksploatacija buvo uždrausta, išaiškėjo tik po atliktos automobilio techninės apžiūros UAB „Tuvlita“, pirkėja iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš pirkimo–pardavimo sutarties, dėl to yra pagrindas taikyti pirkėjos reikalaujamą teisių gynimo būdą, nustatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Nutraukus automobilio pirkimo–pardavimo sutartį ir taikant restituciją, ieškovės turėti nuostoliai 550,59 Eur jai priteisti iš atsakovės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Apeliaciniu skundu atsakovė D. P. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. balandžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti apeliantei bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
11.1. Teismas nevertino, netyrė ir nepasisakė dėl atsakovės pateiktų faktų ir aplinkybių apie tai, kad prieš atliekant defektaciją, dar 2024 m. gegužės 20 d. ieškovė automobilį jau buvo pristačiusi į kitą, byloje nenustatytą servisą. Ieškovė nepateikė informacijos ir dokumentacijos, į kokį servisą ji 2024 m. gegužės 20 d. pristatė automobilį, kokie darbai automobiliui šiame servise buvo atliekami, kokie meistrai ir kokiais gamintojo nustatytais reikalavimais remdamiesi atliko automobilio patikrą ir t. t. Pretenzijos pateikimo metu galiojusio Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 2BE-45, nuostatos nustato reikalavimus techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo subjektams. Šių reikalavimų teismas nevertino, netyrė atsakovės pateiktų faktų ir aplinkybių, nevertino ir duomenų, kad automobilis nenustatytos kilmės automobilių dirbtuvėse praleido 4 d. (2024 m. gegužės 20 d. – 2024 m. gegužės 23 d.) ir nėra aišku, kokie remonto pagerinimo / pabloginimo darbai automobiliui buvo atliekami.
11.2. Teismas išimtinai rėmėsi tik UAB „Alfaservisas“ 2024 m. gegužės 30 d. automobilio apžiūros aktu serijos PAU Nr. 009165-R, tačiau nevertino aplinkybių, kad buvo neatitikimas tarp akto ir remonto sąmatoje nurodomų gedimų ir jų šalinimo. Akte nurodomas priekinės kameros gedimas (dėl kurios rodo gedimus trijuose blokuose), tačiau remonto sąmatoje šios kameros keitimo darbai arba detalės nebuvo nurodomos. Sąmatoje nenurodyta apie kokius blokus kalbama, kokia techninės kompiuterinės diagnostikos sistema naudotasi, ar ši sistema tinkama ir ja leidžiama atlikti skaitmeninę intervenciją pagal gamintojo reikalavimus. Kompiuterinė diagnostika arba bakelio pastuksenimas nėra atliekami siekiant nustatyti suodžių filtro techninę būklę. Be to, automobilio remonto sąmatoje nurodytas reikalingas kondicionieriaus radiatoriaus remontas ir keitimas, nors akte apie tokį defektą nepasisakyta.
11.3. Teismas netyrė įrodymų, kad ieškovės pretenzijoje atsakovei ir kartu su pretenzija pateiktoje reikalingo automobilio remonto sąmatoje buvo nurodomi priešrūkinio žibinto, traverso, distroniko keitimų ir remonto darbai, kurie taip pat nebuvo nurodyti automobilio apžiūros akte PAU Nr. 009165-R, pateiktame kartu su pretenzija. Su ieškiniu pateiktoje ištaisytoje automobilio remonto sąmatoje nebebuvo nurodyta traverso ir distroniko defektų bei šių dalių keitimo poreikis. Teismas nepasisakė ir neištyrė atsakovės pateiktų įrodymų, kai tas pats dokumentas pateiktas skirtingo turinio. Ieškovės su ieškiniu pateikta atnaujinta automobilio remonto darbų ir detalių sąmata rodė, kad ieškovė dėl neaiškių priežasčių atsisakė reikalavimo keisti traversą (nors tokį reikalavimą buvo pateikusi 2024 m. birželio 17 d. pretenzijoje). Atsakovės vertinimu, tai įrodė, kad tiek pirminis apsilankymas 2024 m. gegužės 20 d. pas nenustatytą meistrą, tiek apsilankymas UAB „Alfaservise“ ir jo metu užfiksuoti galimi automobilio defektai nebuvo atlikti kvalifikuotai, tiksliai ir tinkamai. Nenuoseklus ir įrodymais neparemtas automobilio defektacijos aktas turėjo būti vertinamas kritiškai.
11.4. Nepateikta dokumentų, kurie nurodytų, kad techninės apžiūros reikalavimų neatitinkantis trūkumas yra netinkamas remontas (dešinė priekis privirintas svirties važtas prie balkio). Automobilis pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu turėjo galiojančią techninę apžiūrą, ji galiojo iki jos termino pabaigos, t. y. iki 2025 m. sausio 24 d. Tai reiškia, kad ieškovė, įsigijusi ginčo automobilį, jį galėjo eksploatuoti ir dalyvauti viešajame eisme. Byloje nepateikta įrodymų, kad automobilis staiga sugedo, sustojo, nebevažiuoja ar yra netinkamas naudoti pagal tiesioginę paskirtį. Byloje nenustatyta, o teismas netinkamai ir paviršutiniškai vertino tik ieškovės pateiktus paaiškinimus, kad automobiliui buvo panaikinta techninė apžiūra. Apeliantė nesutinka su tokiu įvertinimu, nes po 2024 m. birželio 13 d. atliktos automobilio techninės patikros, jos galiojimas nebuvo panaikintas. Automobilio techninė apžiūra galiojo nuo jos atlikimo 2024 m. birželio 13 d. iki 2025 m. sausio 24 d. Ieškovė nereiškė reikalavimo pripažinti (laikyti) automobilio techninę apžiūrą negaliojančia. Dėl to teismas, nurodydamas, kad nuo 2024 m. birželio 13 d. yra laikoma negaliojančia automobilio techninė apžiūra, akivaizdžiai peržengė ieškinio ribas. 2024 m. birželio 13 d. privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje buvo nurodyta, kad pakartotinė techninė apžiūra gali būti atlikta iki 2024 m. liepos 13 d. Vien tai, kad 2024 m. birželio 13 d. privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje nurodyti keturi dideli trūkumai ir du nedideli, nesudaro pagrindo pripažinti automobilio techninę apžiūrą negaliojančia nuo 2024 m. birželio 13 d.
11.5. Teismas neaptarė ir nevertino kardinalaus ieškovės ir atsakovės pateiktų preliminarių automobilio remonto sąmatų skirtumo. Teismas dėl 801 Eur remonto sumos nutraukė 12 500 Eur vertės sutartį. Be to, atsakovė teismo posėdžio metu nurodė ir buvo pasirengusi padengti 801 Eur remonto sumą ieškovei, tačiau ieškovė atsisakė.
11.6. Teismas nevertino ieškovės pateikto defektų akto (kelių skirtingų) ir techninės apžiūros išvados nustatytų defektų neatitikimų ir skirtumų. 2024 m. birželio 13 d. Techninės apžiūros ataskaitoje nenustatyti UAB „Alfaservisas“ apžiūros akte nurodyti „paslėpti“ automobilio defektai, tokie kaip deformuoti priekiniai lonžeronai (kėbulo konstrukcija), suodžių filtras neturi pasipriešinimo, nuplėšyta dalis laidų, jungčių ir kt. Akivaizdu, kad UAB „Alfaservisas“ nustatyti tik galimi ir menami defektai, kadangi, jeigu jie egzistuotų, juos turėjo patvirtinti ir automobilio techninę apžiūra atlikę specialistai, tačiau nepatvirtino ir nustatė tik kai kuriuos trūkumus, kurie buvo nustatyti ir UAB „Alfaservisas“. Du iš trijų trūkumų, nustatytų techninės apžiūros centre, yra natūralus nusidėvėjimas ir nėra esminiai.
11.7. Teismas nevertino aplinkybių, kad pardavėjas neprivalo garantuoti, jog nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Apeliantė remiasi Vilniaus apygardos teismo byloje e2A-380-340/2019 nurodyta išvada, kad ieškovai turėjo patys įvertinti automobilio techninę būklę, konsultuotis su reikiamą informaciją galinčiais suteikti asmenimis, o ne vien vadovautis pardavėjo konsultacija. Teismas netyrė techninės automobilio apžiūros ataskaitos, ir nevertino, kad automobilio stabdžių trinkelių nusidėvėjimas, galinio valstybinio numerio apšvietimas, priekiniai ir galiniai rūko žibintai yra matomas ir akivaizdus automobilio išorės elementas. Apeliantė pažymi, kad siekdamas gauti vairuotojo pažymėjimą, asmuo turi išmanyti bent bendrus techninius automobilio sistemos elementus ir jų veikimą. Tiek ieškovė, tiek kartu su ja buvę asmenys turi vairuotojo pažymėjimus. Teismas, nutraukdamas sutartį, rėmėsi automobilio defektais, kurie yra natūralaus nusidėvėjimo požymiai. Tokį vertinimą patvirtino ir UAB „Tuvlita“ atlikta automobilio techninė apžiūra. Teismas netyrė ir nepasisakė, kurie automobilio galimi defektai yra lemti natūralaus dėvėjimosi, o kurie yra atsiradę dėl atsakovės kaltės.
11.8. Kaip esminį sutarties pažeidimą teismas neakivaizdžiai nurodė UAB „Tuvlita“ techninės apžiūros ataskaitos rezultatus, tačiau nevertino ataskaitos turinio, t. y. kokie konkrečiai defektai yra nustatyti ir kokia tų defektų atsiradimo priežastis. Teismas nepasisakė, dėl kokių automobilio trūkumų jo eksploatacija yra galima, o dėl kurių ne.
11.9. Apeliantė nesutinka su teismo įvertinimu, kad yra pagrindas taikyti pirkėjos reikalaujamą teisių gynimo būdą, nustatytą CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Tiek ieškovė, tiek atsakovė teismui pateikė įrodymus (servisų sąmatas ir remonto siūlymus iš UAB „Alfaservisas“ ir UAB „Polingė“), kurie pagrindžią, kad automobilio defektai galėjo būti sutvarkomi ir ištaisomi, tačiau teismas jų nevertino ir netyrė. Apeliantės nuomone, galimybė ieškovei nutraukti sutartį suteikiama kaip paskutinė (ultima ratio) teisių gynimo priemonė. Ieškovė nepagrindė, kad nustatyti esminiai sutarties pažeidimai, kadangi nustatyti galimi automobilio defektai iš esmės gali būti pašalinami. Apeliantė savo atsakyme į ieškovės pretenzija pasiūlė ieškoti kitų alternatyvių ginčo sprendimo būdų, teismo posėdžio metu nurodė, kad yra pasirengusi padengti 801 Eur remonto sumą ieškovei, tačiau teismas šių aplinkybių tinkamai nevertino. Naudoto automobilio galimi defektų pašalinimo kaštai sudaro apytikriai 11,5 proc. sutarties kainos (proporcingi kaštai).
11.10. Ieškovė su ieškiniu neteikė duomenų, kad ji sumokėjo didesnę nei rinkos kainą už ginčo automobilį, ieškinyje nenurodė argumentų dėl to, jog ieškinys grindžiamas didesne automobilio rinkos kaina. Pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 265 straipsnio 2 dalį.
11.11. Teismas netinkamai įvertino aplinkybę, kad UAB „Alfaservisas“ apžiūros akte kaip esminiai trūkumai nurodyta tai, jog sumontuotos neoriginalios dalys. Nedraudžiama naudotuose automobiliuose naudoti neoriginalias dalis, dėl to automobilis netampa netinkamas naudoti. Automobilio remonto sąmatoje šios detalės nenurodytos kaip keistinos.
11.12. Teismas sprendime kėlė nelogiškas hipotezes, kurių nekėlė šalys, dėl automobilio naudojimo, galimų patirtų įvykių ir galimo nekokybiško remonto. Tokia teismo išvada neturi loginio ar teisinio pagrindo. Teismas nevertino ir netikrino informacijos, ar automobilio rida yra pakitusi ir t. t. Teismas nevertino ir to, kad, patikrinus automobilio duomenų istoriją www.carvertical.com duomenų bazėje, nėra nurodoma jokia informacija apie jo galimą dalyvavimą eismo įvykiuose.
Atsiliepimas
12. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, o skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovės ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Esminiai atsiliepimo argumentai:
12.1. Apeliantės argumentai, kad teismas neva nepasisakė dėl vienokių ar kitokių aplinkybių nereiškia, kad įrodymų neįvertino. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas nepasisakė apie tai, jog 2024 m. gegužės 20 d. ieškovė pristatė automobilį į servisą tepalų keitimui. Teismas rėmėsi ne tik UAB „Alfaservisas“ aktu, bet ir UAB „Tuvlita“ ataskaita, t. y. sprendimas priimtas remiantis pateiktų įrodymų visuma, o ne vien tik išimtinai UAB „Alfaservisas“ apžiūros aktu. Pažymi tai, kad vienas iš įrodymų, kuriuo ieškovė grindė ieškinį dėl paslėptų automobilio trūkumų, buvusių jo pardavimo metu, buvo UAB „Alfaservisas“ surašytas apžiūros aktas, ieškovė buvo pakvietusi tiek apeliantę, tiek trečiąjį asmenį, tačiau jie patys savo noru defektacijoje nedalyvavo.
12.2. 2024 m. birželio 13 d. UAB „Tuvlita“ privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje kaip vienas iš nustatytų ir nurodytų didelių trūkumų buvo aiškiai įvardintas: „Pakaba. Pakabos torsionai, kreipiančios svirtys, trikampės svirtys, pakabos strypai. Netinkamas remontas arba konstrukcijos pakeitimas (dešinė priekis privirintas svirties varžtas prie balkio).“ Taigi, teismas sprendime aprašydamas nustatytas faktines aplinkybes teisingai rėmėsi minėtoje ataskaitoje padarytomis išvadomis.
12.3. Vien tai, kad automobilis jo pardavimo metu turėjo galiojančią techninę apžiūrą, nereiškia, jog laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 24 d. iki jo pardavimo ieškovei, automobilio būklė negalėjo būti taip pabloginta, jog jis nebegalėtų būti eksploatuojamas ir dalyvauti viešajame eisme. Nuo techninės apžiūros atlikimo iki sutarties sudarymo buvo praėję beveik pusantrų metų. Tai, kad automobilis iš tiesų buvo nesaugus eksploatuoti ir kad jame buvo paslėptų trūkumų įrodė ieškovės pateikta UAB „Tuvlita“ privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaita, kurioje buvo padaryta išvada, kad transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų.
Šalies argumentai
12.4. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad teismas neva peržengė ieškinio ribas. Ieškovė pažymi Lietuvos Respublikos transporto saugos administracijos direktoriaus 2022 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 2BE-260 patvirtintų Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų 14 punktą. Teismas neperžengė ieškinio ribos, o priimdamas sprendimą tiesiog rėmėsi ataskaitoje padarytomis išvadomis. UAB „Tuvlita“ 2024 m. birželio 13 d. ataskaita tik papildomai įrodė, kad parduotas automobilis buvo su defektais, dėl to neatitiko techninių reikalavimų ir negalėjo dalyvauti viešajame eisme.
12.5. Apeliantės teiginiai dėl teismo motyvų nepakankamumo ir dėl UAB „Polingė“ sąmatos neįvertinimo yra nepagrįsti. Teismas neprivalo detaliai sprendime aptarti kiekvieno argumento, be to, apeliantės pateikta sąmata buvo neišsami ir neapėmė visų tiek UAB „Alfaservisas“ servise, tiek UAB „Tuvlita“ nustatytų automobilio defektų (pavyzdžiui, vienas iš esminių trūkumų, kurio šalinimas neįvardytas UAB „Polingė“ sąmatoje, yra defektas – „dešinė priekis privirintas svirties varžtas prie balkio“ (t. y. įvardytas UAB „Tuvlita“ ataskaitoje)).
12.6. Dėl skirtingų tikslų, metodų ir vertinimo normų nustatyti trūkumai UAB „Tuvlita“ ir kitame servise gali nesutapti. Apeliantės argumentai, kad techninės apžiūros ataskaita neva paneigia UAB „Alfaservisas“ nustatytus automobilio defektus, nepagrįsti ir neturi įtakos ieškovės pateikto įrodymo – UAB „Alfaservisas“ apžiūros akto – įrodomajai vertei.
12.7. Automobilio trūkumai buvo nustatyti tik jį defektavus UAB „Alfaservisas“ servise ir atlikus automobilio techninę apžiūrą UAB „Tuvlita“, tai papildomai įrodo, kad automobilio trūkumai buvo ne akivaizdūs ir ieškovė, prieš įsigydama automobilį, nežinojo ir negalėjo apie juos žinoti. Automobilio pardavimo metu ieškovei nebuvo atskleisti jokie jo trūkumai, kurie buvo nustatyti UAB „Alfaservisas“ servise ir UAB „Tuvlita“, jie taip pat nebuvo pažymėti ir sudarytoje sutartyje. Ieškovė turėjo pagrįstą pagrindą manyti, kad parduodamas automobilis yra tinkamos kokybės, atitinka įprastus naudoto daikto reikalavimus ir neturi paslėptų trūkumų, kuriuos pardavėjas turėjo pareigą atskleisti, tačiau to nepadarė. Ieškovei automobilio pardavimo metu nebuvo atskleista nei apie tai, kad automobilyje jau yra susidėvėjusios (kaip apeliantė nurodo) neva natūraliai besidėvinčios detalės, nei buvo nurodyti kiti automobilio pardavimo metu buvę trūkumai.
12.8. Apeliantės teiginiai, kad automobilio stabdžių trinkelių nusidėvėjimas, galinio valstybinio numerio apšvietimas, priekiniai ir galiniai rūko žibintai neva yra matomas ir akivaizdus automobilio išorės elementas, neturi reikšmės. Ieškovė remiasi CK 6.431¹ straipsniu ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2015 m. spalio 26 d. viršininko įsakymo „Dėl motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo patvirtinimo“ 1.1–1.6 bei 2.1–2.6 punktų nuostatomis, numatančiomis kokie duomenys privalo būti nurodyti motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje. Tiek UAB „Tuvlita“ ataskaitoje, tiek UAB „Alfaservisas“ apžiūros akte bei jo prieduose nustatyti automobilio defektai patenka į nurodytus trūkumus, kuriuos pardavėjas turi nurodyti transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje.
12.9. Ieškovė atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė apeliaciniame skunde pateikia neva Vilniaus apygardos teismo bylos Nr. e2A-380-340/2019 citatas, tačiau cituoja ne apeliacine tvarka bylą nagrinėjusio apygardos teismo argumentus, o pirmosios instancijos teismo argumentus, t. y. remiasi žemesnės instancijos teismo byla. Be to, apeliantės cituojamoje byloje realiai buvo susiklosčiusios visiškai kitokios faktinės aplinkybės nei šiame ginče. Nėra pagrindo remtis apeliantės nurodomu žemesnės instancijos teismo išaiškinimais.
12.10. Ieškovė tikėjosi, jog parduodamas automobilis bus tinkamas, tačiau pradėjus naudotis automobiliu buvo nustatyti jo defektai, kurie laikytini esminiu sutarties pažeidimu, kadangi dėl paslėptų automobilio trūkumų ieškovė nebeturi galimybės automobilio eksploatuoti kaip tai numato gamintojas. Tai, kad nustatyti trūkumai buvo esminiai, įrodė ieškovės į bylą pateikti įrodymai. Apeliantė iš esmės neginčijo, jog automobilis yra su defektais, teikdama į bylą duomenis apie dalies defektų remonto kainas. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad ji neva buvo pasiruošusi ieškoti kitų alternatyvių ginčo sprendimo būdų. Iš apeliantės tokių pasiūlymų nebuvo, o ieškovės pretenzija atmesta kaip nepagrįsta. Ieškovei buvo aišku, kad vienintelis likęs būdas tinkamai apginti savo pažeistas teises yra kreiptis į teismą su ieškiniu, pasirinkus savo teisių gynybos būdą, numatytą CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte.
12.11. Neaišku, kokiu būdu apeliantė apskaičiavo, kad nustatytų defektų šalinimo kaštai sudaro būtent 11,5 proc. dalį sutarties kainos. Apeliantė nebuvo pateikusi įrodymų, kad apskritai yra įmanoma pašalinti visus UAB „Alfaservisas“ akte ir UAB „Tuvlita“ ataskaitoje nurodytus nustatytus automobilio defektus, pavyzdžiui, defektą: „dešinė priekis privirintas svirties varžtas prie balkio“. Pagal UAB „Alfaservisas“ pateiktą automobilio remonto sąmatą, minimali defektų šalinimo kaina viršija apeliantės nurodytą vertę ir sudaro gerokai daugiau nei 11,5 proc. sutarties kainos. Teismų praktikoje net mažesnis netinkamos kokybės daikto remonto kainos santykis su daikto kaina sudaro pagrindą nutraukti sutartį.
12.12. Apeliantės nurodoma „carvertical“ ataskaita neturi reikšmės, kadangi ji nėra pateikta bylai, o jos turinys, net jeigu ir būtų žinomas, negalėtų būti laikomas patikimu ar pakankamu teisiniu įrodymu apie automobilio techninę būklę ar jo dalyvavimą eismo įvykiuose.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
14. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).
15. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys atsakovei dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Bylos faktinės aplinkybės
16. Byloje nustatyta, kad 2024 m. gegužės 10 d. pardavėja D. P. ir pirkėja A. K. sudarė transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo–pardavimo sutartį. Minėtoje sutartyje nurodyta informacija apie įvykius ir trūkumus – smulkūs kėbulo defektai, taip pat nurodyta, kad transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra galioja, transporto priemonės rida – 123 740 km, transporto priemonės kaina – 12 500 Eur, atsiskaitymo būdas – banko pavedimu. Bylai pateiktame interneto portalo „autoplius.lt“ automobilio „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo skelbime buvo nurodyta, kad automobilio kaina – 12 649 Eur, taip pat nurodyta, kad automobilis yra be defektų. Remiantis bylos duomenimis, atsakovės automobilio pardavimo procesu rūpinosi atsakovės (pardavėjos) sūnus trečiasis asmuo E. P.. Byloje pateikti duomenys, pagrindžiantys, kad trečiasis asmuo E. P. užsiima prekyba naudotais automobiliais. Byloje nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad ieškovė atsiskaitė su pardavėja pagal minėtą transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį. Apeliacine tvarka nekilo ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dienos ginčo automobiliu nuvažiuota 386 km, iš jų – nupirkus automobilį 167 km kelionė iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kur gyvena ieškovė.
17. Byloje taip pat nustatyta, kad 2024 m. gegužės 23 d. ieškovė žinute informavo trečiąjį asmenį E. P. apie tai, kad nori automobilį grąžinti pardavėjai, kadangi meistras nustatė daug defektų, apie kuriuos ieškovė nebuvo informuota. Ieškovė 2024 m. gegužės 23 d. informavo trečiąjį asmenį apie tai, kad, pastebėjus trūkumus, automobilis 2024 m. gegužės 30 d. bus pristatytas į remonto dirbtuves UAB „Alfaservisas“ nurodytu adresu ir bus atliekamas jo defektų nustatymas, trečiasis asmuo pakviestas atvykti į automobilio apžiūrą. Ieškovė 2024 m. gegužės 24 d. analogišką SMS žinutę su pakvietimu nurodytu metu atvykti į automobilio apžiūrą išsiuntė ir atsakovei D. P. bei bandė su ja susisiekti telefonu. Remiantis bylos duomenimis, atsakovė ir trečiasis asmuo automobilio apžiūroje UAB „Alfaservisas“ 2024 m. gegužės 30 d. nedalyvavo.
18. Bylai pateiktas 2024 m. gegužės 30 d. UAB „Alfaservisas“ automobilio „(duomenys neskelbtini)“ apžiūros aktas serijos PAU Nr. 009165-R (toliau – ir Apžiūros aktas), jame nurodyta automobilio vizualinės apžiūros metu nustatyta automobilio būklė: automobilio kėbulo detalės nesueina: tarpai tarp bamperio, žibintų, kapoto, atšokusios sparnų puošybinės juostelės; deformuoti priekiniai lonžeronai (kėbulo konstrukcija), tai rodo, kad automobilis buvo daužtas ir yra nekokybiškai suremontuotas; priekinio bamperio pastiprinimas yra neoriginalus; dešinys priekinis žibintas sulituotas iš gabalų, tvirtinimo auselės pagamintos iš kitos plastmasės; aušinimo radiatoriaus ventiliatoriai pastatyti dėvėti; įdėti dėvėti generatorius ir kondicionieriaus siurblys, dešinės pusės pusašis; dėvėtas ir su defektu (prie jo privirintas svirties varžtas, o tai yra griežtai draudžiama ir pavojinga) apatinis pagrindinis balkis; kondicionieriaus radiatorius kiauras; nuplėšyta dalis laidų, jungčių; nuplėšytos sienos šiluminės apsaugos, jos guli ant išmetimo vamzdžio, tai gali sukelti gaisrą automobilyje; variklio viršutinis apdailos dangtis yra sulaužytas; suodžių filtro tvirtinimo vietos yra pažeistos; priekinis kairės pusės priešrūkinis žibintas yra aprūkęs, reikia keisti. Apžiūros akto priede papildomai nurodyta, kad atlikus kompiuterinė diagnostiką, nustatyta: priekinės kameros gedimas (dėl kurio rodo gedimus trijuose blokuose); suodžių filtras neturi pasipriešinimo (tai kelia įtarimą, jog jo nėra; pastuksentus bakelį jis skamba kaip tuščias). Apžiūros akto priede papildomai dėl pakabos patikros nurodyta, kad: susidėvėję priekiniai ir galiniai stabdžių diskai ir trinkelės; išbėgę priekiniai amortizatoriai; privirintas svirties varžtas; interkulerio žarna pritvirtinta varžtais; alyvos pratekėjimas tarp greičių dėžės ir variklio (per alkūninio veleno riebokšlį); automobilio kablio jungtis sumontuota po bamperiu, neįmanoma tinkamai pasijungti priekabos.
19. Byloje nustatyta, kad 2024 m. birželio 13 d. Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ buvo atlikta privalomoji ginčo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ techninė apžiūra. UAB „Tuvlita“ privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje Nr. 017-0114674 (toliau – ir Techninės apžiūros rezultatų ataskaita) pateikta išvada, kad transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų; nurodyta, kad pakartotinė techninė apžiūra gali būti atlikta iki 2024 m. liepos 13 d. Techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje nurodyti tokie nustatyti trūkumai ir jų pavojingumo lygis: 1) didelis trūkumas (DT) – transporto priemonės stabdymo įrangos mechaninė būklė ir veikimas; stabdžių trinkelės; antdėklas arba trinkelė per daug nusidėvėję (pasiekta minimali žyma) (dešinė priekis, kairė priekis); 2) didelis trūkumas – galinio valstybinio numerio ženklo apšvietimo žibintas; būklė ir veikimas; yra šviesos šaltinio defektų, kai tai yra pavienis šviesos šaltinis arba pažeisti visi daugialypiai šviesos šaltiniai; 3) didelis trūkumas – pakaba; amortizatorius pažeistas (sugedęs) ir yra skysčio nutekėjimas arba akivaizdu, kad amortizatorius neveikia (kairė priekis); 4) didelis trūkumas – pakaba; pakabos torsionai, kreipiančios svirtys, trikampės svirtys, pakabos strypai; netinkamas remontas arba konstrukcijos pakeitimas (dešinė priekis privirintas svirties varžtas prie balkio); 5) nedidelis trūkumas (NT) – priekiniai ir galiniai rūko žibintai; būklė ir veikimas; yra nedidelių šviesos sklaidytuvo defektų (skleidžiamai šviesai poveikio nėra); 6) nedidelis trūkumas – priekiniai ir galiniai rūko žibintai, sureguliavimas, priekinis rūko žibintas netinkamai horizontaliai sureguliuotas, kai šviesos pluoštas turi ribinę liniją (pluošto riba sklinda per žemai).
20. Ieškovė 2024 m. birželio 17 d. išsiuntė atsakovei raštu pretenziją dėl netinkamos kokybės daikto, joje informavo apie nustatytus defektus ir prašė atsiimti automobilį, grąžinti ieškovei sumokėtą 12 500 Eur sumą, nutraukti sutartį ir kompensuoti patirtas 552,39 Eur defektų nustatymo, techninės apžiūros ir kitas išlaidas. Atsakovė per savo atstovą 2024 m. liepos 2 d. raštu su ieškovės pretenzija nesutiko.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
21. Apeliantė apeliacinį skundą grindžia argumentais dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai atlikto įrodymų tyrimo ir vertinimo. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovės pateiktus įrodymus, kuriais ieškovė grindė automobilio kokybės trūkumus (defektus), taip pat nevertino ir netyrė atsakovės pateiktų įrodymų ir aplinkybių, nepateikė išvadų, kad atsakovės pateikti įrodymai ar nurodytos aplinkybės yra netinkamos ar neturi reikšmės nagrinėjamai civilinei bylai. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą su apeliantės argumentais iš esmės nesutinka ir laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė ir teisingai įvertino visus byloje esančius įrodymus ir atsižvelgė į visas nurodomas aplinkybes.
22. Nagrinėjamu atveju sutarties šalis siejo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Ieškovė ieškinio reikalavimus grindė argumentais ir pateikė įrodymus, kad netrukus po transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo buvo nustatyti ginčo automobilio defektai. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškinio reikalavimus grindė CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kuriame įtvirtinta pirkėjo teisė nutraukti sutartį ir reikalauti sumokėtos kainos grąžinimo, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas.
23. CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Iš šios nuostatos matyti, jog parduodamo daikto kokybę garantuoja pardavėjas. CK 6.317 straipsnyje įtvirtinta garantija pagal įstatymą.
24. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad kadangi CK nuostatos neįtvirtina specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, todėl naudoto daikto (naudoto automobilio) pirkimo–pardavimo atveju yra taikomos CK XXIII skyriaus (reglamentuojančio pirkimo–pardavimo sutartis) taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑307‑1075/2018, 12 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑326-701/2020, 23 punktas).
25. CK 6.333 straipsnis įtvirtina pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei keliamus reikalavimus. CK 6.333 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus; pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Pagal CK 6.333 straipsnio 4 dalį, jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).
26. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo.
27. Taigi garantijos pagal įstatymą atveju pirkėjas įrodinėja perduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ar kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), ir faktą, kad daikto trūkumai atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Pardavėjas, atsikirsdamas į pirkėjo reikalavimus, įrodinėja, kad daikto perdavimo metu daikto trūkumų nebuvo, o šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (CK 6.333 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023, 30 punktas).
28. Įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės lemia, kad sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, jog parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 29 punktas).
29. Kasacinis teismas, aiškindamas parduodamo naudoto ir naujo daikto skirtumus kokybei keliamų reikalavimų aspektu, yra nurodęs, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl to galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑345‑248/2017, 23 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023).
30. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad: pirma, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas; 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑238-421/2023, 33 punktas).
31. Šioje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungtyniškumo principo (CPK 12 straipsnis). Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Teismas šalies įrodinėjamas ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
32. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino duomenų, jog ginčo automobilis nenustatytos kilmės automobilių dirbtuvėse praleido 4 dienas (2024 m. gegužės 20 d. – 2024 m. gegužės 23 d.) ir nėra aišku, kokie remonto pagerinimo / pabloginimo darbai automobiliui buvo atliekami. Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tokio pobūdžio atsakovės atsikirtimus, t. y. atsakovės atstovo teiginius, jog būtent neautorizuotame servise galėjo būti atliekami nekvalifikuoti automobilio remonto (ar sugadinimo) darbai, ir pripažino juos atsakovės gynybine versija, kadangi tokiai atsakovės keliamai prielaidai pagrįsti byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, jų nepareikalauta iš ieškovės.
33. Kaip minėta, pardavėjui (šiuo atveju atsakovei) kyla procesinė pareiga įrodyti, jog daikto trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, jog pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles (CK 6.333 straipsnio 3 dalis). Nustatyta, kad ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nurodė, jog automobiliui autoservise nebuvo nieko daroma, ir paaiškino, kad meistras su ja asmeniškai susiekė ir paklausė, ar ji remontuos, ar grąžins automobilį, ieškovės sprendimas buvo nieko nedaryti, pasiimti automobilį tokį, koks jis yra, ir pareikšti pretenziją, ji pasiėmė automobilį. Apeliaciniame skunde atsakovė, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nepasisakė, kurie automobilio galimi defektai atsiradę dėl atsakovės kaltės, iš esmės remiasi tik faktine aplinkybe, kad automobilis remonto dirbtuvėse praleido 4 dienas. Tačiau apeliantė nenurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės poziciją, neįvertino kokių nors konkrečių byloje esančių įrodymų ar nepagrįstai atsakovės prašymu atsisakė išreikalauti kokius nors įrodymus iš ieškovės, kuriais atsakovė grįstų keliamą prielaidą, jog po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo galbūt galėjo būti atliki automobilio remonto pagerinimo / pabloginimo darbai (CPK 12 ir 178 straipsniai, 179 straipsnio 1 dalis, 198 straipsnio 1 dalis, 199 straipsnio 1 dalis). Apeliantė nenurodo objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindą vertinti, kad kokie nors konkretūs automobilio defektai galėjo atsirasti po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, kad automobiliui galbūt atlikti (netinkamai) remonto darbai ar defektai kitaip galėjo atsirasti dėl ieškovės veiksmų po automobilio įsigijimo (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė aplinkybių dėl galbūt netinkamo automobilio remonto po pirkimo–pardavimo sutarties neįrodinėjo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės poziciją įvertino kaip gynybinę versiją. Esant tokioms aplinkybėms, apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovės pažymimų aplinkybių, atmestini kaip nepagrįsti.
34. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė apie tai, kad ieškovė nepateikė informacijos ir dokumentacijos, į kokį servisą ji 2024 m. gegužės 20 d. pristatė automobilį, kokie darbai automobiliui šiame servise buvo atliekami, kokie meistrai ir kokiais gamintojo nustatytais reikalavimais atliko automobilio patikrą ir t. t. Apeliantė iš esmės remiasi argumentais, kad techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo subjektams keliami tam tikri teisės aktų reikalavimai išmanyti transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto, techninės būklės, gamybos ir perdirbimo reikalavimus bei jais vadovautis. Tačiau pažymėtina tai, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė rėmėsi ne vien tik aplinkybe, kad ji 2024 m. gegužės 20 d. pristatė automobilį į servisą ir 2024 m. gegužės 23 d. serviso meistras, apžiūrėjęs automobilį, informavo ieškovę, kad automobilyje yra daug defektų. Ieškovė byloje nurodė, kad 2024 m. gegužės 20 d. automobilis buvo nuvežtas į servisą pakeisti tepalus ir vizualinei automobilio apžiūrai, tačiau jo metu nebuvo detaliai fiksuojami visi nustatyti defektai, o 2024 m. gegužės 30 d. automobilis jau buvo nuvežtas į servisą būtent tuo tikslu, kad būtų detaliai nustatyti visi esami automobilio defektai. Byloje ieškinio reikalavimus ieškovė grindė ir kitais pateiktais įrodymais – 2024 m. gegužės 30 d. UAB „Alfaservisas“ automobilio Apžiūros akto duomenimis, 2024 m. birželio 13 d. Techninės apžiūros rezultatų ataskaita.
35. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išimtinai rėmėsi tik UAB „Alfaservisas“ 2024 m. gegužės 30 d. Apžiūros aktu, tačiau nevertino aplinkybių, jog buvo neatitikimų tarp dalies Apžiūros akte nurodomų defektų ir remonto sąmatose nurodomų šalintinų gedimų. Šiais motyvais atsakovė iš esmės grindžia savo apeliacinio skundo argumentus, kad UAB „Alfaservisas“ 2024 m. gegužės 30 d. galimi automobilio defektai nebuvo užfiksuoti kvalifikuotai, tiksliai ir tinkamai ir toks automobilio defektų nustatymo aktas turėjo būti vertinamas kritiškai.
36. Pažymėtina tai, kad apeliantė nepagrįstai nurodo, jog automobilio remonto sąmatoje buvo nurodytas reikalingas kondicionieriaus radiatoriaus remontas ir keitimas, nors Apžiūros akte serija PAU Nr. 009165-R apie tokį defektą nebuvo pasisakyta. Šiuos apeliantės argumentus paneigia 2024 m. gegužės 30 d. Apžiūros akto duomenys, kad automobilio vizualinės apžiūros metu nustatyta, jog kondicionieriaus radiatorius kiauras. Apeliantė taip pat kelia abejones dėl UAB „Alfaservisas“ atliktos automobilio apžiūros metu suodžių filtro techninei būklei nustatyti panaudotų būdų tinkamumo. Tačiau pažymėtina tai, kad trūkumai, susiję su suodžių filtro tvirtinimu ir tinkamu veikimu, yra tik vienas iš Apžiūros aktu ir jo priedu nustatytų automobilio trūkumų. Be to, vertinant apeliantės argumentus reikšminga įvertinti ir tai, kad įrodymai byloje patvirtina, jog tiek atsakovė (pardavėja), tiek automobilio pardavimo procesu rūpinęsis trečiasis asmuo (atsakovės sūnus) ieškovės buvo informuoti apie 2024 m. gegužės 30 d. numatytą atlikti automobilio apžiūrą ir jos vietą, buvo pakviesti atvykti į automobilio apžiūrą. Taigi atsakovei buvo sudaryta galimybė dalyvauti nustatant automobilio defektus, tačiau į tokią apžiūrą atsakovė neatvyko ir automobilio defektų nustatyme nedalyvavo.
37. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė ieškinio reikalavimus grindė UAB „Alfaservisas“ surašytų dokumentų (Apžiūros akto ir papildomų jo priedų, sąmatų) visuma, taip pat ir kitais rašytiniais įrodymais. Atsakovė, nesutikdama su Apžiūros akte ir jo prieduose nurodomų defektų apimtimi ir ieškovės nurodoma remonto darbų verte, nereiškė prašymo byloje skirti ekspertizę. Atsakovė nesutikimą su ieškovės nurodoma remonto darbų verte grindė bylai pateikta UAB „Polingė“ sudaryta automobilio dalių ir remonto darbų apskaičiavimų sąmata, kurioje nurodoma mažesnė galima remonto suma – 801 Eur.
38. Teisėjų kolegijos pažymi tai, kad iš skundžiame teismo sprendime išdėstytų motyvų nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos duomenis apie automobilio trūkumus, jų pobūdį ir priimdamas sprendimą, įvertino ir rėmėsi ne vien tik UAB „Alfaservisas“ 2024 m. gegužės 30 d. Automobilio apžiūros aktu, tačiau taip pat įvertino ir 2024 m. birželio 13 d. UAB „Tuvlita“ Techninės apžiūros rezultatų ataskaitos duomenis. Techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje pateikta išvada taip pat patvirtinta tai, kad automobilis turi esminių trūkumų ir neatitinka transporto priemonei keliamų techninių reikalavimų.
39. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovės pateikto defektų akto ir techninės apžiūros išvados nustatytų defektų neatitikimų ir skirtumų. Šiuo aspektu pažymėtina tai, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 3-406 patvirtinto Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašo 2 punkte įtvirtinta, jog privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros tikslas – įvertinti transporto priemonių techninę būklę, vadovaujantis nustatyta tvarka patvirtintais Techniniais motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimais, siekiant užtikrinti, kad jas būtų saugu naudoti viešajame eisme ir kad jos atitiktų eismo saugumo ir aplinkos apsaugos reikalavimus. Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2022 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 2BE‑260 patvirtintų Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų aprašo 8 punkte nustatytos sritys, kurias turi apimti techninės apžiūros ar techninio patikrinimo metu atliekamas patikrinimas.
40. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą teisinį reguliavimą, pažymi tai, kad automobilio techninės apžiūros metu detali viso automobilio techninė apžiūra neatliekama, nėra tikrinamos visos automobilio dalys ir mechanizmai, atliekami patikrinimo darbai iš esmės apsiriboja automobilio charakteristikų, susijusių su saugumu kelyje ir aplinkos apsaugos reikalavimais patikra ir kontrole. Dėl to nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad tam, jog UAB „Alfaservisas“ nustatyti galimi defektai galėtų būti pripažinti kaip egzistuojantys, visus juos turėjo patvirtinti ir automobilio techninę apžiūra atlikę specialistai. Vien aplinkybė, kad 2024 m. birželio 13 d. Techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje nenurodyti tam tikri UAB „Alfaservisas“ Apžiūros akte ir jo priede nustatyti defektai, nelaikytina vienareikšmiškai paneigiančia Apžiūros akte užfiksuotų duomenų pagrįstumą.
41. Apeliantė nurodo, kad byloje nebuvo pateikta dokumentų, kurie nurodytų, jog techninės apžiūros reikalavimų neatitinkantis trūkumas yra netinkamas remontas (dešinė priekis privirintas svirties važtas prie balkio). Nustatyta, kad šiuos apeliacinio skundo argumentus paneigia 2024 m. birželio 13 d. UAB „Tuvlita“ Techninės apžiūros rezultatų ataskaitos duomenys. Techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje, kaip vienas iš techninės apžiūros metu nustatytų trūkumų, nurodytas didelis trūkumas – pakaba; pakabos torsionai, kreipiančios svirtys, trikampės svirtys, pakabos strypai; netinkamas remontas arba konstrukcijos pakeitimas (dešinė priekis privirintas svirties varžtas prie balkio). Taigi tiek Apžiūros akte, tiek ir Techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje nustatytas automobilio apatinio pagrindinio balkio defektas (trūkumas) dėl prie jo privirinto svirties varžto ir patvirtintas tokio defekto neatitikimas techniniams reikalavimams.
42. Apeliantė pažymi tai, kad automobilis pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu turėjo iki 2025 m. sausio 24 d. galiojančią techninę apžiūrą ir ieškovė automobilį galėjo eksploatuoti ir dalyvauti viešajame eisme. Tačiau reikšminga įvertinti ir tai, kad iš apeliantės argumentų matyti, jog nuo techninės apžiūros atlikimo iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo buvo praėję daugiau kaip vieneri metai ir trys mėnesiai. Taigi apeliantės argumentai dėl techninės apžiūros galiojimo nepatvirtina to, kad automobilis vienareikšmiškai gali tarnauti pagal paskirtį ir kad pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu jokie trūkumai neegzistavo, kadangi galimos situacijos, kai dėl objektyvių ar subjektyvių aplinkybių iki transporto priemonės techninės apžiūros galiojimo pabaigos jos techninė būklė pasikeičia. Be to, apeliantės argumentai, kad automobilio techninė apžiūra buvo galiojanti, taip pat nepaneigia byloje nustatytų 2024 m. birželio 13 d. atliktos techninės apžiūros rezultatų, t. y. kad atlikus techninę apžiūrą buvo pateikta išvada, jog transporto priemonė neatitinka jai keliamų techninių reikalavimų.
43. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir netikrino informacijos, ar automobilio rida yra pakitusi, ir to, kad patikrinus automobilio duomenų istoriją www.carvertical.com duomenų bazėje, nėra nurodoma jokia informacija apie jo galimą dalyvavimą eismo įvykiuose. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad procesinė pareiga pateikti įrodymus tenka šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Viena vertus, apeliantė apeliaciniame skunde nurodomo turinio duomenų bylai nepateikė. Kita vertus, apeliantės teiginiai, kad automobilio duomenų istorijoje nėra nurodoma informacija apie jo galimą dalyvavimą eismo įvykiuose, nepaneigia pirmosios instancijos teismo įvertinimo, kad naudojamas automobilis galėjo patirti įvykių, apie kuriuos nebuvo pranešta ir kurie neatsispindi automobilio istorijoje, pagrįstumo.
44. Apeliantė remiasi argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas, jog nuo 2024 m. birželio 13 d. automobilio techninė apžiūra yra laikoma negaliojančia, akivaizdžiai peržengė ieškinio ribas. Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl 2024 m. birželio 13 d. Techninės apžiūros rezultatų ataskaitos duomenų vertinimo, iš esmės peržengė ieškinio ribas.
45. Pažymėtina, kad skundžiamu teismo sprendimu nebuvo nuspręsta pripažinti (laikyti) automobilio techninę apžiūrą negaliojančia. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinio reikalavimus grindė argumentais, kad automobilio trūkumai, jį apžiūrint, nebuvo matomi ir paaiškėjo tik pristačius automobilį į autoservisą ir techninei apžiūrai, automobilyje buvo nustatyti esminiai trūkumai, dėl kurių automobilio nebegalima tinkamai naudoti pagal paskirtį. Techninės apžiūros rezultatų ataskaita patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, jog atlikus techninę apžiūrą taip pat buvo nustatyti automobilio trūkumai (keturi dideli ir du nedideli trūkumai). Pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai įvertino tai, kad 2024 m. birželio 13 d. Techninės apžiūros rezultatų ataskaitos duomenys patvirtina, jog techninės apžiūros metu buvo nustatytai tokie trūkumai, dėl kurių automobilis neatitinka jam keliamų techninių reikalavimų. Kaip minėta, daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas. Nustačius, kad techninės apžiūros metu, įvertinus automobilio techninę būklę, jo trūkumus ir jų pavojingumo lygį, padaryta išvada, jog esama ginčo automobilio būklė neatitinka jam keliamų techninių reikalavimų, galutinis techninės apžiūros galiojimo terminas ir su tuo siejami apeliantės argumentai nagrinėjamu atveju neturi esminės teisinės reikšmės ieškinio reikalavimų pagrįstumo įvertinimui.
46. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog automobilio kaina buvo didesnė, nei kitų tuo metu parduodamų tų pačių metų gamybos šios markės automobilių, pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį, nes ieškovė ieškinyje neteikė duomenų ir nenurodė jokių argumentų, jog ieškinys grindžiamas didesne automobilio rinkos kaina. CPK 265 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas teismui peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas reiškia tai, kad teismas, išskyrus CPK nustatytus atvejus, negali priteisti asmeniui to, ko šis neprašė, patenkinti (ar atmesti) ieškinį kitu, negu ieškovo nurodytas, faktiniu pagrindu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė 2025 m. vasario 26 d. teismo posėdžio metu, teikdama paaiškinimus apie ginčo automobilio įsigijimo aplinkybes, nurodė, jog norėdama įsigyti automobilį žiūrėjo skelbimus interneto portale ir ginčo automobilį išsirinko iš dviejų šios markės norimos spalvos automobilių skelbimų – vieno automobilio kaina buvo apie 10 000 Eur, kito, ieškovės įsigyto, apie 12 500 Eur; ieškovė nurodė, jog kalbėjo su pardavėjais, ir išsirinko ginčo automobilį, nors jo kaina buvo didesnė, bet atsižvelgė į tai, kad pardavėjas garantavo, jog automobilis tvarkingas, prižiūrėtas, ieškovė norėjo tvarkingo automobilio, sutiko sumokėti brangiau, kad automobilis būtų kokybiškas ir geras. Šalių paaiškinimai yra viena iš įrodinėjimo priemonių (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus byloje, turėjo pagrindą atsižvelgti į ieškovės paaiškinimus, kad, be kita ko, didesnė automobilio kaina turėjo įtakos pirkėjai pasirenkant būtent šį automobilį (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį.
47. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.333 straipsnio 2 dalies nuostatą, kai pardavėjas neprivalo garantuoti, jog nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo.
48. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nei įstatymas, nei pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-969/2016, 34 punktas; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 26 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑326‑701/2020, 35 punktas).
49. CK 6.431¹ straipsnyje numatyta, kad motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui; pardavėjas pirkimo–pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta; privalomų pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 2B-231 patvirtinto Motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo 2 punkte nurodyta, kad sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį nurodomi šie trūkumai: stabdžių sistemos; vairo mechanizmo ir pakabos elementų; apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų; vairuotojų ir keleivių saugos sistemų; dujų išmetimo sistemos.
50. Nagrinėjamu atveju interneto skelbime dėl ginčo automobilio pardavimo buvo pažymėta, kad parduodamas automobilis yra be defektų. 2024 m. gegužės 10 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad pirkėja buvo informuota tik apie smulkius kėbulo defektus.
51. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, ištyrė ir įvertino sutarties sudarymo aplinkybes, tai, kad ieškovė automobilio apžiūrėti atvyko su sutuoktiniu bei patėviu ir automobilį apžiūrėjo kaip vidutinis naudoto automobilio pirkėjas. Byloje nepateikta duomenų, kad ieškovei buvo atskleisti tokie automobilio trūkumai, kurie buvo nustatyti UAB „Alfaservisas“ Apžiūros akte ir UAB „Tuvlita“ Techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje. Šiuo atveju automobilio trūkumai buvo nustatyti tik atlikus defektų nustatymą UAB „Alfaservisas“ servise ir automobilio techninę apžiūrą UAB „Tuvlita“. Tai pagrindžia, kad automobilio trūkumai nebuvo akivaizdūs, o ieškovė, prieš įsigydama automobilį nežinojo ir negalėjo apie juos žinoti be jokio specialaus tyrimo.
52. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas nutraukti sutartį, rėmėsi automobilio defektais, kurie yra natūralaus nusidėvėjimo požymiai. Nors apeliantė nurodo, kad automobilio stabdžių trinkelių nusidėvėjimas, galinio valstybinio numerio apšvietimas, priekiniai ir galiniai rūko žibintai yra matomas ir akivaizdus plika akimi automobilio išorės elementas, tačiau UAB „Alfaservisas“ Apžiūros akte ir UAB „Tuvlita“ Techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje nustatyti ne tik šie automobilio trūkumai. Apžiūros akte pateikti duomenys, kad deformuota kėbulo konstrukcija (priekiniai lonžeronai), Techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje taip pat nustatyti kaip techninės apžiūros reikalavimų neatitinkantys dideli pakabos elementų trūkumai – pažeistas (sugedęs) amortizatorius ir yra skysčio nutekėjimas arba akivaizdu, kad amortizatorius neveikia (kairė priekis), taip pat netinkamas remontas arba konstrukcijos pakeitimas (dešinė priekis privirintas svirties varžtas prie balkio). Nors pirkdama naudotą automobilį ieškovė negalėjo tikėtis tokių pačių garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo kaip ir naujo automobilio savininkas, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad naudotas daiktas (automobilis) turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį.
53. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra pagrindas taikyti pirkėjos reikalaujamą teisių gynimo būdą, nustatytą CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, jog atsakovė buvo pasiruošusi ieškoti kitų alternatyvių ginčo sprendimo būdų, be to, teismo posėdžio metu nurodė, jog yra pasirengusi padengti 801 Eur remonto sumą ieškovei.
54. Pirkėjas, įsigijęs daiktą, neatitinkantį jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais. Pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktą, pirkėjas gali pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Šis teisių gynybos būdas nukreiptas į sutartinio santykio nutraukimą ir pagal sutartį už daiktą sumokėtų pinigų grąžinimą.
55. Šiuo atveju atsakovė ieškovės pareikštą pretenziją atmetė kaip nepagrįstą. Apeliantė teigia, kad visi UAB „Tuvlita“ nustatyti defektai yra lengvai pakeičiami ir sutvarkomi. Tačiau pastebėtina tai, kad atsakovės pateiktoje UAB „Polingė“ sąmatoje nėra nurodyta, kad galima pašalinti pakabos elemento defektą dėl dešinėje priekyje privirinto svirties varžto prie balkio, nustatytą tiek Apžiūros akte, tiek ir Apžiūros rezultatų ataskaitoje, ir nenurodyti tokio pobūdžio remonto darbai. Taigi atsakovės pateiktoje UAB „Polingė“ sąmatoje neįvertinti visi nustatytų ginčo automobilio defektų pašalinimo remonto darbai.
56. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės įsigyto naudoto automobilio trūkumai ir tai, jog automobilis techninės apžiūros metu pripažintas kaip neatitinkantis jam pagal paskirtį naudoti keliamų techninių reikalavimų, paaiškėjo praėjus vos mėnesiui nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, automobiliu nuvažiavus tik 386 km (iš jų beveik pusę sudarant atstumui nuo įsigijimo vietos iki ieškovės gyvenamosios vietos). Ieškovė byloje įrodė, kad parduotas ginčo automobilis dėl nustatytų jo trūkumų visumos yra netinkamos kokybės, neatitinka įprastų kokybės reikalavimų, automobilio esminiai defektai neakivaizdūs ir tokiu automobiliu, kurį įsigijo ieškovė, nėra saugu naudotis pagal paskirtį, dėl to nepatiriant didelių remonto sąnaudų ir nepatogumų. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog automobilio nebuvo galima naudoti pagal paskirtį. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovė, kaip pirkėja, iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties, o tai sudaro pakankamą pagrindą pripažinti sutarties pažeidimą esminiu ir nutraukti sutartį CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu bei taikyti restituciją.
57. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė procesines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija, pasisakiusi dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, vertina, kad kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės teisinės reikšmės galutiniam bylos teisiniam rezultatui, todėl dėl jų atskirai detaliai nepasisakytina.
Dėl bylos procesinės baigties
58. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė ginčo teisinam santykiui aktualias materialinės teisės normas, tinkamai taikė įrodymų tyrimą bei vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir bylos šalims paskirstė įrodinėjimo pareigas, priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, apeliacini skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
59. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).
60. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad apeliacinės instancijos teisme turėjo 2 420 Eur išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Ieškovės apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neviršija CPK 98 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka nustatyto maksimalaus rekomenduojamo užmokesčio dydžio. Nurodytos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos pripažįstamos pagrįstomis ir, atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovei iš atsakovės priteisiama 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei A. K. iš atsakovės D. P. 2 420 Eur (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.