Kauno apygardos teismo nutartis, e2S-1157-775/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-10-31
Bylos Nr.: e2S-1157-775/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-12060-2022-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Edita Šliumpienė
Atsakovas: O. Š., V. Š., I. Š.
Ieškovas: T. Š.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2S-1157-775/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12060-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3; 3.1.18.2.11; 3.1.18.2.13; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 31 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Edita Šliumpienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės O. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo T. Š. ieškinį atsakovei O. Š. ir atsakovės O. Š. priešieškinį ieškovui T. Š., atsakovams V. Š., I. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo, santuokinio turto padalijimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas T. Š. (toliau – ieškovas) ieškiniu prašo nutraukti tarp jo ir atsakovės O. Š. (toliau – atsakovė) sudarytą santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) dėl atsakovės kaltės; po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes; nepriteisti šalims vienai iš kitos išlaikymo; nustatyti nepilnamečio sūnaus T. Š. (toliau – nepilnametis sūnus) gyvenamąją vietą su ieškovu, o nepilnametės dukters G. Š. (toliau – nepilnametė dukra) – su atsakove; nustačius dukters gyvenamąją vietą su atsakove, priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnametei dukrai iki jos pilnametystės po 250 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, skiriant atsakovę šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; nustačius sūnaus gyvenamąją vietą su ieškovu priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiui sūnui iki jo pilnametystės po 250 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, skiriant ieškovą šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise; nustatyti, kad valstybės mokamos išmokos vaikams už sūnų mokamos ieškovui, o už dukrą – atsakovei; nustatyti ieškovo bendravimo su dukra ir atsakovės bendravimo su sūnumi tvarkas; padalinti šalių santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą; prievoles kreditoriams palikti solidariomis šalių prievolėmis, šalių vykdomomis lygiomis dalimis; priteisti ieškovui iš atsakovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovė priešieškiniu prašo nutraukti šalių santuoką dėl ieškovo kaltės; nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo (duomenys neskelbtini); priteisti atsakovės naudai iš ieškovo 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; palikti santuokos metu šalių turėtas pavardes; nepriteisti šalims vienai iš kitos išlaikymo; sūnaus ir dukters gyvenamąją vietą po santuokos nutraukimo nustatyti su atsakove; iš ieškovo sūnaus išlaikymui priteisti po 500 Eur periodinėmis išmokomis, o dukters išlaikymui priteisti po 350 Eur periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę; nustatyti ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką priešieškinyje nurodytomis sąlygomis; atsakovės naudai priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovui iš atsakovės priteisiant 16 796,51 Eur piniginę kompensaciją; įpareigoti ieškovą per vieną kalendorinį mėnesį nuo piniginės kompensacijos išmokėjimo jam dienos išsikraustyti iš minėto buto, ieškovui nevykdant teismo sprendimo dalies dėl iškeldinimo, atsakovės naudai iš ieškovo priteisti 50 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą išsikraustymo dieną; atsakovės naudai iš V. Š. ir I. Š. priteisti 125 410 Eur piniginę kompensaciją; prievoles kreditoriams palikti solidariomis šalių prievolėmis, tačiau įsipareigojimų kreditoriams vykdymą perkelti atsakovei; ieškovui priteisti (duomenys neskelbtini), atsakovei iš ieškovo priteisti 1 110 Eur piniginę kompensaciją; priteisti atsakovės naudai iš ieškovo ir atsakovų V. Š. ir I. Š. bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus.

Žemesnės instancijos teismas

3. Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nuo 2022 m. spalio 26 d. iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo nepilnametės dukters laikina gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, o nepilnamečio sūnaus laikina gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu. Taip pat priteistas laikinas materialinis išlaikymas iš ieškovo nepilnametei dukrai po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2022 m. spalio 11 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atsakovę paskiriant vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

4. Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartimi laikinas materialinis išlaikymas priteistas iš atsakovės nepilnamečiam sūnui po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2022 m. spalio 28 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ieškovą paskiriant vaiko lėšų tvarkytoju uzufrukto teise. Nustatyta laikina ieškovo ir atsakovės bei nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka.

5. Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartimi pakeistas 2022 m. lapkričio 10 d. nutartimi taikytos laikinosios šalių ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos 1 punktas, pagal kurį pirmąjį ir trečiąjį mėnesio savaitgalį abu vaikai būna su tėvu jo gyvenamojoje vietoje, o antrąjį ir ketvirtąjį mėnesio savaitgalį abu vaikai būna su motina jos gyvenamojoje vietoje. Šiuo tikslu ieškovas dukrą pasiima penktadienį po pamokų, atsakovė – sūnų 18.30 val. iš jo laikinosios gyvenamos vietos, neužeidama į patalpų vidų. Vaikai grąžinami į savo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 21 val. Vaiką į jo gyvenamąją vietą grąžina tas iš tėvų, su kuriuo vaikas leido savaitgalį, t. y. ieškovas turi grąžinti dukrą, o atsakovė turi grąžinti sūnų.

Šalies argumentai

6. Atsakovė 2023 m. birželio 5 d. byloje pateikė prašymą panaikinti 2022 m. lapkričio 10 d. ir 2023 m. sausio 4 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo arba alternatyviu reikalavimu pakeisti 2022 m. lapkričio 10 d. nutarties 1 punktą ir jį išdėstyti taip – sūnus T. bendrauja su motina, o dukra G. bendrauja su tėvu iš anksto susitarę su tuo iš tėvų, su kuriuo nori bendrauti, ir bendrauja sutartoje vietoje. Likusias 2022 m. lapkričio 10 d. nutarties dalis panaikinti, taip pat panaikinti 2023 m. sausio 4 d. teismo nutartį.

7. Atsakovė savo prašymą motyvavo tuo, kad ieškovas nesilaiko nustatyto bendravimo su nepilnamete dukra grafiko ir nuteikinėja nepilnametį sūnų, kad šis nebendrautų su atsakove. Nepilnametė dukra nenori bendrauti su ieškovu ir yra pakankamo amžiaus, kad galėtų išreikšti savo nuomonę, nepilnametis sūnus nenori bendrauti su atsakove. Abu šalių vaikai yra tokio amžiaus, kai jiems išreiškus nesutikimą bendrauti su vienu iš tėvų, net esant dviem galiojančioms nutartims dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovės vertinimu, nėra jokių teisinių ir faktinių priemonių juos priversti tai daryti. Šio klausimo priverstinai negali išspręsti nei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, nei antstolis. Nepilnametis sūnus T. gyvena su ieškovu, o G. – su atsakove, teismas yra priteisęs kiekvienam iš vaikų po 350 Eur išlaikymo. Kadangi šios sumos yra vienodos, ieškovas nemoka išlaikymo atsakovei už dukrą G., o atsakovė nemoka išlaikymo už sūnų T. ieškovui, todėl aukščiau paminėtų nutarčių panaikinimas nepažeis nepilnamečių vaikų interesų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Kauno apylinkės teismas 2023 m. birželio 8 d. nutartimi atmetė atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

9. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 148 straipsnio 1 dalimi, teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Nagrinėjamu atveju, atsakovė pateikė prašymą pakeisti vaikų bendravimo tvarką su abiem tėvais ir kitas nutartis dėl laikinųjų priemones priemonių taikymo prašo panaikinti.

10. Bylos šalių santykiai yra konfliktiški. Teismas byloje jau sprendė įvairius šalių prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šiuo metu nepilnamečių vaikų bendravimo su tėvais laikina tvarka yra nustatyta ir priteistas laikinasis išlaikymas.

11. Pagrindų riboti vaikų teises bendrauti su tėvais, teismas nenustatė. Bendravimas su vaiku yra tėvų teisė ir pareiga. Vaiko nuomonė yra svarbi aplinkybė sprendžiant bendravimo tvarkos nustatymo pakeitimą, tačiau – ne viską lemianti. Tai reiškia, kad vaiko atsisakymas (nenoras) bendrauti su vienu iš tėvų yra galimas, tačiau toks atsisakymas ne visuomet užtikrina vaiko poreikius ir interesus. Jei tėvų ir vaikų bendravimas yra nutrūkęs, jis turi būti atstatytas, to turi siekti ne tik tėvai, bet ir vaikai. Tėvų pareiga yra užtikrinti bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu ir motina, abu tėvai turi apsvarstyti, kaip gali būti vaikams sumažinta trauma dėl jų skyrybų, kreiptis į specialistus, konsultuotis, kad bendravimas būtų atkurtas. Teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka abiems šalims bendravimo su savo vaikais galimybes užtikrina, tačiau dėl jos realaus įgyvendinimo abi šalys turi pasistengti ir susitarti.

12. Vadovaujantis nurodytu, teismas sprendė, kad keisti nustatytos laikinos bendravimo tvarkos ar naikinti ją nustatančias nutartis nėra pagrindo, todėl atsakovės prašymą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo/panaikinimo nutarė atmesti.

13. Spręsdamas dėl nutarčių, kuriomis nustatytas vaikų laikinas išlaikymas, panaikinimo, teismas nustatė, kad teisė į išlaikymą, kaip ir kitos vaiko teisės, atsiranda nuo vaiko gimimo momento, todėl teisę gauti išlaikymą turi visi nepilnamečiai vaikai. Abiems šalių vaikams priteistas tokio pat dydžio laikinas išlaikymas. Nors tėvai, jų sutarimu, vienas kitam išlaikymo nemoka, tačiau tai nėra pagrindas nutartį dėl laikino išlaikymo panaikinti, todėl ir šioje dalyje atsakovės prašymą nutarė atmesti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Atsakovė (toliau – apeliantė) prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pakeisti laikinąsias apsaugos priemones – panaikinti 2022 m. lapkričio 10 d. ir 2023 m. sausio 4 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo arba pakeisti 2022 m. lapkričio 10 d. teismo nutarties 1 punktą ir jį išdėstyti taip – sūnus T. bendrauja su motina, o dukra G. bendrauja su tėvu iš anksto susitarę su tuo iš tėvų, su kuriuo nori bendrauti, ir bendrauja sutartoje vietoje. Kitas 2022 m. lapkričio 10 d. nutarties dalis panaikinti; panaikinti 2023 m. sausio 4 d. nutartį; priteisti atsakovės naudai iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

14.1. Apeliantės vertinimu, teismas visiškai neatsižvelgė į prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nurodytus argumentus, jų neanalizavo ir dėl jų visiškai nepasisakė. Teismas visiškai nepagrįstai kaip argumentą netenkinti pateikto prašymo įvardijo šalių konfliktiškus santykius, kadangi svarbiausia šiuo atveju yra šalių vaikų teisės ir teisėti interesai. Nuo nutarčių dėl laikinos gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos priėmimo praėjo jau daugiau kaip pusė metų, tarp šalių nusistovėjo atitinkama elgsena, pagal kurią šalys išlaikymo skyrium gyvenantiems vaikams nemoka, nes vaikai yra padalinti abiem tėvams. Teismas šiuo atveju, turėjo vertinti pasikeitusias faktines aplinkybes ir jau per kelis mėnesius nusistovėjusią tarp šalių situaciją ir elgseną.

14.2. Nors teismas nurodė, kad dėl realaus vaikų ir tėvų bendravimo turi būti pasistengta ir susitarta ir kad vaiko nuomonė yra svarbi aplinkybė, sprendžiant bendravimo tvarkos nustatymo pakeitimą, vis tik – ne viską lemianti, tačiau 2023 m. sausio 4 d. nutartyje pažymėjo, kad yra būtina atsižvelgti į vaikų norus. Šalių vaikai šiuo metu yra paaugliai, todėl nei vieno iš jų neįmanoma priversti bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu/motina. Nei antstoliai, nei vaiko teisių apsaugos specialistai taip pat niekuo nepadėjo, kad būtų vykdoma laikina bendravimo tvarka, kaip numatyta nutartyje. Be to, specialistai ne kartą akcentavo, kad yra būtina atsižvelgti į vaikų norus, kai jie yra paaugliai. Tačiau teismas net neįpareigojo vaiko teisių apsaugos specialistų apklausti vaikų dėl prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nors į jų norą atsižvelgti reikia, nes jie jau yra tokio amžiaus, kai gali pasakyti savo nuomonę.

14.3. Byloje nėra jokių argumentų, galinčių patvirtinti, kad atsakovė trukdo bendrauti šalių dukrai G. su ieškovu. Priešingai, atsakovė deda visas pastangas, kad dukra būtų emociškai stabili, kad jos neliestų santuokos nutraukimo procesas, skatina dukros ir tėvo bendravimą, vedė dukrą pas psichologus, tačiau dukra vangiai bendrauja su tėvu. Apeliantė nesudaro jokių kliūčių dukrai bendrauti su tėvu, stengiasi ją apsaugoti nuo informacijos apie santuokos nutraukimą ir neformuoja jokios neigiamos nuomonės apie tėvą ir būtent ieškovo elgesys šiuo atveju lėmė dukros nenorą bendrauti su juo. Nuo 2022 m. lapkričio 10 d. ieškovas pagal nutartį dukrą turėjo pasiimti maždaug 16 savaitgalių, tačiau faktiškai buvo pasiėmęs faktiškai tik kelis kartus. Tačiau teismas dėl atsakovės nurodytų aplinkybių visiškai nepasisakė ir jų neanalizavo, todėl priėmė nepagrįstą nutartį.

14.4. Nors prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo apeliantė nurodė aktualią šiam ginčui teismų praktiką, t. y. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 2S-19-653/2015, Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. e2A–1279-896/2020, tačiau teismas į ją visiškai neatsižvelgė ir ja nesivadovavo.

14.5. Byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra faktiškai vykdomos, o tai prieštarauja teismų praktikai ir yra pretekstas ieškovui nuolat inicijuoti naujus nepagrįstus konfliktus. Apeliantė savo prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo siūlė bendravimo tvarką pakeisti taip, kad ją būtų galima realiai vykdyti ir jos siūloma bendravimo tvarka jau yra nusistovėjusi šiuo metu tarp šalių.

14.6. Šalys neteikia priteisto laikino išlaikymo, todėl priimta nutartis neturi prasmės ir nėra vykdoma. Ginčo šioje proceso stadijoje dėl išlaikymo vaikams nėra, todėl nutartys dėl priteisto laikino išlaikymo naikintinos. Šių nutarčių panaikinimas, apeliantės vertinimu, nepažeis nepilnamečių vaikų interesų.

Atsiliepimas

15. Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė apeliantės atskirąjį skundą tenkinti iš dalies. Pakeisti 2022 m. lapkričio 10 d. ir 2023 m. sausio 4 d. Kauno apylinkės teismo nutarčių dalis dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, kitoje dalyje atskirąjį skundą atmesti. Priteisti ieškovui iš apeliantės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas – už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Ieškovas sutiko su faktu, kad bendravimo tvarka faktiškai nėra vykdoma, kadangi nepilnamečiai vaikai atsisako bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu/motina pagal nustatytą laikiną bendravimo tvarką. Atsižvelgiant į vaikų amžių, šalių galimybės daryti vaikams poveikį ir skatinti bendravimą su tėvu/motina yra ribotos. Nustatytos konkrečios laikinos bendravimo tvarkos negali padėti vykdyti nei antstoliai, nei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai. Todėl ieškovas sutiko su apeliantės prašymu dėl keistinos bendravimo su vaikais tvarkos arba šios tvarkos panaikinimu, leidžiant šiuos klausimus spręsti šalių susitarimu, atsižvelgiant į vaikų nuomonę.

15.2. Ieškovas nesutiko su apeliantės motyvais, kad neva ieškovas nebendrauja su dukra, jos nepasiima, o sūnų nuteikinėja prieš motiną, dėl ko sūnus atsisako bendrauti su motina. Ieškovas visą laiką paisė dukters nuomonės, atsižvelgė į jos nenorą bendrauti ir prievarta dukros bendrauti nevertė, nekėlė jokių pretenzijų atsakovei dėl bendravimo tvarkos vykdymo užtikrinimo. Dėl ko apeliantė visiškai nepagrįstai kreipėsi į antstolę nurodydama, kad ieškovas nebendrauja su dukra teismo nustatytu metu, nors bendravimas su dukra nevyksta, atsižvelgiant į dukros nenorą, o ne dėl to, kad ieškovas nenorėtų su dukra bendrauti. Ieškovas taip pat skatina sūnų bendrauti su motina, tačiau tokio amžiaus vaikas jau turi savo aiškią nuomonę, iš dalies pats planuoja savo laisvalaikį, taip pat turi privalomus užklasinius užsiėmimus. Todėl apeliantė bendravimo laiką su sūnumi turėtų derinti, atsižvelgiant į jo užimtumą ir norą, pranešant apie sutartą bendravimą su sūnumi ieškovui, su kuriuo yra nustatyta laikina sūnaus gyvenamoji vieta. Ieškovas neiniciavo priverstinio vykdymo veiksmų, kol jų neatliko apeliantė. Ieškovas yra geranoriškas ir siekia, kad bendravimo su vaikais klausimai būtų sprendžiami gražiuoju, neįtraukiant vaikų į šalių tarpusavio konfliktą. Ieškovo vertinimu, konkreti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, atsižvelgiant į šiandienos situaciją, neturėtų būti nustatyta, o bendravimas turėtų vykti atsižvelgiant į vaikų norą. Todėl ieškovas palaikė apeliantės prašymą dėl laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo. Kita vertus, įstatymas nedraudžia šalims dėl bendravimo tvarkos susitarti gera valia. Tačiau ir teismui nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos nepakeitus, tai nedraudžia šalims tarpusavyje laikytis šalių susitartos bendravimo tvarkos, jei abi šalys su tuo geranoriškai sutiks ir laikysis susitarimo.

Šalies argumentai

15.3. Ieškovas sutiko, kad apeliantės prašymas panaikinti 2023 m. lapkričio 10 d. nutarties dalį, kuria iš atsakovės nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteista 350 Eur/mėn. suma, atmestas pagrįstai, nes tai, kad šalys viena kitai išlaikymo vaikams nemoka, nėra pagrindas naikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėjo, kad prašymas negalėjo būti tenkinamas, nes 2022 m. lapkričio 10 d. nutartimi laikinas išlaikymas nepilnamečiui sūnui yra priteistas tik iš apeliantės. Tuo tarpu dukrai G. iš ieškovo laikinas išlaikymas priteistas 2022 m. spalio 26 d. nutartimi, kurios naikinti atsakovė neprašo. Atsakovės prašymas naikinti tik vieną nutartį, kuria priteistas laikinas išlaikymas vienam vaikui, o kitos nutarties, kuria priteistas laikinas išlaikymas kitam vaikui, nenaikinti, yra akivaizdžiai nepagrįstas ir neatitinka vaikų interesų bei vaikų lygių teisių principo, kadangi tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta įstatymu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

17. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas dėl nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos panaikinimo arba pakeitimo bei priteisto laikino išlaikymo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

19. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tačiau nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti. Taigi, draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016, 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).

20. Ieškovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus: 2023 m. birželio 15 d. Kauno apylinkės teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2YT-11744-1191/2023, kuria patenkintas pareiškėjo T. Š. skundo dėl antstolės R. S. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir T. Š. 2023 m. birželio 19 d. paaiškinimus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriui dėl administracinio nusižengimo.

21. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręstas kilęs ginčas, sprendžia, kad ieškovo pateikti įrodymai yra reikšmingi, pagrindžia klausimui išspręsti svarbias aplinkybes, todėl priimami ir vertinami kartu su byloje esančiais duomenimis. Apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti.

Dėl nutarties (ne)teisėtumo

Dėl laikinos bendravimo tvarkos

22. Apeliantė prašo panaikinti skundžiamą nutartį, panaikinant 2022 m. lapkričio 10 d. bei 2023 m. sausio 4 d. nutartimis byloje taikytą laikinąją apsaugos priemonę – nustatytą laikiną skyrium gyvenančių šalių ir jų nepilnamečių vaikų laikiną bendravimo tvarką, arba pakeisti 2022 m. lapkričio 10 d. teismo nutarties 1 punktą, nurodant, kad sūnus T. bendrauja su motina, o dukra G. bendrauja su tėvu iš anksto susitarę su tuo iš tėvų, su kuriuo nori bendrauti ir bendrauja sutartoje vietoje. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad vykdyti šiuo metu nustatytos bendravimo tvarkos nėra galimybės, kadangi šalių nepilnamečiai vaikai nenori ir atsisako bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu/motina ir yra tokio amžiaus, kad juos priversti tai daryti nėra galimybių.

23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nuo 2022 m. lapkričio 10 d. ir 2023 m. sausio 4 d. nutarčių priėmimo praėjo nemažas laiko tarpas, situacija yra pasikeitusi, abi šalys teigia, kad teismo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos realiai vykdyti nėra galimybės ir dėl to tarp šalių nuolat kyla konfliktai dėl bendravimo tvarkos vykdymo. Tai patvirtina atsakovės nurodytos aplinkybės dėl konflikto, kai atsakovė 2023 m. vasario 16 d. – 2023 m. vasario 19 d. išvyko su dukra į Italiją, taip pat ieškovo su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti nauji įrodymai – 2023 m. birželio 15 d. Kauno apylinkės teismo nutaris civilinėje byloje Nr. 2YT-11744-1191/2023, kuria patenkintas pareiškėjo T. Š. skundas dėl antstolės R. S. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir T. Š. 2023 m. birželio 19 d. paaiškinimai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriui dėl administracinio nusižengimo.

24. Laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas taikomas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaikų interesus bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas. Tačiau nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad 2022 m. lapkričio 10 d. ir 2023 m. sausio 4 d.nutartimis nustatyta bendravimo tvarka nėra vykdoma, šalys kreipiasi dėl priverstinio minėtų nutarčių vykdymo, o tai sukelia dar didesnius šalių konfliktus. Taigi, nustatyta laikina bendravimo tvarka nebeužtikrina ja siekiamų tikslų, ji liko tik įrankiu, padedančiu konfliktuojančioms šalims eskaluoti tolimesnius ginčus.

25. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Ieškovas iš esmės neprieštaravo apeliantės pareikštam prašymui dėl nustatytos bendravimo tvarkos panaikinimo ir sutiko su jos reiškiamu alternatyviu reikalavimu dėl nustatytos laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo.

26. Teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 19 punktas).

27. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad, sprendžiant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Pažymėtina, kad vaikai patiria emocinę žalą ne tik dėl nuolat besitęsiančių tėvų konfliktų, bet ir dėl jiems jų nuomonės svarbai primetamos tėvų atsakomybės už bendravimo tvarkos (ne)vykdymą, todėl teismas turi siekti išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko nuomonės ir norų svarbos vertinimo bei vaiko prigimtinio intereso užmegzti glaudesnį ryšį su kartu negyvenančiu tėvu (motina), jį saugoti ir plėtoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021 34 punktas).

28. Vadovaujantis nurodyta kasacinio teismo praktika, pripažintina, kad apeliantės nurodytais motyvais iš viso panaikinti teismo nutartimis nustatytą laikiną šalių ir jų nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką nėra pagrindo, kadangi tai iš esmės prieštarautų vaikų interesams ir jų tarpusavio ryšio palaikymui su skyrium gyvenančiu tėvu/motina, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šios apeliantės prašymo dalies netenkino.

29. Tačiau apeliantė pateikė alternatyvų prašymą dėl nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo. Apeliacinės instancijos vertinimu, nors apeliantės pareikštas alternatyvus prašymas dėl nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo yra gana abstraktus ir viena vertus nepilnamečiams šalių vaikams perkelia visą atsakomybę už bendravimą ar nebendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu/motina, tačiau, kita vertus, įvertintina tai, kad nuo nutarties dėl laikinos bendravimo tvarkos priėmimo praėjo jau daugiau kaip pusė metų ir tarp šalių, apeliantės teigimu, nusistovėjo atitinkama elgsena. Ieškovas prieštaravimų dėl šio apeliantės prašymo nereiškė, jo vertinimu, atsižvelgiant į šiandienos situaciją, konkreti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka neturėtų būti nustatyta, o bendravimas turėtų vykti, atsižvelgiant į vaikų norą.

30. Įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad palikus galioti šiuo metu nustatytą laikiną bendravimo tvarką, bet kuri šalis turėtų galimybę kreiptis dėl jos priverstinio vykdymo, toliau eskaluoti konfliktą ir tokiu būdu tik dar labiau komplikuoti bendravimą su vaikais. Todėl siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų ir skyrium gyvenančio tėvo/motinos bendravimą, jų teisę į šeimos ryšius, įvertinus aplinkybę, kad abu šalių nepilnamečiai vaikai yra tokio amžiaus (sūnus T. Š. – 15 m., dukra G. Š. – 13 m.), kai iš esmės savarankiškai planuoja savo dienotvarkę, bendravimą su bendraamžiais, popamokines veiklas, taip pat ieškovui iš esmės nereiškiant prieštaravimų šiam apeliantės prašymui ir tikintis, kad šalys bus sąmoningos ir dės maksimalias pastangas skatinti vaikų bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu/motina, yra pagrindas 2023 m. birželio 8 d. Kauno apylinkės teismo nutartį iš dalies panaikinti, apeliantės atskirąjį skundą tenkinti iš dalies, panaikinti 2022 m. lapkričio 10 d. nutarties dalį, kuria nustatyti laikinos bendravimo tvarkos 2–5 punktai, o 2023 m. sausio 4 d. nutartimi nustatytą minėtos laikinos bendravimo tvarkos 1 punktą pakeisti ir išdėstyti taip: sūnus T. bendrauja su motina, o dukra G. bendrauja su tėvu iš anksto susitarę su tuo iš tėvų, su kuriuo nori bendrauti ir bendrauja sutartoje vietoje.

31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, vadovaujantis vaikų interesais, siekiant jų netraumuoti ir išvengti tėvų konfliktų, kurie tiesiogiai daro įtaką vaikams, šiuo individualiu atveju nustatoma būtent tokio pobūžio laikina bendravimo tvarka, o nuolatinė vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiais tėvais tvarka bus nustatyta teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir išsiaiškinus vaikų nenoro bendrauti su tėvais priežastis bei tėvų santykio su nepilnamečiais vaikais atkūrimo galimybes bei sąlygas. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu pasikeitus faktinėms aplinkybėms, šalys turi teisę kreiptis dėl laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo.

Dėl laikino išlaikymo

32. Apeliantė taip pat prašo panaikinti nutartimi šalių nepilnametei dukrai priteistą laikiną išlaikymą, prašymą motyvavo tuo, kad šalys, pagal nusistovėjusią praktiką neteikia priteisto laikino išlaikymo, todėl priimta nutartis neturi prasmės ir nėra vykdoma. Apeliacinio teismo vertinimu, sutikti su šia apeliantės pozicija nėra pagrindo.

33. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrindami būtinas sąlygas vaikui vystytis. Vadovaujantis CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teismas, kol bus priimtas teismo sprendimas, gali priteisti iš vieno iš tėvų laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.

34. Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, o prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai. Vaikų išlaikymas iš esmės skirtas kasdieniams poreikiams tenkinti, o civilinės bylos nagrinėjimas, kurioje sprendžiamas išlaikymo priteisimo klausimas, gali trukti tam tikrą laiką, kurio metu vaikų interesai turi būti apsaugoti. Nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

35. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad kadangi nagrinėjamu atveju dukros laikinoji gyvenamoji vieta nustatyta su motina, sūnaus – su tėvu ir priteistas laikinas išlaikymas abiems vaikams yra tokio pat dydžio, susidaro situacija, jog tėvai, jų sutarimu, vienas kitam išlaikymo nemoka, tačiau tai nėra pagrindas nutartį dėl laikino išlaikymo panaikinti. Apeliantės atskirajame skunde nurodyti motyvai nesudaro pagrindo abejoti priteisto laikino išlaikymo būtinybe ar pagrįstumu, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-2019/2018). Kadangi bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą nagrinės pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ginčą iš esmės, apeliacinės instancijos teismas klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priimant šį procesinį sprendimą, nesprendžia (CPK 93 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

37. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantės nurodyti argumentai sudaro pagrindą jos atskirąjį skundą tenkinti iš dalies ir panaikinti pirmosios instancijos 2023 m. birželio 8 d. teismo nutarties dalį, kuria atmestas atsakovės reikalavimas dėl laikinosios bendravimo tvarkos pakeitimo ir prašymą tenkinti iš dalies, panaikinti 2022 m. lapkričio 10 d. nutartimi nustatytus laikinos bendravimo tvarkos 2–5 punktus, o 2023 m. sausio 4 d. nutartimi nustatytą minėtos laikinos bendravimo tvarkos 1 punktą pakeisti ir išdėstyti taip: sūnus T. bendrauja su motina, o dukra G. bendrauja su tėvu iš anksto susitarę su tuo iš tėvų, su kuriuo nori bendrauti ir bendrauja sutartoje vietoje (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Likusią atskirojo skundo dalį atmesti.

38. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip dėl teisiškai nereikšmingų teisingam šio atskirojo skundo išnagrinėjimui, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

panaikinti 2023 m. birželio 8 d. Kauno apylinkės teismo nutartį iš dalies ir atsakovės reikalavimą dėl laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo tenkinti.

Panaikinti 2022 m. lapkričio 10 d. Kauno apylinkės teismo nutarties dalį, kuria nustatyti laikinos bendravimo tvarkos 2–5 punktai.

Pakeisti 2023 m. sausio 4 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi pakeistą 2022 m. lapkričio 10 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos 1 punktą ir jį išdėstyti taip: nepilnametis sūnus T. bendrauja su motina, o nepilnametė dukra G. bendrauja su tėvu iš anksto susitarę su tuo iš tėvų, su kuriuo nori bendrauti ir bendrauja sutartoje vietoje.

Likusią Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 8 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Edita Šliumpienė