- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-30
- Bylos Nr.
- 2S-19-653/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23142-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Suinteresuotas asmuo
- T. Š.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto suinteresuoto asmens T. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-30792-96/2014 pagal antstolio M. D. prašymą dėl baudos skyrimo A. Š., suinteresuotas asmuo T. Š., išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
antstolis M. D. prašymu prašė skirti A. Š. maksimalią 1000 Lt baudą už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną išieškotojo T. Š., naudai. Nurodė, kad jis vykdo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-05-06 vykdomąjį dokumentą Nr. 2-932-860/2013 dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, kuria teismas nusprendė, kad T. Š. su R. Š. praleidžia trečią mėnesio savaitgalį, pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 17:30 val. ir grąžina į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20:00 val.; pusę visų mokyklinių atostogų vaikas praleidžia kartu su tėvu. Vykdant šį vykdomąjį dokumentą 2014-07-07 surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas (toliau aktas). 2014-06-23 antstolio padėjėja J. S. kartu su T. Š. ir jo sutuoktine nuvyko skolininkės adresu (duomenys neskelbtini), kadangi A. Š. buvo informuota, kad tėvas atvyks pasiimti dukros, kaip numatyta teismo vykdomajame dokumente pusei vasaros atostogų. Skolininkės nebuvo jos gyvenamojoje vietoje, su nepilnamete buvusios jos senelė ir prosenelė nesutiko perduoti mergaitės. Skolininkė nebūdama savo gyvenamoje vietoje (duomenys neskelbtini), nesudarė sąlygų T. Š. pasiimti vaiką ir taip nevykdė nutartimi nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 18 d. nutartimi antstolio M. D. prašymą atmetė.
Teismas iš antstolio 2014-07-07 akto nustatė, kad 2014-06-23 13:30 val. antstolio padėjėja J. S. kartu su T. Š. ir jo sutuoktine nuvyko skolininkės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Išieškotojas ketino pasiimti savo nepilnametę dukrą R. Š., kaip numatyta teismo sprendime praleisti pusę jos mokyklinių vasaros atostogų. Nurodytu adresu prie namo stovėjo mergaitė R., jos senelė bei prosenelė. Moterys paaiškino, kad vaiko motina A. Š. yra darbe. Moterims buvo paaiškinta, kad tėvas atvyko pasiimti dukrą praleisti su ja pusę jos vasaros atostogų. Mergaitės senelė ir prosenelė pakeltais balsais pasakė, kad jos leidžia pasiimti mergaitę, tačiau ji nenori važiuoti su tėvu, pradėjo įžeidinėti išieškotoją ir jo sutuoktinę. Tėvui paprašius perduoti mergaitę ir jos daiktus, moterys nesutiko to padaryti.
Iš VTAS 2014-06-06 rašto matyti, kad dukra R. atsisako vykti į tėvo gyvenamąją vietą, mergaitei buvo rekomenduota lankyti psichologo konsultacijas poliklinikoje pagal gyvenamąją vietą arba kitoje pasirinktoje psichologo konsultacijoje, o tėvams – išklausyti pozityvios tėvystės kursą.
Vertinant antstolio 2014-07-07 ir VTAS 2014-06-06 nustatytas aplinkybes, šiuose aktuose teismas nenustatė duomenų, jog A. Š. būtų nevykdžiusi teismo sprendimo bei antstolio įpareigojimų. Iš šių aktų matyti, kad antstolis ir išieškotojas konstatavo, jog jiems nuvykus į vaiko gyvenamąją vietą skolininkės namuose nebuvo, su vaiku buvo jos senelė bei prosenelė, jos nedraudė vaikui bendrauti su tėvu, tačiau vaikas apsiverkė ir išėjo iš kiemo. Išieškotojas pats nusprendė netraumuoti mergaitės ir išvažiavo jos nepasiėmęs.
Vykdant bendravimo tvarką vaiko su tėvu yra būtina atsižvelgti į vaiko interesus, kadangi nacionaliniai ir tarptautiniai teisės aktai, reglamentuojantys vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugą, pabrėžtinai akcentuoja visiems asmenims taikomą reikalavimą-visur ir visada, imantis bet kokių su vaikais susijusių veiksmų, pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus (CPK 764 str.). Nei antstolio akte, nei VTAS rašte nėra duomenų, kad A. Š. nustatytą dieną ir valandą būtų kliudžiusi tėvui pasiimti vaiką. Teismas įvertino ir tą aplinkybę, kad būtent vaikas savo valia atsisakydavo vykti kartu su tėvu, taigi esant nematerialiai išieškotojo reikalavimo teisei, t.y. susijusiai su kito asmens valia ir nuomone, nei išieškotojas, nei valstybinės valdžios institucijos negali elgtis prieš nepilnamečio asmens valią. Teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo skirti baudą A. Š. ir tokį jos elgesį laikyti teismo nutarties nevykdymu.
Bylos medžiaga patvirtina, kad vaiko tėvų santykiai yra konfliktiški, jie gyvena skyrium. Vaiko tėvas T. Š. turi atstatyti emocinį ryšį su vaiku ir tik tada bus galimas pilnavertis jo bendravimas su vaiku. Toks jo ryšys gali būti atstatytas tik abiejų vaiko tėvų bendrais veiksmais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Išieškotojas pateikė atskirąjį skundą (b.l.9-11), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, tenkinti antstolio prašymą. Nurodo, jog A. Š. trukdo bendrauti su dukra Rusne pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką, nuteikia dukrą prieš jį, vaiko tėvą. Teismas neįvertino aplinkybės, kad dukra R. teigia, jog ji myli tėvą, gerai su juo sutaria. Apeliantui nesuprantama, kodėl dukra teigia, jog 2,6 metų vaikas E. skriaudžia 8 metų dukrą R.. A. Š. buvo informuota, jog su antstoliu apeliantas atvyks paimti dukros R. vasaros atostogoms, bet mergaitės daiktai nebuvo paruošti, skolininkės nebuvo jos gyvenamojoje vietoje, su nepilnamete buvusios jos senelė ir prosenelė nesutiko perduoti mergaitės, nurodydamos, kad mergaitė nenori važiuoti; be to įžeidinėjo apelianto sutuoktinę. Mano, jog skundžiama nutartimi A. Š. sudarytos galimybės nevykdyti teismo sprendimo.
Atsiliepimas
Skolininkė atsiliepimu atskirąjį skundą (b.l.16-17) prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog teismo sprendimą vykdo, netrukdo bendrauti išieškotojui su dukra, tačiau dukra pati nenori bendrauti su tėvu, nes prarado pasitikėjimą juo, kai buvo išvežta į kitą miestą, nei sakė tėvas ir palikta su tėvo sugyventine, iš jos buvo atimtas telefonas, tėvo namuose mergaitė nukrito nuo laiptų. Nurodė, jog 2014-06-23 13 val. 30 min. ji negalėjo būti namuose, nes yra dirbanti, negalinti išeiti iš darbo, bet kuriuo metu, kaip to pageidauja išieškotojas; be to išieškotojas, pakeitė atvykimo paimti vaiką laiką. Nurodo, jog duktė gavo rekomenduotą psichologo konsultaciją 2014-06-03.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Vadovaujantis CPK 320 str., 338 str., apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.
Nagrinėjamoje byloje kilo baudos skyrimo suinteresuotam asmeniui (skolininkei) A. Š. už sprendimo nevykdymą CPK 771 straipsnio 5 dalies pagrindu pagrįstumo klausimas.
Už antstolio reikalavimų įvykdyti sprendimą nevykdymą be svarbių priežasčių neįvykdžiusiam asmeniui teismas gali taikyti procesinio poveikio priemones – skirti įstatymo nustatyto dydžio baudas. Vykdymo procese bauda už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą (CPK 771 str. 5 d.), teismo skiriama išieškotojo naudai, kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę. Teismas pažymi, jog pagal CPK 771 str. 5 d. teismo skiriama bauda ne tik kompensuojami išieškotojo praradimai (nepatogumai), susiję su skolininko vengimu laiku įvykdyti teismo procesinį sprendimą, bet ir motyvuojamas skolininkas kuo greičiau įvykdyti jam paskirtą įpareigojimą. Atsižvelgdamas į tokio pobūdžio baudos skyrimo tikslus ir paskirtį, teismas kiekvienu atveju, gavęs antstolio prašymą skirti baudą už teismo sprendimu paskirto įpareigojimo nevykdymą (CPK 771 str.), dėl baudos skyrimo sprendžia tik įvertinęs, ar kreipimosi į teismą dieną yra tam įstatymo nustatytos sąlygos ir pagrindai.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog nei antstolio akte, nei VTAS rašte nėra duomenų, kad A. Š. nustatytą dieną ir valandą būtų kliudžiusi tėvui pasiimti vaiką; kad būtent vaikas savo valia atsisakydavo vykti kartu su tėvu, taigi esant nematerialiai išieškotojo reikalavimo teisei, t.y. susijusiai su kito asmens valia ir nuomone, nei išieškotojas, nei valstybinės valdžios institucijos negali elgtis prieš nepilnamečio asmens valią. Todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nėra pagrindo skirti baudą A. Š.. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais.
Apeliantas atskirajame skunde teigia, jog A. Š. trukdo bendrauti su dukra R. pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką, nuteikia dukrą prieš tėvą. Tačiau vykdomojoje byloje Nr. 2-932-860/2013 esantys įrodymai nepatvirtina šių apelianto argumentų – 2014-06-06 VTAS rašte nurodyta, kad mergaitė teigia nenorinti važiuoti į tėvo namus, o pokalbio su A. Š. metu, ji neigė nuteikianti dukrą prieš tėvą, priešingai, teigė motyvuojanti bendrauti su tėvu; be to, atsižvelgiant į tai, kad dukra R. atsisako vykti į tėvo gyvenamąją vietą, mergaitei buvo rekomenduota lankyti psichologo konsultacijas. Jokių objektyvių įrodymų, kad A. Š. nuteikia dukrą prieš tėvą, vykdomojoje byloje nėra, jų nepateikė ir apeliantas. Apelianto nurodyta aplinkybė, jog A. Š. 2014-06-23 nebuvo paruošusi dukros drabužių ir kitų daiktų atostogoms su apeliantu (tėvu), šiuo atveju neturi esminės reikšmės, nes, kaip minėta, iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, jog nepilnametė apelianto duktė atsisako vykti į tėvo gyvenamąją vietą, dėl to mergaitei VTAS darbuotojai rekomendavo lankyti psichologo konsultacijas.
Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti skolininkės A. Š. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, jog skolininkė netrukdo bendrauti išieškotojui su dukra, tačiau dukra pati nenori bendrauti su tėvu, nes prarado pasitikėjimą juo. Duomenų, kad A. Š. nevykdo VTAS rekomendacijų lankyti dukrai psichologo konsultacijas, byloje nėra. Priešingai, skolininkė A. Š. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, jog 2014-06-03 (t.y. dar iki apeliantui atvykstant pasiimti mergaitės atostogoms) duktė gavo rekomenduotą psichologo konsultaciją. Šios aplinkybės taip pat nepatvirtina apelianto argumentų, jog A. Š. trukdo bendrauti su dukra R. pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką, nuteikia dukrą prieš tėvą.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą.