- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-16
- Bylos Nr.
- 1A-9-817/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25375-2021-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nida Vigelienė, Ieva Gavelytė-Kalytienė, Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Nuteistasis
- L. Č.
- Nukentėjusysis
- E. K.
- Civilinis ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ir civilinio ieškovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Vilniaus teritorinės ligonių kasos
- Advokatai
- Ramūnas Vanagas, Stanislovas Liutkevičius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Ievos Gavelytės-Kalytienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės ir Nidos Vigelienės,
civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovėms Jurgitai Čepaitienei, Sigitai Savickienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ir civilinio ieškovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – apeliantai) apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023 m. balandžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo L. Č. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnyje, ir jai paskirta 51 MGL (2 550 Eur) bauda.
Taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jai paskirta sumažinta 34 MGL (1 700 Eur) bauda.
Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintas visiškai. Priteistas iš L. Č. civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 109,59 Eur žalos atlyginimas ir 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą atlyginti 109,59 Eur turtinę žalą, skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, priteistas sumas pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), AB banke „Swedbank“ esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 73000, mokėjimo paskirtis – žala PSDF už E. K. gydymą.
Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinys atmestas.
Civilinio ieškovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ieškinys atmestas.
Priteista iš L. Č. nukentėjusiojo E. K. naudai 250 Eur atstovavimo išlaidų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. L. Č. nuteista už tai, kad ji panaudodama fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui, o būtent: 2021 m. liepos 27 d., apie 00.30 val., prie Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Tarnyba) saugomo poligono, esančio (duomenys neskelbtini), nepakluso Tarnybos pareigūnų, vykdančių tarnybines funkcijas – nurodyto saugomo poligono teritorijos apsaugą, užkertančią kelią pašalinių asmenų neteisėtam patekimui į saugomą poligono teritoriją, teisėtiems reikalavimams pasitraukti iš saugomo objekto bei nutraukti viešąją tvarką pažeidžiančius veiksmus, pasipriešino valstybės tarnautojui – Tarnybos specialistui E. K., atliekančiam tarnybines funkcijas bei užtikrinančiam nurodyto saugomo poligono teritorijos apsaugą, panaudodama prieš pastarąjį fizinį smurtą, t. y. pribėgusi prie Tarnybos specialisto E. K., tuo metu pasilenkusio prie ant žemės gulinčio vyro, tyčia lazda vieną kartą trenkė nukentėjusiajam E. K. per pakaušį bei dešinį petį, tuo sukeldama pastarajam fizinį skausmą.
II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023 m. balandžio 11 d. nuosprendžio dalį, kuria civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinys atmestas, ir civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai, priteisiant iš L. Č. 848,92 Eur žalos atlyginimą civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai.
3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai atmetė civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareikštą civilinį ieškinį, kadangi baudžiamojoje byloje buvo įrodytos visos žalą padariusio asmens, t. y. L. Č. civilinės atsakomybės sąlygos: kaltė, neteisėti veiksmai, žala ir juos siejantis priežastinis ryšys.
4. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad baudžiamojoje byloje nustatyta, jog L. Č. tyčia lazda vieną kartą sudavė nukentėjusiajam E. K. per pakaušį bei dešinį petį, tuo sukeldama nukentėjusiajam fizinį skausmą. Apelianto vertinimu, vien faktas, kad dėl patirto smūgio lazda į galvą nukentėjusiajam nebuvo nustatyti objektyvūs kūno sužalojimų požymiai, nėra pagrindas daryti išvadą, kad 2021 m. liepos 26 d. įvykio metu jis išvis nepatyrė jokių sužalojimų ir jie nesudarė pagrindo asmeniui tapti laikinai nedarbingu. Baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad nors ir nukentėjusiajam E. K. nebuvo nustatyti objektyvūs kūno sužalojimų požymiai po gauto smūgio lazda į galvą, tačiau visą laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2021 m. liepos 27 d. iki 2021 m. rugpjūčio 16 d. nukentėjusysis skundėsi bloga savijauta, tai patvirtina byloje esančiuose 2021 m. liepos 27 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės gydytojo įraše, 2021 m. liepos 30 d. (duomenys neskelbtini) ligoninės įdėtiniame lape į ambulatorinę asmens sveikatos istoriją, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) tiriamojoje dalyje nurodoma informacija apie nukentėjusiojo sveikatos būklę. VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centre 2021 m. liepos 29 d., 2021 m. rugpjūčio 2 d. ir 2021 m. rugpjūčio 9 d. buvo suteiktos nuotolinės konsultacijos, kurių metu nukentėjusysis E. K. buvo pripažintas laikinai nedarbingu ir tik 2021 m. rugpjūčio 16 d. nuotolinės konsultacijos metu nustatyta, kad E. K. savijauta gera, jis pasveiko ir yra darbingas. Apeliantas pažymimi, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios teiktų pagrindą daryti išvadą, kad nukentėjusysis E. K. simuliavo sužalojimus arba, kad jį sužalojo ne L. Č. 2021 m. liepos 26 d. jo tarnybos metu. Apelianto vertinimu, šioje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad E. K. buvo sužalotas būtent 2021 m. liepos 26 d. tarnybos metu, jam nedarbingumo pažymėjimai laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 27 d. iki 2021 m. rugpjūčio 16 d. buvo išduoti ir tęsiami būtent dėl šio įvykio metu patirtų sužalojimų, nukentėjusysis patyrė jo nurodytus ir medicininiuose dokumentuose užfiksuotus negalavimus: galvos skausmą ir svaigimą, pykinimą, vėmimą, žaibavimą akyse, sąmonės netekimą. Dėl 2021 m. liepos 26 d. įvykusio įvykio 2021 m. rugsėjo 3 d. buvo surašyta Tarnybos Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, kad E. K. buvo sužalotas 2021 m. liepos 26 d. tarnybos metu. Ši išvada yra galiojanti ir nėra nuginčyta. Apelianto 2021 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), E. K. 2021 m. liepos 26 d. įvykęs lengvas nelaimingas atsitikimas darbe buvo pripažintas draudžiamuoju įvykiu. Apelianto 2021 m. rugsėjo 3 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. spalio 8 d. sprendimais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) apdraustajam už šį laikinojo nedarbingumo laikotarpį (nuo 2021 m. liepos 27 d. iki 2021 m. rugpjūčio 16 d.) iš apelianto fondo biudžeto lėšų buvo paskirta 848,92 Eur dydžio ligos išmoka (2021 m. lapkričio 10 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina apie asmeniui išmokėtas išmokas). Dėl to, apelianto vertinimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 31 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.290 straipsniu, 6.263 straipsnio 2 dalimi, 6.280 straipsnio 1 dalimi, egzistuoja visos L. Č. civilinės atsakomybės sąlygos ir yra pagrindas pakeisti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl apelianto (civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus) civilinio ieškinio.
5. Apeliaciniu skundu civilinio ieškovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos įgaliotasis atstovas prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023 m. balandžio 11 d. nuosprendžio dalį, kuria civilinio ieškovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ieškinys atmestas, ir civilinio ieškovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ieškinį tenkinti visiškai, priteisiant iš L. Č. 3 619,19 Eur žalos atlyginimą civilinio ieškovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos naudai.
6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, vertindamas baudžiamosios bylos faktines aplinkybes ir darydamas išvadas dėl priežastinio ryšio tarp nukentėjusio E. K. patirtų sveikatos sužalojimų ir L. Č. smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį, vadovavosi iš esmės vien tik Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), taip šią specialisto išvadą nepagrįstai suabsoliutinant įrodymų vertinimo prasme, o visus kitus įrodymus laikė nepagrįstai nepakankamais, tokiu būdu pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles.
7. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl priežastinio ryšio tarp nukentėjusio E. K. patirtų sveikatos sužalojimų ir L. Č. smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį yra nenuoseklios ir prieštaringos, kadangi pirmosios instancijos teismas, tenkindamas Vilniaus teritorinių ligonių kasų ieškinį, pripažino, kad būtent dėl L. Č. 2021 m. liepos 27 d. panaudoto fizinio smurto nukentėjęs E. K. kreipėsi į gydymo įstaigas skubios medicinos pagalbos, jog nukentėjusiajam E. K. sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ir jų apmokėjimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų yra tiesiogiai susijęs su L. Č. nusikalstamais veiksmais, t. y. asmens sužalojimu, o tuo tarpu apelianto reikalavimas atlyginti žalą dėl tais pačiais nusikalstamais veiksmais sukelto sužalojimo, dėl kurio apeliantas išmokėjo tam pačiam nukentėjusiajam kompensaciją, buvo atmestas, konstatuojant, jog nėra objektyvių duomenų dėl priežastinio ryšio tarp L. Č. 2021 m. liepos 27 d. panaudoto fizinio smurto ir nukentėjusiojo E. K. patirto galvos smegenų sukrėtimo. Dėl to, apelianto vertinimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 10 dalimi, nes pagal šio statuto 59 straipsnio 3 dalies 7 punktą nukentėjusiajam E. K. buvo išmokėta 3 619,19 Eur kompensacija, egzistuoja pagrindas pakeisti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl apelianto (civilinio ieškovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos) civilinio ieškinio.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikta.
9. Teismo posėdžio metu liudytoja G. M. parodė, jog ji yra (duomenys neskelbtini) ligoninės gydytoja neurologė. Nuteistosios L. Č. ir nukentėjusiojo E. K. ji nepažįsta. Nukentėjusįjį E. K. žino tik iš dokumentacijos. Liudytoja nurodė, jog 2021 m. liepos 30 d. E. K. buvo diagnozuotas smegenų sukrėtimas, kodas S06.00. Praėjus parai po traumos, pacientas skundėsi, kad jis buvo netekęs sąmonės, pykino, vėmė, todėl buvo diagnozuotas toks kodas. Vizualiai pakeitimų nebuvo, dokumentuose taip pat parašyta, kad paviršutinių sumušimų nematyti. Smegenų sukrėtimas atsiranda nuo smūgio į galvą. Galvos smegenų sukrėtimo atveju yra tik simptomai. Pacientas skundėsi, kad buvo netekęs sąmonės, kad pykino, buvo protarpiniai galvos skausmai. Liudytoja paskyrė kompiuterinę tomografiją, jog nebūtų struktūrinių smegenų pažeidimų. Apžiūrėjus ir padarius tyrimus, pacientas buvo išleistas. Kas buvo nustatyta pacientui, viskas buvo užfiksuota ligos istorijoje. Negalavimas praeina įvairiai, maždaug po savaitės. Jei yra kažkoks rimtesnis sukrėtimas, tai gali užtrukti ir ilgiau. Tai geriausiai parodo galvos tomografija.
Šalies argumentai
10. Teismo posėdžio metu liudytoja J. S. (Z.) parodė, jog ji šiuo metu yra medicinos gydytoja rezidentė, dirba (duomenys neskelbtini) ligoninės skubios pagalbos skyriuje ir (duomenys neskelbtini) skyriuje. (duomenys neskelbtini) ligoninėje ji nebedirba nuo 2022 m. gruodžio mėn. Liudytojos darbinė patirtis yra 5 metai rezidentūros ir 5 metai medicinos gydytojos. Nuteistosios L. Č. ir nukentėjusiojo E. K. ji nepažįsta. Pagal tą dokumentaciją, kurią ji yra užpildžiusi, tai buvo apžiūrėtas pacientas, kuris skundėsi galvos sutrenkimu. Kadangi pacientas buvo nurodęs, kad jis gavo lazda į pakaušio sritį, dėl to diagnozės nurodomos prie S tipo diagnozių. Pacientas buvo apžiūrėtas ir patikrinta jo tuometinė neurologinė būklė. Iš nurodytos dokumentacijos, kurią liudytoja yra užpildžiusi, matosi, jog nebuvo pastebėti kažkokie paviršiniai sužalojimai ar žaizdos. Esant lengvai galvos traumai kompiuterinė tomografija nėra atliekama. Diagnozė S06.00 buvo nustatyta iš paciento nusiskundimų ir objektyvios apžiūros. Realiai simptomatika, lengva galvos trauma gali praeiti iki 24 val., bet kartais galvos skausmai gali užtrukti iki savaitės. Iš jos pačios praktikos dažniausia būna, jog smūgį ar kažkokį mechaninį poveikį parodo paviršinis nubrozdinimas, žaizda, patinimas ar kažkokia žymė. Tačiau lengva galvos trauma gali būti ir be sužalojimų. Kompiuterinė tomografija geriausiai parodo vidinius sužalojimus, nes vidiniai sužalojimai, jei jie yra, nesimato išoriškai.
11. Teismo posėdžio metu specialistas V. K. (V. K.), parodė, kad jis yra Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertas, patvirtino, jog yra susipažinęs su specialisto J. M. P. duota išvada, kurią pilnai palaiko, ir nurodė, kad nagrinėjamo įvykio metu objektyvūs kūno sužalojimai nukentėjusiajam nekonstatuoti. Teismo medicinos ekspertai išvadą daro remiantis objektyviai nustatytais išoriniais kūno sužalojimais arba kažkokia neurologine simptomatika, tačiau šiuo atveju nebuvo nustatyti nei išoriniai, nei neurologiniai sutrikimai, todėl buvo duota būtent tokia išvada. Specialistas pažymėjo, jog klinikinė diagnozė dažnai nesutampa su teismo medicinos diagnoze, nes teismo medicinos diagnozė pateikiama laikantis Sveikatos sutrikdymo mąsto nustatymo taisyklių 6 straipsnio 10 punkte numatytais metodiniais nurodymais ir ekspertai jomis vadovaujasi, o klinikinės praktikos specialistai tiesiog rašo diagnozę tokią, kokia mano tuo atveju žmogui priklausanti. Be to, Sveikatos sutrikdymo mąsto nustatymo taisyklių bendrų nuostatų 2 punkte pažymėta, kad sveikatos sutrikdymo faktą ir mąstą bei bendro darbingumo praradimo mąstą, išskyrus taisyklių 6.9 punktą, nustato teismo medicinos ekspertai. Šiuo atveju yra tipinis atvejis, kai galvos sumušimo ar sukrėtimo diagnozė nustatoma iš paciento įvykio aplinkybių bei teigiamų subjektyvių nusiskundimų ar simptomų. Nagrinėjamu atveju, neatlikus jokių tyrimų, nenustačius jokių neurologinių, patologinių simptomų, tiesiog iš žmogaus nusiskundimų, buvo nustatyta diagnozė – standartiškai parašytas galvos sukrėtimas. Jų darbe tai eilinis atvejis ir jie visada diagnozę vertina kritiškai bei žiūri, ar tai objektyviai pagrįsta, ar ne. Šiuo atveju – visiškai nepagrįsta. V. K. nurodė, kad kompiuterinė tomograma nebūtinai visada parodo galvos smegenų sukrėtimą, dažniausiai nieko nerodo arba gali parodyti galvos smegenų pabrinkimą. Šiuo atveju buvo atlikta kompiuterinė tomograma ir jokių pakitimų nebuvo nustatyta. Gali būti, kad tomografija rodo, jog nėra jokių pakitimų, tačiau gali būti galvos sukrėtimas, bet tam turi būti pagrįsta objektyvi neurologinė simptomatika. Šiuo atveju buvo parašyta, kad objektyvios neurologinės simptomatikos nėra, kad pacientas sąmoningas, orientuotas, kontaktiškas, veidas simetriškas, liežuvis juda linija, horizontalaus testavimo nestebima, galvos plaukuotoje dalyje jokių išorinių trauminių pakitimų nestebima. Kadangi viskas buvo normoje, jokių neurologinių simptomų nebuvo, tai diagnozuoti galvos smegenų sukrėtimą nebuvo jokio pagrindo. Jokių patologinių simptomų nebuvo nustatyta. Nebuvo sąmonės netekimo fakto, o tai yra labai svarbus faktas, nustatant šią diagnozę. Jei pats pacientas nurodo, kad nebuvo praradęs sąmonės, vadinasi ši diagnozė kelia abejonių. Specialisto manymu, trekiant lazda į galvos sritį, nesant išorinių sužalojimo požymių, negalima padaryti tokių sužalojimų. Jei smūgis buvo toks, kad galėtų sukelti galvos smegenų sukrėtimą, tai turėjo būti žaizda ar bent jau guzas. Šiuo atveju apskritai išoriškai nieko nebuvo nustatyta. Jei buvo pažymėta, kad jokių guzų, mėlynių nenustatyta, vadinasi kruopščiai buvo apžiūrėtas galvos paviršius ir nieko nenustatyta. Nedarbingumo pažymėjimas buvo išduotas pagal paciento nusiskundimus, nurodytas įvykio aplinkybes. Tačiau tokie simptomai gali būti ir prie kitų negalavimų. Tai nėra specifiniai skundai, būdingi tik galvos sukrėtimui, jie gali būti ir dėl daugelio kitų ligų. Esant smegenų sukrėtimui, dalis simptomatikos gali iš karto išryškėti, bet gali tokie nusiskundimai atsirasti ir po paros. Dažniausiai galvos sukrėtimo simptomai praeina per dešimt dienų. Neurochirurgų nuomone, praktiškai simptomai turėtų praeiti per savaitę, bet ekspertai nurodo iki dešimties dienų terminą, jei sveikas žmogus gauna vien tik smegenų sukrėtimą. Šiuo atveju diagnozės surašytos pagrinde remiantis vien tik deklaruojamomis įvykio aplinkybėmis ir teigimu, kad buvo suduotas smūgis į pakaušį lazda, nesant jokios objektyvios patologinės, neurologinės simptomatikos ir nesant jokių išorinių sužalojimo požymių.
12. Teismo posėdžio metu civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovė prašė jų apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras, nukentėjusiojo E. K. atstovas prašė civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ir civilinio ieškovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinius skundus tenkinti. Nuteistoji L. Č. ir jos gynėjas advokatas Ramūnas Vanagas prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ir civilinio ieškovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos apeliaciniai skundai atmestini.
13. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Pažymėtina ir tai, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-7-196-303/2022).
14. Iš apeliacinių skundų turinių matyti, kad civiliniai ieškovai iš esmės neginčija L. Č. kaltės dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų faktinių bylos aplinkybių, veikos kvalifikavimo, paskirtos bausmės, tačiau nesutinka su Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023 m. balandžio 11 d. nuosprendžio dalimis, kuriomis išspręsti civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ir civilinio ieškovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos byloje pareikštų civilinių ieškinių klausimai. Apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs esminių BPK pažeidimų, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.
15. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala, kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kitaip tariant, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-472-303/2015, 2K-21-942/2016, 2K-170-699/2016, 2K-7-50-1073/2019, 2K-158-303/2021, 2K-175-489/2023).
Dėl civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinio ieškinio.
16. Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius byloje pareikštu civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš L. Č. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytą 848,92 Eur žalą, kilusią dėl nukentėjusiajam E. K. nedarbingumo laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 27 d. iki 2021 m. rugpjūčio 16 d. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžeto išmokėtos 848,92 Eur ligos išmokos (b. t. 1, b. l. 163-165). Pirmosios instancijos teismo sprendimu civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys atmestas, konstatavus, jog byloje nėra objektyvių įrodymų dėl priežastinio ryšio tarp L. Č. veiksmų ir nukentėjusiajam E. K. nustatytos diagnozės (S06.00), kurios pagrindu buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai bei išmokėtos ligos išmokos. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamo nuosprendžio dalį dėl apelianto civilinio ieškinio byloje išsprendimo, daryti priešingų išvadų neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
17. Byloje nustatyta, kad L. Č. 2021 m. liepos 27 d. nepakluso ir pasipriešino savo tarnybines funkcijas atliekančiam E. K., panaudodama prieš jį fizinį smurtą, t. y. tyčia lazda vieną kartą trenkdama nukentėjusiajam E. K. per pakaušį bei dešinį petį. Baudžiamojoje byloje esantys 2021 m. liepos 27 d. ir 2021 m. liepos 30 d. medicininiai dokumentai patvirtina, kad po šio smurto fakto nukentėjusysis E. K. kreipėsi į gydymo įstaigas, jam buvo suteiktos gydymo paslaugos: 2021 m. liepos 27 d. skubios medicinos pagalbos paslauga suteikta VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje, diagnozė S06.00 sukrėtimas (pacientas skundžiasi galvos skausmu ir svaigimu, pykinimu, vėmimu. Be minėtų simptomų vargina žaibavimas akyse. Minėti simptomai vargina nuo ryto, vakar vakare buvo sužalotas nepažįstamo žmogaus. Teigia, kad gavo smūgį į pakaušį lazda). Objektyvi būklė: sąmoningas, orientuotas, kontaktiškas. Veidas simetriškas, liežuvis vidurio linijoje, HoNy nestebima. Galvos plaukuotoje dalyje žaizdų, trauminių pakitimų nestebima. Raumenų jėga galūnėse gera. Jutimo sutrikimų nenurodo (b. t. 1, b. l. 89-90), 2021 m. liepos 30 d. suteikta neurologo paslauga ir atlikta kompiuterinė tomografija VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje, diagnozė S06.00 smegenų sukrėtimas (pacientas skundžiasi bloga savijauta. Protarpiniu, juosiančiu pakaušio skausmu, aptemimu akyse epizodais, kairės rankos žasto tirpimu. Vakar buvo nualpęs, trumpai buvo netekęs sąmonės. Šiandien pykino, vėmė. 2021 m. liepos 27 d. naktį, darbo metu, kitas asmuo trenkė strypu, sumušė nugaros viršutinę dalį, galvą pakaušio srityje. Po traumos sąmonės praradęs nebuvo, jautėsi patenkinamai. Tačiau sekančią dieną savijauta pablogėjo, todėl kreipėsi į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę – išleistas gydytis ambulatoriškai). Atliktas kompiuterinio tomografo tyrimas, kuriuo konstatuota, kad Sub- ir supratentorialiai židinių galvos smegenų tankio pakitimų, būdingų ūmiai traumai, intrakranijinio pakraujavimo požymių nematyti (b. t. 1, b. l. 97-102). Nukentėjusysis E. K. nuo 2021 m. liepos 27 d. iki 2021 m. rugpjūčio 16 d. buvo laikinai nedarbingas (išduoti nedarbingumo pažymėjimai) (b. t. 1, b. l. 173, 174, 175, 176). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 2021 m. rugsėjo 3 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. spalio 8 d. sprendimais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų nukentėjusiajam E. K. už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2021 m. liepos 27 d. iki 2021 m. rugpjūčio 16 d. buvo išmokėta 848,92 Eur ligos išmoka (b. t. 1, b. l. 177-180, 181-185, 186-189).
18. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021 m. gruodžio 29 d. specialisto išvadoje Nr. G (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad remiantis E. K. medicininių dokumentų duomenimis, E. K. objektyvių medicininių kūno sužalojimo požymių, kurie būtų buvę padaryti užduotyje nurodytu ar jam artimu laiku, nenustatyta (b. t. 1, b. l. 113-114). Ikiteisminio tyrimo metu specialistas J. M. P. dėl 2021 m. gruodžio 29 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių VI skyriaus 12 punkte nurodyta „kai medicininiuose dokumentuose nurodyta gydymo dėl sužalojimo ar susargdinimo trukmė neatitinka nustatyto kūno sužalojimo ar susargdinimo pobūdžio, sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas vadovaujantis turimais sužalojimo arba susargdinimo objektyviais duomenimis, neatsižvelgiant į medicininiuose dokumentuose nurodytą gydymosi trukmę“. Šiuo atveju E. K. lankantis medicininėse įstaigose nei VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje, nei VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje jokių objektyvių kūno sužalojimo požymių nebuvo konstatuota, todėl, išduotas nedarbingumo pažymėjimas galimai remiantis E. K. nusiskundimais, negali būti pagrindu sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti (b. t. 1, b. l. 116-117). Nukentėjusiojo E. K. apsilankymų pas gydytojus metu jokių objektyvių neigiamų padarinių nukentėjusiojo sveikatai nefiksuota, o objektyvi nukentėjusiojo būklė aprašyta tik teigiamai – pacientas sąmoningas, orientuotas, kontaktiškas, veidas simetriškas, liežuvis vidurio linijoje, galvos plaukuotoje dalyje žaizdų, trauminių pakitimų nestebima, raumenų jėga galūnėse gera, jutimo sutrikimų nenurodo. Apeliacinės instancijos teisme atlikus įrodymų tyrimą buvo apklausta (duomenys neskelbtini) ligoninės gydytoja G. M., buvusi (duomenys neskelbtini) ligoninės gydytoja J. S. (Z.) bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertas V. K.. Visi šie asmenys teismo posėdžio metu patvirtino, kad nagrinėjamo įvykio metu išoriškai nukentėjusiajam E. K. nieko nebuvo nustatyta, nedarbingumo pažymėjimas buvo išduotas tik pagal paciento E. K. nusiskundimus, jo nurodytas įvykio aplinkybes. Tačiau, kaip teisme nurodė ekspertas V. K., nukentėjusiojo nurodyti nusiskundimai nėra specifiniai ar būdingi tik galvos sukrėtimui, jie gali būti ir dėl daugelio kitų ligų, kitų negalavimų, o šiuo atveju diagnozės surašytos pagrinde remiantis vien tik deklaruojamomis įvykio aplinkybėmis ir teigimu, kad buvo suduotas smūgis į pakaušį lazda, nesant jokios objektyvios patologinės, neurologinės simptomatikos ir nesant jokių išorinių sužalojimo požymių. Be to, specialistas V. K. pažymėjo, jog, jo manymu, trekiant lazda į galvos sritį, jei smūgis buvo toks, kad galėtų sukelti galvos smegenų sukrėtimą, tai turėjo būti žaizda, mėlynė ar guzas, tuo tarpu nesant išorinių sužalojimo požymių, tokių sužalojimų negalima padaryti. Vertinant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinio ieškinio pagrįstumo klausimą, svarbu ir tai, kad nukentėjusysis laikinai nedarbingas buvo net 21 dieną, tuo tarpu teisme apklausta liudytoja gydytoja J. S. (Z.) parodė, jog lengva galvos trauma gali praeiti iki 24 val., bet kartais galvos skausmai gali užtrukti iki savaitės, gydytoja G. M. teigė, jog tokio tipo negalavimas praeina maždaug po savaitės, specialistas V. K. paaiškino, jog, neurochirurgų nuomone, galvos sukrėtimo simptomai turėtų praeiti per savaitę, bet ekspertai nurodo iki dešimties dienų terminą.
19. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog objektyvių įrodymų, patvirtinančių priežastinį ryšį tarp L. Č. veiksmų ir nukentėjusiajam E. K. nustatytos diagnozės (S06.00), dėl kurios jam buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai bei išmokėtos ligos išmokos, nėra, todėl, nenustatęs vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį atmetė.
Dėl civilinio ieškovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos civilinio ieškinio.
20. Civilinis ieškovas Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos byloje pareikštu civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš L. Č. Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos padarytą 3 619,19 Eur žalą, kilusią dėl nukentėjusiajam E. K. išmokėtos 3 619,19 Eur kompensacijos (b. t. 2, b. l. 1-6). Pirmosios instancijos teismo sprendimu civilinio ieškovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos civilinis ieškinys atmestas, konstatavus, jog byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių priežastinį ryšį tarp L. Č. veiksmų ir nukentėjusiajam E. K. nustatytų sužalojimų, kurių pagrindu buvo išmokėta kompensacija. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio dalį dėl apelianto civilinio ieškinio byloje išsprendimo, daryti priešingų išvadų neturi pagrindo.
21. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, vertindamas baudžiamosios bylos faktines aplinkybes ir darydamas išvadas dėl priežastinio ryšio tarp nukentėjusio E. K. patirtų sveikatos sužalojimų ir L. Č. smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį, vadovavosi iš esmės vien tik Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), taip šią specialisto išvadą nepagrįstai suabsoliutinant įrodymų vertinimo prasme, o visus kitus įrodymus laikė nepagrįstai nepakankamais, tokiu būdu pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles. Patikrinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo atliktas įrodymų vertinimas esminių trūkumų neturi, o apelianto teiginiai apie teismo padarytus BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus prieštarauja teismo sprendimo turiniui. Iš bylos duomenų ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas civilinio ieškovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos civilinio ieškinio klausimą, visas šio klausimo teisingam išsprendimui bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus (VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės 2021 m. liepos 27 d. medicininius dokumentus, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos Specializuotos medicininės ekspertizės 2021 m. spalio 14 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam E. K. išduotus nedarbingumo pažymėjimus, Viešojo saugumo tarnybos vado 2021 m. rugsėjo 21 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. rugsėjo 3 d. Tarnybos tarnybinio patikrinimo išvadą ir kitus rašytinius įrodymus), patikrino jų tarpusavio ryšį bei įrodomąją reikšmę tiek atskirai, tiek atsižvelgdamas į surinktų įrodymų visumą, taip pat nuosprendyje motyvuotai aptarė ir paneigė civilinio ieškovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos civilinio ieškinio pagrįstumą. Taigi, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių taikymo pažeidimų, tiriant ir vertinant įrodymus, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
22. Byloje esantys 2021 m. liepos 27 d. medicininiai dokumentai patvirtina, kad po L. Č. suduoto smūgio nukentėjusysis E. K. 2021 m. liepos 27 d. kreipėsi VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę, kurioje jam buvo suteikta skubios medicinos pagalbos paslauga ir diagnozuotas smegenų sukėtimas (b. t. 1, b. l. 72, 89-90). Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos Specializuotos medicininės ekspertizės 2021 m. spalio 14 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam E. K. konstatuotas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymas, nulemtas 2021 m. liepos 27 d. fizinio veiksmo (b. t. 2, b. l. 18). Kaip jau minėta aukščiau, E. K. buvo nedarbingas nuo 2021 m. liepos 27 d. iki 2021 m. rugpjūčio 16 d. (b. t. 1, b. l. 173, 174, 175, 176). Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad nukentėjusysis E. K. sužalojimus patyrė atlikdamas tarnybines pareigas, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ir rizika jo sveikatai ir gyvybei (b. t. 2, b. l. 11-17). Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2021 m. lapkričio 12 d. įsakymu pripažinta, kad nukentėjusysis E. K. 2021 m. liepos 26 d. buvo sužalotas atliekant tarnybines pareigas, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ir rizika jo sveikatai ir gyvybei, dėl to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalies 7 punktu, Kompensacijos dydžių nustatymo vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir kursantų lengvo sveikatos sutrikdymo atvejais tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55, 3.7 punktu, Kompensacijų, mokėtinų Viešojo saugumo tarnybos pareigūno ar kursanto mirties ar sveikatos sutrikdymo atvejais, išmokėjimo ir jų išieškojimo iš žalą padariusio asmens Viešojo saugumo tarnybos naudai tvarkos aprašu, patvirtintu Viešojo saugumo tarnybos vado 2021 m. rugsėjo 21 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), bei atsižvelgiant į 2021 m. rugsėjo 3 d. Tarnybos tarnybinio patikrinimo išvadą ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos Specializuotos medicininės ekspertizės 2021 m. spalio 14 d. pažymą, nuspręsta išmokėti nukentėjusiajam E. K. 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją – 3 619,19 Eur (kuri faktiškai išmokėta 2021 m. lapkričio 19 d.) (b. t. 2, b. l. 19, 20-21, 22).
23. Vienas pagrindinių dokumentų, kuriuo remiantis buvo priimtas sprendimas išmokėti nukentėjusiajam minėtą kompensaciją buvo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos Specializuotos medicininės ekspertizės 2021 m. spalio 14 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). Joje nurodyta, kad nukentėjusiajam E. K. lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymas konstatuojamas vadovaujantis Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų ir kitų sveikatos sutrikdymų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1300, 4.1.1. punktu. Šiame punkte numatyta, kad lengviems sužeidimams, traumoms ir kitiems sveikatos sutrikdymams priskiriama uždaroji kaukolės trauma, sukėlusi galvos smegenų sukrėtimą, lėmusi ilgiau kaip 10 dienų trunkantį laikinąjį nedarbingumą. Taigi E. K. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje, VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje diagnozuotas smegenų sukrėtimas, gydymo įstaigose išduoti nedarbingumo pažymėjimai buvo vieni iš esminių duomenų, lėmusių sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam konstatavimą ir sprendimo išmokėti 3 619,19 Eur kompensacijos priėmimą. Atsižvelgiant į tai bei į šios nutarties 18 punkte aptartas aplinkybes , teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai įvertino, jog objektyvių įrodymų, patvirtinančių priežastinį ryšį tarp L. Č. veiksmų ir nukentėjusiajam E. K. nustatytos diagnozės (S06.00), dėl kurios jam buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai bei išmokėta kompensacija už patirtą sveikatos sutrikdymą, nėra, todėl, nenustatęs vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinio ieškovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos civilinį ieškinį atmetė.
24. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas tenkino Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį ir priteisė skubios medicinos pagalbos VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje bei neurologo paslaugos, kompiuterinės tomografijos VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje išlaidas savaime nereiškia ir kitų byloje pareikštų ieškinių pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodė, kad nukentėjusysis dėl patirto smurto kreipėsi į gydymo įstaigas, jose jam buvo suteiktos konkrečios paslaugos, kurias apmokėjo Vilniaus teritorinių ligonių kasa, todėl priežastinis ryšys tarp kaltinamosios veiksmų bei Vilniaus teritorinių ligonių kasos patirtos žalos ir buvo nustatytas.
25. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria apelianto civilinis ieškinys atmestas, nėra teisinio pagrindo, todėl civilinio ieškovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl nuteistosios L. Č. apeliacinio skundo
26. Byloje nustatyta, kad nuteistoji L. Č. buvo pateikusi apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023 m. balandžio 11 d. nuosprendžio, tačiau pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti jos apeliacinį skundą. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas nuteistosios L. Č. apeliacinio skundo nenagrinėja ir dėl jame išdėstytų argumentų nepasisako.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
27. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. rugsėjo 6 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 150,00 Eur už L. Č. suteiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
28. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020). Šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal civilinių ieškovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ir Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinius skundus, kurie šia nutartimi atmetami, būtinybė skirti nuteistajai gynėją kilo dėl BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reglamentavimo, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistosios valios. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad L. Č. turtinė padėtis nėra gera, skundžiamu nuosprendžiu jai paskirta bausmė – 34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistosios šiuo atveju neatitiktų ir proporcingumo reikalavimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, proceso išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ir civilinio ieškovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinius skundus atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 150,00 Eur iš nuteistosios L. Č. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.