Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokurorui Žilvinui Generauskui, kaltinamajam V. B., jo gynėjui advokatui Mindaugui Šeškauskiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublikos pilietis, Užsieniečio ILTU kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Lietuva Migracijos departamento Vilniaus skyrius (19) 2021-06-23 – 2031-06-23, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini) pagrindiniu inžinieriumi, sutinka gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis – el. paštu: (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. B. 2025 m. gegužės 14 d. apie 13.12 val. Mažeikių rajone, kelio Mažeikiai-Telšiai ir kelio Pievenai – Rubikai – Seda sankryžoje, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 154 punktų reikalavimus, tai yra nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių kitų asmenų ir jų turto saugumui, nelygiareikšmių kelių sankryžoje, važiuodamas šalutiniu keliu ir privalėdamas duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu, nepraleido pagrindiniu keliu Mažeikiai – Telšiai važiuojančio automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo E. M., ir su juo susidūrė, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajam E. M. dėl kūno sumušimo pasireiškusio žaizda kaktos srityje, dešinio smilkinkaulio žvyno, pleištakaulio dešinio didžiojo sparno-pleištinio ančio šoninės sienelės, pleištakaulio dešinės pusės sparninių ataugų, dešinės akiduobės užpakalinės sienelės, dešinio skruostinio lanko lūžių, ūmaus kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinės kaktinės-momentinės-smilkininės skilčių, kaklinio VII stuburo slankstelio dešinės skersinės angos sienelės priekinės dalies lūžio, dauginių šonkaulių lūžių dešinėje I-XII ir kairėje I, IV-VI, dešinio plaučio sumušimo, trauminio pneumotorakso dešinėje, abipusio hidrotorakso, juosmeninio II stuburo slankstelio kairės skersinės ataugos lūžio, šlapimo pūslės atonijos, dauginių nubrozdinimų rankose ir kojose, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. B. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad labai gailisi dėl įvykusio įvykio. 2025 m. gegužės 14 d. apie 13.12 val., važiavo automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), baltos spalvos, iš Kapėnų į Gargždus. Šiuo keliu važiavo ne pirmą kartą. Matė kelio ženklus – „trikampį“, t. y. duoti kelią, kuris reiškia praleisti automobilius važiuojančius pagrindiniu keliu. Jis važiavo šalutiniu keliu. Artėdamas prie sankryžos, pagrindiniu keliu važiuojančių automobilių nematė ir nestabdydamas įvažiavo į sankryžą. Tada iš dešinės pusės pamatė baltos spalvos sunkvežimį. Jis nebespėjo nieko padaryti ir automobiliai susidūrė. Po susidūrimo abu automobiliai „nulėkė“ nuo kelio. Jis po kokių 4-5 sekundžių išlipo iš savo automobilio pro vairuotojo pusės dureles. Keletą sekundžių susiorientavo. Jam kraujavo iš galvos, tada pamatė, kad kito automobilio vairuotojas jam bandė padėti. Buvo dar ir kitų automobilių vairuotojai, kurie suteikė pagalbą. Jis iškvietė greitąją pagalbą. Po to laukė pagalbos ir stengėsi padėti kito automobilio vairuotojui. Kito automobilio vairuotojas skundėsi skausmu ir jį greitoji pagalba išsivežė. Dėl pretendentės į laiduotojus parodė, jog ji jau beveik 30 metų yra jo žmona. Žmona yra medikė ir siūlė pagalbą nukentėjusiajam. Žmona jam daro teigiamą įtaką ir jis jos klauso. Prašė teismo neatimti teisės vairuoti, kadangi tai labai svarbu jo darbinėje veikloje.

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio tvarka, kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo V. B. visiško prisipažinimo, jo kaltė yra įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, o būtent:

- 2025 m. gegužės 14 d. 13.12 val. registruotu ROIK Nr. 0125000268794 pranešimu, kuriame užfiksuota, kad gautas „ECall“ skambutis iš a/m (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), kurio metu bendravęs vyras sunkiai rinko žodžius ir informacijos pilnos nesuteikė. Sankryžoje susidūrė lengvasis automobilis su sunkvežimiu. Sunkvežimio vairuotojui 39 metai, skauda šonkaulius, bėga kraujas iš nosies. Abu vairuotojai vietoje (t. 1, b. l. 16-17);

- 2025 m. gegužės 14 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra kelyje 4604 Anulynai – Tirkšliai sankirtoje su keliu 2712 Seda – Rubikiai – Pievėnai, Mažeikių r. Apžiūros metu paimti daiktai: automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pridėtos foto lentelės bei eismo įvykio vietos planas (t. 1, b. l. 18-20, 22-35);

- 2025 m. gegužės 14 d. alkoholio kiekio matuoklio parodymais, kuriuose užfiksuota, kad patikrinus V. B. blaivumą, nustatyta 0,00 ‰ (promilės) (t. 1, b. l. 73);

- 2025 m. gegužės 15 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra, vykdyta 2025 m. gegužės 14 d. Pridėtos foto lentelės (t. 1, b. l. 37-38, 40-49)

- 2025 m. gegužės 14 d., pakvitavimu, kuriuo automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas E. K. (t. 1, b. l. 67);

- 2025 m. gegužės 15 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra vykdyta 2025 m. gegužės 14 d. Pridėtos foto lentelės (t. 1, b. l. 51-52, 54-65);

- 2025 m. gegužės 14 d. pakvitavimu, kuriuo automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas V. B. (t. 1, b. l. 68);

- 2025 m. rugsėjo 23 d. gauta VĮ „Regitra“ informacija, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 9);

- 2025 m. rugsėjo 23 d. gauta VĮ „Regitra“ informacija, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 10);

- 2025 m. liepos 14 d. gauta specialisto išvada Nr. G 620/2025(04), kurioje nurodyta, kad E. M. nustatytas kūno sumušimas pasireiškęs žaizda kaktos srityje, dešinio smilkinkaulio žvyno, pleištakaulio dešinio didžiojo sparno-pleištinio ančio šoninės sienelės, pleištakaulio dešinės pusės sparninių ataugų, dešinės akiduobės užpakalinės sienelės, dešinio skruostinio lanko lūžių, ūmiu kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinės kaktinės-momentinės-smilkininės skilčių, kaklinio VII stuburo slankstelio dešinės skersinės angos sienelės priekinės dalies lūžio, dauginių šonkaulių lūžių dešinėje I-XII ir kairėje I, IV-VI, dešinio plaučio sumušimu, trauminiu pneumotoraksu dešinėje, abipusiu hidrotoraksu, juosmeninio II stuburo slankstelio kairės skersinės ataugos lūžiu, šlapimo pūslės atonija, dauginiais nubrozdinimais rankose ir kojose. Nustatyti kūno sužalojimai visumoje, dėl kaukolės pamato kaulų lūžio, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 104-106);

- 2025 m. gegužės 19 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota apžiūra pareigūnų dirbusių 2025 m. gegužės 14 d. įvykio vietoje kelyje Anulynai – Tirkšliai 21,78 km, eismo įvykio vietoje, „Kūno“ kamerų vaizdo įrašų. Atidarius aplanką PSS-20250514-132246UTC+0300 matoma, kaip pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Sankryžoje matosi nuo kelio nuvažiavę automobiliai krovininis (duomenys neskelbtini) su priekaba baltos spalvos, bei lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini). Prieina prie automobilių, paklausia, kaip jaučiasi (duomenys neskelbtini) vairuotojas, paprašo palaukti medikų. Kalbasi su (duomenys neskelbtini) vairuotoju, klausia ar vienas važiavo. Užsirašo (duomenys neskelbtini) vairuotojo duomenis, jis guli automobilyje, gaisrinės pareigūnas jį prilaiko. Klausia, iš kur važiavęs, vairuotojas atsako, kad važiavo nuo Mažeikių, paklausia, kam pranešti apie eismo įvykį. Vairuotojas paprašo pranešti mamai. Kalbasi su (duomenys neskelbtini) vairuotoju, klausia, iš kur važiavo. Fotografuoja automobilius. Telefonu suteikia informaciją budėtojui. Kalbasi su (duomenys neskelbtini) vairuotoju, jis sako, kad važiavo apie 60 km/h, važiavęs tiesiai (kirto pagrindinį) ir sako nepamatęs atvažiuojančio automobilio, pamatė kai įpuolė. Atidarius aplanką PSS-20250514-135247UTC+0300, matoma, kaip pareigūnė telefonu bendrauja su vairuotojo artimaisiais, informuoja apie jo būklę. Kalbasi su automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotoju, paaiškina dėl automobilio nuvežimo, aiškinasi automobilio priklausomybę. Duoda vairuotojui pasirašyti pakvitavimą dėl automobilio saugojimo. Pareigūnė dar apžiūri automobilius, fotografuoja, pasako kolegai, ką dar padaryti, sako, kad reikia laukti ekspertų (t. 1, b. l. 107-108);

- ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. birželio 2 d. duotais nukentėjusiojo E. M. parodymais, kur jis apklaustas liudytoju parodė, kad 2025 m. gegužės 14 d. apie 12 valandą Mažeikiuose pristatinėjo „paletines“ siuntas, paskutinė stotelė Mažeikiuose buvo parduotuvė „Ermitažas“. Iš čia paėmė „paletinę“ siuntą, panašiai apie 500 kg. Dirba (duomenys neskelbtini) (DPD subrangovai) vairuotoju ekspeditoriumi, vežioja siuntas. Vairuoja sunkvežimį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kai iš „Ermitažo“ paėmė siuntą, laikas galėjo būti panašiai apie 12.10 val. Pasikrovęs siuntą, susiskambino su kolega H. U. ir sutarė susitikti „Circle“ degalinėje, kad kartu grįžti į Telšius, į sandėlį. Degalinėje dar pagalvojo, ar piltis degalų, bet pasižiūrėjus, kad degalų užteks, nutarė jų nesipilti. Su kolega pasikalbėjo ir nusprendė, kad iš automobilio perkrauti „paletinę“ siuntą į H. automobilį, kad nereiktų prie sandėlio važiuoti ant rampos ir iškrauti. Tai ir padarė, siuntą perkrovė į H. vairuojamą sunkvežimi (duomenys neskelbtini), jo automobilis buvo tuščias. Kolegai dar reikėjo nuvažiuoti į „Topo centras“, paimti krovinį, tada jis pradėjo važiuoti iš Mažeikių, nes kaip minėjo, reikėjo važiuoti į Telšius. Atvažiavo į aikštelę prie Mažeikių miesto kapinių ir ten palaukė H. Kiek palaukus, pamatė, kad H. jau parvažiuoja, tada išsuko iš aikštelės ir pradėjo važiuoti keliu Mažeikiai-Plungė-Tauragė. Atvažiavus iki Tirkšlių miestelio, Mažeikių rajone suko į kairiąją pusę link Telšių. Jis važiavo pirmas, kolega važiavo iš paskos. Važiavo leistinu greičiu, kadangi sunkvežimiui yra ribojamas greitis (yra įdėtas ribotuvas 89 km/h), greičiau nepavažiuosi. Kadangi darbas baiginėjosi nebuvo kur skubėti. Jis buvo prisisegęs saugos diržą, jei jo neprisisegi, skydelyje užsidega raudona lemputė ir pypsi garsinis signalas. Oras buvo geras, saulėta, matomumas taip pat buvo geras, kelias sausas. Pravažiavus Balėnų k., įsigreitėjo iki leistino greičio, įjungė autopilotą ir važiuojant tolumoje, kairėje pusėje matė važiuojantį baltos spalvos automobilį. Suprato, kad automobilis važiuoja nuo Pievenų k. pusės link Rubikų k. Mažeikių rajone, pusės. Žinojo, kad tas kelias kerta pagrindinį kelią Mažeikiai – Telšiai, kuriuo jis važiavo, todėl to nesureikšmino ir toliau važiavo. Dar kiek pavažiavus, nekreipė dėmesio į tą baltą automobilį, kuris artėjo, nes kaip minėjo, važiavo pagrindiniu keliu, ir buvo įsitikinęs, kad praleis, privažiavus iki tų kelių sankryžos, pakėlęs akis pamatė tą baltą automobilį priešais savo automobilį, buvo smūgis. Po jo nieko nepamena. Atsipeikėjo tada, kai gaisrinės pareigūnas laikė galvą, sakė nejudėti. Gulėjo ant nugaros, galva buvo ant keleivio sėdynės ir iš keleivio pusės gaisrinės pareigūnas, kaip minėjo, laikė galvą. Labai skaudėjo nugarą. Kaip buvo atsegtas saugos diržas negali pasakyti, ar jis nuo smūgio atsisegė, ar jį atsegė gaisrinės pareigūnas, nežino. Ar pats atsigulė ant nugaros, ar kas paguldė, nepamena. Jam atrodo, kad po kokių 10-15 minučių, atvyko medikai. Pirmiau atvyko policijos pareigūnai, suprato iš to, kad klausė artimųjų telefonu numerių, kad pranešti apie nelaimę. Po to dar davė pūsti į alkotesterį, buvo blaivus. Tik po to atvyko medikai. Su lenta ištraukė iš automobilio, išvežė į Šiaulių ligoninę. Pamena, kad medikai tarėsi su savo centru, kur vežti, ar į Mažeikius, ar į Šiaulius, buvo nuspręsta, kad veš į Šiaulius. Ligoninėje nustatė sužalojimus: galvos traumą, daugybiniai šonkaulių lūžiai, nosies kaulų lūžis, slankstelių lūžis. Klausimas: ar automobilio kabinoje iššovė oro pagalvės? Atsakymas: jos neiššovė, nes mano, kad jų sunkvežimyje nėra. Iš kolegos H. sužinojo, kad jis matė įvykį, važiuodamas iš paskos, jis pasakė, kad gesintuvas, kuris buvo automobilio kabinoje tarp daiktadėžės ir keleivio sėdynės ir pati daiktadėžė buvo ne automobilyje, o lauke, ar jie patys iškrito po smūgio, ar juos kas išėmė, nežino. Kolega irgi nematė, kaip jie iškrito, jis tik pasakė, kad tuos daiktus matė lauke. Klausimas: kaip mano, kodėl įvyko eismo įvykis? Atsakymas: mano dėl kito vairuotojo aplaidumo, jis nesilaikė kelio ženklų, ir nepraleido jo važiuojančio pagrindiniu keliu (t. 1, b. l. 77-78);

- ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 14 d. duotais liudytojo H. U. parodymais, kur jis parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vairuotoju ekspeditoriumi. 2025 m. gegužės 14 d. važiavo iš Mažeikių į Telšius, paskui kolegą E. M., kuris priekyje važiavo su sunkvežimiu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Artėjant prie sankryžos Pievenai – Rubikai pastebėjo, kad iš šalutinio kelio nuo Pievenų atvažiavo baltos spalvos automobilis, kuris nestabdęs važiavo per pagrindinę sankryžą ir susidūrė su jo kolega, kuris važiavo pagrindiniu keliu (t. 1, b. l. 92-93);

- ADB „Gjensidige“ gauta informacija, iš kurios matyti, jog dėl 2025 m. gegužės 14 d. apie 13.12 val. Mažeikių rajone, kelio Mažeikiai-Telšiai ir kelio Pievenai – Rubikai – Seda sankryžoje įvykusio eismo įvykio, nukentėjusiajam E. M. išmokėtos draudimo išmokos: 15000 Eur draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti; 48,20 Eur kelionių išlaidoms į/iš gydymo įstaigos atlyginti; 591,59 Eur gydymo išlaidoms atlyginti (t. 2, b. l. 110).

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį baudžiamąjį įstatymą, be kita ko, būtina nustatyti aptariamos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių visumą: veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padarinius (eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata) ir priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. Taigi, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik už tuos minėtų taisyklių pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šio straipsnio atitinkamose dalyse nustatytais padariniais. BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas neatsargia kaltės forma (BK 281 straipsnio 8 dalis), t. y. dėl nusikalstamo pasitikėjimo (BK 16 straipsnio 2 dalis) arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis).

Nustatant priežastinį ryšį turi būti įvertinami ne tik transporto priemonę vairuojančio asmens padaryti Kelių eismo taisyklių ar kito teisės akto pažeidimai, bet ir kiti veiksniai, galėję turėti reikšmės padarinių atsiradimui, ir nustatyta, ar minėti pažeidimai buvo eismo įvykio, sukėlusio BK 281 straipsnyje nurodytus padarinius, priežastis. Be to, tokiais atvejais, kai Kelių eismo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, būtina spręsti priežastinio ryšio klausimą tarp visų eismo įvykyje dalyvavusių eismo dalyvių padarytų KET pažeidimų ir BK 281 straipsnyje nurodytų padarinių atsiradimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-134-696/2016, 2K-35-895/2017, 2K-126-693/2017, 2K-18-976-2021, 2K-141-697/2021 ir kt.). Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-127/2010, 2K-204-895/2018, 2K-26-648/2019 ir kt.). Teismų praktikoje neretai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas būtina eismo įvykio kilimo sąlyga (pagrindine ar dėsninga sąlyga), o kito eismo dalyvio padarytas pažeidimas, atvirkščiai, tokiu nelaikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-297/2009, 2K-95-222/2017, 2K-204-895/2018, 2K-309-699/2018, 2K-141-697/2021). Visais atvejais teismo išvada dėl priežastinio ryšio nustatymo turi būti tinkamai motyvuota ir pagrįsta abiejų eismo dalyvių veiksmų (padarytų pažeidimų) analize (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-373-976/2018, 2K-97-976/2020).

Pažymėtina ir tai, kad priežastinio ryšio nustatymas yra daugiau fakto klausimas, nes, sprendžiant šį klausimą, iš esmės nagrinėjamos faktinės eismo įvykio aplinkybės, nustatoma loginė priežasčių seka, reikalinga išvadai padaryti, – ar yra ryšys tarp veikos ir padarinių. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką šis teismas, nagrinėdamas teisės taikymo aspektu su eismo įvykiais susijusias baudžiamąsias bylas, tikrina, ar teismo išvados dėl priežastinio ryšio pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ar jos tinkamai motyvuotos ir pagrįstos visų eismo dalyvių padarytų KET pažeidimų analize (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-468/2009, 2K-388/2014, 2K-438/2014, 2K-26-648/2019, 2K-18-976-2021, 2K-9-976/2022).

Paties kaltinamojo tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais, informaciniu pranešimu, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, daiktų apžiūros protokolais bei pridėtomis foto lentelėmis, kitų objektų apžiūros protokolu, nukentėjusiojo E. M. bei liudytojo H. U. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais besąlygiškai byloje nustatyta, jog 2025 m. gegužės 14 d. apie 13.12 val. Mažeikių rajone, kelio Mažeikiai-Telšiai ir kelio Pievenai – Rubikai – Seda sankryžoje, kaltinamasis V. B. vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisykles, t. y. važiuodamas šalutiniu keliu ir privalėdamas duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu, nepraleido pagrindiniu keliu Mažeikiai – Telšiai važiuojančio automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo E. M., ir su juo susidūrė, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajam E. M. buvo padaryti kūno sužalojimai: žaizda kaktos srityje, dešinio smilkinkaulio žvyno, pleištakaulio dešinio didžiojo sparno-pleištinio ančio šoninės sienelės, pleištakaulio dešinės pusės sparninių ataugų, dešinės akiduobės užpakalinės sienelės, dešinio skruostinio lanko lūžių, ūmaus kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinės kaktinės-momentinės-smilkininės skilčių, kaklinio VII stuburo slankstelio dešinės skersinės angos sienelės priekinės dalies lūžio, dauginių šonkaulių lūžių dešinėje I-XII ir kairėje I, IV-VI, dešinio plaučio sumušimo, trauminio pneumotorakso dešinėje, abipusio hidrotorakso, juosmeninio II stuburo slankstelio kairės skersinės ataugos lūžio, šlapimo pūslės atonijos, dauginių nubrozdinimų rankose ir kojose.

Visapusiškai išanalizavus bei įvertinus anksčiau paminėtus byloje esančius įrodymus, kurie vienas kitą papildo, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių, jog būtent V. B. padaryti KET pažeidimai buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti, o būtent, tai, kad V. B. vairuojama transporto priemonė važiuodama iš šalutinio kelio į sankryžą, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusios transporto priemonės, vairuojamos nukentėjusiojo, dėl ko kilo eismo įvykis, kurio metu, nukentėjusiajam dėl padarytų kūno sužalojimų buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Sveikatos apsaugos ministro, teisingumo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86, patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 5 punkte, sunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai yra kaukolės pamato kaulo lūžis (5.6.1 papunktis).

Ikiteisminio tyrimo metu V. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, kadangi dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, o būtent: žaizdos kaktos srityje, dešinio smilkinkaulio žvyno, pleištakaulio dešinio didžiojo sparno-pleištinio ančio šoninės sienelės, pleištakaulio dešinės pusės sparninių ataugų, dešinės akiduobės užpakalinės sienelės, dešinio skruostinio lanko lūžių, ūmaus kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinės kaktinės-momentinės-smilkininės skilčių, kaklinio VII stuburo slankstelio dešinės skersinės angos sienelės priekinės dalies lūžio, dauginių šonkaulių lūžių dešinėje I-XII ir kairėje I, IV-VI, dešinio plaučio sumušimo, trauminio pneumotorakso dešinėje, abipusio hidrotorakso, juosmeninio II stuburo slankstelio kairės skersinės ataugos lūžio, šlapimo pūslės atonijos, dauginių nubrozdinimų rankose ir kojose, nukentėjusiajam E. M. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Kūno sužalojimo sunkumo laipsnį byloje patvirtina specialisto išvada Nr. G 620/2025(04). Įvertinus nukentėjusiojo E. M. patirtą sveikatos sutrikdymo mastą, darytina išvada, kad nurodytais veiksmais kaltinamasis V. B. padarė BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nes dėl jo neteisėtų veiksmų, t. y. KET pažeidimo, kilo pasekmės, t. y. įvyko eismo įvykis, kurio metu sunkiai buvo sužalotas E. M. Būtent V. B. veiksmai buvo priežastiniame ryšyje dėl kilusių pasekmių.

Dėl laidavimo instituto taikymo

Teisminio bylos nagrinėjimo metu I. B. prašė perduoti jos sutuoktinį V. B. jos atsakomybei pagal laidavimą ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės be užstato, o baudžiamąją bylą nutraukti.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Šio straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) numatyta, kad asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi egzistuoti visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Nesant nors vienos sąlygos, asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negali būti atleistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-51/2010 ir kt.).

Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, anksčiau teismo neteistas (t. 2, b. l. 53), administracine tvarka baustas (t. 2, b. l. 55-56), dirbantis (t. 2, b. l. 58). V. B. baudžiamojoje byloje kaltę pripažino visiškai bei nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, kritiškai įvertino savo elgesį ir išgyvena dėl to, tai laikytina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis yra vedęs ir turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, dirbantis (t. 2, b. l. 58), anksčiau teismo neteistas (t. 2, b. l. 53) bei baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 55-56). Įvertinus visas šias aplinkybes, yra pagrindo manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 4 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad prašymą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (t. 2, b. l. 122) pateikusi I. B. yra kaltinamojo V. B. sutuoktinė. I. B. neteista (t. 2, b. l. 123), administracine tvarka bausta už kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 2, b. l. 124), dirbanti. I. B. teismo posėdžio metu palaikė prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą. Visos šios aplinkybės rodo, kad I. B. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką savo sutuoktiniui – kaltinamajam V. B.

Laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018) ir teismo vertinimu I. B. ir yra būtent tas asmuo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas atleisti V. B. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, padarymą, pagal laidavimą, perduodant jį jo sutuoktinės I. B. atsakomybei (BK 40 straipsnio 1, 2, 4 dalys). Tokiu būdu, bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės skyrimo tikslai. Atsižvelgiant į laiduotojos I. B. minėtas asmenines savybes, skirtinas laidavimas be užstato (BK 40 straipsnio 6 dalis), nes pagrindinė laidavimo paskirtis yra padėti nusikaltusiam žmogui suprasti padaryto nusikaltimo galimas pasekmes ir daugiau nenusikalsti.

Spręsdamas dėl laidavimo termino, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, mastą, V. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo teigiamą asmenybę, jog veika padaryta dėl neatsargumo, laiduotojos I. B. teigiamą asmenybę ir galimą teigiamą jos poveikį kaltinamajam, bei daro išvadą, jog laidavimas vienerių metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltininkui.

Kaltinamajam išaiškintinos BK 40 straipsnio 8 ir 9 dalyje numatytos teisinės pasekmės.

Laiduotojai išaiškintina BK 40 straipsnio 7 dalyje numatyta teisė atsisakyti laidavimo ir šio veiksmo teisinės pasekmės.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ar nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių metų iki penkerių metų, o uždraudimo terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų. Be kita ko, svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis V. B. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, dėl ko buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, taigi formalus pagrindas minėtų normų taikymui neabejotinai egzistuoja. Tačiau teismas pažymi, kad V. B. nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo, įvykio metu buvo blaivus, jis neteistas, administracine tvarka baustas, tačiau paskirtas baudas sumokėjęs, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo V. B. vertinti kaip nedrausmingą ir neatsakingą vairuotoją.

Atsižvelgiant į tai kas nustatyta, teismo manymu, BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės tikslai bus pasiekti ir neskiriant baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones. Uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, šiuo atveju, nebūtų adekvati valstybės baudžiamojo poveikio priemonė tokią nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui.

BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiama to paties rezultato, kaip ir kriminaline bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo V. B. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jo asmenybę, mano, kad šiuo atveju tikslinga paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas), todėl kaltinamajam V. B. skirtina 20 MGL įmoka (1000 Eur) (BK 71 straipsnio 1 dalis).

Teismo vertinimu, kaltinamasis turi galimybę tokią įmoką sumokėti per 2 mėnesių terminą.

V. B. išaiškintina baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam V. B. paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 23 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 84-86).

Dėl kitų klausimų

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi CD laikmenos su vaizdo ir garso įrašais, esančios vokuose prisegtuose prie baudžiamosios bylos antro tomo galinio viršelio vidinės pusės, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos baudžiamojoje byloje visą jos saugojimo laikotarpį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 – 307, 313 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, padarymą pagal laidavimą be užstato, perduodant jį 1 (vienerių) metų terminui laiduotojos I. B., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), atsakomybėn.

Išaiškinti V. B., kad jam, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai I. B., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam V. B. baudžiamojo poveikio priemonę – 20 (dvidešimties) MGL (1000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų)) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Išaiškinti V. B., kad Įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT14 4040 0636 1000 0390.

Išaiškinti V. B., kad sumokėjus įmoką ar jos dalį, reikalinga pateikti banko kvitą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams (Mažeikiai, V. Kudirkos g. 4A), arba elektroniniu paštu mazeikiu.rumai@teismas.lt.

Išaiškinti V. B., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti V. B. 2025 m. gegužės 23 d. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 (dvi) CD laikmenas su vaizdo ir garso įrašais, kurios yra vokuose prisegtuose prie bylos antro tomo galinio viršelio vidinės pusės, palikti byloje visą jos saugojimo laikotarpį.

Baudžiamąją bylą Nr. 1-652-853/2025 nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.