Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokuroro A. V. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nutarta taikyti nuteistajam L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo;

Aprašomoji dalis

nustatė:

Taip pat L. L. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 30 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta 11 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nuosprendžiu panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 17 d. dalis dėl BK 24 straipsnio 5 dalies, 228 straipsnio 2 dalies, nuteistąjį išteisinant, kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista, L. L. paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi nustatyta galutinė 20 metų laisvės atėmimo bausmė.

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo (toliau – ir (duomenys neskelbtini) kalėjimas) pateiktais duomenimis, L. L. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2005 m. sausio 19 d., o bausmės vykdymo pabaiga – 2025 m. sausio 19 d., 2/3 paskirtos bausmės atliko 2018 m. gegužės 19 d. Neatliktos bausmės dalis 2024 m. liepos 31 d. – 5 mėnesiai 19 dienų.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro skundas tenkintinas.

Pagal BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Kita vertus, įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo požiūrį į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, jo elgesį pataisos įstaigoje, pastarojo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals (Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-255-813/2022, Nr. 1S-232-290/2022, Nr. 1S-99-485/2023).

Nuteistasis 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2018 m. gegužės 19 d. Kaip matyti iš Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m. liepos 16 d. socialinio tyrimo išvadoje (toliau – Socialinio tyrimo išvada) pateiktų duomenų, L. L. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai buvo atliekami 2016 m. kovo 7 d., 2019 m. balandžio 19 d., 2019 m. lapkričio 22 d., 2020 m. gegužės 20 d., 2020 m. lapkričio 23 d., 2024 m. liepos 16 d., 2021 m. lapkričio 18 d., 2022 m. kovo 29 d., 2022 m. gegužės 9 d., 2022 m. lapkričio 18 d., 2023 m. birželio 27d. ir 2024 m. sausio 4 d. Visų šių vertinimų metu nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, detalizuojant tam tikrus teigiamus ir tam tikrus neigiamus pokyčius tam tikrose srityse. Apibendrinant nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu, Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad šiuo metu stebimas intensyvesnis įsitraukimas į nusikalstamo elgesio analizę bei stipriųjų ir silpnųjų savybių identifikavimą, siekį valdyti tam tikras kriminogenines sritis, kurios siejamos su pakartotiniu nusikalstamumu. Visgi nuteistasis negeba išsikelti turimų problemų, nemano, kad asmeninės savybės, dabartinis mąstymas ir elgesys turi įtakos pakartotiniam nusikalstamumui, tad su gyvenimo stiliumi, emocine gerove, mąstymu ir elgesio, nuostatomis, darbine veikla, lėšų tvarkymo ir pajamų sritimis susiję kriminogeniniai poreikiai šiuo metu vis dar išlieka aktualūs. Stebimos išliekančios negatyvios L. L. nuostatos nemokų darbų – gerbūvio darbų atlikimo, įsitraukimo į darbinę veiklą pataisos įstaigoje, atžvilgiu. Šiuo metu reikšmingi rizikos valdymo pokyčiai nėra stebimi. 2020 m. lapkričio 23 d. buvo atliktas smurto rizikos vertinimas, nustatyta vidutinė pakartotinio smurtinio elgesio rizika, tačiau esant jo nusikalstamu elgesiu siejamų kriminogeninių poreikių valdymo stokai, smurto rizika gali turėti didėjimo tendencijas. Nagrinėjamu atveju turi būti svarstoma, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas sprendžia, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals, tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes. Svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju L. L. nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai nėra akivaizdūs ir teismas negali pagrįstai manyti, jog nuteistasis sugebės savarankiškai gyventi laisvėje nenusikalsdamas.

Teismas neturi pagrindo nesutikti, kad nuteistasis L. L. ėmėsi veiksmų, nukreiptų į jo elgesio bei mąstymo pozityvius pokyčius. Socialinio tyrimo išvadoje pripažinta, kad nuteistasis jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu aktyviai dalyvavo socialinės reabilitacijos priemonėse. Asmens byloje esantys duomenys patvirtina, kad L. L. bausmės atlikimo 2017 m. (duomenys neskelbtini) centre įgijo (duomenys neskelbtini), 208 m. (duomenys neskelbtini) kvalifikacijas, (duomenys neskelbtini) mokykloje 2021 m. įgijo (duomenys neskelbtini), 2022 m. (duomenys neskelbtini) specialybes. 2022 m. birželio 17 d. (Duomenys neskelbtini) pataisos namų direktoriaus įsakymu, L. L. leista užsiimti individualia veikla – teikti (duomenys neskelbtini) paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims, nurodė, kad iš vykdomos veiklos gauna pajamas. Paleistas iš laisvės atėmimo vietos ketina dirbti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (pateiktas šios bendrovės direktorės 2023 m. gruodžio 6 d. raštas). Taip pat nuteistasis nurodė, kad paleistas iš laisvės atėmimo vietos, gyventų tėvo nuosavybės teise priklausančiame bute, tai patvirtina Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) regiono skyriaus 2022 m. balandžio 26 d. pažyma, iš kurios matyti, kad L. L. tėvas patvirtino galimybę lygtinio paleidimo atveju gyventi nuteistajam jo namuose. Nuteistasis palaiko santykius su tėvais, seserimi skambindamas telefonu, yra lankomas pasimatymų metu, savo santykius su šeimos nariais apibūdina kaip palaikančius bei artimus. 2021 m. sudarė santuoką ir susilaukė dviejų sūnų, žmonos yra lankomas pasimatymų metu. L. L. teigimu, iš asmeninės sąskaitos pervedė savo tėvui (duomenys neskelbtini) Eur, gautus už prastas kalinimo sąlygas, minėtus pinigus pastarasis dalimis perveda nuteistojo žmonai vaikų išlaikymui. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu skatintas 4 kartus, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. L. L. neturi psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemų. Vis tik pabrėžtina, jog toks nuteistojo elgesys nelaikytinas išimtine aplinkybe, lemiančia besąlygišką lygtinio paleidimo taikymą. Priešingai, nurodytos aplinkybės tik parodo, kad nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistas asmuo. Nors nuteistojo asmens byloje yra jį teigiamai charakterizuojančių duomenų, tačiau, kaip teisingai nurodo prokuroras skunde, tai tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Be to, šio instituto taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui jį taikyti kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, būtinas ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atsižvelgiama į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismas atkreipia dėmesį į Socialinio tyrimo išvados dalį, kurioje yra aptarti nuteistojo statiniai kriminogeniniai veiksniai, negalintys kisti dėl L. L. elgesio, bei dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, galintys mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, teigiamų jo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių. Statiniais L. L. kriminogeniniais veiksniais yra pripažinti: didelis bendras atskirų teisės pažeidimų, už kuriuos teisės pažeidėjas buvo nuteistas šiame teismo procese, skaičius; itin sunkūs įvykdyti nusikaltimai; kaltės ar gailesčio dėl savo nusikalstamų veiksmų neišgyvenimas. Nuteistojo dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: darbinės patirties stygius; turimi finansiniai sunkumai, susiję su priteistais ieškiniais; nusikalstamas elgesys, susijęs su lėšų gavimu, kaupimu ir panaudojimu, neteisėtomis priemonėmis; nuolatinė veikla, skatinanti nusikalstamumą; smurto panaudojimo patirtis, apsvaigus nuo alkoholio; itin aukštas savęs vertinimas; nepakankamas savo veiksmų pasekmių įvertinimas; konstruktyvių problemų sprendimų priėmimo stoka; kontroliuojantis elgesys; mąstymo lankstumo stoka; kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos; nepakankamas jo atžvilgiu taikomų poveikio priemonių priėmimas. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyti ir du apsauginiai kriminogeniniai veiksniai: formaliai patvirtino įsidarbinimo galimybę po paleidimo iš pataisos įstaigos ar perkėlimo į pusiaukelės namus atveju; palaiko gerus tarpusavio ryšius su artimaisiais ir šeimos nariais (sukūrė šeimą, turi du sūnus). Apsauginiai veiksniai yra svarbūs ir teismas teigiamai vertina jų kiekį, tačiau jie neatsveria trijų statinių ir net dvylikos dinaminių kriminogeninių veiksnių. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, kas gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Atkreiptinas dėmesys, jog rizikos veiksniai nustatyti vertinant nuteistojo praeityje buvusį elgesį, jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, siekius, tikslus. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis, atlikdamas savęs vertinimo užduotį, neišskyrė nei aktualių problemų, nei sričių, kurios buvo susijusios su jo nusikalstamu elgesiu. Toks nuteistojo L. L. požiūris į jam nustatytus net dvylika dinaminių kriminogeninių veiksnių, kurie ne tik gali, bet ir privalo būti koreguojami, rodo nepakankamą nuteistojo įsitraukimą į savo resocializacijos bei integracijos procesą. Dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimas turi esminę reikšmę vertinant nusikalstamo elgesio rizikos pažangą, todėl bet koks vertinimas, kad L. L. padarė akivaizdžią pažangą, yra iš esmės paneigtas.

Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo eigoje L. L. elgesys nuoseklia teigiama dinamika nepasižymėjo, buvo pasireiškęs nuteistojo nepakankamai disciplinuotas elgesys pažeidžiant nustatytas taisykles bei režimo reikalavimus. Nors iš byloje esančių jau aptartų duomenų matyti, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu skatintas 4 kartus, atkreiptinas dėmesys, kad L. L. bausmę atlieka nuo (duomenys neskelbtini), o paskutinį kartą jis yra skatintas 2018 m. vasario 20 d., t. y. prieš daugiau nei šešis metus. Atliekant bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime skatintas nebuvo. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad bausmės atlikimo laikotarpiu L. L. drausmine tvarka baustas 23 kartus, taip pat ir už vidinės tvarkos pažeidimą, nurodymų nevykdymą, atsisakymą dirbti bet kokį pataisos įstaigos administracijos siūlomą darbą, draudžiamų daiktų laikymą, teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymą. Paskutinį kartą jis yra baustas prieš metus laiko – 2023 m. kovo 30 d. – už draudžiamų daiktų laikymą. Akivaizdu, kad nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu pavyzdingumu nepasižymėjo. Šiuo atveju nekyla jokių abejonių, kad net įvertinus Komisijos nutarime nurodytą faktą, jog pastaruoju metu yra stebima labiau teigiama nuteistojo elgesio dinamika, nuteistajam paskirtų paskatinimų ir drausminių poveikio priemonių skaičius, jų santykis, tai, kad L. L darė pažeidimus ne vien tik laisvės atėmimo bausmės pradžioje, o ir prieš metus, rodo nepakankamą ir nestabilią jo elgesio korekciją. Kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad jis net bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai.

Svarstant lygtinio paleidimo instituto taikymo galimybę į ankstesnius teistumus atsižvelgiama tiek, kiek tai leidžia charakterizuoti nuteistąjį bei įvertinti jo elgesio korekciją, atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, taip pat šios aplinkybės leidžia prognozuoti nuteistojo elgesį ateityje, tai nėra vertinama, kaip non bis in iden principo pažeidimas. L. L. anksčiau neteistas, bausmę atlieka pirmą kartą, su policijos pareigūnais pirmą kartą susidūrė būdamas (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, (duomenys neskelbtini) metų amžiaus pirmą kartą nuteisiamas. Iš nuosprendžio matyti, kad nuteistasis savo kaltę pripažino iš dalies, interviu metu atsakomybės už įvykdytus nusikaltimus neneigia, kaltės ar gailesčio dėl savo veiksmų nėra linkęs reikšti ar išgyventi. L. L. nuteistas už labai sunkių, sunkių, nesunkių bei apysunkių nusikaltimų padarymą, nusikalstamas elgesys siejamas su nusikalstamo susivienijimo veiklos organizavimu, kurio pagrindinė veiklą buvo nukreipta į disponavimą narkotinėmis medžiagomis. Įvykdytiems nusikaltimams būdinga panaši motyvacija – organizuoto susivienijimo bendrų tikslų siekimas – finansinis pasipelnymas, kuris buvo įgyvendinamas taikant skirtingas priemones, pvz.: disponavimą narkotinėmis medžiagomis, šaunamaisiais ginklais, turto prievartavimą, smurto panaudojimą prieš kitus asmenis bei nužudymus. Teismo įsitikinimu, visiškas kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Akivaizdu, kad asmuo, nereiškiantis kaltės ar gailesčio dėl įvykdytų nusikaltimų, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o savotiška stigmatizacija. Šios aplinkybės suponuoją pareigą sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą atsižvelgti ne tik į nuteistojo, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Tokiu atveju nuteistojo asmenybės charakteristikos turi būti nepriekaištingos, kad teismas galėtų patikėti, jog jo mąstymas, vertybinės nuostatos, požiūris į visuomenės asmens elgesiui keliamus reikalavimus yra pasikeitusios teigiama linkme, o motyvacija laisvėje laikytis įstatymų reikalavimų ir nebedaryti praeities klaidų yra tvirta.

Abejoti, kad nuteistasis šiuo metu jau yra pajėgus sėkmingai adaptuotis laisvėje ir negrįžti prie nusikalstamo gyvenimo būdo, verčia ir Socialinio tyrimo išvadoje pateiktas psichologinis nuteistojo mąstymo vertinimas. Vadovaujantis psichologo pateiktais duomenimis, remiantis įvertinimo metu surinkta informacija, teigia, kad nuteistojo mąstymo bei elgesio ypatumai, apimantys kontroliuojantį elgesį, konstruktyvių problemų sprendimų priėmimo stoką, nepakankamą savo elgesio pasekmių įvertinimą plačiąja prasme, yra svarbūs su nuteistojo nusikalstamu elgesiu siejami kriminogeniniai poreikiai, kurie šiuo metu nėra pakankamai valdomi dėl nuteistojo asmenybinių ypatumų bei motyvacijos įsitraukti į tikslines socialinės reabilitacijos priemones stokos. L. L. nuostatos paskirtų įpareigojimų bei nustatytų taisyklių laikymosi atžvilgiu yra dviprasmiškos. Pastarasis savo gyvenime siekia išvengti galimų apribojimų, išorinės kontrolės, savo elgesį riboja ir stengiasi laikytis nustatytų taisyklių, tuomet, kai įvertina, kad tai jam yra naudingiau.

Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Nuteistojo elgesį jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, taip pat jo asmenybę apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu dar neduoda pagrindo konstatuoti, jog L. L. pakankamai pakeitė savo elgesį, kad jam būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir toliau bausmės tikslų įgyvendinimo siekti nuteistajam nebūnant izoliuotu, o Komisijos nuomonė, jog nuteistasis gali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, neįpareigoja teismo priimti analogišką sprendimą. Kaip matyti iš anksčiau aptartų duomenų, nuteistojo elgesyje pastebėtini ir teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybes, pozityvus elgesys, tačiau, teismo vertinimu, šiuo metu dar nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis, paleistas lygtinai, ateityje pakartotinai nenusikals, dėl to L. L. turi orientuotis į savo dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimą, be kita ko, ir toliau vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taigi, prokuroro A. V. skundas tenkintintas, Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam L. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 364 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokuroro A. V. skundą tenkinti.

Netvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam L. L.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.