Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjo Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos Klaipėdos Šv. Pranciškaus asyžiečio vienuolyno atstovams A. K., V. J.-B. ir advokato padėjėjui K. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos Klaipėdos Šv. Pranciškaus asyžiečio vienuolyno skundą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl CPVA Sprendimo, kuriuo už konstatuotus VPĮ pažeidimus pareiškėjui pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas, įgyvendindamas projektą Nr. 07.1.1-CPVA-R-305-31-0003 „Kultūrų diasporos centro infrastruktūros kompleksinė plėtra (socialinio kultūrinio klasterio „Vilties miestas“ infrastruktūros kompleksinė plėtra)“ (toliau – Projektas), atviro konkurso būdu atliko supaprastintą pirkimą „MBO Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos Klaipėdos Šv. Pranciškaus asyžiečio vienuolyno koplyčios unik. Nr. (duomenys neskelbtini) patalpų pritaikant muzikinei – koncertinei veiklai, (duomenys neskelbtini) “ (toliau – Pirkimas). Pirkimas paskelbtas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) 2019 m. rugpjūčio 23 d., Pirkimo Nr. 450346. Pirkimo objektas – MBO Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno koplyčios unik. Nr. (duomenys neskelbtini) patalpų pritaikant muzikinei – koncertinei veiklai, (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto darbai. Pirkimo objektas į Pirkimo dalis nebuvo skaidomas.

Pirkimui, atsižvelgiant į jo paskelbimo datą, taikomos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) redakcijos, galiojusios nuo 2019 m. birželio 11 d. iki 2019 m. spalio 31 d., nuostatos.

Kvietimą dalyvauti Pirkime priėmė 6 tiekėjai, pasiūlymus pateikė 1 tiekėjas. Perkančioji organizacija laimėtoju pripažino vienintelį pasiūlymą pateikusio dalyvio UAB „Parama“ (toliau – Laimėtojas) pasiūlymą.

Pareiškėjas su Laimėtoju 2019 m. rugsėjo 27 d. sudarė pirkimo sutartį Nr. 19/09/27 (toliau – Pirkimo sutartis arba Sutartis), kurios vertė – 125 551,19 Eur. Pirkimo sutarties vertė, tenkanti Projektui – 125 551,19 Eur.

Pareiškėjas 2020 m. vasario 5 d. per CVP IS CPVA pateikė Pirkimo dokumentus paskesnei patikrai. Atlikusi Pirkimo vertinimą, CPVA 2020 m. kovo 23 d. sprendė, kad Pirkimas įvykdytas netinkamai ir pradėjo įtariamo pažeidimo tyrimą dėl Pirkimo objektui nustatytų neproporcingų kvalifikacijos reikalavimų ir netinkamų pasiūlymo vertinimo kriterijų.

Atlikusi įtariamo pažeidimo tyrimą, CPVA 2020 m. birželio 29 d. priėmė sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01, kuriuo pareiškėjui už VPĮ 17 straipsnio 1 dalies, 47 straipsnio 1 ir 7 dalių, 55 straipsnio 1 d. b) ir 5 dalies reikalavimų pažeidimus taikė 25 procentų finansinę korekciją nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui, t. y. nuo 125 551,17 Eur. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma – 31 387,79 Eur.

Pareiškėjas šį CPVA sprendimą apskundė teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI3-770-426/2021 2021 m. spalio 13 d. priėmė sprendimą pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies ir panaikinti CPVA 2020 m. birželio 29 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT01 dalį, kurioje nustatyta 25 procentų finansinė korekcija, bei įpareigoti atsakovę apskaičiuoti pareiškėjui netinkamų finansuoti išlaidų sumą taikant 10 procentų finansinę korekciją.

Vykdydama įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 13 d. sprendimą, CPVA 2021 m. gruodžio 9 d. priėmė sprendimą Nr. 2021/3-35-170, kuriuo nustatė pareiškėjui 10 procentų netinkamų finansuoti projekto išlaidų dydį nuo Sutarties vertės, kuris yra 12 555,12 Eur.

Pareiškėjas (Projekto vykdytojas) CPVA nepateikė Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo – Lietuvos Respublikoje ar užsienyje registruoto banko, kredito unijos garantijos arba draudimo kompanijos laidavimo rašto.

Pareiškėjas 2023 m. balandžio 24 d. elektroniniu paštu pateikė CPVA paaiškinimą, kuriame nurodė, kad Sutartis sudaryta 2019 m. rugsėjo 27 d. UAB „Parama“ (toliau – Rangovas) pateikė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 2019 m. spalio 15 d. išduotą draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo užtikrino Sutarties vykdymą. Pareiškėjas pažymėjo, kad Sutarties nuostatos nenumato kito įsigaliojimo pagrindo, kaip tik Sutarties pasirašymo momentas. Sutarties 11 skyriuje (11.1-11.3 p.) nurodyta, kas bus laikoma esminiu Sutarties pažeidimu. Išreiškė nuomonę, kad Rangovas pateikė Pirkimo sąlygų 7.9 papunktyje nurodytą sutarties įvykdymo užtikrinimą. Užtikrinimo suma atitinka Pirkimo sąlygų 7.10 papunkčio reikalavimus. Teigė, kad iš esmės nėra pagrindo spręsti, jog tiekėjams Sutarties sąlygos būtų buvusios neaiškios, tiekėjai nekėlė klausimų dėl konkrečių sąlygų keliamų garantijos turiniui. Pareiškėjas, remdamasis teismų praktika viešųjų pirkimų bylose, paaiškinime taip pat akcentavo, kad esant ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, į kitas reikšmingas aplinkybes; aiškinant sutartį būtina vadovautis ir Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Pareiškėjas nurodė, kad nei vienam Pirkime dalyvaujančiam tiekėjui, o taip pat Laimėtojui nebuvo sudarytos palankesnės sąlygos, todėl VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti principai nebuvo pažeisti, kadangi visi reikalavimai susiję su Sutarties vykdymu buvo žinomi iš anksto visiems tiekėjams bei laimėtojui.

CPVA, įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes ir pareiškėjo paaiškinimų turinį, Projekte 2023 m. balandžio 24 d. užregistravo įtarimą apie pažeidimą Nr. IT03 ir pradėjo pažeidimo tyrimą. Pažeidimo tyrimas pradėtas įtarus, kad Pirkimo Laimėtojas nepateikė Pirkimo dokumentuose nustatyto sutarties įvykdymo užtikrinimo, Perkančioji organizacija jo neišreikalavo iš Laimėtojo ir Pirkimo sutartis buvo vykdoma nesant Pirkimo dokumentuose nustatyto sutarties įvykdymo užtikrinimo. Tokiu būdu, CPVA vertinimu, Perkančioji organizacija nesilaikė savo pačios Pirkimo dokumentuose nustatytų taisyklių, Laimėtojui sudarė palankesnes sąlygas, nei buvo nustatyta Pirkimo dokumentuose, ir galimai pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalies įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus ir VPĮ 35 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Pareiškėjas per Bendrai finansuojamų iš Europos Sąjungos lėšų projektų duomenų mainų svetainę 2023 m. balandžio 26 d. (toliau – DMS) buvo informuotas apie pradėtą pažeidimo tyrimą bei paprašytas pateikti paaiškinimus ir kitus (CPVA neteiktus, jei tokių yra) dokumentus, kurie, pareiškėjo nuomone, gali turėti įtakos pažeidimo tyrimo eigai.

CPVA 2023 m. liepos 21 d. Sprendimu dėl pažeidimo Nr. IT03 nustatė, kad Perkančioji organizacija (pareiškėja), nesilaikydama Pirkimo sąlygų 7.9 papunkčio ir 7.10 papunkčio nuostatų ir imperatyvių įstatymo normų, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus bei VPĮ 86 straipsnio 2-3 dalių nuostatas toliau – 2023 m. liepos 21 d. Sprendimas). Nustačius pažeidimą, vadovaujantis PAFT 7 priedo 6 punktu, 2019 m. Gairių 2.2 lentelės (Sprendime dėl rašymo apsirikimo nurodyta „2.1 lentelės“) 17 punktu, CPVA taikė 25 procentų finansinę korekciją, kurią apskaičiuojant buvo atsižvelgta į CPVA 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimu dėl pažeidimo Projekte Nr. IT01 taikytą 10 procentų finansinę korekciją. Pareiškėjui nurodyta grąžinti 18 832,68 Eur lėšų.

Dėl pažeidimo

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjui buvo inkriminuoti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų bei VPĮ 86 straipsnio 2-3 dalių reikalavimų pažeidimai, kurie šiuo atveju pasireiškė tuo, kad Pirkimo Laimėtojas nepateikė Pirkimo dokumentuose nustatyto sutarties įvykdymo užtikrinimo, o Perkančioji organizacija jo neišreikalavo iš Laimėtojo ir Pirkimo sutartis buvo vykdoma, nesant Pirkimo dokumentuose nustatyto sutarties įvykdymo užtikrinimo. Tokiu būdu Perkančioji organizacija nesilaikė savo pačios Pirkimo dokumentuose nustatytų taisyklių ir Laimėtojui sudarė palankesnes sąlygas, nei buvo nustatyta Pirkimo dokumentuose.

VPĮ 2 straipsnio 39 dalyje nustatyta, kad viešojo pirkimo dokumentai, tai perkančiosios organizacijos pateikiami arba nurodomi dokumentai, kuriuose aprašomi ar nustatomi pirkimo ar jo procedūros elementai: skelbimas apie pirkimą, išankstinis informacinis skelbimas, naudojamas kaip kvietimo dalyvauti pirkime priemonė, techninė specifikacija, aprašomasis dokumentas, viešojo pirkimo – pardavimo sutarties projektas, viešojo pirkimo kandidatų ir dalyvių dokumentų teikimo tvarka, informacija apie pirkime taikomus reikalavimus ir (arba) kiti dokumentai, jų paaiškinimai (patikslinimai).

VPĮ 35 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad pirkimo dokumentų sudedamoji dalis yra išankstinis informacinis skelbimas ir skelbimas apie pirkimą. Perkančioji organizacija skelbimuose esančios informacijos vėliau papildomai gali neteikti. Tuo atveju, kai skelbime apie pirkimą ar išankstiniame informaciniame skelbime, kuriuo tiekėjai kviečiami dalyvauti ribotame konkurse ar skelbiamose derybose, kaip nurodyta šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje, pateikta informacija neatitinka informacijos, pateiktos kituose pirkimo dokumentuose, teisinga laikoma informacija, nurodyta skelbime apie pirkimą ir išankstiniame informaciniame skelbime, kuriuo tiekėjai kviečiami dalyvauti ribotame konkurse ar skelbiamose derybose.

VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų.

VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti viešųjų pirkimų principai sudaro galimybes efektyviai ir tinkamai (teisėtai) įgyvendinti viešųjų pirkimų procesą. Šie principai yra itin svarbūs viešųjų pirkimų procedūrų reglamentavimui ir vykdymui, kadangi: (1) yra Direktyvos 2014/24/ES bei ją įgyvendinančio VPĮ normų pagrindas, (2) įgyvendina teisinio reguliavimo spragų, vakuumo užpildymo funkciją bei yra orientyras, kuriuo remiantis perkančiosios organizacijos priima sprendimus VPĮ tiesiogiai nereguliuojamose situacijose, (3) yra reikšmingi ir taikytini tiems viešiesiems pirkimams, kurių vertė nesiekia Direktyvos 2014/24/ES taikymo vertės ribų. Viešųjų pirkimų principai yra ne tik perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų teisių bei pareigų viešojo pirkimo srityje tiesioginis šaltinis, bet ir tiesiogiai taikytinos teisės normos. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus. Taigi, viešųjų pirkimų principai yra tos imperatyviosios normos, pagal kurias vertinama daugelis viešųjų pirkimų proceso elementų, taip pat kuriomis galima tiesiogiai remtis ginant asmenų, dalyvaujančių viešųjų pirkimų procedūrose, teises.

Viešųjų pirkimų principų pažeidimai yra objektyvaus ir absoliutaus pobūdžio. Viešųjų pirkimų principų pažeidimo objektyvumas reiškiasi tuo, kad jo pripažinimui konstatuoti nesvarbios jokios kitos šalutinės aplinkybės, tokios, kaip perkančiosios organizacijos atstovų nepatyrimas, jų kaltės laipsnis, žalos dydis ir pan. Viešųjų pirkimų principų pažeidimų absoliutumas reiškia, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais. Dėl to negalimi atvejai, kad nustatytas viešųjų pirkimų principo pažeidimas būtų kvalifikuotas kaip neesminis, kartu pripažįstant, kad perkančiosios organizacijos veiksmai yra teisėti. Viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui dėl to, kad šie, kaip ir kitos VPĮ imperatyviosios nuostatos, yra susiję su viešojo intereso apsauga.

Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau – ir LAT) ne kartą yra konstatavęs, kad viešųjų pirkimų principų pažeidimas neabejotinai reiškia imperatyviųjų teisės normų pažeidimą. Kaip nurodyta pirmiau, vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus. Dėl to būtina įvertinti tai, kiek perkančiosios organizacijos veiksmai faktiškai (realiai) paveikė tiekėjus, ir tai, ar konkrečiam (ar konkretiems) tiekėjui buvo suteikta daugiau teisių, negu kitiems (nepagrįsto konkurencinio pranašumo kriterijus) (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo komentaro 193 – 197 psl.).

LAT praktikoje taip pat konstatuota, kad paskelbto viešojo pirkimo dokumentai negali būti aiškinami ar tikslinami taip, kad keistųsi pagrindinių pirkimo sąlygų esmė; kai perkančiosios organizacijos apibrėžia pirkimo sąlygų turinį (jam suteikia tikslią reikšmę), jos negali vėliau keisti pirkimo dokumentų turinio ar jų aiškinti taip, kad būtų iš esmės pakeistos pirkimo sąlygos, nes tokiu atveju būtų pažeisti skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principai (2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011, 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-916/2016).

Vienodo požiūrio principas, tiek iš jo kylantis skaidrumo įsipareigojimas reikalauja, kad viešojo pirkimo objektas ir viešojo pirkimo sutarties kriterijai būtų aiškiai apibrėžti nuo viešojo procedūros pradžios. Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, kad leistų visiems deramai informuotiems ir įprastai rūpestingiems konkurso dalyviams žinoti tikslią jų apimtį, juos aiškinti vienodai. Reikalavimas laikytis lygybės, nediskriminavimo ir skaidrumo principų reiškia, kad sutarties sudarymo kriterijai būtų objektyvūs, o tai užtikrina, jog pasiūlymų palyginimas ir vertinimas vyks objektyviai, t. y. veiksmingos konkurencijos sąlygomis. Lygybės, nediskriminavimo ir skaidrumo principai sukelia tuos pačius padarinius, kai kalbama apie sutarties sudarymo kriterijus, kurie taip pat yra esminės viešojo pirkimo sąlygos, nes jie bus lemiami išsirenkant pasiūlymą iš tų, kurie atitinka perkančiosios organizacijos techninėse specifikacijose suformuluotus reikalavimus (Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2013).

Taigi, apibendrinant aukščiau paminėtą ESTT ir LAT suformuotą praktiką, darytina išvada, jog perkančiajai organizacijai draudžiama keisti ar kitaip modifikuoti pirkimo dokumentų esmines sąlygas, o šio draudimo nesilaikymas pripažįstamas lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, įtvirtintų VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje, pažeidimu.

Nagrinėjamu atveju iš Pirkimo dokumentų turinio matyti, kad juose Perkančioji organizacija aiškiai apibrėžė, jog Laimėtojas per 5 (penkias) darbo dienas po Pirkimo sutarties pasirašymo privalo pateikti Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą – Lietuvos Respublikoje ar užsienyje registruoto banko, kredito unijos garantiją arba draudimo kompanijos laidavimo raštą, kurio vertė (Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo vertė) – 5 proc. nuo Pirkimo sutarties vertės (su PVM). Ginčo dėl šios aplinkybės nėra.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad su Laimėtoju 2019 m. rugsėjo 27 d. buvo pasirašyta Pirkimo sutartis, todėl vadovaujantis Pirkimo sąlygų 7.9 ir 7.10 papunkčiais, Laimėtojas, iki 2019 m. spalio 4 d. Perkančiajai organizacijai privalėjo pateikti Sutarties įvykdymo užtikrinimą.

Iš pareiškėjo 2023 m. balandžio 24 d. CPVA pateikto paaiškinimo ir 2023 m. gegužės 3 d. pateikto paaiškinimo matyti, kad pareiškėjas Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimu pagal Pirkimo sąlygų 7.9 ir 7.10 papunkčius laikė Laimėtojo pateiktą ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 2019 m. spalio 15 d. statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomo draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomasis draudimas yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 46 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad pagal statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą draudikas atlygina statytojui (užsakovui), draudėjui ir tretiesiems asmenims draudėjo ir apdraustųjų padarytą žalą statiniui, trečiojo asmens sveikatai, žalą, atsiradusią dėl gyvybės atėmimo, arba žalą trečiojo asmens turtui. Statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų draudimas privalomas tik statybos laikotarpiu, iki visų rangovo atliktų statybos darbų rezultato perdavimo statytojui (užsakovui) dienos. Kai statyba vykdoma ūkio būdu, statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų drausti neprivaloma. Pagal šio įstatymo straipsnio 2 dalį, draudimo išmokos mokamos tik atsitikus draudžiamajam įvykiui, remiantis šį įvykį patvirtinančiais oficialiais dokumentais.

Šiuo atveju Pirkimo sąlygose buvo reikalaujama, kad Pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais. Kaip matyti iš aptarto teisinio reguliavimo, Statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo ir Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo tikslai yra skirtingi. Todėl pareiškėjo nurodytas dokumentas negali būti pripažintas lygiaverčiu Sutarties įvykdymo užtikrinimui.

Taigi nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatyta, kad Laimėtojas nepateikė Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo, o Perkančioji organizacija jo neišreikalavo iš Laimėtojo.

Pagal VPĮ 86 straipsnio 2 dalį, jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento, laikoma, kad jis atsisakė sudaryti pirkimo sutartį. Tuo atveju perkančioji organizacija siūlo sudaryti pirkimo sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, jeigu tenkinamos VPĮ 45 straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos. VPĮ 86 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sudarant pirkimo sutartį, joje negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina, sąnaudos ar kitos sąlygos, pirkimo dokumentuose nustatytos pirkimo sąlygos.

Nustatyta, kad Pirkimo sąlygų 2.3 papunktyje buvo apibrėžta, jog Sutartis įsigalioja, kai Rangovas pateikia tinkamą Sutarties galiojimo užtikrinimą. Pirkimo sąlygų 12.5 papunktyje nustatyta, kad, jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį, raštu atsisako ją sudaryti, iki Perkančiosios organizacijos nurodyto laiko nepasirašo pirkimo sutarties, arba nepateikia sutarties galiojimą užtikrinančio dokumento, arba atsisako pirkimo sutartį sudaryti pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis, laikoma, kad jis atsisakė sudaryti pirkimo sutartį. Tuo atveju Perkančioji organizacija siūlo sudaryti pirkimo sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį, jeigu tenkinamos VPĮ 45 straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos.

Kadangi nagrinėjamu atveju Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas nebuvo pateiktas, darytina išvada, kad vadovaujantis Pirkimo sąlygų 2.3. ir 12.5 papunkčiais, Perkančioji organizacija (pareiškėja) tokį dalyvio veiksmą turėjo vertinti kaip atsisakymą sudaryti Pirkimo sutartį. Tačiau byloje neginčytinai nustatyta, kad Pirkimo sutartis buvo vykdoma, nesant pateikto Pirkimo dokumentuose nustatyto sutarties įvykdymo užtikrinimo, kas laikytina, jog buvo atliktas esminis Pirkimo sąlygų keitimas. Perkančiajai organizacijai leidus tiekėjui vykdyti Sutartį nepateikus Pirkimo sutarties vykdymo užtikrinimo, darytina išvada, kad tuo jam buvo sudarytos lengvesnės sąlygos dėl sutarties sudarymo, nei buvo numatyta pradinėse Pirkimo sąlygose.

Kaip matyti, Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimui teisės aktuose (VPĮ) yra nustatytas privalomas draudimas, todėl vertintina, kad ši sąlyga turėjo įtakos tiekėjų apsisprendimui dalyvauti Pirkime ir atitinkamai teikti pasiūlymus. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju kvietimą dalyvauti Pirkime priėmė 6 tiekėjai, tačiau pasiūlymą Pirkimui pateikė tik vienas, kurio pasiūlymas ir buvo pripažintas laimėtoju.

VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 1 punke nustatyta, kad pirkimo (ar atskiros pirkimo dalies) ar projekto konkurso procedūros baigiasi, kai sudaroma pirkimo sutartis ir pateikiamas sutarties įvykdymo užtikrinimas, jeigu jo buvo reikalaujama, sudaroma preliminarioji sutartis, sukuriama dinaminė pirkimų sistema arba nustatomas projekto konkurso laimėtojas. To paties įstatymo straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodyta, kad pirkimo (ar atskiros pirkimo dalies) ar projekto konkurso procedūros baigiasi, kai visi tiekėjai atšaukia pasiūlymus, projekto konkurso planus ar projektus ar atsisako sudaryti pirkimo sutartį.

Nagrinėjamu atveju Laimėtojui nepateikus tinkamo Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo, vadovaujantis VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 6 punktu bei Pirkimo sąlygų 2.3 ir 12.5 papunkčiais, Pirkimas turėjo būti laikomas pasibaigusiu ir Perkančioji organizacija turėjo organizuoti naują pirkimą, kuriame galėjo dalyvauti kiti tiekėjai. Tačiau, kaip minėta, Sutartis buvo sudaryta ir vykdoma nepateikus jos užtikrinimo.

Taigi, įvertinus Pirkimo dokumentus, Perkančiosios organizacijos paaiškinimus, faktines aplinkybes, VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, darytina išvada, kad Perkančioji organizacija, būdama atsakinga už viešojo pirkimo dokumentų rengimą, nesilaikydama savo pačios nustatytų Pirkimo sąlygų 7.9 ir 7.10 papunkčių nuostatų ir imperatyvių įstatymo normų, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus bei VPĮ 86 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas.

Dėl finansinės korekcijos

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš esmės neginčija CPVA nustatytų pažeidimų, pripažįsta, kad neužtikrino, jog sudarant Pirkimo sutartį būtų pateiktas tinkamas Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas, tačiau jis nesutinka su pritaikyta 25 proc. finansine korekcija, kuri, jo manymu, nustatyto pažeidimo atveju yra neproporcinga, neatitinka finansinės korekcijos taikymo tikslų bei pritaikyta neįvertinus su pareiškėju susijusių aplinkybių, kurios sudaro pagrindą finansinę korekciją mažinti.

PAFT 407–408 punktuose nurodyta, kad, jei projekte patirtos išlaidos yra įgyvendintos pažeidžiant PAFT ar viešųjų pirkimų reikalavimus, jos gali būti pripažintos netinkamomis. Įgyvendinančioji institucija (šiuo atveju CPVA), nustatydama tinkamų (netinkamų) finansuoti išlaidų sumą, vadovaujasi PAFT nuostatomis.

PAFT 311 punkte nustatyta, kad, kai įtariamas pažeidimas yra susijęs su pirkimu, įvykdytu pažeidžiant teisės aktų nuostatas, arba dėl tokio pirkimo sudarytos sutarties vykdymu ir neįmanoma tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, šis dydis apskaičiuojamas Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528, 7 priedo 6–14 punktuose nustatyta tvarka.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pažeidimo tyrimo metu nustatyti VPĮ pažeidimai ir nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio. PAFT 7 priedo 6 punkte nustatyta, kad nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą, vadovaujamasi Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairėmis.

PAFT 7 priedo 10 punkte nustatyta, kad, kai dėl nustatyto pažeidimo pagal Gaires galėtų būti taikomos skirtingos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos, dėl atitinkamos normos taikymo, laikantis proporcingumo principo, sprendžiama atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes.

PAFT 7 priedo 11 punkte nustatyta, kad, kai dėl to paties pirkimo nustatomi keli pažeidimai, su pirkimu susijusiuose Gairių punktuose nurodytos dėl atitinkamo pažeidimo taikytinos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos nesumuojamos, o taikoma didžiausia iš jų.

Gairių 1 skirsnio „Įvadas“ 1.1. dalies „Gairių tikslas“ nustatyta, kad viešųjų pirkimų srities pažeidimai nagrinėjami atsižvelgiant į tikslą apsaugoti Sąjungos finansinius interesus ir atitiktį Sąjungos teisės aktams (pirmiausia – skaidrumo, nediskriminavimo, lygiateisiškumo, proporcingumo ir teisinio tikrumo principams). Be to, finansinės pataisos gali būti taikomos tik, jei konkretus pažeidimas turi arba galėtų turėti finansinį poveikį Sąjungos biudžetui. Todėl šiose gairėse nurodytų (arba į juos panašių) rūšių pažeidimai, dėl kurių 2 skirsnyje nustatyta fiksuoto dydžio pataisa, laikomi turinčiais finansinį poveikį. Gairėse nurodyta, kad Gairių 2 skirsnyje „Pažeidimų rūšys ir atitinkamų finansinių pataisų normos“ esantis pažeidimų sąrašas yra neišsamus ir kiti pažeidimai turi būti nagrinėjami pagal analogiją su Gairėse nustatytomis pažeidimų rūšimis.

Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su atsakovo vertinimu, jog pareiškėjo padarytas pažeidimas pagal analogiją atitinka Gairių 2 skirsnio „Pažeidimų rūšys ir atitinkamų finansinių pataisų normos“ 2.2 lentelės ,,Konkurso dalyvių atranka ir pasiūlymų vertinimas“ 17 punktą, kuriame nustatyta, kad pažeidimas nustatomas tais atvejais, kai vykdomos derybos sutarties skyrimo procedūros metu, įskaitant laimėjusio pasiūlymo keitimą vertinimo metu, t. y. pagal atvirą arba ribotą procedūrą perkančioji organizacija derasi su kuriuo nors vienu arba keliais konkurso dalyviais vertinimo etapu, ir todėl pradinių skelbime apie pirkimą arba pirkimo specifikacijose nustatytų sąlygų atžvilgiu iš esmės pakeičiama sutartis. Gairių lentelės 2 skirsnio 2.2. lentelės 17 punkte rekomenduojama finansinės pataisos norma už tokio pobūdžio pažeidimus – 25 procentai nuo pradinės pirkimo sutarties vertės.

Gairių 1.4 punkte nurodyta, kad remiantis šių gairių 2 skirsnyje nurodytomis fiksuoto dydžio (5 %, 10 %, 25 % ir 100 %) normomis atliekamos finansinės pataisos turi atitikti proporcingumo principą. Tai nedaro poveikio tam, kad apskaičiuojant galutinę taikytinos pataisos sumą reikėtų atsižvelgti į visas nustatyto pažeidimo charakteristikas, susijusias su elementais, į kuriuos atsižvelgta nustatant šią fiksuoto dydžio normą.

Iš 2023 m. liepos 21 d. ir 2023 m. rugpjūčio 17 d. Sprendimų dėl pažeidimo turinio matyti, kad CPVA 25 procentų finansinę korekciją paskyrė atsižvelgusi į šias aplinkybes: organizacija, nepareikalavusi iš Laimėtojo pateikti Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą pagrindžiančių dokumentų, pakeitė Pirkimo sąlygų turinį; Laimėtojui nepateikus tinkamo Pirkimo sutarties užtikrinimo ir pagal teisinį reguliavimą atsisakius sudaryti sutartį, Pirkimas, vadovaujantis VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 6 punktą, būtų laikomas pasibaigusiu ir Perkančioji organizacija būtų privalėjusi skelbti naują Pirkimą, kuriame būtų galėję dalyvauti kiti tiekėjai.

Taip pat nustatyta, kad netinkamų finansuoti išlaidų sumą CPVA apskaičiavo įvertinusi savo pačios 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. 2021/3-35-170, kuriuo pareiškėjui taikyta 10 proc. finansinė korekcija, bei vadovaudamasi PAFT 7 priedo 11 punktu.

Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato, jog finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad net ir formalūs pirkimo dokumentų trūkumai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą. Taigi net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2046/2013, 2017 m. liepos 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017).

Reglamento 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte nurodoma, kad pažeidimas, tai bet koks įgyvendinant ES investicijų fondus padarytas ES teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su jos taikymu, pažeidimas dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į ES biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala ES biudžetui.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Pirkimo laimėtojui nepateikus Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo, pareiškėjas pakeitė savo paties nustatytas ir paskelbtas Pirkimo sąlygas. Tokiu būdu pareiškėjas pažeidė VPĮ, kuriuo yra įgyvendinama Direktyva, t. y. ES teisės aktas, 86 straipsnio 2-3 dalių nuostatas bei VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Taip pat byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad nurodyti pažeidimai buvo padaryti netinkamu pareiškėjo veikimu: pareiškėjui neišsireikalavus Sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentų, Pirkimo laimėtojui buvo sudarytos išskirtinės sąlygos ir tokiu būdu buvo pažeistos imperatyvios VPĮ nuostatos.

Pažymėtina, kad viešųjų pirkimų principai yra tos imperatyviosios normos, kurių kontekste vertinama dauguma viešųjų pirkimų proceso elementų, taip pat kuriomis galima tiesiogiai remtis siekiant apginti tiekėjų pažeistas teises viešojo pirkimo srityje. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (žr., pvz., LAT 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005, 2009 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį, šių principų taikymas apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu. Lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti viešojo pirkimo tikslai ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešojo pirkimo procedūrose (žr., pvz., LAT 2012 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2012).

Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad dėl byloje konstatuotų VPĮ pažeidimų Pirkimas buvo atliktas pažeidžiant lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, todėl vadovaujantis minėta teismų praktika jų negalima vertinti kaip mažareikšmių ir nesukėlusių realių neigiamų pasekmių. Tai, kad šiuo atveju nėra galimybės nustatyti konkrečios padarytos žalos dydžio, nereiškia, kad žala apskritai nebuvo padaryta. Teisingumo Teismo yra nurodyta, kad netgi tikslaus finansinio poveikio neturintys pažeidimai gali labai paveikti finansinius ES interesus (ESTT 2005 m. rugsėjo 15 d. sprendimas Nr. C 199/03). Šiuo atveju Pirkimo sutarties pakeitimas galėjo lemti galimai neracionalų ES fondų lėšų panaudojimą, turėti neigiamos įtakos ES finansiniams interesams.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šioje byloje konstatuoti VPĮ pažeidimai atitinka Reglamento 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte nurodytą pažeidimo sąvoką, pareiškėjo skundo argumentai, kad padarytas pažeidimas yra formalus ir nesukėlė žalos, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl pareiškėjo skundo argumento, kad ginčijamame Sprendime konstatuotas pažeidimas nebuvo nustatytas atliekant pirminį Pirkimo dokumentų vertinimą, pažymėtina, kad pareiškėjas, nepriklausomai nuo pažeidimo nustatymo bei patikrinimo atlikimo momento, negali turėti teisėtų lūkesčių gauti lėšų finansuoti projekto, įgyvendinamo iš Europos Sąjungos fondų ir valstybės biudžeto, išlaidoms, kurios neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų ir dėl to yra netinkamos finansuoti (LVAT 2017 m. liepos 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017) (2023 m. spalio 25 d. sprendimo 39 p.). Be to primintina, kad pagal PAFT 7 priedo 11 punktą, kai dėl to paties pirkimo nustatomi keli pažeidimai, su pirkimu susijusiuose Gairių punktuose nurodytos dėl atitinkamo pažeidimo taikytinos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos nesumuojamos, o taikoma didžiausia iš jų.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog CPVA pritaikydama 25 procentų finansinę korekciją pareiškėjai, atsižveldė į visas reikšmingas aplinkybes, vadovavosi ginčą reglamentuojančiais teisės aktais ir jų nepažeidė.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalis įtvirtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (LVAT 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016).

Teismo nuomone, šiuo atveju yra pagrindas sumažinti CPVA taikytą 25 procentų finansinę pataisą iki 10 procentų, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais dėl toliau nurodytų aplinkybių.

Byloje nustatyta, kad Vienuolynas oficialiai turi paramos gavėjo statusą, išlaikomas iš bendruomenės aukų, rūpinasi onkologine liga sergančiais ir kitais socialiai pažeidžiamų grupių asmenimis, organizuoja nemokamus koncertus, „Vilties bėgimą“, kurio tikslas – solidarizuotis su sergančiais onkologinėmis ligomis, neįgaliaisiais, emocijų sutrikimus turinčiais vaikais. Pareiškėjas yra pasiekęs Pirkimo tikslus, Pirkimo sutartį yra įvykdęs. Be to, vertintina ir tai, kad vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-770-426/2021, CPVA sumažino pareiškėjui dėl tame pačiame Pirkime nustatyto kito pažeidimo taikytą 25 procentų finansinę korekciją iki 10 procentų.

Atsižvelgdamas į tai ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas pakeičia CPVA 2023 m. liepos 21 d. sprendimo Nr. IT03 ir 2023 m. rugpjūčio 17 d. dalis Nr. IT03, kuriose nustatyta 25 procentų finansinė korekcija, ir įpareigoja CPVA apskaičiuoti netinkamų finansuoti išlaidų sumą taikant 10 procentų finansinę korekciją.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose, kuriuos pateikė teismo posėdžiuose, išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).Taigi, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėja prašo atlyginti jos naudai šioje byloje turėtas išlaidas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, jog šioje normoje minima formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ – reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kuriai priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas paprastai yra siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010; 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013).

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad ABTĮ 40 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Tais atvejais, kai skundo reikalavimai tenkinami, tačiau atsakovo veika nepripažinta neteisėta ir skundo reikalavimų patenkinimą iš esmės nulemia ne jo veiksmai, o kitos aplinkybės, toks atsakovas negali būti laikomas atsakingu dėl pareiškėjos teismo išlaidų atsiradimo ir šios išlaidos iš minėto atsakovo negali būti priteisiamos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1797-822/2016; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-142-525/2018; 2018 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-679-602/2018 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusi tokia teisinė situacija, kai pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies ne dėl to, kad atsakovo veiksmai, priimant pareiškėjo skundžiamą administracinį teisės aktą ir pareiškėjo atžvilgiu taikant poveikio priemones, pripažinti neteisėtais, o dėl to, jog, įvertinus pareiškėjo skundo argumentus bei byloje esančius įrodymus, vadovaujantis proporcingumo ir teisingumo principais, t. y. dėl aplinkybių, nesusijusių su atsakovo neteisėtais veiksmais. Todėl atsakovas negali būti laikomas atsakingu dėl pareiškėjo teismo išlaidų atsiradimo. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincijos Klaipėdos šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2023 m. liepos 21 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT01 ir 2023 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT03 dalis, kuriose pareiškėjui Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincijos Klaipėdos šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolynui nustatyta 25 procentų finansinė korekcija, sumažinant nustatytos finansinės korekcijos dydį iki 10 procentų.

Įpareigoti atsakovą viešąją įstaigą Centrinę projektų valdymo agentūrą apskaičiuoti pareiškėjui netinkamų finansuoti išlaidų sumą taikant 10 procentų finansinę korekciją.

Kitas viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2023 m. liepos 21 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT01 ir 2023 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT03 dalis palikti nepakeistas.

Pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų pritieisimo netenkinti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.