Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Gedimino Užubalio,

dalyvaujant pareiškėjo atstovams Andrejui Semionovui, Astijui Kungiui, advokatei Dovilei Murauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincijos Klaipėdos šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno skundą atsakovei viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pirkimo sąlygų 4.1 lentelės 4.1.6 punkte buvo keliamas kvalifikacinis reikalavimas (toliau – ir Reikalavimas Nr. 4), kad tiekėjo kritinio likvidumo koeficientas per paskutiniuosius finansinius metus turi būti ne mažesnis kaip 1. Pirkimo sąlygų 11.3 punkte pasiūlymų vertinimo kriterijų ir parametrų lentelėje buvo nustatytas pasiūlymo vertinimo kriterijus „Darbų vadovo kvalifikacija (T₁)“ (toliau – ir Pasiūlymų vertinimo kriterijus).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2020 m. birželio 29 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT01, kuriuo atsakovė už netinkamai vykdomą viešojo pirkimo sutartį pritaikė pareiškėjui 25 proc. finansinę korekciją, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad MBO Lietuvos šv. Kazimiero provincijos Klaipėdos šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolynas, įgyvendindamas projektą Nr. 07.1.1-CPVA-R-305-31-0003 „Kultūrų diasporos centro infrastruktūros kompleksinė plėtra (socialinio kultūrinio klasterio „Vilties miestas“ infrastruktūros kompleksinė plėtra)“, atliko viešąjį pirkimą supaprastinto atviro konkurso „MBO Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos Klaipėdos Šv. Pranciškaus asyžiečio vienuolyno koplyčios, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) patalpų pritaikant muzikinei – koncertinei veiklai, (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto darbai“.

Agentūra 2019 m. vasario 4 d. raštu Nr. 2019/2-908 pareiškėjui pateikė pastabas ir rekomendacijas dėl Pirkimo dokumentų tobulinimo. Pastabose buvo prašoma pareiškėjo pakoreguoti pirkimo objekto aprašymą ir techniniuose darbo projektuose pateiktą informaciją dėl kapitalinio remonto darbų, taip pat informaciją apie pakeitimus, kokie sprendiniai iš statinio Kultūrų diasporos centro meno galerija projekto Nr. 1707-07-SKP.TDP keičiami į nurodytus papildomoje dalyje „Statinio interjerai“, nurodyti lentelės forma su aiškiomis nuorodomis į puslapius, brėžinių numerius ir pan. Buvo rekomenduota prieš pateikiant pirkimo dokumentus tiekėjams, atidžiai juos peržiūrėti ir pašalinti visas nuorodas į gamintojus ar prekės ženklus (jei tokių yra), o pirkimo sąlygose nurodyti, kad pirkimo dokumentuose galimai nurodyti medžiagų, įrangos ir kt. gamintojai ar prekės ženklai yra tik informacinio pobūdžio ir tiekėjas nėra įpareigotas siūlyti ir (arba) naudoti šių gamintojų produkciją. Be to, atsižvelgiant į tai, kad statybos rangovui ir statinio statybos vadovams būtų keliami skirtingi reikalavimai, CPVA prašė pirkimo objektą skaidyti į dvi dalis. Taip pat, atsižvelgdama į atliekamų darbų apimtį, rekomendavo Vienuolyno meno galerijos remontui numatyti ne trumpesnį kaip 6 mėn. trukmės darbų terminą.

Skelbimas apie Pirkimą CVP IS paskelbtas 2019 m. rugpjūčio 23 d., Pirkimo Nr. 450346.

Pareiškėjas, atlikęs Pirkimo procedūras, su Pirkime laimėjusia UAB „Parama“ 2019 m. rugsėjo 27 d. sudarė sutartį Nr. 19/09/27, kurios vertė – 125 551,17 Eur.

Pirkimo sąlygų 4.1 lentelės 4.1.2 punkte buvo nurodytas kvalifikacinis reikalavimas, kad tiekėjas pirkimo sutartyje numatytiems darbams vykdyti turėtų bent vieną statinio statybos vadovą, dirbantį įmonėje pilnu etatu, t. y. 40 val. per savaitę, ne mažiau 3 mėn. iki konkurso paskelbimo dienos, atitinkantį šiuos reikalavimus: turėti statinio statybos vadovo kvalifikaciją; turėti ne mažesnę kaip 3 metų statinio statybos vadovo darbo patirtį; vadovavimo patirtį, vykdant bent 1 sutartį per paskutinius 3 metus, pagal kurią buvo atliekami statybos ir (ar) rekonstrukcijos darbai ypatingos kategorijos negyvenamosios paskirties pastatuose ir bendra vertė buvo ne mažesnė kaip 144 980 Eur be PVM. Pirkimo sąlygų 4.1 lentelės 4.1.3 punkte keliamas kvalifikacinis reikalavimas, kad tiekėjas nurodo per pastaruosius 5 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 5 metus) tinkamai įvykdytą bent vieną sutartį, susijusią su vienuolynų (ar bažnyčių) vidaus apdaila ir (ar) rekonstravimu ir (ar) kapitaliniu remontu, kurią vykdant tiekėjo atliktų darbų vertė buvo ne mažesnė nei 144 980 Eur be PVM. Pirkimo sąlygų 4.1 lentelės 4.1.5 punkte nurodytas kvalifikacinis reikalavimas, kad tiekėjo vidutinė metinė atliktų statybos ir montavimo darbų apimtis būtų ne mažesnė kaip 280 000 Eur be PVM. Pirkimo sąlygų 4.1 lentelės 4.1.6 punkte keliamas kvalifikacinis reikalavimas, kad tiekėjo kritinio likvidumo koeficientas per paskutiniuosius finansinius metus turi būti ne mažesnis kaip 1. Pirkimo sąlygų 11.3 punkte pasiūlymų vertinimo kriterijų ir parametrų lentelėje buvo nustatytas pasiūlymo vertinimo kriterijus „Darbų vadovo kvalifikacija (T₁)“.

Kilus įtarimui, kad Vienuolynas galimai pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus nediskriminavimo ir proporcingumo principus, 47 straipsnio 1 dalyje ir 7 dalyje, taip pat 55 straipsnio 1 dalies 1 punkte b skiltyje ir 5 dalyje nustatytus reikalavimus, Agentūra 2020 m. kovo 23 d. užregistravo įtarimą apie pažeidimą Nr. IT01 ir pradėjo pažeidimo tyrimą.

Atlikusi tyrimą ir įvertinusi atlikto pažeidimo tyrimo rezultatus, 2020 m. birželio 29 d. atsakovė priėmė ginčijamą Sprendimą ir, vadovaudamasi Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528, bei Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316, nuostatomis, pritaikė 25 proc. finansinę korekciją, kuri taikoma visoms prašytoms ar prašomoms apmokėti išlaidoms pagal Sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad Sprendimo priėmimo dieną Sutarties vertė buvo 125 551,17 Eur, Sprendime konstatuota netinkamų finansuoti išlaidų suma – 31 387,79 Eur.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (ginčui aktuali redakcija Pirkimo procedūrų paskelbimo ir atlikimo metu, galiojusi nuo 2019 m. birželio 11 d. iki 2019 m. spalio 31 d.) ir jį detalizuojantys poįstatyminiai teisės aktai.

VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų.

VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nustatyta, kad perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrenka pagal: kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį. Vertinant atsižvelgiama į kainą arba sąnaudas ir kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, įskaitant kokybinius, aplinkosaugos ir (arba) socialinius kriterijus, pavyzdžiui, pirkimo sutarčiai įvykdyti paskirtų darbuotojų organizavimą, kvalifikaciją ir patirtį, kai tai daro reikšmingą įtaką pirkimo sutarties įvykdymo kokybei. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad pasirinkti pasiūlymų vertinimo kriterijai neturi perkančiajai organizacijai suteikti neribotos pasirinkimo laisvės ir turi užtikrinti veiksmingą tiekėjų konkurenciją. Pasiūlymų vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, kad tiekėjų pasiūlymuose pateiktos informacijos atitiktį nustatytiems pasiūlymų vertinimo kriterijams būtų galima patikrinti. Kilus abejonių, perkančioji organizacija turi patikrinti tiekėjo pateiktos informacijos tikslumą ir įrodymus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad perkančiosios organizacijos turi teisę, nepažeisdamos viešųjų pirkimų principų ir nesuvaržydamos ūkio subjektų konkurencijos, nustatyti atitinkamas pirkimo, inter alia (be kita ko) tiekėjų kvalifikacijos sąlygas. Ši teisė taip pat turi būti derinama su iš VPĮ išplaukiančia jų pareiga išsiaiškinti, ar tiekėjas pajėgus ir patikimas įvykdyti pirkimo sąlygas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012). Be pirkimo sąlygų teisėtumo, perkančiosios organizacijos turėtų įvertinti ir jų tikslingumą (racionalumą). Akivaizdu, kad kuo daugiau reikalavimų tiekėjams perkančioji organizacija iškels, tuo mažiau tiekėjų galės dalyvauti pirkime, nors pirkimo objektas dėl savo pobūdžio nesuponuotų poreikio nustatyti papildomą perkančiosios organizacijos apsaugą, o tai neišvengiamai lems didesnę pasiūlymų kainą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011, 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2014).

Pažymėtina, kad įstatyme konkrečiai nėra nurodyta, kokius kvalifikacinės atrankos kriterijus perkančioji organizacija turi nustatyti konkretaus pirkimo atveju – tai, įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija, tačiau bet kuriuo atveju, vykdydama kvalifikacinę atranką, perkančioji organizacija privalo užtikrinti realią konkurenciją, o kvalifikacinės atrankos kriterijai turi būti aiškūs, nediskriminuojantys (turi leisti tiekėjams tiksliai įvertinti, kokiais kriterijais vadovaujantis bus atliekama atranka ir kokia bus tiksli kiekvieno kriterijaus įtaka bendram kvalifikacinės atrankos įvertinimui) ir nustatyti VPĮ 47 straipsnio pagrindu, t. y. atrankos kriterijai turi būti susiję su kandidatų ekonomine ir finansine būkle, techniniu ir profesiniu pajėgumu ir kt. Todėl nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti, ar Agentūra pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas, pažeisdamas VPĮ įtvirtintą teisinį reguliavimą, pasirinko neproporcingas priemones Pirkimo objektui pasiekti – tiekėjams nustatė neproporcingus Pirkimo objektui kvalifikacinius reikalavimus, kurie nėra minimalūs.

Pirkimo sąlygų 4.1.2 punkte nustatytas kvalifikacinis reikalavimas tiekėjui pirkimo sutartyje numatytiems darbams vykdyti – turėti bent 1 statinio statybos vadovą, dirbantį įmonėje pilnu etatu, 40 valandų per savaitę, ne mažiau kaip 3 mėn. iki konkurso paskelbimo dienos, atitinkantį šiuos reikalavimus: 1) turėti statinio statybos vadovo kvalifikaciją; 2) turėti ne mažesnę kaip 3 metų statinio statybos vadovo darbo patirtį; 3) turėti vadovavimo patirtį vykdant bent 1 sutartį per paskutinius trejus metus, pagal kurią buvo atliekami statybos ir (ar) rekonstrukcijos darbai ypatingos kategorijos negyvenamosios paskirties pastatuose.

CPVA ginčijamame Sprendime konstatavo, kad šis kvalifikacinis reikalavimas pažeidė proporcingumo ir nediskriminavimo principus, o Vienuolynas, kaip perkančioji organizacija, pernelyg susiaurino pirkimo sutarties dalyką, nes pagal pirkimo objekte numatytų darbų pobūdį planuotiems darbams būtų galėjęs vadovauti ir kitas kitos paskirties ypatinguose visuomeninės paskirties pastatuose patirties turintis statybų vadovas. Be to, buvo įvertinta, kad rezultatą galima pasiekti ir kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, tiekėjas, laimėjęs konkursą, galėjo įdarbinti statybos darbų vadovą, turintį atitinkamą patirtį ir galintį užtikrinti darbų kokybę. Tokiu būdu, buvo atimta galimybė Pirkimo procedūrose dalyvauti kitiems, sutartį gebantiems įvykdyti, tiekėjams.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė pačiai perkančiajai organizacijai nustatyti tiekėjų kvalifikaciją apibūdinančius kriterijus įtvirtinta ir Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2003 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 1S-100 patvirtintose Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinėse rekomendacijose (toliau – ir Rekomendacijos), pagal kurias perkančioji organizacija gali nustatyti kitokius nei pateikti šiame teisės akte kvalifikacijos vertinimo kriterijus, arba nustatyti aukštesnes jų reikšmes, tačiau tokiu atveju ji turi būti įsitikinusi, kad toks sprendimas yra pagrįstas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2008). Perkančiosios organizacijos, įgyvendindamos pareigą patikrinti tiekėjų kvalifikaciją, privalo nepažeisti viešųjų pirkimų principų. Nustatyti minimalūs kvalifikacijos reikalavimai turi būti aiškūs ir nedviprasmiški, proporcingi ir suderinami su pirkimo objektu bei teisės aktų reikalavimais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams, riboja konkurenciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010). Taigi bendrąja prasme Rekomendacijos nėra privalomos, o perkančioji organizacija gali nustatyti ir kitokius kvalifikacijos kriterijus ar jų reikšmes, tačiau tik tokius, kurie neprieštarauja VPĮ nuostatoms (Rekomendacijų 1, 4 punktai). Perkančioji organizacija pagal Rekomendacijas, pirmiau minėtus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, kiekvieno pirkimo atveju turėtų atsižvelgti į pirkimo objekto specifiką, apimtį, įvertinti kiekvieno nustatomo kriterijaus tikslingumą VPĮ reguliavimo kontekste.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigia, kad statybos darbų vadovą išskirtinai vertino, atsižvelgdamas į tuo metu vyravusią darbuotojų kaitą, emigraciją, todėl buvo siekiama užtikrinti darbų tęstinumą ir kokybiškumą. Tačiau teismas tokius pareiškėjo argumentus vertina kritiškai, kadangi jis remiasi tik prielaidomis (pavyzdžiui, skunde kalbama apie ydingą praktiką viešųjų pirkimų srityje, kai tiekėjai pateikia darbo sutartis, kuriose nurodyta, kad darbų vadovas dirba tik 1 kartą per savaitę ir tik 2 valandas per dieną), o jokių tokias aplinkybes pagrindžiančių duomenų byloje nėra. Manytina, kad reikalavimų susiaurinimas ir specifiniai reikalavimai atima galimybę iš kvalifikuotų statybos darbų vadovų dalyvauti konkurse ir pretenduoti į pareiškėjo Projekto įgyvendinimą, o, kaip teigia pareiškėjas, esant didelei darbuotojų kaitai nėra garantijos, kad perkančiosios organizacijos pasirinktas statybos darbų vadovas neemigruos ir tęs pradėtus darbus. Be to, sutiktina su CPVA Sprendime išdėstytais argumentais, jog pareiškėjo paaiškinimas, kad jis dėl patirties stokos naudojo terminą rekonstrukcijos darbai kaip sinonimą kapitalinio remonto darbams, turėdamas omenyje ir kapitalinį remontą, nėra priimtinas, kadangi Reikalavime Nr. 1 aiškiai suformuluota, jog statybos darbų vadovas turėtų patirties vykdant bent vieną sutartį, pagal kurią buvo atliekami statybos ir / ar rekonstrukcijos darbai. Pažymėtina ir tai, kad CPVA išankstinės patikros metu teikė pareiškėjui rekomendacijas dėl Pirkimo sąlygų 2.1 punkte nustatyto kvalifikacinio reikalavimo koregavimo, tačiau pareiškėjas į siūlymą neatsižvelgė.

Pirkimo sąlygų 4.1.3 punkte buvo nustatytas reikalavimas, kad tiekėjas turi nurodyti per pastaruosius 5 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 5 metus) tinkamai įvykdytą bent vieną sutartį susijusią su vienuolynų / bažnyčių vidaus apdaila ir / ar rekonstravimu ir / ar kapitaliniu remontu, kurią vykdant tiekėjo (nepriklausomai nuo jo statuso vykdant sutartį) atliktų darbų vertė buvo ne mažesnė nei 144 980 EUR be PVM. Tinkamai įvykdyta laikoma sutartis, dėl kurios pateikta užsakovo pažyma patvirtina, kad sutartis buvo įvykdyta tinkamai, teigiama rekomendacija.

Metodikoje nustatyta, kad atitinkamai, kuo aukštesnės vertės sutartis, tuo žemesnis turi būti nustatomas koeficientas, pavyzdžiui, kai sudaroma didelės vertės pirkimo sutartis – koeficientas 0,3, vidutinės vertės pirkimo sutartis – 0,5, mažos vertės pirkimo sutartis – 0,7. Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija nurodė, kad aukštesni reikalavimai nustatyti, atsižvelgiant į pastato unikalumą, tačiau CPVA ginčijamame Sprendime konstatavo, jog nustatant aukštą įvykdytos (vykdomos) sutarties koeficientą, dalyje pirkimų susidaro ydinga situacija, kad pasiūlymą neretai gali pateikti tik vienas tiekėjas, nors pirkimo vykdytojo tikslas – gauti konkurencingus pasiūlymus. Šiuo atveju buvo perkami koplyčios kapitalinio remonto darbai, siekiant pritaikyti ją koncertinei-muzikinei veiklai, įrengiant vėdinimo, vėsinimo sistemą ir pan., tačiau nėra pagrindo nesutikti su Agentūros padarytomis išvadomis, kad pareiškėjas galėjo nustatyti koeficientą, taikomą mažos vertės pirkimo sutarčiai (pagal Metodiką, darbų atveju pirkimo sutarties vertė priskiriama mažai, kai jos vertė yra mažesnė kaip 145 000 Eur be PVM, t. y. ne didesnį kaip 0,7). Šio konkretaus Pirkimo atveju perkami darbai nėra specifiniai, didelės apimties ar išskirtiniai, todėl, be kita ko, nebuvo pagrindo taikyti didesnio nei Metodikoje nustatyto koeficiento panašiai sutarčiai. Nors pareiškėjas skunde ir nurodė, kad būtų priėmęs tiekėjo patirtį vykdant sutartį, susijusią ne tik su vienuolynų ar bažnyčių pastatais, bet ir kitais, tačiau šie teiginiai teisėjų kolegijos vertinami tik kaip pareiškėjo pasirinkta gynybinė pozicija teisme.

Sprendime CPVA taip pat konstatavo, kad neproporcingas ir diskriminuojantis kvalifikacinis reikalavimas tiekėjui dėl jo patirtį įrodančios vidutinės metinės svarbiausių statybos darbų apimties. Pareiškėjo teigimu, tokį reikalavimą jis siejo išimtinai su darbų apimties dydžiu, atliekamų darbų ribotu terminu, jų atlikimo sparta ir apyvartinių lėšų turėjimu įgyvendinant Pirkimo sutartį. Tačiau tokie pareiškėjo argumentai – visiškai nesuderinami su Metodikos 21.1.6 punktu, nustatančiu, kad „patirties vertinimo ypatumai darbų pirkimo atveju – įsigyjant darbus, vertinama vidutinė metinė svarbiausių statybos darbų apimtis per pastaruosius 5 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 5 metus). Vidutinė metinė svarbiausių statybos darbų vertė turi būti ne mažesnė kaip 0,5 perkamų darbų vertės.“. Šiuo atveju, kaip matyti, pareiškėjas savo reikalavimą grindžia finansiniu, piniginių lėšų turėjimo ir laiko klausimo atžvilgiu, tačiau pagal Metodiką toks reikalavimas skirtas įvertinti tik tiekėjo techninį ir profesinį pajėgumą. Be to, darytina išvada, kad pareiškėjas Pirkimo sąlygose nepagrįstai susiaurino sutarties sritį, t. y. susijusią su vienuolynų ar bažnyčių vidaus apdaila ir / ar rekonstravimu ir / ar kapitaliniu remontu, todėl toks reikalavimas laikytinas pertekliniu ir nesuderinamu su maksimalios konkurencijos užtikrinimu.

Pirkimo sąlygų 4.1.6 punkte nustatytas reikalavimas tiekėjui, kad jo kritinio likvidumo koeficientas per paskutiniuosius finansinius metus būtų ne mažesnis kaip 1. CPVA vertinimu, toks reikalavimas neproporcingas Pirkimo objektui, kadangi jis naudotinas sudarant didelės vertės trumpalaikes pirkimo sutartis, o planuotos sudaryti Pirkimo sutarties vertė neatitiko didelės pirkimo sutarties vertės kriterijaus. Metodikos 16.3 papunktyje nurodyta, kad šis reikalavimas naudotinas sudarant didelės vertės trumpalaikes pirkimo sutartis, o patį pirkimą vykdant pirmame pusmetyje. Be to, nenaudotinas vykdant pirkimą metų pabaigoje, kadangi tiekėjas turėtų pateikti duomenis už paskutinius finansinius metus (t. y. jie būtų metų senumo). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pastebi, kad Vienuolynas neplanavo sudaryti didelės vertės sutarties (pirkimo vertė neviršija 145 000 Eur) ir pats Pirkimas paskelbtas antrame metų pusmetyje, t. y. 2019 m. rugpjūčio 23 d. Kaip matyti, pareiškėjas skunde koncentruojasi į finansinio stabilumo rodiklį, įmonių įsipareigojimų vykdymą, tačiau tai nesudaro jam pagrindo nustatyti sąlygas, prieštaraujančias Metodikos reikalavimams.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjas niekaip nepaneigė fakto, jog tiekėjai buvo diskriminuojami. Šiuo atveju nenustatyta, kad viešojo pirkimo tikslo – gauti paslaugas – nebuvo galima pasiekti mažiau konkurenciją ribojančiomis priemonėmis ir kad kitų numatytų reikalavimų nepakako. Taigi, būtent dėl to, kad tiekėjams nebuvo sudarytos vienodos sąlygos dalyvauti pirkimuose, kurios atitiktų veiksmingos ir sąžiningos konkurencijos sąlygas, buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodyti nediskriminavimo, proporcingumo ir lygiateisiškumo principai. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad CPVA ginčijamu sprendimu pagrįstai konstatavo VPĮ 17 straipsnio 1 ir 2 dalies, 47 straipsnio 1 ir 7 dalies, 55 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčio ir 5 dalies pažeidimus.

Pareiškėjas mano, kad taikytos finansinės korekcijos dydis (25 proc.) yra neproporcingas padarytiems pažeidimams. Teismo posėdyje Vienuolyno atstovai pripažino, kad buvo padaryti VPĮ pažeidimai, tačiau laiko juos gana formaliais, dėl kurių finansinės korekcijos apskritai neturėtų būti taikomos arba bent jau turėtų būti mažinamos.

Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato, jog finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad net ir formalūs pirkimo dokumentų trūkumai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą. Taigi net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2046/2013, 2017 m. liepos 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017).

Europos Komisija 2019 m. gegužės 14 d. priėmė sprendimą Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairės (toliau – ir Gairės). Gairių 2.1 lentelės 10 punkte nustatyta, kad, kai atrankos kriterijai nesusiję su sutarties dalyku arba jam neproporcingi, taikoma 25 proc. finansinė pataisa. Pataisa gali būti sumažinta iki 10 proc. ar 5 proc., atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą. Gairėse yra užtikrintas sankcijų (finansinių korekcijų) taikymo proporcingumo principas. Gairių 1.4 punkte nurodyta, kad jose nustatytos 5, 10, 25 ir 100 proc. pataisų normos, taikomos sutarties išlaidoms, atsižvelgiama į pažeidimo sunkumą ir proporcingumo principą, kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti finansinio poveikio atitinkamai sutarčiai. Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 7 priedo „Su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto išlaidų apskaičiavimo tvarkos aprašas“ 10 punkte nustatyta, kad, kai dėl nustatyto pažeidimo pagal Gaires galėtų būti taikomos skirtingos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos, dėl atitinkamos normos taikymo, laikantis proporcingumo principo, sprendžiama atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes: ar pirkimas (išskyrus tarptautinį pirkimą) nekelia tarptautinio susidomėjimo; ar nebuvo neteisėtai ribojama rangovų, prekių tiekėjų ir (ar) paslaugų teikėjų konkurencija (vertinama, ar sudarytos sąlygos potencialiam rangovui, prekių tiekėjui ir (ar) paslaugų teikėjui pateikti pasiūlymą, pateiktų pasiūlymų skaičius ir kt.); ar dėl nustatytų diskriminuojančių reikalavimų nebuvo atmesta pasiūlymų; ar yra kitų, atsižvelgiant į taikytinų teisės normų pažeidimo pobūdį ir sunkumą, laikantis proporcingumo principo įgyvendinančios institucijos nustatytų aplinkybių (pretenzijų ir skundų nebuvimas savaime nėra lengvinanti aplinkybė).

Atsižvelgdama į nustatytus VPĮ pažeidimus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Agentūros pritaikyta 25 procentų finansinė korekcija yra neproporcinga padarytiems pažeidimams. Teismo nuomone, šiuo atveju yra pagrindas sumažinti Agentūros taikytą 25 procentų finansinę pataisą iki 10 procentų, kadangi MBO Lietuvos šv. Kazimiero provincijos Klaipėdos šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolynas oficialiai turi paramos gavėjo statusą, išlaikomas iš bendruomenės aukų, rūpinasi onkologine liga sergančiais ir kitais socialiai pažeidžiamų grupių asmenimis, organizuoja nemokamus koncertus, „Vilties bėgimą“, kurio tikslas – solidarizuotis su sergančiais onkologinėmis ligomis, neįgaliaisiais, emocijų sutrikimus turinčiais vaikais. Atsižvelgdamas į tai ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas panaikina Agentūros sprendimo Nr. IT01 dalį, kurioje nustatyta 25 procentų finansinė korekcija, ir įpareigoja Agentūrą apskaičiuoti netinkamų finansuoti išlaidų sumą taikant 10 procentų finansinę korekciją.

Taigi, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1, 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincijos Klaipėdos šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Centrinės projektų valdymo agentūros 2020 m. birželio 29 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT01 dalį, kurioje nustatyta 25 procentų finansinė korekcija.

Įpareigoti atsakovę viešąją įstaigą Centrinę projektų valdymo agentūrą apskaičiuoti pareiškėjui netinkamų finansuoti išlaidų sumą taikant 10 procentų finansinę korekciją.

Kitą viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2020 m. birželio 29 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT01 dalį palikti nepakeistą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.