Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus rajono apylinkės teismo pirmininkė Irmutė Kliučinskienė, susipažinusi su pareiškėjo M. M. skundu, gauta administracinės bylos medžiaga ir teisėjo Jono Malinausko nutartimi dėl nusišalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-06-16 nutartimi teisėjas Jonas Malinauskas nusišalino nuo administracinės bylos Nr. II-13-224/2014 nagrinėjimo, nes byloje gautas pažįstamo asmens - pareiškėjo M. M. skundas. Nurodė, kad nagrinėdamas šį skundą negalės būti objektyvus ir nešališkas, kadangi teisme teisėjo padėjėja dirba M. M. žmona E. M., kuri į šias pareigas buvo priimta jam būnant teismo pirmininku (pasirinkta dvejoms pretendentėms surinkus vienodai balų) ir yra buvusi jo, kaip teisėjo, padėjėja. Pažįstamas yra ir jos vyras M. M.. Esant šioms aplinkybėms, galimas interesų konfliktas ir abejonės teisėjo objektyvumu bei nešališkumu antrai ginčo pusei, todėl mano, kad nuo šio skundo nagrinėjimo tikslinga nusišalinti.

Administracinių teisės pažeidimų kodeksas tiesiogiai nereglamentuoja teisėjo nusišalinimo (nušalinimo) instituto, tačiau šio kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje negali būti taikomos atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens teisių ribojimą nustatančios Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normos (ATPK 249 str. 2 d.).

Teisėjas negali dalyvauti procese, jei motyvuotai nurodo aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių dėl jo nešališkumo (BPK 58 str. 1 d. 4 p.). Todėl nustačius motyvuotas aplinkybes, iš tiesų keliančias pagrįstas abejones dėl teisėjo nešališkumo ir sudarančias pagrindą pagal BPK 58 str.1 d. 4 p. jam nusišalinti, teisėjo Jono Malinausko nusišalinimas nuo skundo nagrinėjimo patvirtintinas (BPK 59 str. 4 d.).

Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 34 str. 2 d., jeigu teisėjas byloje yra proceso šalis, o ta byla teisminga teismui, kuriame jis arba jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) dirba teisėju (išskyrus Aukščiausiąjį Teismą, Apeliacinį teismą ir Vyriausiąjį administracinį teismą), aukštesnės pakopos teismo pirmininkas perduoda šią bylą nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui. Manytina, kad ši nuostata turi būti taikoma ir tuomet, kai byloje proceso šalis yra tame teisme dirbančio asmens (darbuotojo ar valstybės tarnautojo) sutuoktinis.

BPK 229 straipsnyje, reglamentuojančiame baudžiamosios bylos perdavimą iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, numatyta, jog byla gali būti perduota nagrinėti kitam teismui, siekiant užtikrinti svarbius valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar teisingumo interesus ir tai galima padaryti iki tol, kol ji nepradėta nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Siekiant, kad proceso dalyviams ir kitiems asmenims nebūtų sudaromos sąlygos kilti abejonėms dėl Alytaus rajono apylinkės teismo teisėjų priimtų procesinių sprendimų bei teisėjų nešališkumo, tikslinga M. M. skundą perduoti Kauno apygardos teismo pirmininkui, išspręsti skundo perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui klausimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 249 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 59 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 34 straipsnio 2 dalimi, teismo pirmininkė

nutaria: