Alytaus apylinkės teismo nutartis

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Joanai Kardokienei, dalyvaujant pareiškėjui M. M., institucijos, priėmusios nutarimą atstovei O. G., išna­g­ri­nė­jęs M. M. skundą dėl nuta­ri­mo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-05-20 nutarimu Nr. ATN-10-140520-0001-(14.11) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjas paskyrė M. M. administracinę nuobaudą – 6 000 Lt dydžio baudą, už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 189¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, t. y. už tai, kad jis, 2011-12-02 pateiktos projektavimo užduoties pagrindu užsakovei J. G. parengė ir 2013 m gruodžio mėn. pateikė 49,73 m² ploto ir 6,2 m aukščio Pagalbinio ūkio paskirties pastato (nesudėtingas statinys) naujos statybos Gailinto g. 4A, Galintėnų k., Alytaus r. sav., supaprastintą projektą Nr. GN-P-01/11, kuris prieštarauja žemės sklypo detaliojo plano sprendiniams.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ATPK 301 straipsnis, kuriame numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Skundą padavęs M. M. yra nubaustas pagal ATPK 189¹ straipsnio 1 dalį už statinio projekto, kurio sprendiniai prieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, pateikimą statinio projekto užsakovei. Tai reiškia, kad nagrinėjant pareiškėjo skundą teismas turi patikrinti ar nutarimą priėmęs pareigūnas pagrįstai nustatė, jog M. M. parengto statinio projekto sprendiniai prieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, ar jis pateikė tokį statinio projektą užsakovui ir ar teisingai buvo nubaustas už tokius veiskmus. Be to, pareiškėjui keliant klausimą dėl galimo senaties termino nuobaudai skirti praleidimo, būtina patikrinti ar nutarimą priėmęs pareigūnas teisingai nustatė pažeidimo padarymo laiką. Visos kitos pareiškėjo skunde ir jo paaiškinimuose nurodomos aplinkybės ir keliami klausimai dėl savavališkos statybos įteisinimo procedūrų, dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo pagrįstumo ir teisėtumo, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes šios aplinkybės yra nagrinėjamos kitoje civilinėje byloje dėl statinio projekto užsakovės savavališkos statybos padarinių šalinimo ir statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu. Todėl šioje byloje teismas negali ir neturi nagrinėti už bylos nagrinėjimo ribų išeinančius skundo argumentus ir aplinkybes dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus veiksmų savavališkos statybos padarinių šalinimo procese.

Administracinėje byloje esantis (administracinės bylos b. l. 15-41) ir iš Alytaus rajono savivaldybės administracijos išreikalautas M. M. parengtas projektas (T 1, b. l. 79-105), už kurio pateikimą užsakovei jis yra nubaustas, patvirtina, kad 2011-12-02 pateiktos projektavimo užduoties pagrindu M. M. parengė 49,73 m² ploto ir 6,2 m aukščio Pagalbinio ūkio paskirties pastato (nesudėtingas statinys) naujos statybos Gailinto g. 4A, Galintėnų k., Alytaus r. sav., supaprastintą projektą Nr. GN-P-01/11. Šio projekto projektavimo užduotyje nurodyta, kad planuojama rengti pirties pastato projektą, aiškinamojo rašto 2.2 punkte nurodoma, kad pastate planuojama įrengti priepirtį, pagalbinę patalpą ir pirtį, o teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. G. patvirtino, kad ji norėjo pasistatyti pirtį ir projektą užsakė pirties pastatui. Pažymėtina, kad pagal minėtą projektavimo užduotį 2011 m. gruodžio mėnesį M. M. buvo parengęs pirmąjį tokio paties turinio statinio projektą, kuris ir vadinosi Pagalbinio ūkio paskirties pastato su pirtimi projektu (T 1, b. l. 106-128).

Visi šie įrodymai patvirtina, kad M. M. parengtas projektas yra pirties pastato projektas, nepaisant to, kad 2013 m. gruodžio mėnesį buvo pakeistas projekto pavadinimas, pašalinant iš jo žodį „pirtis“.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad J. G. žemės sklypui, esančiam Gailinto g. 4A, Galintėnų k., Alytaus r. sav., nustatytos ir viešame registre įregistruotos specialiosios naudojimo sąlygos – vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos (T 1, b. l. 85-86).

Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2002-05-02 sprendimu Nr. 58 (T 2, b. l. 31) buvo patvirtintas J. G. žemės sklypo detalusis planas, pagal kurio sprendinius už ežero pakrantės apsaugos juostos numatyta statyti pirtį (T 2, b. l. 29). Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2013-10-30 sprendimu Nr. K-290 (T 2, b. l. 23) buvo patikslinta Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2002-05-02 sprendimu Nr. 58 patvirtintame detaliajame plane numatyta statybos zonos riba J. G. žemės sklype. Tai reiškia, kad 2013-10-30 buvo tik patikslinta statinių statybos zona, tačiau nei už ežero pakrantės apsaugos juostos numatomo statyti statinio paskirtis nei jo statybos vietoje taikomas teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimas nebuvo pakeistas. Vadinasi J. G. žemės sklype už ežero pakrantės apsaugos juostos detalusis žemės sklypo planas leidžia statyti tik pirtį, o ne bet kokį ūkio paskirties pastatą, ir projektuotojas privalo vadovautis detaliojo plano sprendiniais rengdamas statinio projektą pirties pastatui kaip ir nurodyta projektavimo užduotyje.

Pareiškėjo argumentas, kad jo parengtas statinio projektas neprieštarauja detaliojo plano sprendiniams, nes detaliajame plane nėra numatyti jokie statinio matmenys yra nepagrįstas. Statybos įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad rengiant statinio projektą, be šio Įstatymo, privaloma vadovautis kitais įstatymais, teisės aktais ir nustatyta tvarka patvirtintais normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais, reglamentuojančiais aplinkos apsaugą, saugomų teritorijų apsaugą. Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, galiojančiais teisės aktais ir savivaldybės administracijos nustatytais specialiaisiais architektūros reikalavimais. Kadangi J. G. žemės sklypui nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos – vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos, o pagal detalųjį planą pirtis statoma Gailinto ežero apsaugos zonoje, tai pagal Saugomų teritorijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 18 straipsnio 2 dalies 1 punktą, M. M. rengė saugomoje teritorijoje statomo statinio projektą ir privalėjo vadovautis Saugomų teritorijų įstatymo nuostatomis dėl statiniui keliamų reikalavimų. Todėl nepaisant to, jog pačiame detaliajame žemės sklypo plane nėra nurodyti numatytos statyti pirties pastato techniniai rodikliai, tai nereiškia, kad detalusis planas nenumato jokių reikalavimų projektuojamos pirties plotui ir aukščiui. Detaliajame plane nurodyta statinio statybos vieta ir statinio paskirtis tuo pačiu apibrėžia ir reikalavimus projektuojamo statinio gabaritams, kurie nurodyti Saugomų teritorijų įstatyme, nes kaip minėta, statinio projektas rengiamas vadovaujantis ir teritorijų planavimo dokumentais ir galiojančiais teisės aktais. Vadinasi rengiant pirties pastato projektą ežero apsaugos zonoje būtina vadovautis ir tokioje teritorijoje leidžiamo statyti pastato ploto ir aukščio apribojimais, numatytais įstatyme. Šiuo atveju iki 2014-01-01, t. y. projekto rengimo metu, galiojusi Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 6 dalies redakcija numatė, kad esamose sodybose už pakrantės apsaugos juostos ribų, teritorijų planavimo dokumentuose numatytose vietose, gali būti statoma tik po vieną ne didesnio kaip 25 kvadratinių metrų bendrojo ploto su priklausiniais ir ne aukštesnę kaip 4 metrų asmeninio naudojimo pirtį be rūsio, o nuo 2014-01-01 galiojanti redakcija numato, kad sodybose už pakrantės apsaugos juostos ribų gali būti statoma tik po vieną ne didesnio kaip 25 kvadratinių metrų bendrojo ploto ir ne aukštesnę kaip 4,5 metro asmeninio naudojimo pirtį be rūsio.

Pareiškėjo parengtame projekte, už kurio pateikimą užsakovei jis yra nubaustas, pirties pastato bendras plotas suprojektuotas 49,73 m², o aukštis - 6,2 m. Akivaizdu, kad toks statinio projektas prieštarauja teritorijos planavimo dokumentų - Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2002-05-02 sprendimu Nr. 58 patvirtinto ir 2013-10-30 sprendimu Nr. K-290 patikslinto J. G. žemės sklypo detaliojo plano, sprendiniams. Todėl teismas pripažįsta, kad skundžiamą nutarimą priėmusi institucija pagrįstai nustatė šį ATPK 189¹ straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo požymį.

Antrasis būtinas šio pažeidimo požymis yra projekto, prieštaraujančio teritorijos planavimo dokumentų sprendiniams, pateikimas užsakovui. Išnagrinėjus pareiškėjo skundą ir visus byloje esančius įrodymus, teismas pripažįsta, kad M. M. neteisingai ir nepagrįstai traktuoja projekto, už kurį jis nubaustas, pateikimą užsakovui. Nors pareiškėjas nurodė, kad ant užsakovei pateikto projekto esanti data ir jos bei paties pareiškėjo parašai nieko nereiškia ir neįrodo kada projektas buvo pateiktas užsakovei, o teismo posėdžio metu nurodė naują aplinkybę, jog projektą užsakovei jis pateikė 2013 m. lapkričio mėnesį, tačiau tokie argumentai ir paaiškinimai yra visiškai nepagrįsti. Visų pirma, savo 2014-05-08 paaiškinime dėl jam surašyto protokolo pareiškėjas pats yra patvirtinęs, kad pirmą kartą projektas užsakovei buvo atiduotas 2011 metais, o ta pati projekto versija, tik su papildomais dokumentais, kurie nekeitė paties projekto, užsakovei buvo atiduota 2013-12-01 (administracinės bylos b. l. 9). Be to, pati projekto užsakovė J. G. ir jos įgaliotas sūnus E. G. teisme patvirtino, kad visuose projektavimo dokumentuose esantys parašai ties J. G. pavarde yra jos ir dokumentų pasirašymo datos yra teisingos. Šie įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas projektą užsakovei pateikė 2013 m. gruodžio mėnesį ir jie abu tą patvirtino pasirašydami projekto tituliniame lape. Tuo tarpu pareiškėjo argumentai, kad ant pakoreguoto projekto titulinio lapo esantis užsakovės ir jo paties parašas ir data nieko nereiškia ir iš viso nepatvirtina, kad projektas tokia data buvo pateiktas užsakovei, yra nepagrįsti. Statybos įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punktas numato, kad statinio projektuotojas privalo pasirašyti statinio projektą, tuo prisiimdamas atsakomybę, kad statinio projektas atitinka įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 49 punktas numato, kad projektuotojas, parengęs projektą, jo keitimus, papildymus ir taisymus, jį pasirašęs, patvirtina, kad projektas atitinka įstatymų, kitų teisės aktų, projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas, ir atsako už viso projekto kokybę, projekto keitimų, papildymų ir taisymų pasekmes. Projekto tvirtinimą reglamentuoja šio Reglamento 52 punktas, kuriame numatyta, kad projekto tvirtinimas – Statytojo pritarimas parengtam Projektui, ir iki gaunant statybą leidžiantį dokumentą, esant Projekto ekspertizės išvadai, kad Projektą galima tvirtinti, privalo būti tvirtinamas: ypatingo statinio ar statinio, įrašyto į valstybės investicijų programą, Techninis projektas ar Techninis darbo projektas, pakoreguotas pagal privalomąsias Projekto ekspertizės išvadas, kitais atvejais S. P. su jame pateiktais bendraisiais statinio rodikliais pritaria (žyma „pritariu“ ir parašu ant antraštinio lapo ir šių rodiklių lentelės) arba tvirtina. Toks projekto pasirašymo ir pritarimo arba tvirtinimo reglamentavimas reiškia, kad projektuotojas privalo pasirašyti parengtą statinio projektą ir perduoti jį statytojui, kad šis projektui pritartų ar patvirtintų jį. Vadinasi projekto užsakovo parašas ant projekto kaip tik ir patvirtina, kad projektuotojas projektą pateikė užsakovui, nes tik gavęs projektą užsakovas gali jį patvirtinti ar jam pritarti. Apskritai joks dokumentas nepasirašytas privalomais parašais nebūtų galiojantis ir jo nebūtų galima panaudoti tam tikslui, kuriam jis surašytas, todėl pareiškėjo argumentas, kad ant dokumento, kurį jis rengė tam, kad užsakovė galėtų gauti statybą leidžiantį dokumentą, esantys parašais nieko nereiškia ir nieko nepatvirtina yra nesuprantamas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas pripažįsta, kad skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas pagrįstai nustatė, kad ant M. M. parengto projekto nurodyta 2013 m. gruodžio mėn. data ir projektuotojo M. M. bei užsakovės J. G. parašai prie šios datos, patvirtina šio projekto pateikimo užsakovei faktą ir laiką. Vadinasi nustačius ir antrąjį būtiną nagrinėjamo pažeidimo požymį – projekto pateikimą užsakovui, skundžiamu nutarimu pagrįstai buvo nustatyta, kad M. M. veiksmai atitinka ATPK 189¹ straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą. Pabrėžtina, kad pareiškėjo išsakyti argumentai dėl to ar projekto užsakovė 2013 metais savo parašu patvirtino ar nepatvirtino pakoreguotą projektą neturi teisinės reikšmės kvalifikuojant pareiškėjo veiką, nes ATPK 189¹ straipsnio 1 dalis atsakomybę numato ne už tai, kad užsakovas pritaria ar patvirtina projektą, kuris prieštarauja teritorijos planavimo dokumentų sprendiniams, o už tai, kad toks projektas užsakovui yra pateikiamas. Todėl teisiškai nesvarbūs yra ir pareiškėjo argumentai, kad 2013 m. gruodžio mėnesį užsakovei atiduotas projektas buvo parengtas dar 2011 metais ir jo turinys bei statinio rodikliai nepasikeitė, todėl jo ir tvirtinti nereikėjo. Kadangi administracinę atsakomybę užtraukia ne projekto parengimas ir ne jo tvirtinimas, o jo pateikimas užsakovui, tai veikos kvalifikavimui neturi reikšmės kada projektas parengtas. Kiekvienas, net ir to paties, projekto pateikimas užsakovui yra savarankiškas pažeidimas, jeigu kiekvieno projekto pateikimo užsakovui metu tas projektas prieštarauja teritorijos planavimo dokumentų sprendiniams. Šiuo atveju pareiškėjas M. M. yra nubaustas ne už nagrinėjamo projekto pateikimą užsakovei 2011 metais ir ne už jo parengimą 2013 metais, o už šio projekto pateikimą 2013 m. gruodžio mėnesį. Todėl ir pareiškėjo argumentai dėl praleisto senaties termino nuobaudai skirti yra nepagrįsti, nes nustačius, kad pažeidimas buvo padarytas 2013 m. gruodžio mėnesį, o skundžiamas nutarimas priimtas 2014-05-20, akivaizdu, jog ATPK 35 straipsnyje numatytas 6 mėnesių senaties terminas nuobaudai skirti nebuvo praleistas.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teismas pripažįsta, kad panaikinti skundžiamą nutarimą ir bylą nutraukti nėra pagrindo, nes M. M. padarė pažeidimą, už kurį yra nubaustas, o nutarimas skirti nuobaudą buvo priimtas nepraleidus senaties termino nuobaudai paskirti.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas

nutaria:

Pareiškėjo M. M. skundo netenkinti.

2014-05-20 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo nutarimą Nr. ATN-10-140520-0001-(14.11) palikti nepakeistą.

Dėl nutarties per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti duodamas skundas Kauno apygardos teis­mui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.