Panevėžio apygardos teismo nutartis

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. Č. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e2-1512-223/2020 dėl žalos atlyginimo pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „Aukštaitijos autocentras“ ieškinį atsakovui V.Č.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose 2020 m. lapkričio 9 d. gautas atsakovo V. Č. apeliacinis skundas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

I. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

10. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovo apeliacinį skundą, paduotą praleidus įstatymo nustatytą terminą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako juos priimti arba kai tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, taip pat ir tais atvejais, kai tai būtina siekiant teisingo ir išsamaus bylos išnagrinėjimo. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas teisingo ir išsamaus bylos išnagrinėjimo, priima su atskiruoju skundu apelianto teikiamus naujus įrodymus – laboratorinio užsakymo kopiją, patvirtinančią skunde nurodytas aplinkybes.

12. Byloje nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. spalio 6 d. priėmė sprendimą, todėl terminas paduoti apeliacinį skundą baigėsi 2020 m. lapkričio 5 d.. Atsakovas apeliacinį skundą padavė 2020 m. lapkričio 6 d., t. y., 1 dieną praleidęs apeliacinio skundo padavimo terminą. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad terminas yra praleistas, o atsakovas neprašo termino atnaujinti, apeliacinį skundą atsisakė priimti.

13. Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Kadangi bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, todėl įstatymo leidėjas, siekdamas užkirsti kelią byloje dalyvaujantiems asmenims nepagrįstai vilkinti procesą bei turėdamas tikslą užtikrinti greitą ir efektyvų teisminių ginčų nagrinėjimą, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniams veiksmams atlikti nustatė konkrečius procesinius terminus (CPK 73 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 307 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Praleidus įstatymo nustatytą 30 dienų terminą, teisė paduoti apeliacinį skundą išnyksta (CPK 75 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad asmuo apskritai prarandą galimybę atlikti tą procesinį veiksmą. CPK 307 straipsnio 3 dalis nustato trijų mėnesių terminą, per kurį teismas gali atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.

14. Nagrinėjamu atveju apeliantas V. Č. apeliacinį skundą padavė viena diena praleidęs jo padavimo terminą, t.y., terminą praleidęs nežymiai. Byloje nenustatyta, kad jis būtų piktnaudžiavęs savo procesinėmis teisėmis ar savo veiksmais vilkinęs bylos nagrinėjimą.

15. Lietuvos teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad jeigu apeliacinio apskundimo padavimo terminas yra praleistas nedaug ir tik dėl tokios atsitiktinio pobūdžio aplinkybės kaip klaida, tai iš esmės sąžiningai besielgiantis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK 3 straipsnio 7 dalis; pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 9 d. nutartis Nr. 3K-3-40/2007; 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-687/2018).

16. Atsižvelgęs į minėtą teismų poziciją apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nežymus skundo padavimo termino praleidimas, asmens teisės į apeliaciją užtikrinimo svarba, šiuo atveju sudaro pakankamą pagrindą atnaujinti apeliantui V. Č. terminą apeliaciniam skundui paduoti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo, sąžiningumo, protingumo bei bendriesiems civilinio proceso principams.

17. Įvertinus nustatytas aplinkybes, praleistas įstatymo nustatytas terminas apeliaciniam skundui paduoti atnaujinamas (CPK 78 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis naikintina ir apeliacinio skundo priėmimo klausimas dėl 2020 m. spalio 6 d. sprendimo perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 307 straipsnio 2 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

18. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 10 d. nutartį, atnaujinti atsakovui V.Č. terminą apeliaciniam skundui dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 6 d. sprendimo paduoti ir apeliacinio skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.