- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-13
- Bylos Nr.
- e2A-178-278/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00450-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė, Birutė Valiulienė, Dalia Pranckienė
- Atsakovas
- V. Č.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Pranckienės, Laimutės Sankauskaitės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. Č. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir BUAB) (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui V. Č. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė BUAB (duomenys neskelbtini) prašė teismo priteisti iš atsakovo V. Č. 20871,38 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo 2019-04-12 nutartimi UAB (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas MB (duomenys neskelbtini). Teigė, kad įmonės bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų suma sudaro 20 871,38 Eur, tačiau buvęs bendrovės vadovas įstatymo nustatyta tvarka nėra perdavęs jokių įmonės veiklos dokumentų ir turto, todėl visi įmonės kreditoriai administratoriui nėra žinomi. Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo 2019-05-24 nutartimi nustatyta, jog iki įmonės bankroto bylos iškėlimo faktiniu įmonės vadovu buvo V. Č., todėl jis privalo perduoti įmonės bankroto administratoriui turtą pagal bendrovės finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis bei turimus įmonės ūkinės - finansinės veiklos dokumentus. Be to, teismas konstatavo, kad jau 2017-12-31 UAB (duomenys neskelbtini) buvo realiai bankrutavusi, nes pradelsti įsipareigojimai kreditoriams viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertę.
3. Bankrutavusi įmonė teigė, kad žala įmonei ir jos kreditoriams pasireiškė vadovo V. Č. neteisėtais veiksmais – pažeidus pareigą savalaikiai kreiptis dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, tuo užkertant kelią žalai atsirasti ir jai didėti. Be to, įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą ir administratoriui neperdavus bankrutuojančios įmonės turtą bei dokumentus, įmonės administratorius negali patikrinti bendrovės sandorių ir padengti BUAB (duomenys neskelbtini) kreditorinių reikalavimų. Teigė, kad skolos bankrutuojančios įmonės kreditoriams nebus grąžintos dėl atsakovo V. Č. neteisėtų veiksmų, todėl visa kreditorių reikalaujama suma, patvirtinta BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto procese, priteistina iš atsakovo, nes jo veiksmuose yra visos civilinei atsakomybei atsirasti reikalingos sąlygos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020-10-06 sprendimu ieškinį tenkino, iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 20 871,38 Eur žalai atlyginti ir 5 procentus metines palūkanas nuo priteistos sumos (20 871,38 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-01-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 650 Eur atstovavimo išlaidų. Be to, priteisė iš atsakovo 470 Eur žyminio mokesčio ir 7,60 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
5. Teismas nustatė, kad Panevėžio apygardos teismo 2019-04-12 nutartimi UAB (duomenys neskelbtini) buvo pripažinta nemokia ir jai iškelta bankroto byla, o 2019-05-24 nutartimi V. Č. įpareigotas perduoti teismo paskirtam administratoriui bankrutuojančios UAB (duomenys neskelbtini) turtą ir ūkinius-finansinius dokumentus. Nurodė, kad 2019-06-11 ir 2019-06-18 nutartimis patvirtinti įmonės kreditoriniai reikalavimai, kurie 2019-08-30, 2019-09-17, 2019-12-09 nutartimis patikslinti ir bendrai sudaro 20 871,38 Eur.
6. Nurodė, kad įmonės administracijos vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu, o atsakomybės taikymui būtina nustatyti visas būtinąsias sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę.
7. Teismas nustatė, kad atsakovas, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, didėjant įmonės kreditoriniams įsiskolinimams, nesikreipė dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Nors atsakovas ir neigė, jog skola susidarė jam esant bendrovės vadovu, tačiau šiam teiginiui pagrįsti jokių įrodymų nepateikė, o byloje esantys įrodymai ir nustatyti faktai sudaro pagrindą daryti priešingą išvadą. Be to, konstatavo, kad atsakovas bendrovės vadovu buvo iki 2018-11-16, o pagrindinės skolos kreditoriams susidarė iki 2018 metų lapkričio mėnesio, t. y., atsakovui einant bendrovės vadovo pareigas.
8. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovui V. Č. esant UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, bendrovė jau buvo bankrutavusi, ir būtent jis, o ne kitas asmuo, buvo bendrovės vadovu ir turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Darė išvadą, kad atsakovas neįvykdė įstatyme numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
9. Be to, nurodė, kad bankroto administratoriui atsakovas neperdavė jokių įmonės dokumentų, nepateikė savo asmeninio turto sąrašo ir tokiais savo veiksmais pažeidė CK 6.263 straipsnyje numatytą pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai, savo veiksmais nepadarant žalos kitam asmeniui. Atsakovo neveikimą – nesikreipimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir bendrovės dokumentų neperdavimą, teismas laikė neteisėtais veiksmais. Be to, nurodė, kad neperdavus administratoriui įmonės dokumentų ir turto, kas yra privaloma bankrutuojant neribotos civilinės atsakomybės juridiniam asmeniui, negalima nustatyti ir įvertinti įmonės turimo (ar turėto turto) bei darė išvadą, kad žala padaryta įmonės kreditoriams patvirtintų finansinių reikalavimų sumai.
10. Teismas konstatavo, kad tarp atsakovo neveikimo ir žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, atsakovas nepaneigė savo kaltės prezumpcijos, todėl esant visoms CK 6.246-6.249 straipsniuose nustatytoms civilinės atsakomybės sąlygoms, ieškinys pilnai tenkintinas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu atsakovas V. Č. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-10-06 sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Be to, prašo priimti naujus rašytinius įrodymus.
12. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų civilinės atsakomybės sąlygų, neatsižvelgė, kad ieškinys neatitinka (duomenys neskelbtini) straipsnio reikalavimų, nes ieškovė nepateikė įrodymų dėl skolų susidarymo. Teigia, kad ieškovė nenurodė laikotarpių, kaip ir kada susidarė tariamos skolos kreditoriams VSDFV Panevėžio skyriui, VMI, VSDFV Alytaus skyriui, UAB „P. E.”, UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), o teismui įpareigojus ieškovę patikslinti skolos susidarymo laikotarpius, ieškovė pateikė raštinius paaiškinimus, bet įsiskolinimų susidarymo laikotarpių netikslino, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad iš ieškovės pateiktų duomenų ir 2020-09-01 rašytinių paaiškinimų matyti, jog pagrindinės skolos kreditoriams susidarė iki 2018 metų lapkričio mėnesio, t. y. jam einant bendrovės vadovo pareigas.
13. Teigia, kad perleidus bendrovės akcijas R. P., bendrovė turėjo nedidelius įsiskolinimus, t. y. iki 2018-11-16 įmonė praktiškai skolų neturėjo, o bankroto byloje teismo 2019-05-24 nutartyje minimi neįvykdyti bendrovės įsipareigojimai pagal 2017-12-31 balanso duomenis - 68 059 Eur yra padengti, nes tuos įsipareigojimus sudarė piniginiai įsipareigojimai už bendrovės pardavimui paimtus automobilius, kurie (jų nepardavus), buvo grąžinti juos pateikusiai bendrovei, todėl jokių skolinių įsipareigojimų neliko. Teigia, kad nauji bendrovės vadovai, tiek R. P., tiek ir Y. Z. ketino tęsti bendrovės veiklą, tačiau dėl ligos ir kitų aplinkybių, bendrovės veikla nebuvo tęsiama, jam nesant vadovu bei akcininku, todėl jis neturi atsakyti už tai, nes perleidžiant akcijas R. P., UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo nei bankrutuojanti, nei bankrutavusi. Tvirtina, kad šios aplinkybės teismo neištirtos, nors dokumentai yra bankroto byloje ir bankroto administratorius, turėdamas visus dokumentus, šias aplinkybes privalėjo patikrinti. Nurodo, kad nutraukus darbo santykius su UAB (duomenys neskelbtini) ir pardavus akcijas (sandoriai galiojantys), naujieji vadovai turėjo vykdyti savo pareigas, vadovaujantis įstatymais ir kitų teisės aktų reikalavimais. Teigia, jog teikiant ieškinį, ieškovė privalėjo išskirti laikotarpius pagal bendrovės vadovus ir įrodinėti, kuriuo būtent laikotarpiu buvo padaryta žala, tačiau ieškovė to nepadarė. Mano, kad buvo pažeistos procesinės teisės normos, nukrypta nuo kasacinio teismo praktikos, todėl liko neatskleista bylos esmė.
14. Mano, kad ieškovė neįrodė žalos fakto, neteikė buhalterinės apskaitos įmonės tvarkytus suvestinius dokumentus, kurie pagrįstų, kad finansinis turtas įmonėje turėjo būti, bet jis buvo neperduotas bankroto administratoriui.
15. Nurodo, jog teismas negalėjo vadovautis 2019-05-24 nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) aprašomąja, motyvuojama dalimis, kurios skiriasi nuo nutarties rezoliucinės dalies. Netiesa, kad jam esant UAB (duomenys neskelbtini) akcininku ir direktoriumi dar 2018 metais įmonė jau buvo bankrutavusi, ir nebevykdė jokios veiklos. Teigia, kad tik 2019-07-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teismas nutarė pripažinti UAB (duomenys neskelbtini) bankrutavusia ir paskelbti likviduojama dėl bankroto. Nurodo, kad jam esant bendrovės vadovu, 2018 m. veikla buvo vykdoma, iki 2018 m. spalio 9 d., minėtu metu buvo perduotos išnuomotos patalpos UAB (duomenys neskelbtini), o bendrovės skola kreditoriams buvo nedidelė. Minėtoje nutartyje nurodyta, kad naujasis bendrovės direktorius R. P., kuriam buvo perleistos akcijos ir kuris tapo direktoriumi, siekė tęsti bendrovės veiklą, o jo turimi bendrovės dokumentai ir likęs turtas buvo perduoti naujam akcininkui ir bendrovės direktoriui 2018 metų aktu. Teigia, kad nesuprantama sprendimo išvada, jog jis neperdavė teismo 2019-05-24 nutartimi nurodytų dokumentų ir turto. Tvirtina, kad teismas nevertino, kad sudaryti akcijų perleidimo sandoriai R. P., po to jų perleidimas Y. Z., yra galiojantys. Nurodo, kad nepagrįsti 2019-05-24 nutarties motyvai, jog jis negalėjo perleisti akcijų R. P., kaip buvusiam bendrovės darbuotojui, o šis - Y. Z., nes teismas nenurodė jokių sandorių negaliojimo pagrindų.
16. Mano, kad jo vadovavimo laikotarpiu bendrovė iki 2018-11-16 praktiškai skolų neturėjo. Teismo 2019-05-24 nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-363-425/2019 minimi neįvykdyti bendrovės įsipareigojimai pagal 2017-12-31 Balanso duomenis - 68 059 Eur yra padengti, nes tuos įsipareigojimus sudarė piniginiai įsipareigojimai už bendrovės pardavimui paimtus automobilius, kurie (jų nepardavus), buvo grąžinti, ir įsipareigojimų neliko. Šios aplinkybės teismo liko neištirtos, nors dokumentai yra bankroto byloje, ir bankroto administratorius, turėdamas visus dokumentus, šias aplinkybes privalėjo patikrinti. Nurodo, kad teismas jokių įrodymų netyrė, formalizavo (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 punkto nuostatas, nors apygardos teismo 2019-05-24 nutarties rezoliucinė ir kitos dalys akivaizdžiai skiriasi, ir ši nutartis negali būti prejudicine. Pažymi, kad nuo 2019-02-15 bendrovės direktoriumi buvo Baltarusijos pilietis Y. Z., kuriam R. P. 2019-02-15 turto perdavimo - priėmimo aktu perdavė bendrovės dokumentus ir turtą, tačiau nagrinėjant civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) bendrovės direktorius Y. Z. nebuvo kviečiamas į teismo posėdį. Mano, kad jis negali būti šioje byloje tinkamas atsakovas, negali perduoti tai ką yra perdavęs, negali įvykdyti bei atsakyti už galimai kitų asmenų padarytą žalą.
17. Nurodo, kad neturi bendrovės turto, dokumentų, nes jie buvo perduota naujam bendrovės direktoriui R. P. teisės aktų nustatyta tvarka, todėl mano, kad ieškinys turėjo būti atmestas, o jo veiksmais bendrovei jokia žala nepadaryta.
18. Teigia, kad teismas pažeidė ne tik materialines, bet ir procesines teisės normas, vadovavosi kasacinio teismo praktika, kuriose faktinės aplinkybės yra skirtingos. Be to, nurodo, kad teismas negalėjo konstatuoti, jog Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti faktai yra prejudiciniai ir todėl įrodyta, kad jam esant UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, bendrovė jau buvo bankrutavusi, ir būtent jis, o ne kitas asmuo, buvo bendrovės vadovu ir turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
19. Nurodo, kad teismas turėjo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės procesinis sprendimas Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl baudos už Panevėžio apygardos teismo 2019-05-24 nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymą, jam paskyrimo.
20. Nurodo, kad teismas netyrė byloje dėl kurio vadovo kaltės galėjo susidaryti žala, o jo veiksmai, perleidžiant bendrovės akcijas, negali būti laikomi neteisėtais, lėmusiais žalos įmonei padarymą.
Atsiliepimas
21. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė BUAB (duomenys neskelbtini) prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
22. Nurodo, kad teismas tinkamai ir išsamiai įvertino bylos aplinkybes ir įrodymus, atsižvelgė į formuojamą teismų praktiką bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Teigia, kad ieškinyje aiškiai suformulavo reikalavimą, faktinį ieškinio pagrindą bei pateikė į bylą įrodymus, kurie pagrindė ieškinyje nurodytas aplinkybes, todėl teismas pagrįstai priėmė ieškinį.
23. Nurodo, kad įrodė žalos padarymo faktą. Nesutinka su apelianto teiginiais, jog teismas neturėjo vadovautis Panevėžio apygardos teismo 2019-05-24 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), todėl pagrįstai, vadovaujantis minėta nutartimi bei byloje esančiais įrodymais padarė išvadą, kad atsakovui esant UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, bendrovė jau buvo bankrutavusi ir būtent jis V. Č., o ne kitas asmuo, buvo bendrovės vadovu ir turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Žemesnės instancijos teismas
24. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas neperdavė jokių įmonės dokumentų, nepateikė savo asmeninio turto sąrašo bei laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo ir tokiais savo veiksmais pažeidė CK 6.263 straipsnyje numatytą pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai, nepadarant savo veiksmais žalos kitam asmeniui.
25. Sutinka su teismo argumentu, kad pagrindinės skolos kreditoriams susidarė iki 2018 metų lapkričio mėnesio, t. y. atsakovui einant bendrovės vadovo pareigas. Nurodo, kad, nustatydamas padarytos žalos dydį, teismas pagrįstai vadovavosi tiek įsiteisėjusiomis nutartimis, tiek pateiktais įrodymais apie kreditorių finansinius reikalavimus.
26. Nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovo neveikimas (nesikreipimas dėl bankroto bylos iškėlimo ir bendrovės dokumentų neperdavimas) yra laikytinas neteisėtais veiksmais, tarp atsakovo neveikimo ir žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, be to, V. Č. nepaneigė savo kaltės prezumpcijos.
27. Nesutinka su atsakovo argumentais dėl privalomos bylos sustabdymo, nes tam nebuvo jokio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
29. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl žalos, atsiradusios įmonės vadovui nevykdant pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Žemesnės instancijos teismas
30. Byloje nustatyta, kad ieškovė bankrutavusi UAB (duomenys neskelbtini) prašė teismą priteisti iš atsakovo V. Č., kaip buvusio įmonės vadovo, 20 871,38 Eur žalos atlyginimo, kurią sudaro BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma.
31. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad bankrutavusios įmonės ieškinys yra visiškai pagrįstas ir jį tenkino. Apeliantas, nesutikdamas su priimtu sprendimu, nurodo, kad teismas pažeidė procesinės teisės normas, įrodymų tyrimo bei vertinimo taisykles, o ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės taikymo sąlygų ir žalos dydžio, be to, prašo priimti naujus įrodymus, paneigiančius dalies kreditorinių reikalavimų pagrįstumą.
32. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Taigi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Įvertinęs apelianto V. Č. pateiktus naujus rašytinius įrodymus –2018-10-09 patalpų priėmimo - perdavimo aktą bei 2018-11-20 susitarimą su UAB (duomenys neskelbtini), kuriuo UAB (duomenys neskelbtini) perėmė įsiskolinimo už patalpas dengimą – apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad minėti duomenys galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, svarbios jų nepateikimo priežastys nenurodomos, todėl priimti naujus įrodymus atsisakoma.
33. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2019-04-12 nutartimi UAB (duomenys neskelbtini) buvo pripažinta nemokia ir iškelta bankroto bylą, o administratoriumi paskirta MB (duomenys neskelbtini). Iš bylos duomenų nustatyta, kad pagal Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo duomenimis UAB (duomenys neskelbtini) vadovu nuo 2016-02-08 iki 2018-11-16 buvo V. Č., nuo 2018-11-16 iki 2019-03-14 – akcininkas R. P., nuo 2019-02-15 Y. Z.. Tačiau įmonės bankroto byloje yra konstatuota, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovų sudaryti akcijų pirkimo–pardavimo sandoriai yra niekiniai bei pripažinti negaliojančiais ir 2019-05-24 nutartimi V. Č. įpareigotas perduoti įmonės turtą ir dokumentus nemokumo administratoriui. Be to, Panevėžio apygardos teismas, priimtomis nutartimis patvirtino BUAB (duomenys neskelbtini) kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus, kurių bendra suma sudaro 20 871,38 Eur. Minėtos nutartys yra galiojančios, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad bendrovės įsiskolinimai kreditoriams yra neteisingi, nes jie yra patvirtinti vadovaujantis administratoriui pateiktais kreditorių finansiniais dokumentais.
34. Nors apeliantas teigia, kad ieškinys be pagrindo pareikštas jam, minėti teiginiai vertintini kritiškai, nes byloje nepaneigtos Panevėžio apygardos teismo 2019-05-24 nutartimi konstatuotos išvados, kad sudaryti akcijų pirkimo-pardavimo sandoriai yra negaliojantys, kad V. Č. siekė ne realiai parduoti akcijas, o tik išvengti jam pačiam galimai nepalankių UAB (duomenys neskelbtini) bankroto teisinių pasekmių ir kad jam esant UAB (duomenys neskelbtini) vadovu susidarė įsiskolinimas kreditoriams.
35. Nors apeliantas teigia, kad pardavus akcijas atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) vykdė veiklą, nebuvo bankrutuojanti ar bankrutavusi, skolos kreditoriams iki 2018-11-16 buvo nedidelės tačiau su minėtais apelianto argumentais nėra pagrindo sutikti. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantui 2018-11-16 nutraukus darbo santykius su bendrove, įmonė jokios veiklos nebevykdė, akcininkas R. P. naujo vadovo nepaskyrė. Be to, byloje nepaneigta, kad bendrovės darbuotojams darbo užmokestis nebuvo mokamas nuo 2018 m. rugsėjo mėn., dar iki 2018-11-16 nebuvo atsiskaitoma ir su kitais kreditoriais. Minėtos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad kreditorių finansiniai reikalavimai atsirado apelianto vadovavimo įmonei laikotarpiu.
Žemesnės instancijos teismas
36. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje taip pat įtvirtinta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
37. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens vadovas, turi pareigą ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nustatytomis sąlygomis pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos juridiniam asmeniui iškėlimo (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste šis išaiškinimas reiškia, kad pareiga inicijuoti bankroto bylos UAB (duomenys neskelbtini) iškėlimą tenka būtent apeliantui, t. y. buvusiam bendrovės vadovui.
38. Vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika priežastys, dėl kurių įmonė tapo nemoki, nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl civilinės atsakomybės už pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimą. Nepriklausomai nuo įmonės nemokumo priežasčių, kurios gali būti tiek objektyvios, tiek subjektyvios, įstatyme įtvirtinta įmonės administracijos vadovo pareiga inicijuoti bankroto bylą išlieka, o šios pareigos pažeidimas gali lemti ją pažeidusio asmens civilinę atsakomybę (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad UAB (duomenys neskelbtini) bankrotą lėmė ne jo, o kitų vadovų galimai netinkami veiksmai neturi reikšmės nagrinėjamai bylai.
39. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus), priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį. Neįrodžius bet kurios iš nurodytų sąlygų, civilinė atsakomybė negalima.
40. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įmonės vadovo atsakomybei pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį kilti, t. y. vadovo veiksmų neteisėtumui konstatuoti, teismas turi nustatyti vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentą (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018). Panevėžio apygardos teismo 2019-04-12 nutartimi, kuria UAB (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla, konstatuota, kad jau 2017-12-31 UAB (duomenys neskelbtini) buvo realiai bankrutavusi, nes jos pradelsti įsipareigojimai kreditoriams viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Nurodyta, kad byloje nėra duomenų, jog balanse 2017-12-31 apskaitytas turtas ir įsipareigojimai už 69 132 Eur yra realūs. Minėta nutartis yra įsiteisėjusi ir ji turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje, todėl atmestini apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ja vadovautis.
41. Pirmosios instancijos teismui pateikti duomenys leidžia daryti išvadą, kad apeliantui, kaip įmonės vadovui buvo žinoma faktinė įmonės finansinė padėtis ir 2018 metų pradžioje UAB (duomenys neskelbtini) vadovas V. Č. turėjo pareigą spręsti klausimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo iniciavimo. Panevėžio apygardos teismo 2019-05-24 nutartimi konstatuota, kad įmonė 2018 m., dar akcininku ir direktoriumi esant V. Č., jau buvo bankrutavusi įmonė, nevykdanti jokios pajamas generuojančios veiklos, tačiau dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą kreipėsi kreditoriai – buvę įmonės darbuotojai A. P. ir R. A., o kreditorinius reikalavimus įmonei pareiškė ir į pirmąjį kreditorių sąrašą, 2019-06-11 nutartimi buvo įtraukti ne tik minėti darbuotojai, bet ir VSDFV Panevėžio skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija, UAB “P. E.”. Be to, tikslinant įmonės kreditorių sąrašą vėlesnėmis nutartimis, kreditoriais pripažinti VSDFV Alytaus skyrius, UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuo 2018 metų pradžios apeliantui kilo pareiga kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, taigi konstatuotina, kad šioje byloje yra nustatyti apelianto, kaip buvusio įmonės vadovo, neteisėti veiksmai. Nustatyti neteisėti veiksmai priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, yra susiję su ieškovės BUAB (duomenys neskelbtini) prašoma priteisti žala dėl bankroto procese nepadengtos kreditoriams skolos, nes savalaikiai kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos kėlimo, tikėtina, kad įmonės skolos kreditoriams susidarymo buvo galima išvengti.
42. Be to, nors apeliantas teigia, kad įmonė bankrutavusia buvo pripažinta tik 2019-07-23 nutartimi, todėl 2018-11-16 įmone nebuvo bankrutuojanti ar bankrutavusi, tačiau bendrovės pripažinimas bankrutavusia ir likviduojama yra vienas iš bankroto proceso etapų, o faktinis bendrovės nemokumas konstatuotas iškeliant bankroto bylą.
43. Žala dėl pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo pažeidimo pasireiškia tuo, kad dėl pavėluoto kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiai įmonei pablogėja jos turtinė padėtis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams. Žala kreditoriams yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos, jos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes, todėl vienais atvejais gali būti lygus bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumai, kitais atvejais – bankroto byloje nepatenkintų kreditorių reikalavimų daliai, arba, kai nustatoma, kad ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, jog atsakingi asmenys laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo – mažesnis už ją (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).
44. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo padarytos žalos dydį nustatė, vadovaujantis jo vadovavimo laikotarpiu atsiradusių skolų kreditorių reikalavimų dydžiu, kurie patvirtinti bankroto byloje ir kurių patenkinti, bendrovei neturint jokio turto, nėra galimybės. Kaip minėta aukščiau vien įmonės darbuotojams A. P. (5 544,44 Eur), R. A. (2 860,91 Eur) bendrovės skola (darbo užmokestis, netesybos, patvirtinti 2019-06-11 nutartimi) susidarė 2018 m. rugsėjo-lapkričio mėn.; UAB „P. E.“ skola susidariusi 2018-04-12 - 2018-07-02 laikotarpiu; 2 797,76 Eur – UAB (duomenys neskelbtini) skola, susidariusi 2018-09-28 - 2018-10-15 bei 2018-04-01 - 2018-08-31 laikotarpiu susidariusi 108,95 Eur skola UAB (duomenys neskelbtini) paneigia apelianto teiginius, kad bendrovės skolos buvo nedidelės ir nebuvo pagrindo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes šios skolos atsirado apelianto V. Č. vadovavimo UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu.
45. Nors apeliantas teigia, kad ieškovė nepateikė duomenų apie kreditorinius reikalavimus, tačiau iš ieškinio priedų matyti, kad teismui bei atsakovui buvo pateiktos ne tik Panevėžio apygardos teismo nutartys, bet ir bankrutojančiai įmonei pareikštų kreditorinių reikalavimų kopijos. Konstatuotina, kad atsakovas turėjo galimybę susipažinti su minėtais dokumentais, todėl atmestini apelianto teiginiai, kad ieškovė tinkamai nesuformulavo ieškinio bei nepateikė įrodymų apie bendrovės įsiskolinimą. Įvertintina ir ta aplinkybė, kad Panevėžio apygardos teismo nutartimis patvirtinti bendrovės įsiskolinimų dydžiai nėra paneigti, o ieškovė teismui pateikė duomenis apie įsiskolinimų susidarymo laikotarpius, todėl atmestini teiginiai, kad ieškovė neišskyrė skolų susidarymo laikotarpių ir minėtų aplinkybių teismas nesiaiškino.
46. Byloje neginčijamai nustatyta, kad bankrutavusios UAB (duomenys neskelbtini) bendra skolų kreditoriams suma yra 20 871,38 Eur, todėl pagrįstai ieškovei priteista iš atsakovo 20 871,38 Eur, t.y. bankroto byloje nepatenkintų kreditorinių reikalavimų suma. Teisėjų kolegijos vertinimu, įmonei esant nemokiai ir įmonės vadovui laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto procedūros taikymo, taip buvo padaryta konkreti turtinė žala įmonei (jos būsimiems kreditoriams), kurią privalo atlyginti dėl to kaltas asmuo, t. y. apeliantas ((duomenys neskelbtini) straipsnis).
47. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstais apelianto teiginius, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo vadovautis Panevėžio apygardos teismo 2019-05-24 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Minėjoje 2019-05-24 nutartyje yra konstatuota, kad UAB (duomenys neskelbtini), dar esant direktoriumi V. Č., jau buvo bankrutavusi įmonė, nebevykdanti jokios pajamas generuojančios veiklos; kad jis neperdavė jokio bendrovės turto ir piniginių lėšų R. P.. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas ne tik pagrįstai vadovavosi Panevėžio apygardos teismo 2019-04-12, 2019-05-24 nutartyse nustatytais faktais, bet ir nagrinėjamoje byloje surinktais įrodymais ir įvertinęs nustatytas byloje aplinkybes darė išvadą, jog apeliantui esant UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, bendrovė jau buvo bankrutavusi ir būtent apeliantas, o ne kitas asmuo, būdamas bendrovės vadovu, turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
48. Įvertintina aplinkybė, kad apeliantas nevykdė Panevėžio apygardos teismo 2019-05-24 nutartimi nustatytų įpareigojimų - bankroto administratoriui neperdavė jokio bendrovės turto bei įmonės dokumentų ir tuo buvo bei yra trukdoma administratoriui vykdyti bankroto procedūras, nustatyti bendrovės debitorius, patikrinti bei ginčyti sudarytus sandorius, kas, neatmestina, sudarytų pagrindą gautomis lėšomis bent iš dalies padengti kreditorinius įsiskolinimus.
49. Nepagrįsti apelianto argumentai dėl civilinės bylos sustabdymo privalomumo iki kol bus išnagrinėtas atskirasis skundas dėl Panevėžio apygardos teismo 2020-10-08 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (dabartinis bylos Nr. (duomenys neskelbtini)). Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatyme nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali išnagrinėti civilinės bylos. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą. Šiuo atveju klausimas dėl Panevėžio apygardos teismo 2020-10-08 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtumo nebuvo kliūtis nagrinėti bylą, todėl teismui nebuvo pagrindo stabdyti civilinę bylą dėl žalos priteisimo.
50. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamo ginčo išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
51. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apelianto nurodomais argumentais nėra pagrindo ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.