- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-16
- Bylos Nr.
- 2S-46-278/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Pareiškėjas
- G. B.
- Suinteresuotas asmuo
- V. S., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-46-278/2017 Teisėjas Arvydas Jasonas Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05372-2016-9
2017 m. sausio 16 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-6457-837/2016 pagal pareiškėjos G. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. S., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl praleisto įstatymu nustatyto termino priimti palikimą atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja G. B. prašė teismo atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą įstatymu nustatytą terminą priimti (duomenys neskelbtini) mirusios motinos A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), iki mirties gyv. (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas – (duomenys neskelbtini)), Panevėžio m., palikimą – valstybinio 724 kv. m. ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., naudojimo teisę.
2. Nurodė, kad jos motina A. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties faktiškai jokio turto nebuvo ir nebuvo žinoma apie jos valstybinio 724 kv. m. ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., naudojimo teisę, todėl dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo per įstatymo nurodytą terminą nesikreipė. Apie motinai priklausančią valstybinės žemės naudojimo teisę tapo žinoma tik 2015 metų pabaigoje iš VĮ „Registrų centras“ gavus A. Š. namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., technikinės apskaitos bylą. Tokiu būdu, terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, kuris turi būti atnaujintas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartimi pareiškimo netenkino.
4. Nustatė, kad pareiškėja G. B. yra (duomenys neskelbtini) mirusios A. Š. dukra ir pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą. Po A. Š. mirties paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas.
5. Teismas pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad ji nežinojo, jog motina turėjo valdymo teisę į valstybinio 724 kv. m. ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., nelaikė svarbia aplinkybe, pateisinančia įstatymo reikalavimo priimti palikimą per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymą. Nurodė, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, jog nuo pat palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Teismas pažymėjo, kad 2006 metais pareiškėja su kitais suinteresuotais asmenimis kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą dėl juridinio fakto nustatymo ir termino palikimui priimti atnaujinimo į nuosavybės teise turėtą palikėjos žemę. Darė išvadą, kad byloje esantys įrodymai negali būti laikomi objektyviai svarbiais, pateisinančiais pareiškėjos elgesį, dėl ko ji per dvidešimt septynerius metus nesikreipė dėl palikimo priėmimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėja G. B. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
7. Nurodo, kad mirties momentu motina A. Š. jokio registruoto, asmeninės nuosavybės teise valdomo, nekilnojamo paveldimo turto neturėjo. Apie turtinių ir paveldimų motinos teisių turėjimą niekas iš jos įpėdinių nežinojo, todėl nebuvo kreiptasi į notarą dėl palikimo priėmimo. Apie tai, jog mirus mamai ji galėjo paveldėti A. Š. turtinę valstybinio 724 kv. m. žemės sklypo naudojimo teisę, sužinojo tik 2015 m. pabaigoje, gavusi iš VĮ „Registrų centras“ A. Š. namų valdos techninės apskaitos bylą.
8. Teigia, jog ji neatsisakė palikimo per įstatymu nustatytą šešių mėnesių terminą. Priešingai, nors A. Š. palikimas nebuvo priimtas, valstybinį 724 kv. m. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., kurį Panevėžio miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas 1972-12-07 sprendimu suteikė naudotis A. Š. šeimai, ji iki šiol naudoja ir prižiūri kaip savo. Nurodo, kad neturėdama pakankamai teisinių žinių negalėjo suvokti, jog naudojimosi sklypu teisė yra turtinė teisė, kurią galima paveldėti. Šių reikšmingų aplinkybių 2006 m. jai neatskleidė ir teisinę pagalbą teikusi advokatė, kai buvo teikiamas pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo ir termino palikimui priimti atnaujinimo, prašant teismo nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad pareiškėjos tėvai nuosavybės teise turėjo žemės sklypą. Teigia, jog teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad tokie byloje pateikti įrodymai negali būti laikomi objektyviai svarbūs, pateisinantys jos elgesį, dėl ko ji nesikreipė dėl palikimo priėmimo.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodo, kad teismas bylą išnagrinėjo objektyviai ir išsamiai, įvertino visas pateiktas faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Nurodo, kad pareiškėjos prašomas įteisinti žemės sklypas nėra nustatyta tvarka suformuotas ir įteisintas. Teigia, jog (duomenys neskelbtini), Panevėžio m. nuosavybės teise įregistruotų statinių nėra, nėra sumokėtų įmokų už žemės sklypo išpirkimą, todėl nėra teisinio pagrindo ne aukciono tvarka parduoti ar išnuomoti pareiškėjai pageidaujamą įteisinti žemės sklypą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Byloje absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
11. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Visais atvejais tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. A. Š. palikimo atsiradimo metu galiojusio1964 m. Civilinio kodekso (toliau – CK) 587 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal šio straipsnio 3 dalį veiksmai apie palikimo priėmimą turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdiniui praleidus terminą palikimui priimti, tiek 1964 m. CK 588 straipsnyje, tiek šiuo metu galiojančiame CK 5.57 straipsnyje nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Atsižvelgdamas į tai, kad su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 57, CK 5.50 str.), taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.).
13. Vertindamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą aukščiau minėtos teisminės praktikos kontekste, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pareiškėja G. B. neįrodė, kad jos nurodytos termino palikimui priimti praleidimo priežastys yra svarbios, todėl sutinka su teismo vertinimu, jog pareiškėjos nurodyti argumentai nesudaro pagrindo termino atnaujinimui.
14. Priešingai, nei nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į jos nurodymą apie tai, kad pareiškėja nežinojo, jog motina turėjo valdymo teisę į valstybinio 724 kv. m. ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžio m.. Tačiau sutiktina, kad apeliantė nepateikė įrodymų, jog nuo pat palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti ir tik dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kritiškai vertintina aplinkybė apie nežinojimą paveldėti žemės sklypo naudojimo teisę ir apie tai sužinojus tik 2015 m., gavus iš VĮ „Registrų centras“ A. Š. namų valdos techninės apskaitos bylą, nes dar 2006 m. pareiškėja kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino palikimui priimti atnaujinimo. 2006 m. teismui pateiktame pareiškime buvo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. B. tėvai nuosavybės teise turėjo šešis arus žemės sklypą, esantį dabartiniu adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio m. ir prašė atnaujinti terminą palikimui priimti (b. l. 75-76). 2006-10-16 nutartimi pareiškėja buvo įpareigota pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus, tačiau jų nepašalino ir pakartotinai, nedelsiant į teismą nesukreipė, o pareiškimą nagrinėjamoje byloje pateikė praėjus dar beveik 10 metų.
15. Vertindamas ginčo situaciją, teismas įvertino aplinkybę, jog nuo palikimo priėmimo nebuvo kreiptasi net dvidešimt septynerius metus. Apeliantė nei pirmos, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė priežasčių, kurios gali būti pripažintos svarbiomis, lėmusiomis, jog dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių ilgą laiko tarpą tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis (CPK 178, 185 str.). Įvertinus praleistą terminą, jo atnaujinimas prieštarautų teisingumo ir protingumo principams (CK 1.5 str.).
16. Dėl paminėtų motyvų apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog teismas priėmė pagrįstą nutartį, kurią naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.