- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-28
- Bylos Nr.
- 2YT-6457-837/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05372-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Jasonas
- Pareiškėjas
- G. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, V. S.
suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui K. C.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal G. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. S., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl praleisto įstatymu nustatyto termino priimti palikimą atnaujinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja G. B. prašė atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą priimti 1988-12-06 mirusios pareiškėjos motinos A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), palikimą – valstybinio 724 kv. m ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo teisę. Nurodė, kad pareiškėjos motina A. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Po A. Š. mirties faktiškai jokio turto nebuvo ir nebuvo žinoma apie jos valstybinio 724 kv. m ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo teisę, todėl pareiškėja dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo per įstatymo nurodytą terminą nesikreipė. Pareiškėjai apie motinai priklausančią valstybinės žemės naudojimo teisę tapo žinoma tik 2015 metų gale, iš VĮ „Registrų centras“ gavus A. Š. namų valdos, esančios(duomenys neskelbtini), technikinės apskaitos bylą. Terminas palikimui priimti praleistas dėl šių priežasčių : iki 2015 metų pabaigos pareiškėjai nebuvo žinoma apie jos mirusios motinos teisės į valstybinio 724 kv. m ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Šios priežastys laikytinos svarbiomis priežastimis ir tuo pagrindu terminas atnaujintinas.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas pagal patvirtino pareiškime išdėstytas aplinkybes ir prašė pripažinti nurodytas priežastis svarbiomis bei terminą palikimui priimti atnaujinti. Paaiškino, kad 2006 metais pareiškėja su kitais suinteresuotais asmenimis kreipėsi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo ir termino palikimui priimti atnaujinimo į nuosavybės teise turėtą palikėjos žemės sklypą. Tačiau palikėja žemės nuosavybės teise neturėjo, o turėjo tik valdymo teisę į valstybinio 724 kv. m ploto žemės sklypą, esančio (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju į teismą kreipiamasi kitu pagrindu, prašo pareiškimą tenkinti.
Suinteresuotas asmuo V. S. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant ir tenkinti pareiškėjos pareiškimą (b. l. 91).
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas pateiktame atsiliepime ir teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjos prašomas įteisinti žemės sklypas nėra nustatyta tvarka suformuotas. Nekilnojamojo turto registre adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įregistruotų statinių nėra, taip pat nėra ir sumokėtų įmokų už žemės sklypo išpirkimą. Pareiškėja teigia, kad iki šiol naudojasi žemės sklypu, tačiau byloje nepateikia duomenų, kad mokami žemės nuomos mokesčiai, kaip žemę naudojo. Pareiškėja klaidina teismą, kad tik 2015 metais sužinojo apie žemės sklypo naudojimo teisės paveldėjimą, nes dar 2006 metais pareiškėja su kitais suinteresuotais asmenimis kreipėsi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo ir termino palikimui priimti atnaujinimo į nuosavybės teise turėtą palikėjos žemę. Prašo pareiškimo netenkinti
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja G. B. yra 1988-12-06 mirusios A. Š. dukra ir pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą (b.l. 5, 93). Panevėžio miesto 7-ojo notarų biuro pažyma patvirtina, jog po A. Š. mirties paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas (b.l. 9). Teismo posėdyje apklaustos liudytojos parodė, kad yra buvę pareiškėjos kaimynės, pareiškėja anksčiau gyveno adresu (duomenys neskelbtini), šis namas sudegė daugiau kaip prieš dvidešimt metų, tikslios datos neprisimena.
CK 5.50 straipsnis reglamentuoja palikimo priėmimo sąlygas, kai mirus palikėjui įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių ir pareigų perėjimo universalumas reiškia, kad įpėdiniui pereina visos palikėjui priklausiusios teisės ir pareigos, nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis apie jas žinojo, ar ne. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, norėdamas įgyti palikimą įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas ir ši valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais bei terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą.
Byloje nustatyta, kad palikimas, į kurį pretenduoja pareiškėja, atsirado 1998 m. gruodžio 6 d. mirus pareiškėjos ir suinteresuoto asmens motinai A. Š. (b.l. 8). Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Civilinio kodekso penktosios knygos teisės normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Kadangi palikimas atsirado galiojant 1964 m. atitinkamos redakcijos CK, tai byloje paveldėjimo teisiniams santykiams taikomas 1964 m. atitinkamos redakcijos CK normos, reglamentavusios termino palikimui priimti prailginimą. Pagal 1964 m. CK 588 straipsnio 1 dalį palikimo priėmimo veiksmų neatlikusiam per šešis mėnesius asmeniui šis terminas gali būti prailgintas teismo, jeigu jis pripažįsta, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės normų dėl termino palikimui priimti pratęsimo aiškinimo ir taikymo praktikoje ne vieną kartą konstatuota, kad su materialinės teisės normomis nustatytų terminų pabaiga yra siejamas teisių ar pareigų atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-696/2004); dėl to spręsdami termino palikimui priimti pratęsimo klausimą teismai turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-46/2006, 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-627/2006).
Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad pareiškėja nežinojo, jog motina turėjo valdymo teisę į valstybinio 724 kv. m ploto žemės sklypą, esančio (duomenys neskelbtini), nelaikytina svarbia aplinkybe, pateisinančia įstatymo reikalavimo priimti palikimą per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymą. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad nuo pat palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų, todėl nesant jokių realiai sutrukdžiusių kliūčių kreiptis pareiškėjai į notarą dėl palikimo priėmimo per šešių mėnesių nustatytą laikotarpį, reiškia, kad turėdama apsisprendimo laisvę pareiškėja nepareiškė noro priimti palikimą. Iš LITEKO informacinės sistemos duomenų bazės matyti, kad, 2006 metais pareiškėja su kitais suinteresuotais asmenimis kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą dėl juridinio fakto nustatymo ir termino palikimui priimti atnaujinimo į nuosavybės teise turėtą palikėjos žemę. Teismas daro išvadą, kad šie byloje pateikti įrodymai negali būti laikomi objektyviai svarbiais, pateisinančiais pareiškėjos elgesį, dėl ko ji per dvidešimt septynerius metus nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Teismas, vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris atitinka vadinamąjį laisvo įrodymų vertinimo principą, atsižvelgdamas į pareiškėjos elgesį, įrodymų visumą, nenustatė jokių realiai sutrukdžiusių kliūčių kreiptis pareiškėjai į notarą dėl palikimo priėmimo bei pareiškėja neįrodė, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jai pratęsti, t. y., kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinė dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, todėl pareiškėjos pareiškimas atmestinas (LR CPK 178, 185 straipsniai).
Iš pareiškėjos į valstybės biudžetą priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 578 straipsniu, teismas
nutaria:
Pareiškimą atmesti.
Priteisti iš G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 5,10 Eur (penkis eurus 10 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (įmokos kodas 5660).
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.