Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. R. pat patikslintą ieškinį atsakovui akcinei bendrovei (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ dėl žemės sklypo savininko teisių gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: T. L., I. R., I. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kiti dalyvaujantys byloje asmenys papildomų rašytinių paaiškinimų teismui nepateikė. Taip pat teismas negavo byloje dalyvaujančių asmenų prašymų bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka kontaktiniu ar nuotoliniu būdu, todėl byla išnagrinėta teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą byloje dalyvaujantys asmenys informuoti išsiuntus teismo nutartį bei nustatyta tvarka paskelbus pranešimą interneto tinklalapyje www.teismai.lt.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys atmestinas.

Pagal įstatymu nustatytą reglamentavimą daikto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, reikšdamas negatorinį ieškinį CK 4.98 straipsnio pagrindu. Dėl negatorinio ieškinio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad savininkas, pareiškęs tokį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-949/2001; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; kt.).

Pasisakydamas dėl antrosios sąlygos - savininko teisių pažeidimo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad žemės sklypo savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.).

Iš teisme pateiktų byloje dalyvaujančių asmenų argumentų ir pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog trečiajam asmeniui T. L. pateikus paraišką atsakovui dėl jo vidaus elektros įrenginių prijungimo prie atsakovo elektros tinklų, jam buvo išduotos atsakovo 2017 m. kovo 21 d. prijungimo sąlygos Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurias buvo numatyta įrengti keturių vietų KS ir trifaziu 10A automatiniu išjungikliu bei elektros energijos apskaitos skaitikliu. Tuo pačiu principu buvo pateiktos 2018 m. sausio 9 d. T. R. prijungimo sąlygos Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose išdėstytos analogiškos sąlygos, kaip trečiojo asmens T. L. prijungimo sąlygose. Šių sąlygų 4.1 punkte yra numatyta, jog esama komercinės apskaitos spintą su tranzitine dalimi KS-279446 (iš transformatorinės (duomenys neskelbtini)) pakeisti į keturių vietų KS su tranzitine dalimi su vienu saugiklių kirtiklių bloku ir viena rezervine vieta saugiklių kirtiklių blokui įrengti. 2017 m. gruodžio 4 d. buvo išduotos atsakovo prijungimo sąlygos Nr. (duomenys neskelbtini) klientui B. K. dėl objekto adresu (duomenys neskelbtini), prijungimo prie atsakovo skirstomųjų elektros tinklų. Šio naujojo vartotojo objektas buvo prijungtas prie atsakovo elektros skirstomųjų tinklų nuo KS 2018 m. sausio 25 d. 2018 m. kovo 13 d. įrengus keturių skaitiklių vietų (duomenys neskelbtini), su ieškovu 2018 m. balandžio 18 d. buvo pasirašytas elektros tinklų nuosavybės ribų aktas Nr. 18-00660 ir sudaryta elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis. 2018 m. gegužės 29 d. pagal UAB „Autorentalis“ prašymą šiai įmonei buvo išduotos atsakovo prijungimo sąlygos Nr. (duomenys neskelbtini) dėl objekto adresu (duomenys neskelbtini), prijungimo prie atsakovo elektros skirstomųjų tinklų. Šių prijungimo sąlygų 4 punkte buvo nustatyti techniniai sprendimai atsakovo elektros tinklo daliai: pakeisti esamą 0,4 kV kabelių spintą (duomenys neskelbtini) (iš transformatorinės (duomenys neskelbtini)) į aštuonių vietų kabelių spintą su apskaitos prietaisais, esamas apskaitas pervesti į naujai sumontuotą KS ir kt. Techninį projektą atsakovo užsakymu rengė projektuotojas UAB „Neiluva“. UAB „Neiluva“ parengė techninį projektą ir pagal techninio projekto sprendinius buvo numatytas esamos KS keitimas į aštuonių apskaitų kabelinės/komercinės KS, nekeičiant esamų koordinačių. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek ieškovas ir I. R., tiek T. L. 2018 m. rugpjūčio 8 d. iš UAB „Neiluva“ gavo pranešimus, kurių turinyje nurodyta, kad dėl elektros tinklų tiesimo ir informavo, atsakovui priklausančios KS, vadovaujantis atsakovo prijungimo sąlygomis Nr. (duomenys neskelbtini) šalia ieškovo žemės sklypo 0.4kV kabelių linijų apsaugos zonoje, neišplečiant elektros linijos apsaugos zonos ribų, techninio projekto, vartotojų plėtros tikslais bus esama keturių KS keistina į didesnę – aštuonių KS. Gavę šį pranešimą, nei ieškovas ar T. L. pretenzijų atsakovui dėl projekto sprendinių nereiškė iki pat 2019 m. vasario 27 d. Pažymėtina, ieškovas ieškinyje nurodė, kad jis ir T. L. 2017 m. kovo 16 d. pateikė atsakovui sutikimą, kuriame atsispindi, jog šalys susitarė dėl dviejų KS vietų, žemės sklypo plane nurodytoje vietoje. Minėtame sutikime nėra sąlygos dėl dviejų KS vietų skaičiaus, ieškovas neįrodė šios aplinkybės, todėl argumentai, kad atsakovas KS vietų skaičių didino neteisėtai ir neleistinai plėsdamas apsaugos zoną, priešingai nei šalių sudarytame sutikime ar KS įrengimo projektuose, atmestini. Teismas nesutinka su ieškovo argumentais, jog padidėjo KS apsaugos zona padidinant KS vietų skaičių į aštuonias, kurioje ribojama savininko teisė vykdyti statybos, želdinimo ir žemės darbus, neleidžia įrengti valymo įrenginius kaip buvo suplanuota žemės sklypo užstatymo plane. Ieškovas argumentavo, kad šiuo metu esantis KS trukdo numatytoje vietoje įrengti valymo įrenginius, trukdo patogiai įrengti įvažiavimo į kiemą vartus, tačiau pabrėžtina, kad šiems teiginiams pagrįsti nepateikė jokių rašytinių įrodymų. Ieškovas iš esmės nepagrindė aplinkybės, kad šalys sulygo dėl dviejų KS vietų ir KS yra padidinta neteisėtai, nepateikė atitinkamų rašytinių įrodymų, jog dėl esamos KS apsaugos zonos ieškovas negali disponuoti savo žemės sklypu, procesinių dokumentų ar paaiškinimų teigiančių priešingai nei nustatė teismas – nėra.

Ieškovas, argumentuodamas jo, kaip žemės sklypo savininko, teisių pažeidimą nurodė, kad dabartinė aštuonių vietų KS faktiški uždengia matomumą nuo sklypo ir mažina jo estetinį vaizdą. Šiuo atveju sutiktina, kad lyginant dviejų bei aštuonių vietų KS bendras vaizdas skiriasi ir tai gali keisti sklypo estetinį vaizdą. Tačiau šioje vietoje svarbu pabrėžti, kad kiekvienam asmeniui aktualu, jog nebūtų varžomos jo teisės naudotis turimu turtu, tačiau civiline teise, kuria reglamentuojami priešingus interesus turinčių asmenų santykiai, siekiama asmenų konfliktinius santykius sureguliuoti taip, kad būtų galima pasiekti kompromisą, užtikrinantį ginčo šalių interesų pusiausvyrą. Siekiant to, svarbu nesureikšminti vienos šalies interesų, jų gynimo poreikiu ir būdu neproporcingai neapriboti kitos šalies nuosavybės teisių ir atitinkamai – teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013; 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2013). Sprendžiant dėl negatorinio ieškinio, kaip savininko teisių pažeidimas (trukdymas naudoti daiktą), kurį būtų pagrindas pašalinti, turi būti suprantamos tokios aplinkybės ir (ar) veiksmai, kurie mažina naudojimosi daiktu naudą, daro žalą, didina išlaidas ar kitu būdu konkrečiai neigiamai paveikia savininko teises ar teisėtus interesus. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė aplinkybės, kad pakitęs estetinis vaizdas daro jam ypatingą žalą, didina išlaidas ar kitu būdu konkrečiai neigiamai paveikia savininko teises ar teisėtus interesus.

Byloje kilo ginčas ir dėl to, ar buvo reikalingas ieškovo sutikimas dėl KS rekonstrukcijos, t. y. keičiant vietoj keturių skaitiklių vietų KS, įrengiant didesnę – aštuonių skaitiklių vietų KS. Ieškovas nurodė, kad atsakovas pats sau prieštarauja, kadangi dėl dviejų ir keturių vietų KS šalių sutikimo reikėjo, o dėl sutikimo įrengti aštuonių vietų KS nebereikėjo. Taipogi tikino, įrengtos aštuonių vietų KS jų koordinates perkėlė į ieškovo žemės sklypo pusę, nors tarp ieškovo ir T. L. bei atsakovo buvo sutarta, jog KS apsaugos zonos centras bus lygiai su žemės sklypų riba. Ieškovas teigė, kad įrengtos KS uždengė matomumą nuo sklypo, sumažino žemės sklypo estetinį vaizdą, padidėjo KS apaugos zona, kurioje ribojama savininko teisė vykdyti statybos, želdinio ir žemės darbus ir kt. Atsakovas nesutikdamas paaiškino, kad ieškovo ir T. L. sutikimo nereikėjo, kadangi vieta, kurioje yra KS vieta žemės sklypas priklauso I. A., taipogi atliekant aštuonių KS įrengimo darbus apsaugos zona nebuvo plečiama, dėl ko nesikeitė ir KS vietos koordinatės, todėl ieškovo teiginiai iš esmės nepagrįsti. Teismas sutinka su šia atsakovo pozicija.

Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – EEĮ) 75 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad elektros energetikos objektų ir įrenginių, esančių elektros energetikos objektus ir įrenginius valdančiai elektros energetikos įmonei nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuosiuose daiktuose, eksploatavimui, aptarnavimui, remontui, techninei priežiūrai, rekonstravimui, modernizavimui ir (ar) naudojimui užtikrinti šiuo įstatymu nustatomi žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų servitutai šių objektų ir įrenginių nustatytų (nustatomų) apsaugos zonų ribose. Tinklų operatoriai tiesti perdavimo, skirstomuosius tinklus ar įrengti kitus elektros įrenginius tinklų operatoriui nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuosiuose daiktuose turi teisę tik įstatymų nustatyta tvarka su žemės ar kito nekilnojamojo turto savininku išsprendę žemės ar kito nekilnojamojo turto naudojimo klausimą. EEĮ 75 straipsnio 4 dalis numato, kad tinklų operatoriai turi teisę nekliudomi prieiti, privažiuoti ar kitaip patekti prie jiems priklausančių ar jų eksploatuojamų elektros tinklų, esančių kito žemės ar kito nekilnojamojo daikto savininko ar naudotojo teritorijoje, teisės aktų nustatyta tvarka atlikti jų remonto, techninės priežiūros, eksploatavimo, medžių ir krūmų kirtimo (dėl iškirstos medienos naudojimo sprendžia žemės savininkai), rekonstravimo ar modernizavimo darbus, taip pat įrengti naujus elektros energetikos objektus, neišplečiant esamų apsaugos zonų ribų.

Byloje nustatyta, jog trečiojo asmens I. A. 2017 m. balandžio 27 d. pareiškime dėl žemės naudojimo sąlygų 4 punkte nurodyta, jog I. A. patvirtina, kad be atskiro I. A. sutikimo pagal galiojančius teisės aktus atsakovas turi teisę nekliudomai prieiti, privažiuoti ar kitaip patekti prie elektros įrenginių, esančių žemės sklype, teisės aktų nustatyta tvarka atlikti jų remonto, techninės priežiūros, eksploatavimo, rekonstravimo, ar modernizavimo darbus, įrengti kitus elektros įrenginius, neišplečiant esamų apsaugos zonos ribų, tiekti jais elektros energiją vartotojams, kaip ir tai numatyta EEĮ 75 straipsnio 3 dalyje. Toks I. A. sutikimas EEĮ nustatyta tvarka atsakovui suteikė teisę atlikti 75 straipsnio 4 dalyje numatytus veiksmus, t. y. neišplečiant esamų apsaugos zonų ribų be atskiro žemės savininkės I. A. sutikimo. Šioje vietoje svarbu pabrėžti, kad KS yra įrengta ne ieškovui ar T. L. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, bet trečiajam asmeniui I. A. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini)., kad. Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo savininkė I. A. 2017 m. balandžio 27 d. pareiškimu dėl žemės naudojimo sąlygų sutiko, kad KS būtų įrengta jos žemės sklype. Teismas priduria, kad ieškovui buvo išduotos atsakovo 2018 m. sausio 9 d. prijungimo sąlygos Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ieškovo objekto, tai pat teisės aktų nustatyta tvarka suderintas bei patvirtintas projektas „Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) lauko elektros tinklai (Inv. k. (duomenys neskelbtini))”, ieškovas su minėtais dokumentais buvo supažindintas ir jokių prieštaravimų ar pastabų atsakovui nepateikė. Atkreiptinas dėmesys, atliekant KS rekonstrukcijos darbus, 2018 m. kovo 7 d. keičiant dviejų skaitiklių vietų KS į keturių skaitiklių vietų KS pagal su ieškovu suderintą jo objekto prijungimui prie atsakovo elektros skirstomųjų tinklų techninį projektą, KS įrengimo vieta buvo suderinta ir su ieškovu. 2018 m. rugpjūčio 28 d. keičiant keturių skaitiklių vietų KS į aštuonių skaitiklių vietų KS pagal techninį projektą, KS įrengimo vieta nesikeitė, visi darbai buvo atliekami jos apsaugos zonos ribose, todėl teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad šiuo atveju atskiro ieškovo sutikimo nereikėjo. Teismas sprendžia, kad atsakovas KS įrengimo vietą tinkamai, teisės aktų nustatyta tvarka, suderino su privačios žemės sklypo savininke, o KS įrengta laikantis teisės aktų reikalavimų, neišplečiant apsaugos zonos, tad ieškovo patikslintame ieškinyje nurodytos aplinkybės nepagrįstos ir neįrodytos.

Teismas neturi pagrindo sutikti ir su ieškovo teiginiu, kad įrengiant aštuonių vietų KS, koordinatės pasislinko link ieškovo žemės sklypo ribų apie 0,5 m. Kaip teismas nustatė, KS skaitiklių kiekis buvo keičiamas I. A. priklausančiame žemės sklype, neišplečiant apsaugos zonos, kas reiškia, jog nebuvo keičiamos ir koordinatės. Pridurtina, kad UAB „Neiluva“ 2018 m. rugpjūčio 8 d. pranešimo priede buvo nurodyta, kad lauko elektros tinklų schemoje, kurioje nurodytos KS koordinatės ((duomenys neskelbtini)) ir informacija, kad esama KS keičiama į aštuonių apskaitų KS, nekeičiant esamų koordinačių. KS buvo įrengta toje pačioje vietoje, tik didesnė, o KS koordinatės nuo ieškovo žemės sklypo ribos nesikeitė ir atitinka techninio projekto KS koordinates. Kaip jau buvo minėta, ieškovas, gavęs 2018 m. rugpjūčio 8 d. UAB „Neiluva“ pranešimą, jokių pastabų, pretenzijų atsakovui ar UAB „Neiluva“ nepareiškė.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Dispozityvių civilinių bylų procese be išimčių taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungtyniškumo principo, todėl taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, t. y. kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, įvertinus šioje byloje surinktus įrodymus, konstatuotina, kad ginčo atveju ieškovas neįrodė galimybės naudotis žemės sklypu pagal jo paskirtį visiško ar dalinio praradimo, apribojimo ar kitokio apsunkinimo, dėl ko nėra pagrindo konstatuoti ieškovo nuosavybės teisės pažeidimo, nesusijusio su valdymo netekimu ir taikyti atitinkamas tokių teisių gynimo priemones, taigi šiuo atveju nėra būtinosios negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygos, kas suponuoja išvadą, kad ieškovo patikslintas ieškinys negali būti tenkinamas. Priešingai, nagrinėjamu atveju atsakovas įrodė, kad jo elgesys atitiko teisės aktų reikalavimus, kas sudaro savarankišką pagrindą atmesti patikslintą ieškinį.

Kiti tiek ieškinyje, tiek atsiliepime bei kituose procesiniuose dokumentuose šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui ir byloje teisinio rezultato neįtakoja, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).

Dėl bylinėjimosi ir pašto išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Patikslintą ieškinį atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis). Atsakovas bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė.

Valstybė patyrė 21,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Vadovaujantis CPK 92 straipsniu ir 93 straipsniu, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 21,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269-270 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo T. R. 21,16 Eur (dvidešimt vieną eurą 16 centų) pašto išlaidų valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.