Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui ir J. Š. dėl darbo sutarties nutraukimo,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, todėl žodinis nagrinėjimas nėra būtinas.

8. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atsakovių sudaryta darbo sutartis pripažinta negaliojančia ir laikytina nutraukta pagal DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punktą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

9. Teisėjų kolegija pažymi, jog bylos nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje nereiškia pakartotinio bylos nagrinėjimo. Apeliacinė instancija yra pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo kontrolės, o ne bylos pakartotinio bylos nagrinėjimo iš esmės forma.

Faktinės bylos aplinkybės

10. Byloje nustatyta, kad atsakovė iki 2022 m. gegužės 31 d. ėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto (valstybės tarnautojo) pareigas. Bendrovė (apeliantė) ir atsakovė 2022 m. birželio 1 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią atsakovė buvo įdarbinta Bendrovėje Ekologinės infrastruktūros administravimo skyriaus aplinkosaugos ir darbų saugos specialiste.

13. Ieškovė 2022 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. S-1507-(1.2.) „Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimo“ išsiuntė apeliantei 2022 m. rugsėjo 7 d. sprendimą, prašydama per 30 dienų nuo šio rašto gavimo dienos informuoti Komisiją apie sprendimo rezoliucinės dalies 2 punkte pateikto pasiūlymo svarstymo rezultatus.

14. Bendrovė 2022 m. spalio 14 d. išsiuntė ieškovei 2022 m. spalio 14 d. atsakymą „Dėl siūlymo svarstymo“, jame nurodė, kad ieškovės pateiktoje rekomendacijoje (siūlyme) nėra nurodytas aiškus darbo sutarties nutraukimo pagrindas; bendrovė nurodė, jog vertinamos ir galimo teisminio ginčo pasekmės, jeigu darbuotoja ginčytų darbo sutarties nutraukimą; atsižvelgiama į tai, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) ir jos atleidimas ekonominio sunkmečio laikotarpiu pakenktų Bendrovės kaip socialiai atsakingos įmonės reputacijai; be to, Komisijos nurodytas darbo sutarties neatitikimas VPIDĮ reikalavimams yra laikinas – vieni metai; dėl susidariusios situacijos Bendrovė pasirengusi suvaldyti galimas interesų konflikto rizikas, nenutraukdama darbo sutarties.

Dėl ieškinio senaties

17. Nagrinėjamoje byloje keliami ieškinio senaties taikymo pagrįstumo, taip pat šio termino skaičiavimo taisyklių aiškinimo ir jų taikymo klausimai.

18. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime vadovavosi CK 1.125 straipsnio 4 dalimi, kurioje numatytas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju ginčo teisinius santykius reglamentuoja specialieji įstatymai (VTEKĮ ir VPIDĮ), ir laikėsi pozicijos, kad VTEKĮ Komisijos teisės pareikšti teismui ieškinį dėl darbo sutarties nutraukimo atsiradimą sieja su aplinkybe, kad yra neįvykdytas į pareigas priimančiam subjektui pateiktas pasiūlymas nutraukti darbo sutartį, neatitinkančią VPIDĮ reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad teisė į ieškinį ieškovei atsirado 2022 m. spalio 14 d., kai ieškovė gavo oficialų atsakymą iš Bendrovės, kad su atsakove sudaryta darbo sutartis nebus nutraukta (VTEKĮ 18 straipsnio 1 dalies 8 punktas); būtent šį terminą laikė ieškinio senaties termino pradžios momentu; nustatė, kad ieškinys teisme pareikštas 2023 m. sausio 10 d., t. y. nepraleidus trijų mėnesių ieškinio senaties termino.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl darbo sutarties negaliojimo pagal ieškovės Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, vadovaujantis VTEKĮ 18 straipsnio 1 dalies 8 punktu, pareikštą reikalavimą nutraukti tarp atsakovių sudarytą darbo sutartį kaip prieštaraujančią imperatyviems VPIDĮ reikalavimams (DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punktas, VPIDĮ 15 straipsnis). Ginčų, kylančių iš darbo teisinių santykių, nagrinėjimą visų pirma reglamentuoja DK. Tačiau įvertintina ir tai, jog nagrinėjamoje byloje susiklostė netipinė situacija, kai ieškinį dėl darbo sutarties negaliojimo pateikia ne darbo sutarties šalys, o subjektas, kuris kontroliuoja ir prižiūri, kaip deklaruojantys asmenys laikosi VPIDĮ, VTEKĮ nustatyta tvarka atlieka tyrimą dėl galimo deklaruojančio asmens padaryto VPIDĮ nuostatų pažeidimo ir įstatyme numatytais atvejais turi teisę pareikšti ieškinius teismui dėl darbo sutarčių nutraukimo ar pripažinimo negaliojančiomis (VPIDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 22 straipsnio 4 dalis, VTEKĮ 17 straipsnio 1 dalis, 18 straipsnio 1 dalies 8 punktas), dėl to nagrinėjamu atveju aktualios ir VPIDĮ, VTEKĮ įtvirtintos nuostatos, sisteminis šių įstatymų ir DK nuostatų aiškinimas.

21. Vadovaujantis DK 15 straipsniu, kuriame pateikiama ieškinio senaties samprata, ieškinio senatis – įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį ar pateikdamas prašymą išnagrinėti darbo ginčą (1 dalis). Bendrasis ieškinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu DK ir kiti įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų (2 dalis). Ieškinio senačiai skaičiuoti ir taikyti taikomos CK ir CPK nuostatos, jeigu DK ar kiti įstatymai nenustato specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų (4 dalis).

22. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo teisme dienos yra savarankiškas pagrindas ieškinį teismui atmesti tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis). Esant pareikštam šalies prašymui taikyti ieškinio senatį, spręsti klausimus dėl ieškinio senaties termino trukmės ir eigos pradžios nustatymo, sustabdymo, pratęsimo, nutraukimo ir atnaujinimo teisės normų taikymo teismas privalo ex officio (pagal pareigas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021, 69 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-1120/2023, 27 punktas).

23. CK 1.125 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atskirų rūšių reikalavimams CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus. Sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais (CK 1.125 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bylos šalys iš esmės nekvestionuoja to, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi CK 1.125 straipsnio 4 dalimi, tačiau atsižvelgiant į tai, kad teismas ex officio (pagal pareigas) nuspręsdamas dėl ieškinio senaties termino trukmės ir eigos pradžios nustatymo visų pirma turi tinkamai nustatyti konkrečiu atveju aktualų ieškinio senaties terminą, pasisakytina ir šiuo aspektu.

24. Atsižvelgiant į juridinio asmens valdymo organo sprendimo teisinę sampratą, tai, kad Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatyti tam tikri reikalavimai juridinio asmens valdymo organo sprendimų priėmimo tvarkai ir turiniui, teisėjų kolegijos vertinimu, Bendrovės vadovo 2022 m. spalio 14 d. atsakymas Komisijai nelaikytinas juridinio asmens valdymo organo sprendimu CK 1.125 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos prasme. Be to, ieškovė apskritai nereiškė jokio reikalavimo dėl Bendrovės valdymo organo kokio nors (konkretaus) sprendimo pripažinimo negaliojančiu – ji pareiškė reikalavimą dėl darbo sutarties nutraukimo. Taigi CK 1.125 straipsnio 4 dalyje numatytas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas, taikomas reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais, nagrinėjamoje byloje nėra aktualus, ir šia nuostata nėra teisinio pagrindo vadovautis.

25. Kaip jau minėta, DK 15 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas bendrasis ieškinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu DK ir kiti įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą dėl darbo sutarties nutraukimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nei DK, nei kituose įstatymuose nėra numatyta, kad tokios rūšies reikalavimui pareikšti būtų nustatytas trumpesnis ieškinio senaties terminas nei treji metai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ginčo atveju aktualus bendrasis ieškinio senaties terminas, kurio trukmė treji metai.

26. Pagal bendrą ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ši taisyklė taikoma, jeigu kitos CK normos arba kiti įstatymai nenustato kitokios ieškinio senaties terminų eigos pradžios skaičiavimo tvarkos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui (CK 1.127 straipsnio 2 dalis). Jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas, ieškinio senaties terminas prasideda nuo reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimo momento (CK 1.127 straipsnio 3 dalis). Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis).

27. Vadovaujantis VPIDĮ 22 straipsnio 4 dalimi, institucijoje arba įstaigoje tyrimas dėl galimo deklaruojančio asmens padaryto šio įstatymo nuostatų pažeidimo atliekamas VTEKĮ nustatyta tvarka. VTEKĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Komisija, atlikusi tyrimą, priima vieną iš šios dalies 1–7 punktuose nurodytų sprendimų, tarp kurių – sprendimas pripažinti, kad asmuo pažeidė VPIDĮ nuostatas (1 punktas). VTEKĮ 30 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Komisija, priėmusi vieną iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sprendimų, gali pateikti asmeniui rekomendaciją ar nurodymą. Priėmusi sprendimą, kad asmuo pažeidė teisės aktų nuostatas, Komisija institucijos ar įstaigos, kurioje šis asmuo dirba, vadovui pateikia vieną iš šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose numatytų pasiūlymų. VTEKĮ 18 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad Komisija, vykdydama savo įgaliojimus, turi teisę siūlyti institucijos ar įstaigos vadovui panaikinti, sustabdyti ar pakeisti teisės aktus, sprendimus ar sandorius, neatitinkančius VPIDĮ reikalavimų, arba siūlyti imtis prevencinių priemonių, kad būtų užkirstas kelias teisės aktų pažeidimams. VTEKĮ 29 straipsnio, kuriame apibrėžtas Komisijos reikalavimų privalomumas, 3 dalyje numatyta, kad Komisijos pateiktą rekomendaciją ar pasiūlymus turi svarstyti institucijos ir įstaigos, kurioms rekomendacija ar siūlymas pateikti, ir informuoti Komisiją apie svarstymo rezultatus. Ši informacija Komisijai pateikiama nedelsiant po sprendimų dėl priemonių, kurių bus imamasi atsižvelgiant į Komisijos pateiktą rekomendaciją ar pasiūlymus, priėmimo, bet ne vėliau nei per 30 dienų nuo Komisijos rekomendacijos gavimo dienos. Vadovaujantis VTEKĮ 18 straipsnio 1 dalies 8 punktu, Komisija, vykdydama savo įgaliojimus, turi teisę pareikšti ieškinius (pateikti prašymus) teismui dėl valstybės tarnybos santykių, darbo sutarčių ir sandorių nutraukimo ar pripažinimo negaliojančiais, kai šios dalies 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais Komisijos siūlymai nevykdomi. VTEKĮ 29 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad asmuo, dėl kurio veikos Komisija atliko tyrimą, privalo įvykdyti Komisijos pateiktą nurodymą ne vėliau kaip per 30 dienų nuo Komisijos nurodymo gavimo dienos, jeigu Komisija nenustatė kito termino.

28. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Komisija 2022 m. birželio 20 d. nustatė atsakovės įsidarbinimo Bendrovėje faktą. Tai, kad toks įsidarbinimas prieštarauja VPIDĮ 15 straipsnio nuostatoms, Komisija nustatė tik atlikusi tyrimą, kuris pradėtas 2022 m. liepos 13 d., ir įvertinusi tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes. VPIDĮ 15 straipsnio pažeidimas konstatuotas 2022 m. rugsėjo 7 d. sprendimu, kuriuo Komisija, vadovaudamasi VTEKĮ 18 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 30 straipsnio 2 dalimi, pasiūlė Bendrovės direktoriui nutraukti darbo sutartį su atsakove, ir 2022 m. rugsėjo 15 d. raštu paprašė apie pateikto pasiūlymo svarstymo rezultatus ir priimtus sprendimus per 30 dienų nuo pasiūlymo gavimo dienos informuoti Komisiją.

29. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su Bendrovės pozicija, kad 2022 m. rugsėjo 7 d. sprendime nenustatytas pasiūlymo nutraukti darbo sutartį įvykdymo terminas, dėl to Komisijos sprendimas yra su trūkumais. Pažymėjo, kad Komisija neturi diskrecijos nustatyti vienokį ar kitokį pasiūlymo įvykdymo terminą, nes toks terminas yra nustatytas įstatymo. VTEKĮ 29 straipsnio 3 dalis nustato, kad Komisijos pateiktą rekomendaciją ar pasiūlymus turi svarstyti institucijos ir įstaigos, kurioms rekomendacija ar siūlymas pateikti, ir informuoti Komisiją apie svarstymo rezultatus. Ši informacija Komisijai pateikiama nedelsiant po sprendimų dėl priemonių, kurių bus imamasi atsižvelgiant į Komisijos pateiktą rekomendaciją ar pasiūlymus, priėmimo, bet ne vėliau nei per 30 dienų nuo Komisijos rekomendacijos gavimo dienos. Apie tai, per kokį terminą turi pateikti informaciją apie pasiūlymo svarstymo rezultatus, Bendrovė buvo informuota 2022 m. rugsėjo 15 d. raštu. Bendrovė 2022 m. spalio 14 d., t. y. nustatytu terminu, informavo Komisiją apie priimtą sprendimą darbo sutarties su atsakove nenutraukti. Teismas konstatavo, jog teisė į ieškinį ieškovei atsirado 2022 m. spalio 14 d., kai ieškovė gavo oficialų atsakymą iš Bendrovės, kad su atsakove sudaryta darbo sutartis nebus nutraukta (VTEKĮ 18 straipsnio 1 dalies 8 punktas), ir laikė, jog būtent ši data – 2022 m. spalio 14 d. – yra ieškinio senaties termino eigos pradžios momentas.

30. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytu senaties termino pradžios momentu. Sistemiškai aiškinant VTEKĮ 18 straipsnio 1 dalies 8 punktą, darytina išvada, jog komisija, vykdydama savo įgaliojimus, teisę pareikšti ieškinius (pateikti prašymus) teismui dėl valstybės tarnybos santykių, darbo sutarčių ir sandorių nutraukimo ar pripažinimo negaliojančiais turi tik po to, kai šios dalies 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais pateikti Komisijos pasiūlymai nevykdomi. Taigi iš esmės įstatyme įtvirtinta tam tikra privaloma ikiteisminė situacijų sureguliavimo tvarka. Skaičiuoti ieškinio senaties terminą nuo to momento, kai Komisija dar net negali pasinaudoti subjektine teise kreiptis į teismą, t. y. kai dar nėra gavusi suinteresuoto asmens atsakymo dėl to, ar jos pasiūlymas pašalinti teisės pažeidimus bus įgyvendintas, būtų neteisinga ir nelogiška. Dėl šios priežasties Bendrovės argumentai, kad ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2022 m. rugsėjo 7 d., atmestini kaip nepagrįsti. Kita vertus, kolegija pabrėžia, jog, kaip konstatuota ankstesnėje nutarties dalyje, nagrinėjamu atveju taikytinas bendrasis DK numatytas trejų metų ieškinio senaties terminas, todėl, turint omenyje ieškinio pateikimo teismui datą (2023 m. sausio 10 d.), jis nebūtų praleistas net tuo atveju, jei senaties termino pradžios momentas būtų skaičiuojamas nuo apeliantės nurodytos datos. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ieškinio senaties pradžios momentą ir teisingai konstatavo, jog ieškinys pateiktas nepraleidus ieškinio senaties termino, todėl sąlygos pritaikyti ieškinio senaties institutą kaip savarankišką reikalavimo atmetimo pagrindą nagrinėjamu atveju neegzistuoja.

Dėl darbo sutarties nutraukimo DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu

31. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nurodė, jog darbo teisėje darbo sutarties negaliojimo institutas nenumatytas, taigi darbo sutarties nutraukimo priežasties formulavimo aspektu šiuo atveju taikytinas DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punktas.

32. Apeliantės manymu, skundžiamas sprendimas, kuriuo darbo sutartis pripažinta nutraukta DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, ir su tuo susijusios pirmosios instancijos teismo išvados laikytinos teisiškai nepagrįstomis ir neteisėtomis. Tokią savo poziciją apeliantė grindžia tuo, kad darbo sutarties nutraukimas DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu darbdaviui yra privalomas tik tokiu atveju, jeigu DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punkte minimų prieštaravimų įstatymams pašalinti negalima, o darbuotojas nesutinka arba negali būti perkeltas į kitą toje pačioje darbovietėje esančią laisvą darbo vietą. VPIDĮ 15 straipsnyje numatytas draudimas dirbti siejamas su vadinamuoju „atvėsimo“ laikotarpiu. Taigi tuo atveju, jeigu darbo sutarties prieštaravimas įstatymui (VPIDĮ 15 straipsniui) iš tikrųjų būtų egzistavęs, pasibaigus „atvėsimo“ laikotarpiui šis prieštaravimas bet kuriuo atveju turėjo (turi) būti laikomas pašalintu. Vienų metų trukmės „atvėsimo“ laikotarpis skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią, einant pareigas valstybinėje tarnyboje, buvo priimtas VPIDĮ 15 straipsnyje minimas sprendimas dėl juridinio asmens (Komisijos rekomendacijų „Dėl apribojimų dirbti ir atstovavimo apribojimų įgyvendinimo“ 10 lapo 2 pastraipa), tai reiškia, kad ieškinyje įrodinėtas darbo sutarties prieštaravimas VPIDĮ normoms baigėsi 2023 m. gegužės 3 d. (nuo paskutinio Bendrovės patikrinimo akto, kurio sudaryme dalyvavo atsakovė, surašymo praėjus vieniems metams). Taigi egzistavus galimybei pašalinti ieškinyje minimus darbo sutarties prieštaravimus VPIDĮ nuostatoms darbo sutartis pagal DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punktą negalėjo būti nutraukta, nesant tam įstatymo reikalaujamų sąlygų (negalimumo pašalinti prieštaravimų įstatymų numatytam reglamentavimui).

33. Vadovaujantis DK 60 straipsnio (kuriame įtvirtintas darbo sutarties nutraukimas nesant darbo sutarties šalių valios) 1 dalies 7 punktu, darbo sutartis privalo būti nutraukta be įspėjimo, kai darbo sutartis prieštarauja įstatymams ir šių prieštaravimų negalima pašalinti, o darbuotojas nesutinka arba negali būti perkeltas į kitą toje darbovietėje esančią laisvą darbo vietą. DK 60 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog darbdavys, gavęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą priežastį patvirtinantį dokumentą ar kitaip apie ją sužinojęs, privalo ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo dokumento gavimo ar sužinojimo dienos nutraukti darbo sutartį.

34. VPIDĮ 3 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad asmenys, nustoję dirbti valstybinėje tarnyboje, turi VPIDĮ ketvirtajame skirsnyje nustatytas pareigas ir jiems taikomi VPIDĮ ketvirtajame skirsnyje nustatyti apribojimai. Vadovaujantis VPIDĮ ketvirtajame skirsnyje įtvirtintu 15 straipsniu, asmuo, kuris eidamas VPIDĮ 2 straipsnio 5 dalyje nurodytas pareigas per paskutinius vienus darbo einant šias pareigas metus tiesiogiai rengė, svarstė ar priėmė sprendimus, susijusius su juridinio asmens (nepaisant jo teisinės formos ir nuosavybės) veiklos priežiūra ar kontrole, arba sprendimus, kuriais šiam juridiniam asmeniui buvo skirta lėšų iš Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir pinigų fondų, ar kitus su turtu susijusius sprendimus, baigęs eiti VPIDĮ 2 straipsnio 5 dalyje nurodytas pareigas vienus metus negali eiti pareigų šiame straipsnyje nurodytame juridiniame asmenyje, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. VPIDĮ 18 straipsnio (apribojimų netaikymas) 1 dalyje numatyta, kad Komisija konkrečiais atvejais, gavusi asmens prašymą, atsižvelgdama į VPIDĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytas deklaruojančių asmenų pareigas, įvertinusi prašymą pateikusio asmens nurodytas aplinkybes, savo pačios surinktus dokumentus ar informaciją, taip pat juridinių asmenų teisinę formą, sprendimų turinį, asmens pareigų pobūdį, tarnybines (darbo) funkcijas ir atsakomybės mastą, gali priimti sprendimą dėl VPIDĮ 15 straipsnyje nustatyto apribojimo taikymo išimčių, jeigu tai neprieštarauja VPIDĮ paskirčiai ir kitiems tarnybinės etikos ir elgesio normas reglamentuojantiems teisės aktams.

35. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovė iki 2022 m. gegužės 31 d. ėjo VPIDĮ 2 straipsnio 5 dalies 3 punkte nurodytas valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų pareigas – buvo valstybės tarnautoja, dirbusi Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vyriausiąja specialiste, todėl nustojusi jas eiti privalėjo laikytis VPIDĮ 15 straipsnyje nustatytų apribojimų. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2020 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. AD1-184, II skyriuje numatyta, kad šios pareigybės veiklos sritis – priežiūra ir kontrolė, IV skyriuje numatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas atlieka priežiūros ir (ar) kontrolės veiklas arba prireikus koordinuoja priežiūros ir (ar) kontrolės veiklų atlikimą (5 punktas) <...>. Aplinkos kokybės departamento Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vyriausiajai specialistei (atsakovei) buvo priskirta Bendrovės nepavojingų atliekų sąvartyno ir mechaninio apdorojimo įrenginio kontrolė. Per paskutinius vienus metus iki įsidarbinimo Bendrovėje atsakovė dalyvavo rengiant, svarstant ir priimant sprendimus, susijusius su Bendrovės veiklos priežiūra ar kontrole. Komisija, įvertinusi jos atlikto tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, 2022 m. rugsėjo 7 d. sprendime konstatavo, kad atsakovės įsidarbinimas Bendrovėje prieštarauja imperatyvioms VPIDĮ 15 straipsnio nuostatoms; būtent Komisijos kompetencijai priskirta prižiūrėti, kaip įgyvendinamas VPIDĮ, atlikti tyrimus dėl asmens veikos atitikties VPIDĮ ir priimti sprendimą, kad asmuo pažeidė VPIDĮ nuostatas (VTEKĮ 17 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 30 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Komisijos priimtas sprendimas pripažinti VPIDĮ nuostatų pažeidimą yra individualus administracinis aktas, skųstinas administraciniam teismui (VTEKĮ 32 straipsnio 1 dalis). Taigi Komisijos 2022 m. rugsėjo 7 d. sprendimo, kuriuo nuspręsta pripažinti, kad atsakovės įsidarbinimas Bendrovėje prieštarauja imperatyviems VPIDĮ 15 straipsnio reikalavimams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas yra administracinių teismų kompetencija. Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuotas imperatyvios VPIDĮ normos pažeidimas, teisės aktų nustatyta tvarka specializuotam teismui – Vilniaus apygardos administraciniam teismui – apskųstas nebuvo, yra nenuginčytas, todėl yra teisėtas ir galiojantis.

36. Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė pagrįstas išvadas, kad atsakovė, baigusi eiti pareigas valstybės tarnyboje, turėjo laikytis VPIDĮ 15 straipsnyje įtvirtintos specialiosios teisės normos, kuri apriboja jos konstitucinę teisę pasirinkti darbą. Komisijos 2022 m. rugsėjo 7 d. sprendimu, kuris teismine tvarka nėra nuginčytas, yra konstatuotas imperatyvios VPIDĮ 15 straipsnio nuostatos pažeidimo faktas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog, atsakovei nesilaikant imperatyvių VPIDĮ 15 straipsnio reikalavimų, tokio jos elgesio pagrindu sudaryta darbo sutartis tampa prieštaraujančia imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, todėl laikytina negaliojančia.

38. Pagal DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punktą, darbo sutartis privalo būti nutraukta be įspėjimo, kai darbo sutartis prieštarauja įstatymams ir tų prieštaravimų negalima pašalinti, o darbuotojas nesutinka arba negali būti perkeltas į kitą toje darbovietėje esančią laisvą darbo vietą. DK normose nenustatyta galimybė pripažinti negaliojančia darbo sutartį, darbo sutarties negaliojimo teisiniai pagrindai. CK 1.1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad CK darbo santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja specialieji įstatymai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 1.78–1.96 straipsniuose numatyti sandorių negaliojimo pagrindai taikomi ir darbo sutarčiai, atsižvelgiant į šios sutarties specifiką, kartu aiškinant darbo sutarties turinį, sutarties sudarymo vykdymo ir keitimo tvarką ir sąlygas ir atsižvelgiant į tai, kad darbo teisėje restitucija negalima (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2004; 2009 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2009; 2015 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2015). Taigi darbo sutartis gali būti pripažinta negaliojančia bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais, tačiau šie pagrindai taikytini atsižvelgiant į darbo teisinių santykių specifiką.

39. Pasisakydama dėl apeliantės argumentų, jog šiuo atveju neliko DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo sąlygų, nes prieštaravimas teisei pašalintas bylos nagrinėjimo metu pasibaigus vadinamajam „atvėsimo“ laikotarpiui, kolegija pažymi, jog esminis pabrėžtinas niuansas šioje situacijoje yra tas, kad darbo sutartis buvo sudaryta pažeidus jos sudarymo metu taikytiną įstatymo imperatyvą. Tai, kad bylos nagrinėjimo proceso metu pasibaigė apribojimui, kuris sudarant sutartį buvo pažeistas, taikytinas terminas (pabrėžtina, jog šis terminas iš esmės pasibaigė jau po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo), nepašalina sutarties prieštaravimo imperatyvui jos sudarymo metu fakto ir nelemia pirmosios instancijos teismo išvados dėl sutarties, kaip sudarytos pažeidus įstatymo imperatyvą, negaliojimo nepagrįstumo. Priešingas aiškinimas sukurtų prielaidas neefektyviam ir neveiksmingam VPIDĮ 15 straipsnyje numatyto ribojimo taikymui, t. y. šia norma nustatyto draudimo nesilaikymo pasekmės, turint omenyje vidutinę teisminių procesų Lietuvoje trukmę, iš esmės būtų niekinės, nes dažnu atveju vienų metų „atvėsimo“ laikotarpio terminas pasibaigtų dar bylos proceso metu. Kolegija pabrėžia, jog darbo teisėje galiojančio principo, jog restitucija negalima, pritaikymo pasekmėmis negali būti pateisinami esminiai sutarčių sudarymo principų pažeidimai.

40. Ankstesnėse nutarties dalyse nurodytų argumentų pagrindu kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovei J. Š. nesilaikant imperatyvių VPIDĮ 15 straipsnio reikalavimų tokio jos elgesio pagrindu sudaryta darbo sutartis prieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ir laikytina negaliojančia. Tokio vertinimo nekeičia tas faktas, kad jau po sprendimo byloje priėmimo pasibaigė „atvėsimo“ laikotarpio terminas, nes darbo teisinių santykių atsiradimas 2022 m. birželio 1 d. darbo sutarties pagrindu apskritai nebuvo galimas – pagal bendrąjį teisės principą, iš ne teisės negali atsirasti teisė (lot. ex injuria jus non oritur).

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo tinkamo motyvavimo.

41. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, nes teismas sprendime nepasisakė dėl esminių apeliantės argumentų, siejamų su „atvėsimo“ laikotarpiu ir šio laikotarpio nulemta / realiai egzistavusia galimybe pašalinti darbo sutarties prieštaravimus VPIDĮ normoms. Teisėjų kolegija atmeta šiuo apeliantės argumentus kaip nepagrįstus.

42. Motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl, jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje (duomenys neskelbtini), peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje (duomenys neskelbtini), peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015).

43. Nagrinėjamu atveju, kolegijos vertinimu, nėra jokio pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai yra nepakankami ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla: pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė faktines bylos aplinkybes, ištyrė ir įvertino bylos įrodymus, juos vertindamas rėmėsi tinkamomis teisės normomis, aktualia teismų praktika, išsprendė visus tiek materialinės, tiek proceso teisės klausimus, detaliai pasisakė esminiais byloje iškilusiais klausimais. Kaip jau aptarta, pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog 2022 m. birželio 1 d. darbo sutartis Nr. 161 sudaryta pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo draudžiamas nuostatas ir tų prieštaravimų pašalinti negalima, nes darbo teisinių santykių atsiradimas 2022 m. birželio 1 d. darbo sutarties pagrindu apskritai nebuvo galimas, o pagal bendrąjį teisės principą, jog iš ne teisės negali atsirasti teisė (lot. ex injuria jus non oritur), iš tokių neteisėtų veiksmų negali kilti teisėti padariniai, taigi apeliantės teiginys, jog teismas sprendime nepasisakė dėl esminių apeliantės argumentų, siejamų su „atvėsimo“ laikotarpiu ir šio laikotarpio nulemta / realiai egzistavusia galimybe pašalinti darbo sutarties prieštaravimus VPIDĮ normoms, neatitinka faktinio teismo sprendimo turinio.

Dėl bylos procesinės baigties

44. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, pagrindo jį panaikinti ar pakeisti nėra, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

45. Kadangi Bendrovės apeliacinis skundas atmestinas, apeliacinio proceso metu patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas jai nepriteistinas. Atsakovė J. Š. atsiliepime į apeliacinį skundą palaikė Bendrovės poziciją, duomenų, kad apeliacinio proceso metu būtų patyrusi bylinėjimosi išlaidų, nepateikė. Ieškovė taip pat nepateikė duomenų, kad apeliacinio proceso metu būtų patyrusi bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.