Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-1621-1149/2023

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-04-26
Bylos Nr.: e2-1621-1149/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-00166-2023-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Marija Augustinaitė
Ieškovas: Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „K.“, J. Š., uždarajai akcinei bendrovei „K.“
Advokatai: Mantas Mikalopas

Kategorijos

1.3.2.9.13Kiti darbo sutarties pasibaigimo (nutraukimo) pagrindai
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-1621-1149/2023Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00166-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.13; 3.2.6.1 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 26 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Marija Augustinaitė,sekretoriaujant Mildai Gricienei, Gabrielei Liatukaitei,

dalyvaujant ieškovės Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos atstovams Violetai Kosmačaitei, Tomui Čaplinskui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „K.“ atstovui advokatui Mantui Mikalopui,atsakovei J. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „K.“ ir J. Š. dėl darbo sutarties nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – ieškovė, Komisija) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „K.“ direktoriaus su J. Š. 2022 m. birželio 1 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 161, kaip prieštaraujančią imperatyviems Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimams.

2. Ieškinyje nurodoma, kad 2022 m. birželio 1 d. atsakovės UAB „K.“ ir J. Š. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 161 (toliau – darbo sutartis), kurios pagrindu pastaroji nuo 2022 m. birželio 2 d. buvo priimta dirbti aplinkosaugos ir darbų saugos specialiste. Sudarant darbo sutartį darbdaviui atstovavo direktorius, kuris pagal bendrovės įstatus yra vienasmenis atsakovės UAB „K.“ valdymo organas. 2022 m. rugsėjo 7 d. Komisija priėmė sprendimą Nr. KS-97 „Dėl J. Š.“, kuriuo nusprendė pripažinti, kad atsakovė J. Š., nepraėjus vieneriems metams nuo baigimo eiti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės pareigas, įsidarbinusi ir 2022 m. birželio 2 d. pradėjusi eiti UAB „K.“ aplinkosaugos ir darbų saugos specialistės pareigas, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – ir VPIDĮ) 15 straipsnio nuostatas, nFes per paskutinius vienerius darbo valstybės tarnyboje metus atliko keturis šios bendrovės, kurios veiklą jai buvo pavesta kontroliuoti, patikrinimus ir surašė 2021 m. birželio 29 d., 2021 m. rugsėjo 14 d., 2021 m. gruodžio 7 d. bei 2022 m. gegužės 3 d. patikrinimo aktus. Komisija šiame sprendime konstatavo, kad 2022 m. birželio 1 d. darbo sutartis prieštarauja imperatyvioms VPIDĮ 15 straipsnio nuostatoms, todėl privalo būti nutraukta. Komisija 2022 m. rugsėjo 15 d. raštu pateikė atsakovei UAB „K.“ 2022 m. rugsėjo 7 d. sprendimą ir siūlymą tarp šalių sudarytą darbo sutartį nutraukti. Atsakovė UAB „K.“ 2022 m. spalio 14 d. raštu pateikė Komisijai savo sprendimą darbo sutarties su J. Š. nenutraukti. Ieškovė, nepraleisdama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 4 dalyje nustatyto ieškinio senaties termino, kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo teismo sprendimo pagrindu nutraukti atsakovių 2022 m. birželio 1 d. sudarytą darbo sutartį. Pažymėjo, kad Komisijos 2022 m. rugsėjo 7 d. sprendimas Nr. KS-97 „Dėl J. Š.“, kuriuo konstatuota, kad paminėta darbo sutartis prieštarauja imperatyvioms VPIDĮ 15 straipsnio nuostatoms, teisės aktų nustatyta tvarka apskųstas nebuvo, todėl yra įsiteisėjęs ir galiojantis. Vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 60 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad darbo sutartis privalo būti nutraukta be įspėjimo, kai darbo sutartis prieštarauja įstatymams ir šių prieštaravimų negalima pašalinti, o darbuotojas nesutinka arba negali būti perkeltas į kitą toje darbovietėje esančią laisvą darbo vietą.

Atsiliepimas

3. Atsakovė UAB „K.“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

Šalies argumentai

3.1. Ieškovė pripažįsta bei savo ieškinyje nurodo, jog jos reikalavimui dėl darbo sutarties nutraukimo taikytinas CK 1.125 straipsnio 4 dalyje numatytas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Visgi, įvertinus ieškovės dėstomus teiginius, yra matyti, jog ši klaidingai interpretuoja pastarojo termino skaičiavimo pradžią. Pagal bendrąją taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Bylos medžiaga patvirtina faktą, kad ieškovė pareikštu ieškiniu kvestionuoja ne atsakovės UAB „K.“ 2022 m. spalio 14 d. atsakymą į ieškovės pasiūlymą, bet patį atsakovės vienasmenio valdymo organo (direktoriaus) sprendimą sudaryti su J. Š. darbo sutartį. Taigi, skirtingai nei aiškinama ieškinyje, ginčo situacijai aktuali ieškinio senatis yra skaičiuotina ne nuo atsakovės 2022 m. spalio 14 d. atsakymo ieškovei pateikimo, bet nuo ieškovės sužinojimo apie reikalaujamo nutraukti sandorio - darbo sutarties - sudarymą (darbdavio vienasmenio valdymo organo sprendimą tokią sutartį sudaryti). Remiantis ieškinio turiniu, apie darbo sutarties pasirašymą ieškovei tapo žinoma ne vėliau kaip 2022 m. rugsėjo mėnesį (2022 m. rugsėjo 7 d. buvo priimtas ieškovės sprendimas). Tai reiškia, jog ieškinyje minimas ieškinio senaties terminas suėjo dar 2022 m. gruodžio mėnesį. Tuo tarpu ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi tik 2023 m. sausio 10 d., t. y. praleidusi ieškinio senaties terminą. Net jeigu ieškinio senaties pradžios momentas ir būtų siejamas ne su bendrosiomis, bet, kaip nurodoma ieškinyje, su specialiosiomis, t. y. CK 1.127 straipsnio 2 - 5 dalyse numatytomis, ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklėmis, esamo ginčo situacijoje turėtų būti taikoma ne ieškovės įvardijama CK 1.127 straipsnio 2 dalis, bet to paties straipsnio 3 dalis, t. y. kaip matyti iš prie ieškinio pridėtų dokumentų, joks terminas ginčo sprendime išdėstytam ieškovės pasiūlymui įvykdyti nebuvo nustatytas. Iš to seka, kad ieškinio senaties terminas vėliausiai galėjo prasidėti 2022 m. rugsėjo 7 d., o tai reiškia, kad šis terminas ieškinio pareiškimo metu - 2023 m. sausio 10 d. - buvo pasibaigęs. Dėl ko ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimo atžvilgiu turėtų būti taikyta ieškinio senatis (CK 1.131 straipsnio 1 dalis) ir pareikštas ieškinys atmestas.

3.2. Ieškovė, nors ir nebūdama atleista nuo įrodinėjimo pareigos, ieškinio tekste minimų patikrinimų aktų, surašytų 2021 m. birželio 29 d., 2021 m. rugsėjo 14 d., 2021 m. gruodžio 7 d. bei 2022 m. gegužės 3 d., atitikties VPIDĮ 15 straipsnyje įvardytiems sprendimams, t. y. pastarųjų aktų sąsajos su juridinio asmens veikla ir kontrole, neįrodinėja, nepateikia dokumentų savo pozicijai aptariamu klausimu pagrįsti. Ieškovei tokių aplinkybių nepagrindus, ieškinio reikalavimas dėl darbo sutarties nutraukimo objektyviai negali būti tenkinamas.

3.3. VPIDĮ 15 straipsnyje numatytas draudimas dirbti yra siejamas su vadinamuoju atvėsimo laikotarpiu, dėl ko teigtina, kad, net ir tuo atveju, jeigu ieškovės ieškinyje įvardijamas darbo sutarties prieštaravimas įstatymui (VPIDĮ 15 straipsniui) iš tikrųjų egzistuotų, tai pasibaigus aptariamam laikotarpiui, toks prieštaravimas būtų laikomas pašalintu. Vienerių metų trukmės atvėsimo laikotarpis skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią, einant pareigas valstybinėje tarnyboje, buvo priimtas VPIDĮ 15 straipsnyje minimas sprendimas dėl juridinio asmens (Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos rekomendacijų „Dėl apribojimų dirbti ir atstovavimo apribojimų įgyvendinimo“ 10 lapo 2 pastraipa). Taigi, remiantis pačios ieškovės rekomendacijomis, analizuojamas laikotarpis, o kartu ir ieškinyje minimas darbo sutarties prieštaravimas VPIDĮ normoms, jeigu toks iš tikrųjų būtų įrodytas, vėliausiai baigtųsi (išnyktų) 2023 m. gegužės 3 d., t. y. nuo paskutinio patikrinimo akto surašymo praėjus vieneriems metams. Esant galimybei ieškinyje įvardijamus prieštaravimus (jei tokių būtų) pašalinti, teisinio pagrindo nutraukti tarp atsakovių atsiradusius darbo teisinius santykius pagal DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punktą nėra, nes ši teisės norma taikytina tik tada, jeigu prieštaravimo pašalinimo galimybė neegzistuoja.

3.4. Ieškinio patenkinimas būtų nesuderinamas su teisingumo ir proporcingumo principais. Ieškinyje minimas vienerių metų atvėsimo terminas bet kuriuo atveju baigsis 2023 m. gegužės 3 d. Dėl to darbo sutarties nutraukimas ieškovės nurodomu pagrindu suponuotų formalų teisės aktų taikymą, o ne tikrąjį teisingumo vykdymą. Be to, toks teismo sprendimas reikštų esminį darbuotojos, kuri viena augina nepilnametį vaiką, teisėtų interesų pažeidimą.

Atsiliepimas

4. Atsakovė J. Š. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą.

5. Atsiliepime nurodoma, kad darbo sutarties nutraukimui nėra jokio pagrindo, sutartis yra teisėta, o jos nutraukimas būtų neproporcinga priemonė bei pažeistų tiek darbdavio, tiek jos, kaip vienišos motinos, auginančios mažametį vaiką, teisėtus interesus. Pažymima, kad UAB „K.“ aplinkosaugos ir darbų saugos specialistės pareigos nesusijusios su ankstesnėmis - valstybės tarnautojos pareigybės aprašyme nustatytomis funkcijomis, kurias vykdant ji priėmė sprendimus. Atlikdama tarnybines funkcijas dalyvavo rengiant, svarstant ir priimat sprendimus tik tam tikro laikotarpio ir dėl atskiros - aplinkosauginės veiklos, kas tiesiogiai nesusiję su UAB „K.“, kaip juridinio asmens, veikla ir kontrole. Į UAB „K.“ įsidarbino dėl susiklosčiusių aplinkybių, nepalankių jos šeimai, siekiant pagerinti materialinę padėtį bei tuo užtikrinti vaiko gerovę. Neslėpdama faktinių aplinkybių, kur ketina įsidarbinti, sąžiningai kreipėsi į Komisiją, prašydama taikyti VPIDĮ 18 straipsnio nuostatose numatytą VPIDĮ 15 straipsnyje įtvirtinto apribojimo dirbti išimtį. Bendrovėje įsidarbino įsitikinusi, kad pagal prašyme išdėstytas aplinkybes Komisija taikys apribojimo dirbti išimtį. Komisija negali apriboti Konstitucijoje įtvirtintų žmogaus teisių laisvai pasirinkti darbo vietą bei gauti teisingą apmokėjimą už darbą.

6. Teismo posėdžio metu ieškovės Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos atstovai ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad Komisija 2022 m. rugsėjo 7 d. sprendime nustatė atsakovės J. Š. padarytą pažeidimą dėl VPIDĮ 15 straipsnio nuostatų, nes ji nesilaikė apribojimo, susijusio su įsidarbinimo galimybe. VPIDĮ 15 straipsnis nustato sprendimus, kurių negali būti priėmęs asmuo. Paminėtame 2022 m. rugsėjo 7 d. sprendime nustatyti kontrolės veiksmai, kuriuos J. Š., vykdydama valstybės tarnautojos pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, atliko UAB „K.“ atžvilgiu. 2021-2022 metais J. Š. atliko patikrinimus, surašė aktus, kurie tiesiogiai susiję su UAB „K.“ veikla, darytos išvados, atliktas veiklos vertinimas. J. Š. pati kreipėsi į Komisiją dėl išimties taikymo, todėl akivaizdu, kad suprato, jog jai taikomi VPIDĮ apribojimai. Tačiau J. Š. įsidarbino UAB „K.“ tą pačią dieną, kai kreipėsi į Komisiją dėl išimties taikymo, todėl laikytina, kad toks kreipimasis atliktas tik dėl akių. Be to, ji kontroliuojamame subjekte įsidarbino po 3 (trijų) savaičių, kai atliko patikrinimą ir bendrovės atžvilgiu priėmė sprendimą, pareigybė sukurta 2022 m. gegužės 31 d., o darbo sutartis sudaryta 2022 m. birželio 1 d., todėl kyla abejonių, ar darbo vieta nebuvo sukurta specialiai konkrečiam asmeniui kaip atsilyginimas už priimtus sprendimus. Pažymėjo, kad pagrindas kreiptis į teismą dėl darbo sutarties nutraukimo atsirado gavus neigiamą UAB „K.“ atsakymą dėl siūlymo nutraukti darbo sutartį, nes nuo siūlymo įgyvendinimo rezultato priklauso aplinkybė, ar ieškovei atsiranda teisė į ieškinį. Neracionalu iš karto kreiptis į teismą, jei subjektas turi valią pats pašalinti pažeidimą ir nutraukti sutartį, todėl ieškinio senaties terminas nėra praleistas. 2022 m. rugsėjo 7 d. sprendime Komisija nenurodė konkretaus Lietuvos Respublikos darbo kodekso straipsnio, kuriuo remiantis darbdavys turėtų nutraukti darbo sutartį, nes teisės aktai nenumato pareigos nurodyti konkrečią normą, Komisija netaiko, nekontroliuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo, darbdaviui yra nustatyta pareiga taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso normas. Kadangi Komisijos 2022 m. rugsėjo 7 d. sprendimas yra galiojantis, teisėtas, nenuginčytas, todėl turi kilti tiesioginės pasekmės. Iš neteisėtų veiksmų negali atsirasti teisėtų padarinių, negali būti ginama J. Š. teisė dirbti bendrovėje, kai ja pasinaudota neteisėtai. Kadangi įsidarbinimo neturėjo būti, todėl apeliuoti į šeiminę padėtį J. Š. neturi pagrindo.

7. Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „K.“ atstovas ieškinį prašė atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Paaiškino, kad Komisijos 2022 m. rugsėjo 7 d. sprendime nenustatytas pasiūlymo nutraukti darbo sutartį įvykdymo terminas, sprendime trūksta teisinio pagrindimo, nes nenurodyta Lietuvos Respublikos darbo kodekso norma, kuria remiantis darbo sutartis turėtų būti nutraukta, dėl to Komijos 2022 m. rugsėjo 7 d. sprendimas yra su trūkumais ir neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų. Ieškovė, reikalaudama nutraukti darbo sutartį, turėjo nurodyti juridinį pagrindą, nes įmonė turi baimių kaip elgtis, kad nepažeistų J. Š. teisių. Ieškovė iki galo savo darbo neįvykdė, kad būtų galima įvykdyti jos siūlymą dėl darbo sutarties nutraukimo. Be to, ieškovė ginčija bendrovės vadovo sprendimą sudaryti darbo sutartį. Ieškovė apie darbo sutarties sudarymą sužinojo 2022 m. birželio 20 d. Nuo šios datos reikia skaičiuoti trijų mėnesių terminą ieškiniui pareikšti. Šis terminas baigėsi 2022 m. rugsėjo 20 d., todėl ieškinys pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą. Be to, jei ieškinio senaties terminą skaičiuoti nuo 2022 m. rugsėjo 7 d. sprendimo priėmimo, tai senaties terminas vis vien yra praleistas. Pažymėjo, kad J. Š. „atvėsimo“ laikotarpis baigiasi 2023 m. gegužės 3 d., dėl to iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos darbo sutartis nebeprieštarautų VPIDĮ. Ieškovės požiūris yra formalus, bet teismo sprendimas negali būti formalus ir savitikslis. Kadangi pažeidimą yra įmanoma pašalinti, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo pažeidimo visai neturėsime, darbo sutarties nutraukimui nėra pagrindo. Teisė į darbą kaip teisinis gėris turi laimėti, teisingumo ir proporcingumo kontekste neteisinga nutraukti darbo sutartį su vieniša motina, tai neadekvatu ir neproporcinga.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismo posėdžio metu atsakovė J. Š. prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad dirbdama valstybės tarnautoja vykdė 2 (dviejų) UAB „K.“ priklausančių objektų kontrolę, patikrinimus atliko ne viena pati, dalyvavo 2-3 pareigūnai, eitos pareigos nebuvo vadovaujamos. Bendrovės atžvilgiu buvo priimti nepalankūs sprendimai, bendrovė dėl to turėjo finansinių pasekmių, todėl negalima kalbėti, jog priėmimas į darbą buvo atsilyginimas už priimtus sprendimus. UAB „K.“ įsidarbino dėl nepalankių šeimai aplinkybių, darbo rinkoje ieškojo geriau apmokamo darbo, bendrovė internetiniame puslapyje paskelbė, kad ieško darbuotojo, išėjusi iš darbo Aplinkos apsaugos departamente, dalyvavo atrankoje ir ją laimėjo. Darbo funkcijos naujoje darbovietėje skiriasi palyginti su tomis, kurias atliko valstybės tarnyboje. Pažymėjo, jog veikė skaidriai ir sąžiningai, dėl savo įsidarbinimo išsiviešino, kreipėsi į Komisiją dėl išimties taikymo, tikėjosi, kad Komisija taikys išimtį. Komisijos priimtų nepalankių sprendimų neskundė, nes nežinojo, kad tai grės galimu darbo sutarties nutraukimu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

9. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė J. Š. iki 2022 m. gegužės 31 d. ėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės (valstybės tarnautojos) pareigas.

10. UAB „K.“ ir J. Š. 2022 m. birželio 1 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 161, pagal kurią J. Š. buvo įdarbinta UAB „K.“ Ekologinės infrastruktūros administravimo skyriaus aplinkosaugos ir darbų saugos specialiste, mokamas fiksuotas darbo užmokestis – 2 500 Eur du kartus per mėnesį – 10 ir 25 dienomis, dirbama 5 (penkias) darbo dienas per savaitę (40 valandų). Darbo sutartis įsigalioja 2022 m. birželio 1 d., darbuotojas pradeda dirbti 2022 m. birželio 2 d. Darbo sutartyje nustatytas išbandymo laikotarpis – 3 (trys) mėnesiai darbdavio valia. Po sutartimi pasirašė abi darbo sutarties šalys.

11. Atsakovė J. Š. 2022 m. birželio 1 d. kreipėsi į Komisiją, prašydama įvertinti galimybę taikyti Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatytą išimtį ir išaiškinti jos galimybes užimti darbų saugos specialistės pareigas UAB „K.“. Komisija 2022 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. KS-80 „Dėl J. Š.“ nusprendė netaikyti J. Š. VPIDĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatytos apribojimo dirbti išimties.

12. Komisija 2022 m. liepos 13 d. nusprendė pradėti tyrimą dėl J. Š. įsidarbinimo UAB „K.“ atitikties VPIDĮ 15 straipsnio nuostatoms. Komisija 2022 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. KS-97 „Dėl J. Š.“ nusprendė pripažinti, kad J. Š., nepraėjus vieneriems metams nuo baigimo eiti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės pareigas, įsidarbinusi ir 2022 m. birželio 2 d. pradėjusi eiti UAB „K.“ aplinkosaugos ir darbų saugos specialistės pareigas, pažeidė VPIDĮ 15 straipsnio nuostatas, bei pasiūlė UAB „K.“ direktoriui nutraukti darbo sutartį su J. Š.. Ieškovė 2022 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. S-1507-(1.2.) „Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimo“ išsiuntė atsakovei UAB „K.“ 2022 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. KS-97 „Dėl J. Š.“, prašydama per 30 dienų nuo šio rašto gavimo dienos informuoti Komisiją apie sprendimo rezoliucinės dalies 2 punkte pateikto pasiūlymo svarstymo rezultatus.

13. Atsakovė UAB „K.“ 2022 m. spalio 14 d. išsiuntė ieškovei 2022 m. spalio 14 d. atsakymą „Dėl siūlymo svarstymo“, kuriame nurodoma, kad ieškovės pateiktoje rekomendacijoje (siūlyme) nėra nurodytas aiškus darbo sutarties nutraukimo pagrindas, vadovaujantis DK nuostatomis; Komisijos nurodytas darbo sutarties neatitikimas VPIDĮ reikalavimams yra laikinas – vieneri metai; vertinamos ir galimo teisminio ginčo pasekmės, jeigu darbuotoja ginčytų darbo sutarties nutraukimą, tai galimai tektų išmokėti kompensacijas už priverstinę pravaikštą, už neteisėtą atleidimą, atlyginti bylinėjimosi išlaidas ir pan., be to atsižvelgiama į tai, kad J. Š. viena augina nepilnametį vaiką ir jos atleidimas ekonominio sunkmečio laikotarpiu pakenktų bendrovės, kaip socialiai atsakingos įmonės, reputacijai, dėl susidariusios situacijos bendrovė pasirengusi suvaldyti galimas interesų konflikto rizikas, nenutraukiant darbo sutarties.

Dėl ieškinio senaties termino

14. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais taikomas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 4 dalis). Bendroji ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad šio termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK bei kiti įstatymai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui (CK 1.127 straipsnio 2 dalis).

15. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, jei kita ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Teismas turi įsitikinti, ar šis terminas (ne) praleistas ir, jei praleistas, ar nėra pagrindo (svarbių priežasčių) jį atnaujinti.

16. Ieškinį Komisija šioje byloje pareiškė 2023 m. sausio 10 d. Atsakovė UAB „K.“ nurodo, kad apie J. Š. įsidarbinimą bendrovėje Komisija sužinojo 2022 m. birželio 20 d. (Komisijos 2022 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. KS-80 „Dėl J. Š.“ 9 punktas), todėl terminas kreiptis į teismą su ieškiniu baigėsi 2022 m. rugsėjo 20 d.; pasak atsakovės, net jei ieškinio senaties terminą skaičiuoti nuo 2022 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. KS-97 „Dėl J. Š.“ priėmimo, tai senaties terminas vis vien yra praleistas (baigėsi 2022 m. gruodžio 7 d.). Su tokia atsakovės pozicija nėra pagrindo sutikti.

17. Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje ginčo teisinius santykius reglamentuoja specialieji įstatymai, tai yra Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas (toliau – ir VTEKĮ) ir Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą Komisija prižiūri kaip asmenys vykdo VPIDĮ nuostatas, ir nustačiusi įstatymo pažeidimus, turi teisę siūlyti institucijos ar įstaigos vadovui ar įstaigos vadovą į pareigas priimančiam ar skiriančiam subjektui arba kolegialiai valstybės ar savivaldybių institucijai panaikinti, sustabdyti ar pakeisti teisės aktus, sprendimus ar sandorius, neatitinkančius VPIDĮ ar Lobistinės veiklos įstatymo reikalavimų, arba siūlyti imtis prevencinių priemonių, kad būtų užkirstas kelias teisės aktų pažeidimams (VTEKĮ 18 straipsnio 1 dalies 6 punktas), bei pareikšti ieškinius (teikti prašymus) teismui dėl valstybės tarnybos santykių, darbo sutarčių ir sandorių nutraukimo ar pripažinimo negaliojančiais, kai šios dalies 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais Komisijos siūlymai nevykdomi (VTEKĮ 18 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Taigi Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas Komisijos teisės reikšti teismui ieškinį dėl darbo sutarties nutraukimo atsiradimą sieja ne su sužinojimo apie asmens įsidarbinimą momentu, ne su sprendimo, kuriuo pripažįstama, jog toks įsidarbinimas atliktas pažeidžiant VPIDĮ nuostatas, priėmimu, o su aplinkybe, kad yra neįvykdytas į pareigas priimančiam subjektui pateiktas pasiūlymas nutraukti darbo sutartį, neatitinkančią VPIDĮ reikalavimų.

18. Nagrinėjamu atveju Komisija 2022 m. birželio 20 d. nustatė atsakovės J. Š. įsidarbinimo UAB „K.“ faktą. Tai, kad toks įsidarbinimas prieštarauja VPIDĮ 15 straipsnio nuostatoms, Komisija nustatė tik atlikusi tyrimą, kuris pradėtas 2022 m. liepos 13 d., bei įvertinusi tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes. VPIDĮ 15 straipsnio pažeidimas konstatuotas 2022 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. KS-97 „Dėl J. Š.“, kuriuo Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 30 straipsnio 2 dalimi, pasiūlė UAB „K.“ direktoriui nutraukti darbo sutartį su J. Š. ir 2022 m. rugsėjo 15 d. raštu paprašė apie pateikto siūlymo svarstymo rezultatus bei priimtus sprendimus per 30 dienų nuo siūlymo gavimo dienos informuoti Komisiją. Nesutiktina su atsakovės UAB „K.“ pozicija, kad 2022 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. KS-97 „Dėl J. Š.“ nenustatytas siūlymo nutraukti darbo sutartį įvykdymo terminas, dėl ko Komijos sprendimas yra su trūkumais. Pažymėtina, kad Komisija neturi diskrecijos nustatyti vienokį ar kitokį siūlymo įvykdymo terminą, nes toks terminas yra nustatytas įstatymo. Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 29 straipsnio 3 dalis nustato, kad Komisijos pateiktą rekomendaciją ar siūlymus turi svarstyti institucijos ir įstaigos, kurioms rekomendacija ar siūlymas pateikti, ir informuoti Komisiją apie svarstymo rezultatus. Ši informacija Komisijai pateikiama nedelsiant po sprendimų dėl priemonių, kurių bus imamasi atsižvelgiant į Komisijos pateiktą rekomendaciją ar siūlymus, priėmimo, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo Komisijos rekomendacijos gavimo dienos. Apie tai, per kokį terminą turi pateikti informaciją apie siūlymo svarstymo rezultatus atsakovė UAB „K.“ informuota 2022 m. rugsėjo 15 d. raštu. Atsakovė UAB „K.“ 2022 m. spalio 14 d., t. y. nustatytu terminu, informavo Komisiją apie priimtą sprendimą darbo sutarties su J. Š. nenutraukti. Taigi teisė į ieškinį ieškovei atsirado 2022 m. spalio 14 d., kai ieškovė gavo oficialų atsakymą iš atsakovės UAB „K.“, kad su J. Š. sudaryta darbo sutartis nebus nutraukta (Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Dėl to, būtent 2022 m. spalio 14 d. yra ieškinio senaties termino eigos pradžios momentas. Minėta, ieškinys teisme pareikštas 2023 m. sausio 10 d., t. y. nepraleidus ieškinio senaties termino.

Dėl darbo sutarties nutraukimo

19. VPIDĮ 15 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, kuris eidamas šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytas pareigas per paskutinius vienus darbo einant šias pareigas metus tiesiogiai rengė, svarstė ar priėmė sprendimus, susijusius su juridinio asmens (nepaisant jo teisinės formos ir nuosavybės) veiklos priežiūra ar kontrole, arba sprendimus, kuriais šiam juridiniam asmeniui buvo skirta lėšų iš Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir pinigų fondų, ar kitus su turtu susijusius sprendimus, baigęs eiti šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytas pareigas vienus metus negali eiti pareigų šiame straipsnyje nurodytame juridiniame asmenyje, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.

20. Nagrinėjamu atveju atsakovė J. Š. iki 2022 m. gegužės 31 d. ėjo VPIDĮ 2 straipsnio 5 dalies 3 punkte nurodytas valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų pareigas – buvo valstybės tarnautoja, dirbusi Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vyriausiąja specialiste, todėl nustojusi jas eiti privalėjo laikytis VPIDĮ 15 straipsnyje nustatytų apribojimų.

21. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2020 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. AD1-184, II skyriuje numatyta, kad šios pareigybės veiklos sritis – priežiūra ir kontrolė, IV skyriuje numatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas atlieka priežiūros ir (ar) kontrolės veiklas arba prireikus koordinuoja priežiūros ir (ar) kontrolės veiklų atlikimą (5 punktas); apdoroja su priežiūra ir (ar) kontrole susijusią informaciją arba prireikus koordinuoja susijusios informacijos apdorojimą (6 punktas); konsultuoja priskirtos srities klausimais (7 punktas); nagrinėja skundus ir kitus dokumentus sudėtingais klausimais dėl priežiūros ir (ar) kontrolės vykdymo arba prireikus koordinuoja skundų ir dokumentų sudėtingais klausimais dėl priežiūros ir (ar) kontrolės vykdymo nagrinėjimą, rengia atsakymus arba prireikus koordinuoja atsakymų rengimą (8 punktas); prižiūri su priežiūros ir (ar) kontrolės veiklomis susijusių sprendimų, rekomendacijų, nurodymų vykdymą arba prireikus koordinuoja su priežiūros ir (ar) kontrolės veiklomis susijusių sprendimų, rekomendacijų, nurodymų vykdymo priežiūrą (9 punktas); planuoja priežiūros ir (ar) kontrolės veiklas arba prireikus koordinuoja priežiūros ir (ar) kontrolės veiklų planavimą (10 punktas); rengia ir teikia informaciją su priežiūra ir (ar) kontrole susijusiais sudėtingais klausimais arba prireikus koordinuoja informacijos su priežiūra ir (ar) kontrole susijusiais sudėtingais klausimais rengimą ir teikimą (11 punktas); rengia ir teikia pasiūlymus su priežiūra ir (ar) kontrole susijusiais klausimais (12 punktas); rengia teisės aktų projektus ir kitus susijusius dokumentus dėl priežiūros ir (ar) kontrolės arba prireikus koordinuoja teisės aktų projektų ir kitų susijusių dokumentų dėl priežiūros ir (ar) kontrolės rengimą (13 punktas); vykdo skyriaus vedėjo arba kito darbuotojo darbo funkcijas jo atostogų, ligos, komandiruotės metu ir kai skyriaus vedėjo pareigybė laisva (14 punktas); organizuoja ir vykdo prevencinę veiklą, siekiant, kad fiziniai ir juridiniai asmenys laikytųsi teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą (15 punktas); teikia Departamento darbuotojams metodinę pagalbą skyriaus kompetencijos ribose (16 punktas); pagal skyriaus kompetenciją dalyvauja darbo grupių, komisijų darbe, teikia išvadas ir pasiūlymus (17 punktas); bendradarbiauja su juridiniais ir fiziniais asmenimis aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės srityje, dalyvauja aplinkosauginio švietimo veikloje (18 punktas); vykdo kitus nenuolatinio pobūdžio su įstaigos veikla susijusius pavedimus. Funkcijos patvirtintos 2002 m. liepos 1 d. „Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas“ Nr. Ix-1005 (19 punktas); teisės aktų nustatyta tvarka tiria administracinius nusižengimus ir juridinių asmenų padarytus pažeidimus, surašo administracinių nusižengimų protokolus ir juridinių asmenų padarytų pažeidimų protokolus ir taiko poveikio priemones, rengia sprendimus dėl patikrinimo akto tvirtinimo (20 punktas). Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 metų ūkio subjektų patikrinimų planu, patvirtintu Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2021 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. AD1-139 „Dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 metų ūkio subjektų patikrinimų plano patvirtinimo” ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 metų ūkio subjektų patikrinimų planu, patvirtintu Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2022 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. AD1-102 „Dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 metų ūkio subjektų patikrinimų plano patvirtinimo”, Aplinkos kokybės departamento Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vyriausiajai specialistei J. Š. buvo priskirta UAB „K.“ nepavojingų atliekų sąvartyno ir mechaninio apdorojimo įrenginio kontrolė. Per paskutinius vienerius metus iki įsidarbinimo bendrovėje „K.“, atsakovė J. Š. dalyvavo rengiant, svarstant ir priimant sprendimus, susijusius su bendrovės veiklos priežiūra ar kontrole:

21.1. Iš 2021 m. birželio 29 d. patikrinimo akto Nr. (5.3)-PA-3087 nustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė – vyresnioji valstybinės aplinkos apsaugos inspektorė J. Š. su kitais šio skyriaus darbuotojais atliko planinį-teminį UAB „K.“ patikrinimą, kurio metu buvo nustatyti aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimai. J. Š. pasirašė šį patikrinimo aktą kartu su kitais patikrinimą atlikusiais darbuotojais. 2021 m. liepos 9 d. J. Š. surašė UAB „K.“, kaip juridinio asmens, padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. J09-281/2021, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 5 dalimi, UAB „K.“ buvo skirta ekonominė sankcija, bei administracinio nusižengimo protokolą, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 235 straipsnio 5 dalimi, UAB „K.“ atsakingam asmeniui skirta administracinė bauda;

21.2. Iš 2021 m. rugsėjo 14 d. patikrinimo akto Nr. (5.3)-PA-4853 matyti, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė – vyresnioji valstybinės aplinkos apsaugos inspektorė J. Š. su kitu šio skyriaus darbuotoju atliko UAB „K.“ neplaninį patikrinimą, kurio metu pažeidimų nebuvo nustatyta. J. Š. pasirašė šį patikrinimo aktą kartu su kitu patikrinimą atlikusiu darbuotoju;

21.3. Iš 2021 m. gruodžio 7 d. patikrinimo akto Nr. (5.3)-PA-7456 matyti, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė – vyresnioji valstybinės aplinkos apsaugos inspektorė J. Š. su kitu šio skyriaus darbuotoju atliko UAB „K.“ planinį-išplėstinį patikrinimą, kurio metu pažeidimų nebuvo nustatyta. J. Š. pasirašė šį patikrinimo aktą kartu su kitu patikrinimą atlikusiu darbuotoju;

21.4. Iš 2022 m. gegužės 3 d. patikrinimo akto Nr. (5.3)-PA-1996 matyti, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė – vyresnioji valstybinės aplinkos apsaugos inspektorė J. Š. su kitais šio skyriaus darbuotojais atliko neplaninį UAB „K.“ nepavojingų atliekų sąvartyno patikrinimą, kurio metu buvo nustatyti pažeidimai. J. Š. pasirašė šį patikrinimo aktą kartu su kitais patikrinimą atlikusiais darbuotojais. Taip pat patikrinimo metu J. Š. pasirašė 2022 m. gegužės 3 d. Atliekas tvarkančių įmonių patikrinimo kontrolinį klausimyną.

22. Komisija, įvertinusi anksčiau paminėtas ir jos atlikto tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, 2022 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. KS-97 „Dėl J. Š.“ konstatavo, kad atsakovės J. Š. įsidarbinimas bendrovėje „K.“ prieštarauja imperatyvioms VPIDĮ 15 straipsnio nuostatoms. Pažymėtina, kad būtent Komisijos kompetencijai priskirta prižiūrėti kaip įgyvendinamas VPIDĮ, atlikti tyrimus dėl asmens veikos atitikties VPIDĮ, bei priimti sprendimą, kad asmuo pažeidė VPIDĮ nuostatas (Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 30 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Komisijos priimtas sprendimas pripažinti VPIDĮ nuostatų pažeidimą yra individualus administracinis aktas, skųstinas administraciniam teismui (Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 32 straipsnio 1 dalis). Taigi Komisijos 2022 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. KS-97 „Dėl J. Š.“, kuriuo nuspręsta pripažinti, kad J. Š. įsidarbinimas bendrovėje „K.“ prieštarauja imperatyviems VPIDĮ 15 straipsnio reikalavimams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas yra administracinių teismų kompetencija. Paminėtas Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuotas imperatyvios VPIDĮ normos pažeidimas, teisės aktų nustatyta tvarka specializuotam teismui – Vilniaus apygardos administraciniam teismui – apskųstas nebuvo, yra nenuginčytas, todėl yra teisėtas ir galiojantis.

23. DK 53 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad darbo sutartis pasibaigia šiame kodekse arba kitų įstatymų nustatytais pagrindais. DK normose nenustatyta galimybė pripažinti negaliojančia darbo sutartį, darbo sutarties negaliojimo teisiniai pagrindai. CK 1.1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad CK darbo santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja specialieji įstatymai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 1.78–1.96 straipsniuose numatyti sandorių negaliojimo pagrindai taikomi ir darbo sutarčiai, atsižvelgiant į šios sutarties specifiką, kartu aiškinant darbo sutarties turinį, sutarties sudarymo vykdymo ir keitimo tvarką ir sąlygas bei atsižvelgiant į tai, kad darbo teisėje restitucija negalima (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2004; 2009 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2009; 2015 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2015).

24. CK 1.80 straipsnio 1 dalis nustato, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad darbo sutartis privalo būti nutraukta be įspėjimo, kai darbo sutartis prieštarauja įstatymams ir šių prieštaravimų negalima pašalinti, o darbuotojas nesutinka arba negali būti perkeltas į kitą toje darbovietėje esančią laisvą darbo vietą.

25. Atsakovė J. Š., baigusi eiti pareigas valstybės tarnyboje, turėjo laikytis VPIDĮ 15 straipsnyje įtvirtintos specialiosios teisės normos, kuri apriboja jos konstitucinę teisę pasirinkti darbą. Komisijos 2022 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. KS-97 „Dėl J. Š.“, kuris teismine tvarka nėra nuginčytas, yra konstatuotas imperatyvios VPIDĮ 15 straipsnio nuostatos pažeidimo faktas. Atsakovei J. Š. nesilaikant imperatyvių VPIDĮ 15 straipsnio reikalavimų, tokio jos elgesio pagrindu sudaryta darbo sutartis tampa prieštaraujančia imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, todėl negaliojančia. Esant nustatytoms aplinkybėms, kad 2022 m. birželio 1 d. darbo sutartis Nr. 161 sudaryta pažeidžiant aukščiau nurodytas Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo draudžiamas nuostatas ir tų prieštaravimų negalima pašalinti, nes darbo teisinių santykių atsiradimas 2022 m. birželio 1 d. darbo sutarties pagrindu apskritai nebuvo galimas, o pagal bendrąjį teisės principą, jog iš ne teisės negali atsirasti teisė (lot. ex injuria jus non oritur), iš tokių neteisėtų veiksmų negali kilti teisėti padariniai, pagal šią sutartį darbo teisiniams santykiams toliau tęsiantis, todėl ieškinys tenkintinas ir 2022 m. birželio 1 d. darbo sutartis Nr. 161 pripažintina negaliojančia (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Kadangi darbo teisėje darbo sutarties negaliojimo institutas nenumatytas, tai darbo sutarties nutraukimo priežasties formulavimo aspektu šiuo atveju taikytinas DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2009; 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2014).

26. Imperatyviems teisės aktų reikalavimams prieštaraujantys sandoriai yra niekiniai ir negalioja nuo sudarymo momento (CK 1.78 straipsnio 1, 3 dalys, 1.80 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo yra konstatuota, kad restitucijos negalimumas kartu reiškia, jog darbo sutartis negali būti pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo dienos, įpareigojant šalis grąžinti visa, ką jos yra gavusios vykdydamos sutartį, įskaitant ir darbuotojo gautą darbo užmokestį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2012; 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2015). Atsižvelgiant į tai, darbo sutartis pripažintina negaliojančia nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento (CK 1.95 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

28. Ieškovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Atsakovė UAB „K.“ pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 2 631,76 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovė J. Š. duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

29. Tenkinus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos atsakovei UAB „K.“ neatlygintinos. Ieškovei nepateikus duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, jų paskirstymo klausimas nespręstinas.

30. Ieškovė įstatymo pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Ieškinį tenkinus, iš atsakovės UAB „K.“ į valstybės biudžetą priteistina 107 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti atsakovių UAB „K.“ ir J. Š. 2022 m. birželio 1 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 161 negaliojančia.

Darbo sutartį tarp UAB „K.“ ir J. Š. laikyti nutraukta pagal DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punktą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš atsakovės UAB „K.“ valstybės naudai 107 Eur (vieną šimtą septynis eurus) žyminio mokesčio (įmokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Marija Augustinaitė