Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-02-04 · Civilinė byla Nr. 2A-982-467/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-04
Bylos Nr.
2A-982-467/2016
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-03214-2014-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Asta Radzevičienė, Alma Urbanavičienė, Henrichas Jaglinskis
Atsakovas
A. L.
Ieškovas
E. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-982-467/2016Teisminio proceso Nr. 2-48-3-03214-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.5.2.1; 3.3.1.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Henrichas Jaglinskis, Asta Radzevičienė ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. L. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. L. ieškinį atsakovui A. L. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė E. L. 2014-12-01 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. L., kuriuo prašė nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo palikti jai ikisantuokinę pavardę Leščauskytė, nustatyti šalių nepilnamečio vaiko D. L., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai išlaikymą po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už 19 mėnesių, t.y. nuo 2013-04-25 iki 2014-11-25, skaičiuojant po 600 Lt kas mėnesį, iš viso 11 400 Lt, nustatyti, kad atsakovas su šalių nepilnamete dukra bendrauja netrukdomai, dalyvaujant ieškovei, apie tai informavęs ieškovę prieš dvi dienas. Nurodė, jog 2012 m. lapkričio 16 d. Elektrėnų savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje buvo sudaryta jos ir atsakovo A. L. civilinė santuoka. 2012 m. lapkričio 29 d. atsakovas pradėjo atlikinėti bausmę pataisos namuose, o ieškovė tuo metu jau laukėsi. Nuo to laiko šalys nebegyveno kartu ir nebevedė bendro ūkio, tarpusavio ryšys nutrūko. 2013 m. balandžio 25 d. jiems gimė duktė D. L.. Atsakovas, gimus dukrai, neprisidėjo prie jos išlaikymo, vaiką yra matęs tik kelis kartus, retai paskambina ar pasiteirauja kaip sekasi. Mergaitės priežiūra ir išlaikymu rūpinasi ieškovė. Ieškovė ne kartą ragino atsakovą gražiuoju susitarti ir prisidėti prie dukters išlaikymo, tačiau jis pareigos nevykdo. Mergaitė sparčiai auga, todėl jai reikalingi nauji rūbai ir avalynė. Išlaidos maistui sudaro nemažą pinigų sumą per mėnesį. Mergaitė labai guvi, domisi aplinkiniu pasauliu, todėl ieškovė perka jai edukacines knygeles bei žaislus. Taip pat jai reikia sauskelnių, vitaminų, higienos priemonių, vaistų. Mergaitė lanko Elektrėnų vaikų lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini). Turėdama daugiau lėšų, ieškovė galėtų sudaryti geresnes sąlygas dukters poreikių tenkinimui. Ieškovė su dukra šiuo metu gyvena pas savo tėvus, neturi nekilnojamo turto ar transporto priemonių, niekur nedirba, gauna 640 Lt (185,36 EUR) socialinę pašalpą. Atsakovas yra darbingo amžiaus, sveikas, daugiau išlaikytinių neturi. Teismo posėdžio metu, patikslinusi ieškinio reikalavimą, ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 150 EUR dydžio kasmėnesinį išlaikymą ir įsiskolinimą už 19 mėnesių – 950 EUR, nes atsakovas nuo dukros gimimo neprisidėjo prie jos išlaikymo. Kadangi mergaitė nuo gimimo gyvena su motina, o atsakovo gyvenimo būdas nėra suderinamas su gera morale ir vaiko auklėjimu, ieškovė ieškiniu taip pat prašė nustatyti dukros gyvenamąją vietą kartu su ja. Kadangi atsakovas yra nusišalinęs nuo dukters auklėjimo, o ji dar maža, todėl, nustatant bendravimo tvarką, prašė leisti bendrauti tik kartu dalyvaujant ir ieškovei, o dėl susitikimų laiko ir vietos iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš dvi dienas, suderinti su ieškove. Šalys, nutraukiant santuoką, dalintino turto neturi, bendrų kreditorių taip pat nėra.

Atsiliepimas

Atsakovas A. L. atsiliepime su ieškiniu nesutiko dalyje dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Nurodė, kad vaikas dar labai mažas, todėl ir jo poreikiai nėra dideli. Sutiktų su išlaikymo įsiskolinimu, jei jis būtų skaičiuojamas po 20 EUR kas mėnesį, o išlaikymas būtų po 60 EUR per mėnesį.

Elektrėnų savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, kad E. L. kartu su nepilnamete dukra gyvena jos motinai J. L. nuosavybės teise priklausančiame vieno kambario bute. Specialistės apsilankymo metu namuose buvo švaru, šviesu ir tvarkinga. Kambaryje yra visi reikiami baldai, buitinė technika, namų apyvokos daiktai. Danielei sudarytos tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos. Sprendžiant klausimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo reikia atsižvelgti į vaiko interesus.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino - nutraukė tarp ieškovės ir atsakovo 2012 m. lapkričio 16 d. sudarytą santuoką dėl A. L. kaltės; nutraukus santuoką atsakovui paliko L. pavardę, ieškovei L.; nustatė šalių dukters D. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina E. L.; nustatė atsakovo bendravimo tvarką su dukra, dalyvaujant ieškovei; priteisė iš A. L. išlaikymą nepilnametei dukrai D. L., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą po 150 EUR kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2014-12-01) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisė iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą – 950 EUR; pavedė E. L. nepilnamečiui vaikui priteistą išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise. Teismas sprendė, jog aplinkybė, kad atsakovas pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo, sudaro pagrindą konstatuoti atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo. Nesant ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, teismas nepilnametės šalių dukters gyvenamąją vietą nustatė su motina, ir sprendė, jog dukters bendravimas su tėvu, dalyvaujant motinai, labiausiai atitiks mažamečio vaiko interesus. Vertindamas nepilnamečiam vaikui reikalingo išlaikymo dydį, teismas sutiko su ieškovės argumentu, jog tikslaus dydžio nustatyti neįmanoma, nes šiuo metu mergaitė sparčiai auga, keičiasi jos poreikiai. Išnagrinėjęs šalių turtinę padėtį, teismas nustatė, jog atsakovo pajamas nuo 2013 m. gruodžio mėnesio sudaro apie 27,12 EUR per mėnesį, ieškovės pajamas - socialinė pašalpa ir išmoka vaikui, viso – 185,28 EUR (639,75 Lt) per mėnesį, šalys neturi lėšų ar kito turto, t.y. teismas sprendė, jog abiejų šalių turtinė padėtis yra iš esmės vienodai sudėtinga, tačiau tai neatleidžia nė vienos iš šalių nuo pareigos teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, taip pat į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, teismas pripažino pagrįstu išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojamą po 50 EUR per mėnesį, iš viso 950 EUR.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas A. L. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti dalyje dėl priteisto išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnametei dukrai. Nurodo, jog teismas neįvertino bylai reikšmingų aplinkybių visumos, t.y., kad ieškovė jokiais rašytiniais įrodymais nepagrindė ieškinyje pateiktų išlaidų, skiriamų vaiko išlaikymui, sumos (nepateikė kvitų, pažymų ir pan.). Ieškovė į vaiko išlaikymą įtraukė nepagrįstus poreikius, nes šalių vaikas šiuo metu yra labai mažas ir tokių daiktų kaip riedučiai ar kino teatras jam nereikia. Šiuos poreikius atsakovas galėtų patenkinti ateityje, kai vaikas paaugs, o jo turtinė padėtis pagerės. Atsakovas anksčiau yra skyręs dukrai 1 000 Lt. Tačiau pataisos namuose atsakovo gaunamas darbo užmokestis vidutiniškai siekia 30 EUR, todėl jis negali teikti didesnio išlaikymo vaikui, nebent dar galėtų mokėti po 60 EUR išlaikymą kas mėnesį, kaip ir buvo pasiūlęs pirmosios instancijos teisme.

Atsiliepimas

Ieškovė E. L. atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad atsakovas savo skunde pateikia prieštaringus argumentus, t.y. kad jis gauna tik 30 EUR pajamas, bet siūlo mokėti 60 EUR dydžio išlaikymą. Ieškovės nuomone, aplinkybė, kad atsakovas atlieka bausmę, nėra pagrindas atleisti ar sumažinti tėvo pareigą teikti tinkamą išlaikymą savo vaikui. Ieškovė pateikė išsamią nepilnamečio vaiko poreikių lentelę, kurioje aiškiai nurodomos mergaitei išleidžiamos sumos. Ieškovė, atsižvelgdama į atsakovo turtinę padėtį, jau sumažino reikalaujamo išlaikymo dydį iki 150 EUR bei prašomo priteisti įsiskolinimo sumą. Tiksliai paskaičiuoti išlaidų vaikui šiuo metu neįmanoma, nes jis sparčiai auga ir jo poreikiai nuolat kinta. Ieškovė ir taip pat prašė teismo priteisti mažesnį išlaikymo dydį, nei minimalus, todėl jo pagrįstumo įrodinėti papildomais dokumentais, būtų neprotinga. Teismas nustatė, jog apeliantas nuo dukros gimimo visiškai neprisidėjo prie jos išlaikymo ir apeliantas šio fakto nepaneigė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnio tvarka priėmė ir ištyrė naujus įrodymus – Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos atsiskaitymo už darbą lapelius.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo A. L. apeliacinio skundo ribose, t.y. atsakovui skundžiant teismo sprendimą dalyje dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad neapskųstoje dalyje teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir apskųstoje dalyje. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nėra.

CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaiko poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių T. V. teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalis nustato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; ir kt.). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; ir kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012 m. lapkričio 16 d. ieškovė ir atsakovas sudarė santuoką. 2012 m. lapkričio 29 d. atsakovas pradėjo atlikinėti bausmę pataisos namuose. (duomenys neskelbtini) šalims gimė dukra D. L.. Nuo pat gimimo iki dabar mergaitę augina ieškovė viena, nes atsakovas atlieka bausmę pataisos namuose. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus, nustatė priteistino iš atsakovo išlaikymo dydį nepilnametei šalių dukrai po 150 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Apeliaciniu skundu atsakovas nesutinka su priteistu išlaikymo dydžiu, motyvuodamas tuo, kad jo gaunamas darbo užmokestis vidutiniškai siekia 30 EUR, todėl jis negali teikti didesnio išlaikymo vaikui, nebent dar galėtų mokėti po 60 EUR išlaikymą kas mėnesį, kaip ir buvo pasiūlęs pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija apelianto argumentus atmeta.

Teisėjų kolegijos vertinimu, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Teismas tinkamai nustatė ir įvertino akivaizdžius vaiko poreikius, abiejų šalių sunkią turtinę padėtį (ieškovės pajamos – apie 185,28 EUR per mėnesį, atsakovo – apie 27,12 EUR per mėnesį, šalys nekilnojamojo turto, santaupų neturi) ir pagrįstai sprendė, jog vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo atleisti bet kurį iš tėvų nuo jam tenkančios pareigos išlaikyti savo vaikus. Tai, kad atsakovas atlieka bausmę pataisos namuose, taip pat nesudaro pagrįsto pagrindo atsakovui suteikti tam tikrų privilegijų ir dukters išlaikymo naštą nepagrįstai perkelti ant vienos ieškovės pečių. Teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006-03-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2006; ir kt.). Mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė nurodytą teisinį reglamentavimą ir, atsižvelgęs į atsakovo nurodytas faktines aplinkybes, kad jis atlieka bausmę pataisos įstaigoje, priteisė šalių dukrai ieškovės prašomą mažesnį, nei minimalius poreikius atitinkantį, išlaikymą. Pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių atsakovas negalėtų teikti nepilnametei dukrai 150 EUR dydžio išlaikymo. Atsakovo apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, kad jo vienintelės gaunamos pajamos yra jo gaunamas darbo užmokestis pataisos įstaigoje, kuris vidutiniškai siekia 30 EUR, teismo buvo įvertinti pakankamai ir teisingai. Pažymėtina, kad iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos atsiskaitymo už darbą lapelių duomenų matyti, kad atsakovo gaunamos pajamas už 2015 m. rugsėjo-lapkričio mėnesius vidutiniškai sudarė apie 55-56 EUR. Tai rodo, kad net ir pataisos įstaigoje, atlikdamas bausmę, atsakovas turi galimybę dirbti ir užsidirbti. Be to aplinkybė, kad atsakovas atlieka bausmę už tyčinį nusikaltimą, apskritai nėra pagrindas atleisti ar sumažinti tėvo pareigą teikti tinkamą išlaikymą savo vaikui, nes atsakovas pats pasirinko tokį gyvenimo būdą ir už tai yra atsakingas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime abiejų šalių galimybes išlaikyti dukrą iš esmės vertino vienodai, t.y., kad tiek ieškovė, tiek atsakovas turi lygias galimybes teikti išlaikymą vaikui, nes abiejų turtinė padėtis nėra itin gera. Nors atsakovas ir teigia, jog priteistas išlaikymo dydis nėra paremtas konkrečiais įrodymais, pagrįstas konkrečiais paskaičiavimais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės nurodytos dukters išlaikymo išlaidos yra minimalios, prašoma priteisti išlaikymo suma neviršija teismų praktikoje pripažintino minimalaus, pagrindinius nepilnamečių vaikų poreikius atitinkančio dydžio, todėl atskirai ir neturėjo būti įrodinėjama kaip atitinkanti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus bei visuotinai žinomas pragyvenimo kainas. Be to, kaip tvirtina bylos duomenys, nei atsiliepime į ieškinį, nei pirmosios instancijos teismo posėdyje atsakovas iš esmės neginčijo, kad dukters išlaikymui per mėnesį reikalinga 300 EUR suma yra per didelė ar nepagrįsta.

Pirmosios instancijos teismas taip pat priteisė iš atsakovo nepilnametei dukrai išlaikymo įsiskolinimą, paskaičiavęs jį pagal ieškovės prašymą po 50 EUR per mėnesį, iš viso 950 EUR, konstatavęs, jog per laikotarpį nuo vaiko gimimo iki dabar atsakovas išlaikymo neteikė, jį teikė viena ieškovė. Atsakovas su tuo nesutinka, motyvuodamas tuo, kad jo sunki turtinė padėtis neleidžia mokėti tokį įsiskolinimą, be to jis išlaikymą dukrai teikė (vienkartine 1 000 Lt suma). Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus, nes nurodytai aplinkybei pagrįsti jokių įrodymų apeliantas nepateikia. Be to, kaip jau minėta, išlaikymo įsiskolinimo sumą, ieškovės prašymu, teismas paskaičiavo po 50 EUR per mėnesį ir tokiu būdu priteistiną įsiskolinimo sumą akivaizdžiai sumažino. Dar labiau mažinti priteistą įsiskolinimo sumą būtų neteisinga ir neprotinga bei neatitiktų mažamečio vaiko interesų.

Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.), apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo sprendimo panaikinimui ar pakeitimui, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir teismo sprendimas paliekamas nepakeistu.

Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, valstybės naudai priteistina 57,90 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (CPK 96, 99 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. L. 57,90 EUR valstybei bylinėjimosi išlaidų už ieškovei E. L. suteiktą antrinę teisinę pagalbą (įmokos kodas 5630).

Teisėjai Henrichas JaglinskisAsta RadzevičienėAlma Urbanavičienė