Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo Z. Š. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresniojo tyrėjo T. P. 2022-10-24 nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK:22179661644, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucijos 2022-10-24 nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK: 22179661644, Z. Š. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalį, 60 eurų bauda už tai, kad jis 2022-08-31, 12.23 val., (duomenys neskelbtini) Kaune, vairavo transporto priemonę automobilį „Peugeot 308“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko ją stovėti Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje, transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje vietoje, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau –KET) 150.5 papunkčio reikalavimus.

Skundą padavęs asmuo Z. Š. prašo panaikinti Institucijos 2022-10-24 nutarimu jam paskirtą 60 eurų baudą ir jo atžvilgiu administracinę bylą nutraukti.

Skunde nurodė, kad nutarimas jam nėra aiškus ir suprantamas, jam neaišku, kokie būtent KET reikalavimai yra pažeisti. Institucija kaltina pareiškėją pažeidus KET 150.5 p., įvardindama pažeidimo esmę, kad vairavo transporto priemonę, sustojo ir paliko ją stovėti ne automobilių stovėjimui skirtoje vietoje, tačiau nenurodo aiškių pažeidimo aplinkybių, nusižengimo objekto, o tiksliau, pareiškėjui neaišku ką iš KET 150.5 p. jis pažeidė. Institucija argumentuoja sustojimo ir stovėjimo, nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimu, tačiau pareiškėjui neaišku, ar Institucija vertina jo sustojimo ar stovėjimo veiksmus, ar kelio ženklų ir ženklinimų pažeidimą, ar, kad paliko automobilį ar, kad jį pastatė. Teigia, kad nutarimas yra visiškai formalus, netikslus ir neaiškus. Pažymi, kad daugiabučių kiemuose daugeliu atvejų apskritai nėra jokių kelio ženklų, leidžiančių parkuoti transporto priemones, o taip pat ir kelio ženklinimo. Taip pat Institucija nepateikė jokių įrodymų, kodėl ši neįvardinta vieta laikytina draudžiama stovėti vieta. Iš nuotraukos akivaizdžiai matyti esant atvirkščiai – bortelis yra plačiai nuožulnus, kad automobiliai galėtų užvažiuoti, o teritorijos dalis kur stovi pareiškėjo automobilis, yra specialiai paruošta automobiliams stovėti vieta. Taip pat Institucija nenustatė objektyviosios pusės, t. y., ar iš tiesų pareiškėjas automobilį paliko stovėti, ar sustojo, ar sugedo, ar dairėsi aplink pagalbos kelyje paslaugos pagal draudimo polisą. Taip pat Institucija nenustatė ar parkavimas šioje vietoje nėra galimas apskritai, ar tik kai kuriomis dienomis, valandomis ir pan. Taip pat Institucija nenustatė ar pareiškėjas paliko automobilį ar tik sustojo, kokia tyčios forma, ar suvokė ir suprato veikos pavojingumą bei ar pažeidžia teisinį reglamentavimą, ar pareiškėjo veiksmai lėmė bet kokių padarinių atsiradimą ir pan. Dėl visų šių išvardintų priežasčių prašo Institucijos nutarimą panaikinti kaip visiškai nepagrįstą ir paežidžiantį bendruosius teisės ir ypač administracinės teisenos principus.

Institucija atsiliepime į skundą nurodė, kad nagrinėjamu atveju tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek skundžiamame nutarime nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė KET 150.5 papunkčio reikalavimus, kur numatyta, jog sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose. Kadangi minimo KET punkte numatyta ne viena veika, už kurią galima taikyti atsakomybę, todėl konstatuoti, jog buvo pažeistas cituojamas KET punktas galima kai nustatoma bent viena veika iš aprašyto punkto. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjui inkriminuota kaltė dėl to, kad vairuodamas transporto priemonę, sustojo ir paliko ją stovėti ne automobilių stovėjimui skirtoje vietoje, taigi jo padaryta veika yra įvardyta KET 150.5 punkte. Iš pateiktos fotonuotraukos akivaizdu, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas. Matosi, kad automobilis stovi ant išvažinėto žemės ploto, kuris aiškiai techniškai atskirtas borteliais nuo betonu grįstos dangos, t. .y. nuo važiuojamosios kelio dalies. Ši vieta nėra skirta automobilių eismui ir jų stovėjimui. Automobilio pastatymas vietoje, kai važiuojamoji dalis aiškiai atskirta nuo kitokio pobūdžio teritorijos, pavyzdžiui šaligatvio, vejos, yra vertinama kaip automobilio pastatymas stovėjimui neskirtoje teritorijoje. Be to, iš nuotraukos matyti, kad plotas, kuriame pastatytas automobilis „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra techniškai atskirtas nuo betonu grįstos dangos – važiuojamosios kelio dalies, nuo ploto, kuriame yra veja ir augmenija, todėl konstatuotina, kad suplūktos žemės plotas, kuriame stovi pareiškėjo automobilis, yra vientisas žaliajai zonai priskirtinas plotas ir tai nėra vieta skirta transporto priemonių stovėjimui ar sustojimui, taip pat toje vietoje nėra kelio ženklų, nurodančių tokį stovėjimo būdą. Akivaizdžiai matyti, kad automobilis nėra pažymėtas kaip nevažiuojantis ar kaip kitaip sugedęs. Institucijos nuomone vairuotojas atvažiavęs sąmoningai taip pastatė automobilį, todėl konstatuoja, kad pažeidimas padarytas tyčia. Dėl visų šių išvardintų priežasčių prašo pareiškėjo skundo netenkinti ir aplikti Institucijos nutarimą nepakeistą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde nurodytais motyvais.

Institucijos atstovas į posėdį neatvyko, prašė skundą nagrinėti atstovui nedalyvaujant ir skundo netenkinti.

Liudytojas N. P. posėdžio metu parodė, kad jis yra namo (duomenys neskelbtini) Kaune, bendrijos pirmininkas. Z. Š. gyvena bendrijai priklausančiame name. Ž. Š. nurodytą dieną paliko automobilį prie namo, toje vietoje, kur žalioji zona. Toje vietoje yra užpilta žvyro ir statomi automobiliai. Prie namo yra ženklas, kad automobiliams stovėti draudžiama, tačiau šioje vietoje namo gyventojai stato automobilius. Gyventojus skundžia, kad automobilius stato dienos metu. Atvažiuoja ir kitų namų gyventojai ten stato automobilius, todėl jis bent jau savo namo laiptinėse iškabinęs skelbimus, kad gyventojai automobilių toje vietoje nestatytų. Žvyro toje vietoje užpilta, nes jo liko kai pylė kitoje vietoje, tai ir išpylė šioje vietoje, pagerinti automobilių stovėjimui, bet ten buvo žalia veja, tik ji sugadinta. Namas atskirai aikštelės neturi, todėl gyventojai stato automobilius bet kur, kur randa vietos.

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Z. Š. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį 60 eurų bauda už tai, kad jis 2022-08-31, 12.23 val., (duomenys neskelbtini) Kaune, vairavo transporto priemonę automobilį „Peugeot 308“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko ją stovėti Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje, transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje vietoje.

ANK 417 straipsnyje 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas sustojo ir stovėjo vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojo ir stovėjo nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose. Tokių veiksmų atlikimas pažeidėjams užtraukia baudą nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. Tai yra blanketinė teisės norma, kuri nurodo, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės. Tai reiškia, kad turi būti atsižvelgiama ne tik į ANK 471 straipsnio 2 dalies dispoziciją, bet ir į visas kitas teisės normas – įvairias tvarkas, taisykles ir pan.

ANK 417 straipsnyje nurodytos normos yra blanketinės. Šiuo atveju, asmuo, padarydamas administracinį nusižengimą, nesilaikė teisės normų, įtvirtintų KET III skyriaus 5 punkto „Eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis“ XVII skyriaus 150.5 papunkčio sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.

Pažymėtina, kad draudimą stovėti tam tikroje vietoje įtvirtina ne tik draudžiamieji ženklai, tačiau ir Kelių eismo taisyklių nuostatos. Šių taisyklių 150 punkte nustatyta daug draudimų dėl sustojimo ar stovėjimo: draudimą stovėti skiriamojoje, greitėjimo ir lėtėjimo juostoje, ant tiltų, viadukų, estakadų ir po jais, pėsčiųjų perėjose, keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ant vejos, šaligatvių, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose ir t.t., tačiau stovėjimą draudžiantys ženklai kiekvienu šiuo atveju nėra statomi. Pastebėtina, kad jei ir nėra automobilių stovėjimą ar sustojimą draudžiančio kelio ženklo, tai dar nereiškia, kad toks veiksmas, t. y. automobilio statymas atitinkamoje vietoje, yra leidžiamas. Kelių eismo taisyklių 150.5 punktas numato, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose. Tuo tarpu iš byloje esančių nuotraukų nematyti jokių kelio ženklų, leidžiančių statyti automobilį aptariamoje vietoje. Kad apelianto automobilis stovėjo prie pastato (duomenys neskelbtini) Kaune, ginčo dėl šių aplinkybių nėra. Ginčas kilo dėl to, ar apelianto automobilis stovėjo transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.

Kaip matyti iš fotonuotraukos, vieta, kurioje stovi pareiškėjo automobilis, yra techniškai atskirta nuo betonu grįstos dangos – važiuojamosios kelio dalies, nuo ploto, kuriame yra veja ir augmenija, o suplūktos žemės plotas, kuriame stovi pareiškėjo automobilis, yra vientisas žaliajai zonai priskirtinas plotas ir tai nėra vieta skirta transporto priemonių stovėjimui ar sustojimui, taip pat toje vietoje nėra kelio ženklų, nurodančių tokį stovėjimo būdą. Akivaizdu, kad dėl toje vietoje nuolat statomų transporto priemonių, plotas, kuriame turi būti žalia veja, yra nuskurdintas, tačiau nežiūrint į tai, šioje vietoje nesant tokį stovėjimo būdą leidžiančių kelio ženklų, tai daryti yar draudžiama.

Liudytojas N. P., namo (duomenys neskelbtini) Kaune, bendrijos pirmininkas, patvirtino, kad toje vietoje, kur Z. Š. paliko stovėti automobilį, nors yra užpilta žvyro ir statomi automobiliai, tačiau ten yra žalioji veja, tačiau dėl nuolat statomų automobilių ji yra sugadinta. Kadangi veja ir taip jau sugadinta, tai automobilių stovėjimo pagerinimui tas žvyras ir buvo supiltas. Prie namo yra ženklas, kad automobiliams stovėti draudžiama, tačiau dėl vietos stokos šioje vietoje namo gyventojai stato automobilius.

Nusižengimo vietoje padarytoje nuotraukoje (medžiagos b. l. 20) matyti, kad pareiškėjo transporto priemonė yra pastatyta ant žalios vejos vietoje susiformavusios suplūktos dalies, t. y. automobiliams statyti neskirtoje vietoje, kuri nuo gatvės važiuojamosios dalies yra atskirta aiškiai matomu šaligatviu, taigi suplūkta danga ant kurios ir stovi automobilis, akivaizdžiai yra žalia veja. Šie techniniai teritorijos duomenys yra pakankamas požymis suvokti, kad konkreti vieta nėra skirta automobilių statymui, o ši vieta negali būti laikoma vieta, kurioje leidžiama statyti automobilius. Kaip jau minėta, vieta, kurioje stovėjo pareiškėjo vairuotas automobilis, nuo važiuojamos kelio dalies atskirta šaligatviu ir toje vietoje nėra sužymėtos automobilio stovėjimo vietos, statymo būdas, taip pat nėra ir kelio ženklų, leidžiančių stovėti šioje vietoje. Ši teritorija akivaizdžiai nėra skirta ir pritaikyta transporto eismui (stovėjimui) vieta. KET vejos apibrėžimas nepateikiamas, tačiau, pagal Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 2 straipsnio 20 punktą, veja – tai lygaus (horizontalaus ar nuolaidaus) paviršiaus viena žole ar kelių žolių mišiniu apsėtas prižiūrimas žolynas. Tačiau taip pat akivaizdu, kad toje vietoje dėl nuolat statomų transporto priemonių, žalia veja yra nuskurdusi.

Teismų praktikoje nurodoma, kad automobilio pastatymas vietoje, kur važiuojamoji dalis aiškiai atskirta nuo kitokio pobūdžio teritorijos, yra vertinamas kaip automobilio pastatymas stovėjimui neskirtoje teritorijoje (Klaipėdos apygardos teismo 2015-04-20 nutartis byloje Nr. ATP-274-255/2015).

Taip pat teismas pažymi, kad automobilių stovėjimo vietų trūkumas prie daugiabučių gyvenamųjų namų ir žalios vejos naudojimas tam tikslui, yra viena iš aktualiausių problemų mieste, tačiau nei šios aplinkybės, nei tai, kad galimai visi namo gyventojai jau ilgą laiką stato automobilius nusižengimo padarymo vietoje, nesuteikia teisės pareiškėjui statyti savo transporto priemonę neleistinoje vietoje, nesilaikyti Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir daryti pažeidimą.

Pareiškėjas, būdamas minėtos transporto priemonės valdytojas, yra atsakingas už tinkamą ir teisėtą minėtos transporto priemonės laikymą ir stovėjimo vietos pasirinkimą, o statydamas automobilį prie savo namų ant žaliai vejai skirtos vietos, suvokė savo neteisėtų veiksmų esmę, kadangi yra susipažinęs su Kelių eismo taisyklėmis, turi vairuotojo pažymėjimą, akivaizdžiai turėjo suprasti, kad automobilio pastatymas žaliai vejai skirtoje vietoje, nėra automobilio laikymo vieta, todėl teismas mano, kad jo nusižengimas yra padarytas tyčia.

Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, kad prie automobilio nebuvo palikta jokių skiriamųjų ženklų, kad jis toje vietoje pastatytas trumpam, dėl gedimo, ar ieškant techninės galimybės kuo greičiau automobilį patraukti iš neleistinos stovėti vietos ir priešingai, sustiprina įspūdį, kad automobilis pastatytas sąmoningai, ilgesniam stovėjimui, nes pareiškėjas gyvena (duomenys neskelbtini) Kaune, t. y., tame name, prie kurio automobilis ir priparkuotas.

Taigi, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, nei Institucijai, nei teismui abejonių dėl padaryto nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, taip pat ir dėl ginčo teritorijos bei Z. Š. kaltės padarius minėtą nusižengimą, nekilo.

ANK 7 straipsnyje nurodyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Siame straipsnyje nurodant kaltės formas – tyčią ir neatsargumą, detalizuojama minėta ANK 2 straipsnio 3 dalies nuostata, kad asmuo pagal ANK atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra padaręs administracinį nusižengimą būdamas kaltas. Kaltė yra vienas iš įstatyme numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių. Administracinio nusižengimo požymiai, apibūdinantys jo išorinę (objektyvieji požymiai) bei vidinę (subjektyvieji požymiai) puses, sudaro bendrą administracinio nusižengimo padarymo visumą.

Pagal teismų praktiką kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-69-2014, 2AT-9-746/2015, 2AT-44-976/2016).

Teismas konstatuoja, kad akivaizdu, jog pareiškėjas padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, todėl nėra pagrindo teigti, kad Institucija netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei netinkamai pritaikė įstatymą. Institucija, skirdama administracinę nuobaudą, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, todėl įvertinus visas objektyvias aplinkybes konstatavo, jog pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai ir atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, juo labiau atsižvelgus dar ir į tai, kad pareiškėjas anksčiau yra baustas už panašius KET pažeidimus ir turi galiojančių nuobaudų.

Įvertinus visas šias aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjui administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir administracinio nusižengimo byla išnagrinėta tam įgaliotų

pareigūnų, jiems suteiktų įgaliojimų ribose, įvertinus nusižengimo padarymo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, nuobauda paskirta nepažeidžiant nuobaudų skyrimo terminų, norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatytose ribose, todėl pareiškėjo skundas netenkintinas, o Institucijos 2022-10-24 nutarimas administracinio nusižengimo byloje ROIK: 22179661644 paliktinas galioti nepakeistas.

Vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Z. Š. skundo netenkinti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo T. P. 2022-10-24 nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK:22179661644, palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.