- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-08
- Bylos Nr.
- e2S-1272-430/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04625-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Ieškovas
- P. Ž.
- Atsakovas
- valstybės įmonei „Registrų centras“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiųjų asmenų nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų D. V. ir M. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo P. Ž. patikslintą ieškinį atsakovei valstybės įmonei „Registrų centras“ dėl įsakymo ir jo pagrindu atlikto įrašo pripažinimo neteisėtais ir panaikinimo, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, D. V. ir M. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas P. Ž. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei valstybės įmonei „Registrų centras“, prašydamas pripažinti neteisėtu ir panaikinti 1999 m. rugsėjo 10 d. Registro tvarkytojo įsakymą bei įrašą Nekilnojamojo turto registre, kuriuo patvirtinta 1999 m. kovo 1 d. O. B. sudaryta kadastrinių matavimų byla bei nustatyta, kad statiniai (duomenys neskelbtini) yra sunaikinti.
2. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas pateikė prašymą skubos tvarka taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. uždrausti atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su ginčo statiniais: a) pastatu garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); b) pagalbinio ūkio pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); c) tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įskaitant griovimo darbus.
Šalies argumentai
3. Ieškovas prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad nagrinėjamoje byloje jis siekia apginti jo pažeistą nuosavybės teisę į: a) pastatą garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); b) pagalbinio ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); c) tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovui tapo žinoma, kad 2025 m. vasario 13 d. yra numatyta šiuos statinius nugriauti. Ketinimas griauti statinius yra akivaizdus ir realus, todėl egzistuoja realus pavojus ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo atveju, ieškovas netenka galimybės atlikti naujus kadastrinius matavimus, o jo nuosavybė neabejotinai bus sunaikinta. Todėl šiuo atveju vienintelis objektyviai įmanomas kelias siekiant tiek užtikrinti ieškovo nuosavybės teisės į statinius išsaugojimą, tiek ir išvengti būsimų ginčų dėl nuostolių atlyginimo ateityje yra laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų pažeistas visuotinai pripažintas teisės principas ex iniuria non oritur ius, o ieškovo teisė į teisminę gynybą taptų niekine.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 13 d. nutartimi tenkino ieškovo P. Ž. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Uždraudė atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su ginčo statiniais: a) pastatu garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); b) pagalbinio ūkio pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); c) tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklype, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), įskaitant griovimo darbus. Nutartį leido vykdyti skubiai.
5. Pirmosios instancijos teismas preliminariai įvertinęs pareikšto patikslinto ieškinio reikalavimo pagrįstumo klausimą, t. y. faktinį bei teisinį ieškinio pagrindą, pateiktus įrodymus, kuriais ieškovas įrodinėja ieškinyje nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir kurių įrodomoji vertė gali būti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje, sprendžia, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra teisinio pagrindo manyti, jog ieškovas pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą jos galbūt pažeistų teisių gynybos būdą. Ieškovas pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad ieškinys yra prima facie (tikėtinai) pagrįstas.
6. Teismas nustatė, kad nuo 2024 m. lapkričio 25 d. su ieškovo žemės sklypu besiribojančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkai yra D. V. ir M. K., kurie 2025 m. vasario 4 d. parengiamojo posėdžio metu įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, tačiau atsiliepimų į patikslintą ieškinį nėra pateikę. Kaip teigia ieškovas, ant šio žemės sklypo yra civilinės bylos ginčo jam priklausantys statiniai. Pateikti vaizdo įrašai patvirtina, kad pradėti griovimo darbai. Teismo vertinimu, vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais, šiuo konkrečiu atveju tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis būtų įtvirtintas status quo, kad būtų užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo teisme metu, stabilumas. Teismo vertinimu, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, nugriovus ginčo objektą, tai apsunkintų ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo vykdymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų D. V. ir M. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė 2025 m. vasario 13 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Bylos medžiaga patvirtina, kad pastatas - garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Ginčo statiniai) - nepriklausė ieškovui nei žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimo momentu (1999-02-26 pirkimo - pardavimo sutartis) nei gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimo momentu (1999-10-05 pirkimo – pardavimo sutartis). Vadinasi teismas gina neegzistuojančią ieškovo „teisę“.
7.2. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai su istorija byloja, kad ginčo pastatai, iki viešajame registre atsiradus įrašui apie statinių būklę „Sunaikintas“ priklausė visai kitam asmeniui. T. y. Ginčo pastatai buvo sunaikinti dar iki ieškovo 1999-10-05 sudarytos gyvenamojo namo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ir atitinkamai niekaip negalėjo būti perleisti ir/ar kada nors kokia nors teise (išskyrus savivalės) ieškovui.
7.3. Ieškovas nurodo, kad sužinojo apie rengiamą Nr. K-VT-13-19-206 Teritorijos tarp Jotvingių, Tarpkalnio ir Dzūkų gatvių, Naujininkų detalųjį planą, kuris, anot ieškovo, pažeidžia jo, kaip statinių savininko teises, kadangi adresu (duomenys neskelbtini), jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra jam nuosavybės teise priklausantis statinys – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei kad rengiamu detaliuoju planu iš esmės suplanuojama teritorija, kuri turėtų būti priskirta eksploatuoti ieškovui nuosavybės teise priklausančius statinius. Tačiau nagrinėjamu atveju nėra aišku, kaip ir kokiu būdu rengiamu detaliuoju planu suplanuojama teritorija turėtų būti priskirta eksploatuoti ieškovui nuosavybės teise priklausančius statinius, kai statiniai niekad nepriklausė ir nepriklauso ieškovui taip pat kai šie statiniai oficialiai neegzistuoja.
7.4. Visiškai pritartina atsakovo VĮ “Registrų centras” išdėstytai pozicijai, kad „byloje esančiose pirkimo–pardavimo sutartyse nėra duomenų apie ieškinyje nurodomus ginčo statinius, todėl Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas negalėjo ir negali registruoti į šiuos daiktus ieškovo (ar ieškovo sutuoktinės, kuri sandoriuose nurodoma kaip pirkėja) nuosavybės teisių. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, 2022 m. spalio 11 d. įregistruotas žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir laikotarpyje nuo 2022 m. spalio 12 d. iki 2024 m. rugsėjo 24 d. – Lietuvos Respublikos, o nuo 2024 m. rugsėjo 24 d. – T. G. nuosavybės teisė į jį. T. G. nuosavybės teisė įregistruota Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. rugsėjo 12 d. sprendimo Nr. 2S-527-(15.2.7.) pagrindu. Anot atsakovės, šio žemės sklypo kadastro duomenų byla, kuri 2021 m. kovo 30 d. parengta matininko V. K., patvirtina, kad žemės sklype statinių nėra užfiksuota”. Taigi, nėra aiški ir Vilniaus miesto apylinkės teismo išdėstyta pozicija, kad ieškovas pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Teismas priimdamas ginčijamą nutartį pažeidė esminį teisės principą ex injuria jus non oritur (iš neteisės teisė nekyla).
7.5. Aplinkybė, kad bus nugriauti ieškovui niekada nepriklausę, ir šiuo metu nepriklausantys, oficialiai neegzistuojantys, gretimame žemės sklype esantys ginčo statiniai, niekaip nesudaro ieškovui net minimalaus pagrindo užtikrinti jo nuosavybės teisės į statinius išsaugojimą ir juolab kelti klausimo dėl nuostolių atlyginimo.
7.6. Teismas, nepaisant to, kad bylos medžiaga aiškiai patvirtina, jog ginčo statiniai niekada nepriklausė ir nepriklauso ieškovui, ginčo statiniai oficialiai neegzistuoja, neišklausęs trečiųjų suinteresuotų asmenų nuomonės – suabsoliutino ieškovo teisė į teisminę gynybą, o trečiųjų asmenų subjektines teises sumenkino.
7.7. Statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) - tai metalinis kilnojamas kioskas ir stoginė iš faneros, be pamatų, su skardiniu stogu. Šie statiniai, kuriuos ieškovas įvardina kaip pastatą - garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nei pagal išmatavimus nei pagal jų išdėstymo vietą nei pagal tūrį nei pagal kitus parametrus nėra tapatūs faktiškai (duomenys neskelbtini) esamiems statiniams. Ne mažiau svarbu paminėti ir aplinkybę, kad VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašuose Ginčo statiniai yra išregistruoti ir pažymėti kaip sunaikinti kadastrinių matavimų byloje, kadastro duomenų nustatymo data: 1991-08-07. Taigi, teismo išvada, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, nugriovus ginčo objektą, tai apsunkintų ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo vykdymą“- yra daug daugiau negu nepagrįsta.
Žemesnės instancijos teismas
7.8. Teismas nutartimi uždraudė atlikti bet kokius veiksmus su daiktu – tvora ((c) tvora, unikalus Nr. v, žemės sklype, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini) – kuri ne tik ieškovo niekada nebuvo įgyta, bet netgi niekada neegzistavo.
7.9. Iš byloje esančio VĮ Registrų centras išrašo matyti, jog tvoros nėra ir nebuvo – buvo tik „Kiti inžineriniai statiniai - Kiemo statiniai“. O iš kokių duomenų bei kur teismas išskaitė „tvorą“ – visiškai neaišku.
7.10. Trečiųjų asmenų (ne atsakovų – jiems jokie reikalavimai nėra reiškiami, vadinasi ir laikinosios priemonės jų atžvilgiu yra taikomos neteisėtai) įsitikinimu, teismui pritaikius LAP, yra užtikrinama padėtis, kuomet faktiškai teismui leidus yra tęsiama teisei priešinga padėtis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pažeidžiamos ir be jokio pagrindo ribojamos teisėtų savininkų teisės valdyti, naudoti ir disponuoti žemės sklypu. Trečiųjų asmenų nuomone, bylos medžiaga patvirtina, kad yra daugiau negu pagrįstos abejonės, kad bus priimtas ieškovui palankus sprendimas.
Atsiliepimas
8. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Ieškovo vertinimu, egzistuoja abi sąlygos, suponuojančios laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ir jos skunde nepaneigtos. Paties ieškovo į bylą pateikti vaizdo įrašai patvirtina, kad ginčo statinių atžvilgiu 2025 m. vasario 13 d. buvo pradėti griovimo darbai ir dalis jų net faktiškai atlikta. Tretieji asmenys dėl nenurodytų priežasčių ignoruoja aplinkybę, kad ginčo statiniai jau pradėti griauti ir tik būtent vienintelė nutartis užtikrino, kad jie bus išsaugoti iki ginčo išnagrinėjimo teisme pabaigos. Skunde yra tik remiamasi su ginčo materialiniu teisiniu santykiu susijusiais argumentais bei dalyje skundo yra pateikiama akivaizdžiai realybės neatitinkanti informacija – tai yra, kad ginčo Statiniai neegzistuoja arba yra nugriauti.
8.2. Kartu su atsiliepimu ieškovas teikia antstolio Irmanto Gaidelio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą; papildomus vaizdo įrašus ir nuotraukas, kurių neturėjo galimybės pateikti teismui kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. kreipimąsi į policiją, jog ieškovas yra paprašęs policijos pareigūnų pateikti vaizdo registratorių įrašus, kurių šio atsiliepimo pateikimo metu dar nėra gavęs. Aiškinant šių dokumentų turinį matyti, kad (duomenys neskelbtini) iki 2025 m. vasario 13 d. faktiškai stovėjo ginčo statiniai; po 2025 m. vasario 13 d. atliktų griovimo darbų jie yra apgadinti. Taip pat, su kartu teikiamomis nuotraukomis matyti, kad 2025 m. vasario 13 d. vykdyto statinių griovimo metu ieškovo žemės sklype buvo ir trečiasis asmuo I M. K.. Tai reiškia, kad šis asmuo vadovavo atliekamiems ieškovo statinių griovimo darbams, jam buvo suvokiama šių darbų apimtis ir tikslas, todėl nutartis buvo vienintelė priemonė užkirsti galimai neteisėtus šio asmens veiksmus ieškovo nuosavybės atžvilgiu. Šie įrodymai paneigia skunde dėstomą poziciją, neva statiniai net neegzistuoja, todėl teismas neturi pagrindo ginti ieškovo nuosavybės teisę į Statinius. Priešingai – statiniai egzistuoja, su jų nuosavybės teise susiję klausimai yra nagrinėjami civilinėje byloje, jiems kyla reali grėsmė, todėl nutartis yra vienintelis objektyviai įmanomas būdas juos apsaugoti. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo objektas faktiškai būtų buvęs sunaikintas ir net ir ieškinio tenkinimo atveju ieškovas neturėtų realios galimybės įgyvendinti nuosavybės teisės į statinius.
8.3. Tretieji asmenys skunde tik abstrakčiai pasisako, neva dėl nutarties patiria jų nuosavybės teisės pažeidimus, tačiau šie argumentai visiškai nedetalizuojami. Skunde nėra nurodoma, kokie konkrečiai su nuosavybės teise susiję sandoriai yra suplanuoti arba jau įgyvendinami trečiųjų asmenų. Skunde nėra nurodoma ir jokių aplinkybių, ką tretieji asmenys ketina daryti su statiniais, nepaaiškino, kaip nutartis užkerta kelią net nedetalizuotų veiksmų atlikimui ir dėl to nepagrindė, kad nutartimi yra bet kokia apimtimi pažeidžiama galima trečiųjų asmenų nuosavybės teisė. Priešingai – trečiųjų asmenų argumentai net negalėtų būti vertintini kaip pagrindžiantys būtinybę panaikinti nutartį, nes kol byla nėra išnagrinėta iš esmės, tol net nėra įmanoma objektyviai įvertinti, ar tretieji asmenys iš vis galėtų būti vertinami kaip turintys kokį nors pagrindą teigti savo nuosavybės teisę į ginčo statinius. Tretieji asmenys nepateikia ir jokių įrodymų, kurie bent netiesiogiai galėtų pagrįsti tokį nuosavybės teisės varžymą dėl nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
8.4. Skunde yra išeinama už laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ribų. Jame reiškiami argumentai, kurie galėtų būti vertintini kaip susiję su ieškovo (patikslinto) ieškinio pagrįstumu. Bet ne su tuo, ar nutartimi yra užtikrinamas status quo išsaugojimas iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tretieji asmenys visiškai nepagrindžia, kodėl skunde, kuriuo yra ginčijamas tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumas, pateikia argumentus, kurie yra susiję su civilinėje byloje ieškovo pareikštu reikalavimu, susijusiu su materialiniu teisiniu santykiu. Skunde pasisakoma dėl argumentų, į kurį pagal suformuotą (patikslinto) ieškinio reikalavimą gali būti atsakyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių dalyką sudaro ne nagrinėjimas dėl faktinio statinio egzistavimo, o tai, ar jiems galėtų kilti pavojus nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Todėl tretieji asmenys skunde nepaneigė pirmosios nutartyje nustatytos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – ieškinio prima facie pagrįstumo.
8.5. Jokia CPK nuostata nenumato teismo pareigos pranešti apie svarstomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tretiesiems asmenims. Todėl visi trečiųjų asmenų argumentai šioje dalyje yra nepagrįsti.
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašo jį tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. A30- 1786/20 ,,Dėl teritorijos tarp Jotvingių, Tarpkalnio ir Dzūkų gatvių detaliojo plano ir jo sprendinių tvirtinimo“ (toliau – Įsakymas) buvo patvirtintas teritorijos tarp Jotvingių, Tarpkalnio ir Dzūkų gatvių detalusis planas (toliau – Detalusis planas), kurio pagrindu projektavo naujus valstybinės žemės sklypus, skirtus nuosavybės teisių atkūrimui. Su ieškovui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), besiribojančioje teritorijoje prieš tai nurodytu Detaliuoju planu buvo suprojektuotas naujas ginčo žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, kad Detalusis planas yra galiojantis.
9.2. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriuje (toliau –Skyrius) 2021 m. gegužės 20 d. buvo gautas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo departamento 2021 m. gegužės 19 d. raštas Nr. A51-43488/21(2.14.2.12E-ŽEM) ,,Dėl valstybinės žemės naudojimo kontrolės atlikimo suplanuotame žemės sklype (duomenys neskelbtini)“, kuriuo buvo prašoma pagal kompetenciją atlikti valstybinės žemės naudojimo kontrolę minėtoje teritorijoje. Skyrius 2021 m. gruodžio 16 d. 10:00 val. atliko valstybinės žemės, esančios greta Žemės sklypo naudojimo patikrinimą vietovėje bei surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-823- (14.49.81.) (toliau – Aktas). Patikrinimo metu nustatyta, kad greta Žemės sklypo yra valstybinė žemė, nesuformuota atskiru žemės sklypu. Vakarinėje dalyje aptverta tvora, įrengti vartai, pastatyti metaliniai statiniai. Pietinėje dalyje stovi metalinė tvora, pavėsinė, šuns būda. Rytinėje dalyje įrengta metalinė tvora. Tikrinamojoje teritorijoje (duomenys neskelbtini) yra neregistruotų statinių, sukrautos čerpės, stovi automobiliai. Vietovėje atlikta fotofiksacija, pamatuotos tvoros ir statiniai. Nustatyta, kad tvoros ir statiniai (A, B, C) pastatyti valstybinėje žemėje. Užimamas valstybinės žemės plotas 9,84 kv. m, 26,68 kv. m ir 10,44 kv. m. tvorų ilgiai valstybinėje žemėje: 9,07 m, 4,38 m, 12,01 m, 13,64 m, 2,07 m, 4,08 m, 13,43 m, 25,45 m, 7,32 m. Apie patikrinimo rezultatus ieškovas buvo informuotas Skyriaus 2022-01-20 raštu Nr. 49SD-975-(14.49.136 E.) ,,Dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo“. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į Įsakymą ir Detalųjį planą, Skyrius vedėjo priimtu 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. 49SK-2034-(14.49.109 E.) ,,Dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ (toliau – Skyriaus sprendimas) buvo nuspręsta suformuoti 1137 kv. m žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir patvirtinti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, nustatytus pagal Savivaldybės įmonės ,,Vilniaus planas" matininko V. K., parengtą elektroninę žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą Nr. 2055401, kuri saugoma Nekilnojamojo turto registro posistemės „GeoMatininkas“ elektroniniame archyve ir yra neatskiriamoji šio sprendimo dalis.
9.3. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2- 3844-545/2023 pagal ieškovo ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai dėl Skyriaus sprendimo ir Nacionalinės žemės tarnybos rašto panaikinimo. Ieškovas taip pat prašė pripažinti atliktus kadastrinius matavimus adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ matininko V. K., parengtą elektroninę žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą Nr. 2055401 negaliojančiais. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 19 d. sprendimu nusprendė ieškovo ieškinį atmesti. Konstatavo, kad skyriaus sprendimas yra teisėtas, priimtas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, laikantis procedūrų, o jo pagrindu patvirtinti Žemės sklypo2 kadastriniai matavimai yra teisingi. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad ginčo teritorijos Detalusis planas yra galiojantis ir nenuginčytas, įgyvendinant Detaliojo plano sprendinius ir atsižvelgiant į Įsakymą, Skyriaus vedėjas Skyriaus sprendimu patvirtino 1137 kv. m. ploto Žemės sklypo2 kadastro duomenis bei nusprendė kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo. Žemės sklypas2 Valstybės įmonėje Registrų centre įregistruotas 2022 m. spalio 12 d. Žemės sklypas2 patikėjimo teise nuo 2024 m. sausio 31 d. buvo valdomas Vilniaus miesto savivaldybės. Į Žemės sklypą2 Nacionalinės žemės tarnybos 2024-09-12 sprendimu Nr. 2S-527-(15.2.7.) atkurtos nuosavybės teisės ir šiuo metu Žemės sklypas2 nuo 2024 m. lapkričio 25 d. yra valdomas trečiųjų asmenų.
9.4. Nacionalinės žemės tarnybos vertinimu, įvertinus ginčo situacijos faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą, atskirojo skundo argumentus, pritartina tretiesiems asmenims, kad daugiau negu pagrįstos abejonės, kad bus priimtas ieškovui palankus sprendimas, nes byloje esantys rašytiniai dokumentai patvirtina, kad ginčo statiniai niekad nepriklausė ir nepriklauso ieškovui, tuo labiau, kad šių Statinių būklė yra ,,sunaikinta“.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones: uždrausta atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su ginčo statiniais: a) pastatu garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); b) pagalbinio ūkio pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); c) tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklype, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), įskaitant griovimo darbus.
13. Tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų D. V. ir M. K., kurie yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkai, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones, motyvuodami tuo, kad ginčo statiniai niekada nepriklausė ir nepriklauso ieškovui, todėl ieškinys nėra preliminariai pagrįstas.
14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės, t. y. nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo
15. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų, iš pirmo žvilgsnio) vertinimą. Pagal prima facie doktriną ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Lietuvos apeliacinio teismų praktikoje jau yra suformuota taisyklė, kad teismas, spręsdamas dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo, netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, nes pakanka tik įsitikinti, ar ieškinys atitinka teisės aktuose jo turiniui ir formai nustatytus reikalavimus ir ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015; 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-458-330/2019; 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-41-464/2021).
16. Ieškovo reikalavimas laikomas akivaizdžiai nepagrįstu tik tada, kai ieškovas pasirenka neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą, arba tada, kai prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kitaip tariant, tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo tikrai negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018; 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1283-464/2018; 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1763-516/2020).
17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinys preliminariai pagrįstas, kadangi ieškovas suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, pridėjo prie ieškinio įrodymus, kuriais grindžia ieškinyje nurodytas aplinkybes, ieškinio forma ir turinys atitinka įstatyme keliamus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai šios išvados nepaneigia. Trečiųjų asmenų išdėstyti argumentai apie ginčo pastatų realią būklę, teisinę registraciją, tai, kad ginčo statiniai niekada nepriklausė ir nepriklauso ieškovui yra dėl ginčo esmės ir juos kartu su byloje esančių įrodymų visuma pagal bendrąsias CPK nustatytas įrodinėjimo taisykles įvertinęs teismas ir atsakys į klausimą, ar ieškinio reikalavimai yra pagrįsti ir gali būti patenkinti.
18. Taikant laikinąsias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas nėra skirtas bylai (ginčui) iš esmės išspręsti. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje šiuo aspektu nuosekliai pasisakoma, kad ieškinio pripažinimas preliminariai pagrįstu pagal prima facie doktriną negali būti suprantamas kaip teismo pareiga jau šioje bylos proceso stadijoje, t. y. sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo galimybės, nuodugniai įvertinti kiekvieną šalies argumentą ar įrodymą, turintį teisinės reikšmės ieškinio reikalavimų patenkinimui ar nepatenkinimui, t. y. tokios sąlygos (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) įvertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų, pateiktų įrodymų analize (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-27-370/2020).
19. Nurodytų argumentų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad dėl šios privalomos laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo sąlygos pirmosios instancijos teismas sprendė teisingai.
Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo vykdymui
20. Antroji būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje, įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Šios priemonės taikymo poreikį pirmiausiai apsprendžia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.
21. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė, kad ieškovui įrodinėjant, kad ginčo statiniai priklauso jam ir pateiktiems vaizdo įrašams patvirtinant, kad pradėti griovimo darbai, tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis būtų įtvirtintas status quo, kad būtų užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo teisme metu, stabilumas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, tikslus, kurių siekia ieškovas pareikštu ieškiniu, su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.
22. Pasisakant dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui, teismų praktikoje pažymima, kad visų pirma būtina identifikuoti, kokio teisinio rezultato ir kokių padarinių atsiradimo siekiama pareiškus atitinkamą reikalavimą ar reikalavimus, nes laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo bei sąsajumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Laikinosios apsaugos priemonės neturi varžyti proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti, be to, jos turi būti tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais, užtikrinti šių reikalavimų įvykdymą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-422-464/2022; 2023 m. birželio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-641-934/2023).
23. Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje ieškiniai pagal procesinį tikslą skirstomi į ieškinius: 1) dėl pripažinimo; 2) dėl priteisimo; 3) dėl teisinių santykių modifikavimo. Ieškovas šiuo atveju pateikė ieškinį dėl pripažinimo, t. y. prašo pripažinti neteisėtu ir panaikinti 1999 m. rugsėjo 10 d. Registro tvarkytojo įsakymą bei įrašą Nekilnojamojo turto registre, kuriuo patvirtinta 1999 m. kovo 1 d. O. B. sudaryta kadastrinių matavimų byla bei nustatyta, kad statiniai (duomenys neskelbtini) yra sunaikinti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ieškiniai dėl pripažinimo paprastai nereikalauja priverstinio vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo pareikšto ieškinio atveju suformuluoti reikalavimai pripažinti Registro tvarkytojo įsakymą neteisėtu ir panaikinti jo pagrindu atliktą įrašą viešajame registre nereikalauja jų vykdymo užtikrinimo ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo instituto pagalba. Ieškovui palankus teismo sprendimas, kuriuo būtų patenkintas minėtas reikalavimas, galėtų būti įvykdytas ir netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių. Taigi, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja grėsmė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių byloje, bus apsunktinas ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas. Įvertinus ieškovo pareikšto ieškinio turinį, darytina išvada, kad iš esmės ieškovas laiko, kad teritorijos tarp Jotvingių, Tarpkalnio ir Dzūkų gatvių, Naujininkų detaliuoju planu Nr. K-VT-13-19-206 pažeidžiamos jo teisės, kadangi suplanuojama teritorija, kuri turėtų būti priskirta eksploatuoti jam nuosavybės teise priklausančius statinius. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog palankaus teismo sprendimo ieškovui atveju, jei ir būtų pripažintas neteisėtu ir panaikintas 1999 m. rugsėjo 10 d. Registro tvarkytojo įsakymas bei įrašas Nekilnojamojo turto registre, jog ginčo pastatai sunaikinti, tai savaime nebūtų pagrindas įregistruoti ieškovo nuosavybės teises į ginčo pastatus (pagal byloje esantį išrašą ginčo statiniai nebuvo registruoti ieškovo vardu) ar keisti detaliojo plano sprendinius formuojant žemės sklypą priskirtiną ieškovui eksploatuoti ginčo statinius. Taigi, ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės niekaip neužtikrina būsimo galimai palankaus teismo sprendimo vykdymo.
24. Vertinant prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, svarbios ir tos aplinkybės, jog ginčo pastatai yra ne ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančioje žemėje. Be to detalusis planas yra galiojantis ir nenuginčytas, o įgyvendinant Detaliojo plano sprendinius patvirtintas ir įregistruotas 1137 kv. m. ploto žemės sklypas, kuris patikėjimo teise nuo 2024 m. sausio 31 d. buvo valdomas Vilniaus miesto savivaldybės, o Nacionalinės žemės tarnybos 2024 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. 2S-527-(15.2.7.) atkurtos nuosavybės teisės ir šiuo metu Žemės sklypas2 nuo 2024 m. lapkričio 25 d. yra valdomas trečiųjų asmenų. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis negalima tiesiogiai varžyti asmenų, kurie nėra atsakovai byloje, teisių.
25. Nurodytų argumentų pagrindu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo prašomos taikyti taikytos laikinosios apsaugos priemonės ne tik nėra tiesiogiai susiję ieškinio reikalavimais, bet yra neproporcingos, iškreipiančios šalių interesų pusiausvyrą bei nepagrįstai varžančios trečiųjų asmenų teises. Atsižvelgiant į išdėstytą, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, todėl skundžiama nutartis naikintina ir ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmestinas.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo P. Ž. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.