Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aldonos Tilindienės ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Staniūnų lentpjūvė“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos ieškinius atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Staniūnų lentpjūvė“ dėl baudų ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribų.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad apvaliosios medienos ir miško kirtimo atliekų pirkimo ir pardavimo organizavimas, sutarčių sudarymas, medienos kainos apskaičiavimo ir atsiskaitymo tvarka nustatyta Apraše, pagal kurio 4 punktą prekyba mediena vykdoma per Medienos pardavimo sistemą aukciono būdu.

18. Atsakovei laimėjus aukcionus, ieškovė su atsakove 2022 m. lapkričio 16 d. sudarė žaliavinės medienos ir miško kirtimo liekanų pusmetines pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 652200000128-P ir Nr. 512200000162-P, pagal kurias ieškovė įsipareigojo patiekti sutartą medienos kiekį, o atsakovė įsipareigojo per 5 darbo dienas nuo ieškovės pranešimo apie paruoštą medieną gavimo dienos medieną nupirkti už nurodytą kainą. Sutarčių 6.2 papunkčiuose nustatyta, kad jeigu atsakovė neperka arba ieškovė neparduoda apvaliosios medienos numatytais terminais ir kiekiais, šių sutarčių sąlygų nesilaikanti šalis privalo mokėti kitai šaliai 10 proc. nuo neįvykdytos sandorio dalies vertės dydžio baudą.

19. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė, vykdydama sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, pranešimais informavo atsakovę apie jai parduoti paruoštus medienos kiekius, kuriuos ji privalėjo nupirkti. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė tinkamai nevykdė savo prisiimtų įsipareigojimų pagal sutartis ir nenupirko viso sutarto medienos kiekio, kurį privalėjo nupirkti.

20. Atsakovei nenupirkus viso jai pagal sutartis tenkančio ir ieškovės pasiūlyto medienos kiekio, ieškovė, vadovaudamasi sutarčių 6.2 papunkčiais, apskaičiavo 10 proc. nuo neįvykdytų sandorių dalių baudas, kurios sudaro 328,75 Eur ir 538,40 Eur. Apie tai ieškovė informavo atsakovę pranešimais dėl baudų sumokėjimo bei pareikalavo šias baudas geranoriškai sumokėti. Atsakovei baudų nesumokėjus, ieškovė kreipėsi į teismą.

22. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad: 1) teismas netinkamai vertino jos pateiktus rašytinius įrodymus, sudarančius pagrindą konstatuoti susidarius nenugalimos jėgos situaciją ir (ar) spręsti dėl sutarties vykdymo pasikeitus aplinkybėms, be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė su atsakove nebendradarbiavo; 2) sutartyje ieškovės vienašališkai įtvirtintos ir teismo priteistos netesybos yra per didelės, teismas turėjo jas sumažinti; 3) teismas turėjo taikyti ieškinio senatį; 4) teismas neužtikrino atsakovės procesinių teisių.

23. Taigi, apeliacinio skundo nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutartinės prievolės neįvykdymą, ar tinkamai įvertino faktines šios bylos aplinkybes, spręsdamas dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, sutarties vykdymo suvaržymo, pagrindo mažinti sutartines netesybas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė ieškinio senaties klausimą, taip pat ar tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesą, ir ar užtikrino atsakovės teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.

Dėl nenugalimos jėgos aplinkybių ir (ar) sutarties vykdymo, pasikeitus aplinkybėms

25. Pagal CK 6.212 straipsnį nenugalimos jėgos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios atitinka šių sąlygų visumą (kumuliatyvios sąlygos): 1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. CK 6.212 straipsnyje įtvirtintos nenugalimos jėgos sąlygos (požymiai) turi būti konstatuojamos kiekvienu konkrečiu atveju individualiai, o nenugalima jėga besiremianti sutarties šalis privalo įrodyti, kad nenugalimos jėgos sąlygos egzistuoja būtent jos atžvilgiu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014).

26. Šiuo atveju svarbu pabrėžti, kad kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.38 straipsnio 4 dalies, 6.212 straipsnio 1 dalies ir 6.257 straipsnio nuostatas, yra nurodęs, kad nenugalimos jėgos aplinkybe, kuri yra pagrindas netaikyti civilinės atsakomybės už prievolių neįvykdymą, įstatymo leidėjas nelaiko aplinkybės, kai skolininko kontrahentai neįvykdo savo prievolių (jas pažeidžia) pačiam skolininkui, nepriklausomai nuo neįvykdymo priežasčių. Todėl nenugalima jėga nelaikomos aplinkybės, kai skolininko kontrahentai neįvykdo savo prievolių, net ir tuo atveju, jei vienas iš kontrahentų neįvykdo prievolės dėl nenugalimos jėgos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-421/2015). Pagal CK 6.212 straipsnio 1 dalį nenugalima jėga nelaikoma ir tai, jog rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių.

27. Atsakovės nurodomos aplinkybės – pablogėjusi jos finansinė padėtis, įtakota sunkmečio ir kontrahentų veiksmų, darbuotojų atleidimai ir kt. negali būti laikomos pagrįstomis nenugalimos jėgos aplinkybėmis. Atsakovės argumentai iš esmės yra susiję su jos verslo nesėkmėmis ir ji neįrodė, kad negalėjo to numatyti ar protingai kontroliuoti, juolab kad nebuvo prisiėmusi tokių padarinių atsiradimo rizikos (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodomos aplinkybės neatitinka nenugalimos jėgos sąlygų. Dėl šios priežasties apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo susidariusią situaciją vertinti kaip nenugalimą jėgą ir dėl to netaikyti jai sutartinės atsakomybės, atmestini kaip nepagrįsti.

28. Nors atsakovė nurodo kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-381/2023, kuri, apeliantės teigimu, pagrindžia jos argumentus dėl nenugalimos jėgos aplinkybių taikymo, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad minėta kasacinio teismo nutartis priimta dėl Vyriausybės paskelbto karantino laikotarpiu kilusių dar 2017 m. sudarytos nuomos sutarties sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl 2022 m. lapkričio 16 d. (pasibaigus karantinui) sudarytomis medienos pirkimo–pardavimo sutartimis prisiimtų įsipareigojimų netinkamo vykdymo, todėl apeliantės nurodyta kasacinio teismo praktika nėra aktuali šioje byloje.

29. Taip pat apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.204 straipsnį, reglamentuojantį sutartinių įsipareigojimų vykdymą pasikeitus aplinkybėms.

30. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl sutarties vykdymo suvaržymo iš esmės pasikeitus aplinkybėms instituto ir jo taikymo, nurodė, jog tam, kad būtų galima taikyti CK 6.204 straipsnį ir šio straipsnio pagrindu pakeisti šalių laisva valia sudarytų ir galiojančių sutarčių sąlygas, privalo būti nustatytos pasikeitusios reikšmės sutarties vykdymui turinčios aplinkybės, kurios nulėmė fundamentalų sutartinių prievolių disbalansą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-145-421/2018, 51 punktas). Kad dėl atsakovės patiriamų finansinių sunkumų šalių sutartinių prievolių pusiausvyra pakito iš esmės, t. y. tokia apimtimi, kad tai sąlygotų pacta sunt servanta principo, reiškiančio, kad šalys privalo vykdyti prisiimtus tarpusavio įsipareigojimus, o teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis), išimties taikymo būtinybę, šioje byloje nėra nustatyta, to atsakovė neįrodė (CPK 178 straipsnis).

31. Be to, CK 6.204 straipsnyje įtvirtinto rebus sic stantibus (sutarties vykdymo iš esmės pasikeitus aplinkybėms) instituto taikymas galimas konkrečia, šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka: kai sutarties įvykdymas sudėtingesnis, nukentėjusi sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti; šis prašymas turi būti pagrįstas ir pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo; kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime nesuteikia nukentėjusiai šaliai teisės sustabdyti sutarties vykdymą; jeigu per protingą terminą šalys nesutaria dėl sutarties pakeitimo, tai abi turi teisę kreiptis į teismą. Šiuo atveju atsakovė šios tvarkos nesilaikė, nepagrįstai aiškindama, kad rebus sic stantibus institutą pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti ex officio (pagal pareigas), atlikęs atsakovės pateiktų įrodymų, lėmusių jos finansinės padėties pablogėjimą, vertinimą.

32. Nors atsakovė ir nurodo, kad ji siūlė ieškovei spręsti problemą ieškant kompromiso, tačiau ieškovė su atsakove nebendradarbiavo (CK 6.200 straipsnio 2 dalis), tokius jos argumentus paneigia tai, kad, bylos duomenimis, ieškovė atsakė į visus atsakovės raštus, o įrodymų, jog atsakovė būtų inicijavusi konkrečias derybas dėl sutarčių nutraukimo, jų sąlygų pakeitimo, remdamasi rebus sic stantibus sąlygomis, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

Dėl priteistinų baudų (netesybų) dydžio

34. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

35. Sutartyse ieškovė įsipareigojo patiekti atsakovei sutartą medienos kiekį, o atsakovė įsipareigojo per 5 darbo dienas nuo ieškovės pranešimo apie paruoštą medieną gavimo dienos medieną nupirkti (sutarčių 1.1, 2.2, 2.6, 4.1 papunkčiai). Sutarčių 6.2 papunkčiuose šalys susitarė, kad jei pirkėjas per sutarties 2.2 papunktyje nustatytą terminą nepriima sutartyje numatyto medienos kiekio, jis privalo mokėti pardavėjui 10 proc. pardavėjo pasiūlyto perduoti ir pirkėjo nepriimto medienos kiekio vertės dydžio baudą. Byloje nustatyta, kad ieškovė pateikė atsakovei paruoštus (parduodamus) medienos kiekius, bet atsakovė jų nenupirko. Taigi, atsakovė neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų. Ieškovė, remdamasi ginčo sutarčių 6.2 papunkčiais, suskaičiavo 10 proc. baudų nuo atitinkamos neįvykdytos ginčo sutarties dalies vertės bei pateikė atsakovei reikalavimus sumokėti baudas nustatytais terminais.

36. Atsakovė neginčija ieškovės apskaičiuotų (328,75 Eur ir 538,40 Eur) baudų sumos pagal visas neįvykdytas ginčo sutartis, nenurodo konkrečių argumentų, kodėl ir kiek ieškovės apskaičiuotos baudos turi būti sumažintos, nepagrįstai teigdama, kad pagrindo jas mažinti ar netesybų apskritai netaikyti ji neprivalėjo įrodinėti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės visas apskaičiuotas baudas iš atsakovės jai priteisė pagrįstai, dėl toliau nurodomų motyvų.

37. Kasacinis teismas, aiškindamas CK nuostatas dėl netesybų, yra nurodęs, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-1075/2022).

38. Nors apeliantė pažymėjo, kad ji visas sutartis sudarė prisijungimo būdu ir negalėjo daryti įtakos jų sąlygoms, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo sutarčių sąlygas vertinti jas pasiūliusios šalies, t. y. ieškovės, nenaudai, teisėjų kolegijos vertinimu tam pagrindo šiuo atveju nebuvo.

39. Byloje nustatyta, kad medienos pirkimo–pardavimo sutartys sudaromos remiantis Aprašu, kuriame nustatyta valstybiniuose miškuose pagamintos žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų prekybos organizavimo ir administravimo tvarka, pardavimo aukcionuose dalyvavimo sąlygos, pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo ir jų vykdymo, kainų nustatymo ir pasiūlytų kainų vertinimo tvarka (Aprašo 1 punktas; redakcija, galiojusi nuo 2022 m. rugsėjo 2 d. iki 2024 m. liepos 1 d.). Sutarčių sudarymo ir vykdymo tvarka nustatyta Aprašo IX dalyje. Būtent Apraše nustatytos esminės žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygos. Sutiktina su ieškovės argumentais, kad atsakovei buvo žinoma, jog medienos pirkimo–pardavimo sąlygos reglamentuotos Apraše, numatomos taikyti sutarčių neįvykdymo pasekmės yra iš anksto viešai paskelbtos, suteikiant galimybę medienos pirkėjams prieš teikiant siūlymą aukcione priimti sprendimą, ar medienos pirkimas aukcione nustatytomis sąlygomis pusmetinėms sutartims sudaryti yra įmonei ekonomiškai naudingas ir atitinka įmonės interesus. Ieškovė prisiėmė įsipareigojimą paruošti ir pasiūlyti medieną, o atsakovė – ją įsigyti ir už ją sumokėti. Pabrėžtina, kad sutartyse atsakovei nebuvo numatyta galimybė atsisakyti įsigyti ieškovės paruoštą medieną. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė, prieš dalyvaudama aukcionuose ir sudarydama sutartis, galėjo įvertinti savo ekonomines ir veiklos galimybes, buvo susipažinusi su Aprašo nuostatomis ir žinojo sudaromų sutarčių sąlygas, taigi, prisiėmė riziką dėl galimo sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo. Atsakovė yra verslininkė, be to, ilgą laiką veikia būtent šioje srityje, todėl jai keliami didesni atidumo, žinojimo, rūpestingumo reikalavimai (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Sutarčių sudarymo aukciono būdu procesas buvo skaidrus, aiškus ir nesudaro pagrindo išvadai, kad apeliantės teisės ar teisėti interesai sudarant sutartis buvo pažeisti, dėl ko būtų pagrindas spręsti dėl baudų sumažinimo ar jų netaikyti.

40. Netesybų mažinimo klausimu kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityse, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017, 35 punktas). Taigi, įstatyme įtvirtinti tik du netesybų mažinimo pagrindai: mažinamos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) netesybos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

41. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė tik deklaratyviai teigia, jog nurodytos baudos neproporcingai per didelės ir turėtų būti sumažintos. Pabrėžtina, kad, priešingai nei teigia apeliantė, pareiga įrodyti, jog netesybos yra aiškiai per didelės, tenka ne netesybas taikančiai šaliai, o netesybas mažinti prašančiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 67 punktas; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021, 28 punktas). Šiuo atveju netesybas mažinti prašanti šalis (atsakovė) neįrodė, kad pirmosios instancijos teismo priteistos netesybos yra aiškiai per didelės. Teisėjų kolegijos vertinimu, prašomų priteisti netesybų dydžiai, lyginant su atitinkamų ginčo sutarčių kainomis, nėra neprotingi ir (arba) nepagrįstai dideli.

42. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas tiek 2022 m. birželio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-389-798/2022, tiek 2024 m. spalio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-358-567/2024, vertindamas analogiškų žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų pusmetinių pirkimų–pardavimų sutarčių nuostatas dėl 10 proc. baudos dydžio netesybų už nenupirktą medienos kiekį, nepripažino netesybų per didelėmis.

43. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo sumažinti baudas, nes šalys aukciono būdu sudarytose ginčo sutartyse nustatė vienodas abiem sutarties šalims netesybas, jų dydis nėra akivaizdžiai neprotingas ir (arba) nepagrįstai per didelis. Dėl šios priežasties apeliantės argumentai dėl neproporcingai per didelių netesybų atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

44. Nors apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl jos iškelto klausimo dėl baudų sumažinimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014). Kaip matyti, šiuo atveju pagrindo sumažinti ieškovės prašomas priteisti baudas (netesybas) nebuvo, todėl ir pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo priteistų baudų dydžiais (netesybomis) nėra.

Dėl senaties

45. Apeliantė nurodo, kad pagal sutartis dėl baudos priteisimo ieškovė įgijo teisę kreiptis į teismą su ieškiniu per šešis mėnesius nuo sutarčių sudarymo dienos (sutartys sudarytos 2022 m. lapkričio 16 d.). Sutartys įsigaliojo 2023 m. sausio 1 d. ir galiojo iki 2023 m. birželio 30 d. (sutarčių 9.9 papunkčiai). Ieškiniai pateikti 2023 m. rugsėjo 12 d. ir 2024 m. sausio 23 d., atsakovės nuomone, praleidus ieškinio senaties terminus, kurių atnaujinti ieškovė neprašė.

46. CK 1.124 straipsnyje įtvirtinta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį, ieškinio senaties termino praleidimas yra pagrindas ieškinį atmesti, jeigu kita ginčo šalis to reikalauja ir teismas praleisto termino neatnaujina (CK 1.126, 1.131 straipsniai).

47. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Kad tarp šalių kilusiam ginčui taikytinas būtent šis sutrumpintas ieškinio senaties terminas, nesutarimo byloje nėra.

48. Nagrinėjamo ginčo atveju aktuali CK 1.127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad jeigu prievolei įvykdyti nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. Kasacinio teismo išaiškinta, kad kai prievolės įvykdymo terminas aiškiai apibrėžtas šalių sutartyje, tai, vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 2 dalimi, ieškinio senaties eiga išvestiniam reikalavimui dėl netesybų pareikšti prasideda tuomet, kai sueina sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-403/2022).

49. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal šalių sudarytą su Raseinių regioniniu padaliniu 2022 m. lapkričio 16 d. žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų pusmetinės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 652200000128-P netinkamo vykdymo terminas sumokėti baudą buvo nustatytas iki 2023 m. liepos 11 d. (2023 m. liepos mėn. pranešimas apie sutartyje numatyto perduoti bendro žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų kiekio sumažinimą ir baudos taikymą). Kadangi atsakovė ieškovei nesumokėjo nurodytos baudos nustatytu terminu, t. y. iki 2023 m. liepos 11 d., tai sutiktina su ieškovės argumentais, kad ji apie teisių pažeidimą (baudos nesumokėjimą) sužinojo tik 2023 m. liepos 12 d. Nagrinėjamu atveju matyti, kad ieškinys pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas 2023 m. rugsėjo 13 d. (civilinė byla Nr. e2-703-390/2024). Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo atveju sutrumpintas 6 mėnesių senaties terminas reikalavimui dėl baudos pagal nurodytą sutartį pareikšti nebuvo praleistas.

50. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad pagal šalių sudarytą su Anykščių regioniniu padaliniu 2022 m. lapkričio 16 d. žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų pusmetinės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 512200000162-P netinkamo vykdymo terminas sumokėti baudą nustatytas iki 2023 m. liepos 21 d. (2023 m. liepos 11 d. pranešimas apie sutartyje numatyto perduoti bendro žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų kiekio sumažinimą ir baudos taikymą). Ieškovė Kauno apylinkės teismui pateikė ieškinį 2024 m. sausio 19 d. (civilinė byla Nr. e2-4676-1158/2024), t. y. ieškinys buvo pateiktas nepraleidus 6 mėnesių senaties termino. Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismas 2024 m. sausio 22 d. nutartimi nusprendė, jog ieškovės ieškinys neteismingas Kauno apylinkės teismui ir negali būti priimtas, todėl ieškovė turi teisę kreiptis su ieškiniu į Kauno apygardos teismą. Ieškovė, gavusi teismo nutartį 2024 m. sausio 23 d., tč pačią dieną pateikė ieškinį Kauno apygardos teismui (civilinė byla Nr. e2-714-921/2024). Ieškovė 2024 m. balandžio 24 d. vykusio teismo posėdžio metu ji pateikė paaiškinimus dėl ieškinio pateikimo apylinkės ir apygardos teismui, prašė teismo, jei visgi jis manytų, jog senaties terminas praleistas, atnaujinti senaties terminą. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nors ieškovė į Kauno apygardos teismą ir kreipėsi praėjus 2 dienoms po senaties termino pabaigos, toks jos elgesys buvo nulemtas objektyvių priežasčių, savo teises kreiptis į teismą ieškovė nepiktnaudžiavo, priešingai, naudojosi ja ypač operatyviai, taigi, yra pagrindas ypač nežymiai praleistą senaties terminą ieškovei atnaujinti (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

51. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo atmesti ieškinį dėl praleisto ieškinio senaties termino pirmosios instancijos teismas šiuo atveju neturėjo.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

52. Apeliantės teigimu, ieškovė, elgdamasi nesąžiningai, buvo išskaidžiusi bylas, teikė teismams prašymus dėl teismų įsakymų išdavimo, paskui buvo teikiami ieškiniai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantė nenurodo, kaip ši aplinkybė pažeidė jos teises.

53. Pažymėtina, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis; CK 1.137 straipsnio 1 dalis), pasirinkdamas CK 1.138 straipsnyje ar kituose įstatymuose numatytus jų gynimo būdus. Kitaip tariant, kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą – arbitrą, kuris išspręstų ginčą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas byloje Nr. 23/02). Teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimas byloje Nr. 44/2010); ši konstitucinė teisė negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutarimas byloje Nr. 10/04-12/04-18/04).

54. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kokius, įstatymo leistinus savo teisių gynimo būdus pasirinko ieškovė, naudodamasi savo teise į teisminę gynybą, nepagrindžia nei ieškovės nesąžiningumo, nei atsakovės teisių pažeidimo. Šalis siejo keletas tarpusavyje sudarytų sutarčių, kreiptis atskirai dėl kiekvienos iš jų pažeidimo, ieškovė turėjo teisę. Būtent ieškovės prerogatyva buvo pasirinkti pirmiausia savo teises ginti pasirenkant inicijuoti sumarinius procesus teisme. Ieškinių pareiškimas, atsakovei teikiant prieštaravimus dėl teismo įsakymų, taip pat yra teisėtas procesinis ieškovės veiksmas.

55. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismui netenkinus atsakovės prašymų sujungti bylas ir (ar) ieškinius, liko neatskleista bylos esmė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad viena vertus, iš apeliantės apeliacinio skundo turinio nėra konkrečiai aišku, ar apeliantė kvestionuoja bylų sujungimo ar ieškinių sujungimo, t. y. kaip vieno procesinio dokumento pateikimo, klausimus, kita vertus, apeliantė, išsakydama tik deklaratyvų teiginį, nenurodo ir konkrečių argumentų, kaip dėl šis procesas sutrukdė bylą nagrinėjusiam teismui atskleisti bylos esmę.

56. CPK 136 straipsnio 4 dalyje nustatyta teismo teisė, bet ne pareiga sujungti bylas į vieną bylą, jeigu teismo žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, ir jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai jose nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2008).

57. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenų matyti, kad ieškovė dėl baudų priteisimo kreipėsi į teismą su ieškiniais. Kauno apygardos teismas 2024 m. kovo 4 d. nutartimi sujungė civilines bylas Nr. e2-714-921/2024 ir Nr. e2-703-390/2024, palikdamas civilinės bylos Nr. e2-703-390/2024. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja apeliacinį skundą dėl sprendimo, priimto šioje byloje, pagal ieškovės VĮ Valstybinių miškų urėdijos ieškinius atsakovei UAB „Staniūnų lentpjūvė“ dėl 328,75 Eur ir 538,40 Eur baudų priteisimo.

58. Taip pat iš LITEKO duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismas 2023 m. lapkričio 22 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2KT-17-343/2023) sujungė Kauno apygardos teismo civilines bylas Nr. e2-1286-638/2023, Nr. e2-1281-324/2023 ir Kauno apylinkės teismo civilines bylas Nr. e2-18371-1162/2023, Nr. e2-18367-1192/2023, Nr. e2-18140-1088/2023, Nr. e2-16749-962/2023, kuriose ieškovė yra VĮ Valstybinių miškų urėdija, o atsakovė yra UAB „Staniūnų lentpjūvė“, į vieną civilinę bylą ir perdavė jas kartu nagrinėti Kauno apygardos teismui, palikdamas civilinės bylos Nr. e2-1281-324/2023. Tačiau, kaip aplinkybė, kad ši byla nagrinėta atskirai nuo nagrinėjamos bylos, įtakojo galimybę bylą nagrinėjusiam teismui atskleisti bylos esmę, vertinant atsakovės pareigų neįvykdymą pagal dvi konkrečias sutartis, iš kurių kildinti reikalavimai nagrinėjamoje byloje, apeliantė neatskleidžia.

59. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme 2024 m. kovo 25 d. teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašė teismo įpareigoti ieškovę pateikti vieną ieškinį kaip vientisą procesinį dokumentą, tačiau teismas minėto atsakovės prašymo netenkino.

60. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad byloje du ieškiniai nebuvo sujungti į vieną kaip vientisą procesinį dokumentą, nesudaro pagrindo teigti, jog dėl to liko neišnagrinėtos visos faktinės aplinkybės ir (ar) nebuvo atskleista sutarčių sąlygų esmė. Nagrinėjamu atveju sutiktina su ieškovės argumentais, kad ginčas kilo dėl dviejų medienos pirkimo–pardavimo sutarčių, kurių sutartinės nuostatos tokios pačios, skiriasi tik ieškovės regioninis padalinys, su kuriuo buvo pasirašyta sutartis. Bylose pateiktų dokumentų apimtys nebuvo didelės, kiekviename ieškinyje pateiktas aiškus ir išsamus baudų skaičiavimas. Be to, CPK nenumatytas įpareigojimas, kad, sujungus dvi civilines bylas, ieškovas privalo pateikti naują ieškinį kaip vientisą procesinį dokumentą.

61. Be to, apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinę pareigą užtikrinti dalyvaujančių byloje asmenų teisę būti išklausytiems bei pateikti savo argumentus dėl visų bylos išsprendimui reikšmingų aplinkybių ir jų teisinio vertinimo (CPK 42, 302 straipsniai), dėl to taip pat liko neatskleista bylos esmė. Teismas, priimdamas sprendimą ir nevertindamas visų bylos įrodymų bei aplinkybių, pažeidė apeliantės teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.

62. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su pirmiau nurodytais apeliantės argumentais pabrėžia, kad atsakovės interesams teisminiame bylos nagrinėjime atstovavo profesionalus teisininkas – advokatas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovei buvo suteikta galimybė pateikti savo poziciją (taigi ir įrodymus), todėl atsakovės teiginiai, jog buvo suvaržyta jos teisė į teisminę gynybą (teisė būti išklausytai), yra nepagrįsti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovės argumentai dėl tariamai suvaržytos teisės į teisminę gynybą (teikti įrodymus ir (ar) teisės būti išklausytai), taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Bylos duomenys patvirtina, kad skundžiamas teismo sprendimas grindžiamas argumentais ir įrodymais, apie kuriuos ginčo šalims buvo žinoma ir šalys turėjo galimybę dėl jų pasisakyti.

63. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad apeliantė iš esmės siekia, jog remiantis byloje pateiktais įrodymais būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei nustatė pirmosios instancijos teismas. Tačiau įrodymų vertinimas yra teismo nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias nuostatas (to atsakovei neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga.

64. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta pirmiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti proceso pirmosios instancijos teisme teisingumu, taip pat įrodymų vertinimo proceso išsamumu ir objektyvumu.

65. Kiti šalių argumentai taip pat nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimui išspręsti, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Tokios nuostatos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. de H. v. Netherlands, serija A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland, pranešimas 1997-VIII, p. 2930, par. 59, 60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

66. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, bylai aktualias materialinės bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija nusprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, teisingai nustatė ir aiškino bylos aplinkybes dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, sutarties vykdymo suvaržymo, pagrindo mažinti sutartines netesybas nebuvimo. Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutartinės prievolės neįvykdymą, senaties institutą, ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindas pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą