- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-27
- Bylos Nr.
- e2A-430-640/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00898-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Atsakovas
- I. B.
- Ieškovas
- G. J.
- Kategorijos
- 3.2.6.6.5Kiti su sprendimu už akių susiję klausimai
- 3.2.6.12.2Papildomo sprendimo priėmimas
- 3.3.1.18Apeliacinio proceso nutraukimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, veikianti Panevėžio apygardos teismo vardu,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 18 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. J. ieškinį atsakovei I. B. dėl teisės į atvaizdą pažeidimo įžeidžiant garbę ir orumą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė G. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei I. B., kuriuo teismo prašė: 1) pripažinti, kad atsakovė viešai socialiniame tinkle Facebook, grupėse „Skelbimai Rokiškyje“, „Obelių skelbimai“, „Juodupės skelbimai“ 2025 m. birželio 17 d. patalpindama ieškovės fotonuotrauką bei apie ieškovę paskleisdama duomenis – „M. stogdengių paslaugos, mus savo vyrui pakišo jo žmona G. J.“, pažeidė ieškovės teisę į atvaizdą ir taip pažemino ieškovės garbę ir orumą; 2) įpareigoti atsakovę per 7 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos socialinio tinklo Facebook grupėse „Skelbimai Rokiškyje“, „Obelių skelbimai“, „Juodupės skelbimai“ ir savo asmeninėje paskyroje „I. B.“ savo lėšomis ir be jokių komentarų prieš ir po paneigimo tekstu, taip pat be komentarų funkcijos po paneigimo įrašu, paskelbti pateikiamą paneigimą, kuris skelbiamas ne mažiau kaip 4 mėnesius: „PANEIGIMAS: Socialiniame tinkle Facebook grupėse „Skelbimai Rokiškyje“, „Obelių skelbimai“, „Juodupės skelbimai“ paskelbtuose įrašuose I. B. paskleistas teiginys apie G. J. „M. stogdengių paslaugos, mus savo vyrui pakišo jo žmona G. J.“ neatitinka tikrovės bei žemina G. J. garbę ir orumą“; 3) priteisti ieškovės naudai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Panevėžio apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį patenkino visiškai – 1) pripažino atsakovę pažeidus ieškovės teisę į atvaizdą ir pažeminus ieškovės garbę ir orumą; 2) įpareigojo atsakovę per 7 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos socialinio tinklo „Facebook“ grupėse „Skelbimai Rokiškyje“, „Obelių skelbimai“, „Juodupės skelbimai“ ir savo asmeninėje paskyroje „I. B.“ savo lėšomis ir be jokių komentarų prieš ir po paneigimo tekstu, taip pat be komentarų funkcijos po paneigimo įrašu, paskelbti ieškovės nurodytą paneigimą, kuris skelbiamas ne mažiau kaip 4 mėnesius; 3) priteisė iš atsakovės 137 Eur žyminį mokestį ieškovės naudai. Sprendime už akių nustatė, kad procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai. Pripažino, kad atsakovė be ieškovės sutikimo Facebook socialiniame tinkle viešindama ieškovės atvaizdą su užrašais sąmoningai ir neteisėtai pažeidė ieškovės teises į atvaizdą ir privatumą.
3. Panevėžio apylinkės teisme 2025 m. rugpjūčio 18 d. gautas ieškovės prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriuo prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės – 1 300 Eur. Prašymą grindė aplinkybe, kad ieškovė nebuvo įspėta apie sprendimo už akių priėmimo datą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Panevėžio apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 18 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo priteisė ieškovei iš atsakovės 1 300 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas nustatė, kad priimdamas sprendimą už akių neišsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimo, todėl reikalinga priimti papildomą sprendimą ir priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 1 300 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Šalies argumentai
6. Teismas nurodė, kad išlaidas patvirtinantys dokumentai buvo pateikti teismui kartu su ieškiniu bei kartu su prašymu dėl papildomo sprendimo priėmimo. Ieškiniu buvo prašoma priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau užbaigus bylos nagrinėjimą ir priimant sprendimą už akių, ieškovės naudai buvo priteista tik 137 Eur dydžio dalis bylinėjimosi išlaidų. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, nepriėmė sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų už suteiktą advokato teisinę pagalbą, todėl ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos papildomu sprendimu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo teismo prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. rugpjūčio 18 d. papildomą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės prašymą dėl 1 300 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Taip pat prašo priteisti iš ieškovės apeliantei bylinėjimosi išlaidas.
8. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Atsakovė apie vykusį teismo procesą nieko nežinojo ir nebuvo tinkamai informuota, todėl atsiliepimo ar kitokio procesinio dokumento į bylą nepateikė. Atsakovė apie priimtą sprendimą už akių ir papildomą sprendimą sužinojo tik paštu gavusi antstolės dokumentus 2025 m. spalio 10 d. Susipažinusi su civilinės bylos dokumentais bei teismo priimtais procesiniais sprendimais, atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutinka, tačiau, vadovaudamasi proceso ekonomiškumo ir protingumo principais, nesiekia atnaujinti bylos nagrinėjimo. Siekdama užbaigti ginčą neginčija sprendimo už akių, tačiau nesutinka su priimtu papildomu sprendimu.
8.2. Duomenys apie 1 300 Eur galimai patirtas bylinėjimosi išlaidas pateikti po bylos išnagrinėjimo pabaigos, todėl prašymas negalėjo būti tenkinamas. Byla baigta nagrinėti 2025 m. rugpjūčio 14 d. teismui priėmus sprendimą už akių, o tos pačios dienos bylinėjimosi išlaidų suvestinė pažyma pateikta jau po sprendimo už akių priėmimo, t. y. jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
Šalies argumentai
8.3. Ieškovė pati išreiškė prašymą, kad būtų priimtas sprendimas už akių. Ieškovė turėjo visas galimybes bylinėjimosi išlaidas pateikti laiku
8.4. Nebuvo pateikta advokato išrašytą sąskaita už suteiktas paslaugas, nepateikta darbų suvestinė bei nepateiktas apmokėjimą už paslaugas patvirtinantis dokumentas. Visiškai neaišku, kokios buvo advokato laiko sąnaudos, nes jos nėra nurodytos pateiktoje pažymoje, ir dėl to nėra galimybės įvertinti, koks yra valandinis įkainis bei ar pagrįsta yra 1 300 Eur suma už tokio pobūdžio ir nesudėtingumo ieškinį. Pažymoje yra nurodyta, kad atsiskaityta bankiniu pavedimu, tačiau nėra nurodyta atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų.
Atsiliepimas
9. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
10. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Nagrinėjamoje byloje ieškovei nebuvo pranešta apie tai, kada bus priimamas sprendimas už akių, todėl ieškovė neturėjo galimybės iki jo priėmimo pateikti bylinėjimosi išlaidų įrodymų.
10.2. Ieškovė pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką į bylą neturėjo pareigos pateikti sąskaitos ir mokėjimo už teisines paslaugas, kai ji pateikė pažymą dėl bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-421/2020; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-189-969/2017 ir kt.)
10.3. Sumokėta 1 300 Eur suma yra adekvati už tokį ieškinį, neviršijanti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
12. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)prijungimo prie bylos
13. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).
14. Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą apeliaciniu skundu teismui pateikė ištrauką iš EPP sistemos ir Infolex skaičiuolės rodmenis dėl maksimalių išlaidų advokatui kompensavimo. Taip pat pateikė 2025 m. lapkričio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą BIPO 25/110 už teisines paslaugas, suteiktas apeliacinėje instancijoje.
15. Atsakovė 2025 m. gruodžio 1 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą dėl papildomų rašytinių paaiškinimų ir dokumentų pateikimo. Rašytiniuose paaiškinimuose iš esmės yra pateikti atsikirtimai į ieškovės atsiliepimą į apeliacinį skundą. Taip pat pateikė 2025 m. lapkričio 17 d. sąskaitą Nr. 0121 už teisines paslaugas, patirtas apeliacinėje instancijoje bei 2025 m. lapkričio 17 d. patvirtinimą apie lėšų įskaitymą.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo priimtus, ištirtus bei įvertintus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai duomenų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar tinkamai ištyrė ir teisingai įvertino į bylą pateiktus ir priimtus įrodymus. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys yra pakankami teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl pateikti nauji įrodymai nepriimami ir nevertinami. Be to, CPK 323 straipsnyje yra įtvirtintas draudimas pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui keisti (papildyti) apeliacinį skundą. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai (CPK 323, 338 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-269-330/2022). Bet koks apeliacinio skundo papildymas, nesvarbu, kokia procesine forma jis yra teikiamas, leidžiamas tik iki apeliacinio skundo padavimo termino pabaigos (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-980-798/2021).
Dėl ginčo esmės
17. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).
18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 14 d. priimdamas sprendimą už akių ir patenkindamas ieškovės ieškinį, rezoliucinėje teismo sprendimo už akių dalyje nurodė, kad ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą, o atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodyta šalių nesutikimo su sprendimu už akių tvarka atitinka CPK 285 straipsnio 5 dalies ir CPK 287 straipsnio reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
19. Panevėžio apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 18 d. priėmęs papildomą sprendimą, kuriuo priteisė ieškovei iš atsakovės 1 300 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, jo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad papildomas sprendimas apeliacine tvarka skundžiamas per 20 dienų nuo jo priėmimo.
20. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad papildomo sprendimo institutas yra procesinis institutas, kuris skirtas specifiniams teismo sprendimo trūkumams – sprendimo nevisapusiškumui – ištaisyti. Teismo sprendimo nevisapusiškumas pasireiškia tuo, kad teismas, teismo posėdyje išnagrinėjęs ir ištyręs atitinkamus reikalavimus, dėl jų nepasisakė teismo sprendime, t. y. jų neišsprendė. Priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015; 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-1075/2019, 39 punktas). Kadangi papildomas teismo sprendimas yra skirtas pagrindinio sprendimo trūkumams ištaisyti, kai yra priimamas, jis tampa sudėtine teismo sprendimo, kurio nevisapusiškumas papildomu sprendimu buvo taisomas, dalimi.
21. Teismo sprendimas yra vientisas dokumentas, kurio rezoliucinė dalis negali būti vertinama atskirai nuo kitų, taip pat ir motyvuojamosios, sprendimo sudedamųjų dalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2006). Vykdant teismo sprendimą, privalu įvykdyti ne tik rezoliucinėje dalyje išdėstytą nutarimą, bet ir laikytis motyvuojamojoje dalyje pateiktų išaiškinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-916/2017, 45 punktas).
22. Papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo priimamas byloje, kuri užbaigiama teismo sprendimu (CPK 277 straipsnio 1 dalis). Minėtoje teisės normoje nėra aptarta, koks procesinis sprendimas priimamas tuo atveju, jeigu byla baigiama ne sprendimu, o sprendimu už akių. CPK 3 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas teisės ir įstatymo analogijos taikymas, nesant ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų, nukreipia į bendrųjų teisės normų taikymą. Remiantis kasacinio teismo praktika, pagal CPK 277 straipsnio 4 dalį, papildomas sprendimas gali būti apskųstas apeliacine tvarka per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos. Ši įstatyme nustatyta savarankiška papildomo sprendimo apskundimo tvarka nepaneigia papildomo sprendimo kaip sudėtinės pagrindinio sprendimo dalies aiškinimo. Dėl šios priežasties papildomo sprendimo apskundimas apeliacine tvarka vertintinas kaip teismo sprendimo dalies apskundimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-823/2023). Įvertinus aplinkybę, kad papildomas teismo sprendimas yra sudėtinė teismo sprendimo dalis, reiškia, jog negali susiklostyti procesinė situacija, kuomet tą patį ginčą išnagrinėjus dviem atskirais procesiniais dokumentais, šalims numatomos skirtingos procesinės teisės nesutikti su priimtu procesiniu sprendimu.
23. Nors CPK 277 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, kad papildomas sprendimas gali būti apskųstas apeliacine tvarka per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos, tačiau ši nuostata negali būti suabsoliutinama visais procesiniais atvejais, ypatingai įvertinus papildomo sprendimo paskirtį ir reikšmę. Kaip minėta, tai nėra atskiras teismo procesinis dokumentas, kuriuo išsprendžiamas atskiras tarp šalių iškilęs ginčas, o būtent yra laikytinas pirminio teismo procesinio sprendimo dalimi, konkrečiu atveju – 2025 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo už akių dalimi, todėl 2025 m. rugpjūčio 18 d. papildomame sprendime turėjo būti numatytos identiškos procesinės pasekmės kaip ir 2025 m. rugpjūčio 14 d. sprendime už akių. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad papildomas sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, sukūrė procesinę situaciją, kuomet dėl esminės ginčo dalies atsakovė galėjo pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pagal CPK 287 straipsnį ir tik jį patenkinus bei atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, būtų nagrinėjamas šalių ginčas dėl ieškovės ieškinio (ne)pagrįstumo, o papildomu sprendimu numatęs galimybę pateikti apeliacinį skundą, nepagrįstai suteikė atsakovei galimybę dalį teismo sprendimo iškart perduoti apeliacinės instancijos teismui.
24. Pareiškimo dėl sprendimo už akių svarbą numato ir CPK 287 straipsnio 6 dalis, kurioje nurodyta, kad jeigu toje pačioje byloje paduodamas apeliacinis skundas ir pareiškimas, visų pirma turi būti išnagrinėtas pareiškimas ir įsiteisėti teismo nutartis, priimta dėl šio pareiškimo. Tai reiškia, kad net tuo atveju, kai pirmoje instancijoje atsakovas pateikia pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, o ieškovas pateikia apeliacinį skundą, visų pirma turi būti išnagrinėjamas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
25. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamo papildomo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad jis gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, tačiau šis procesinis netikslumas nesudaro pagrindo papildomo sprendimo, nagrinėjamu atveju negalinčio būti apeliacijos objektu, peržiūrai apeliacine tvarka. Jeigu skundžiamas teismo sprendimas, kuris negali būti apeliacinio apskundimo objektas, teismas turi atsisakyti priimti apeliacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Tokiam trūkumui paaiškėjus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).
26. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismo papildomas sprendimas negali būti apeliacinio apskundimo objektas, todėl apeliacinis procesas dėl šio papildomo sprendimo nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis).
27. Aplinkybė, kad tam tikras teismo procesinis sprendimas negali būti apeliacijos objektu, reiškia, jog apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti šio procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Procesinio sprendimo motyvavimas turi apimti argumentus, dėl kokios priežasties apeliacinis procesas byloje yra negalimas, t. y. kokiais faktiniais ir teisiniais argumentais konkrečiu atveju grindžiama išvada, kad byloje priimta pirmosios instancijos teismo nutartis yra neskundžiama apeliacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-823/2020). Remdamasis nurodytu kasacinio teismo išaiškinimu, apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad apeliacinis skundas pateiktas dėl apeliacijos objektu negalinčio būti pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo, dėl apeliacinio skundo argumentų plačiau nepasisako.
28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad jei atsakovė pateiks pareiškimą dėl 2025 m. rugpjūčio 18 d. papildomo sprendimo peržiūros, pirmosios instancijos teismas turėtų įvertinti šią susiklosčiusią procesinę situaciją dėl atsakovės praleisto termino pateikti pareiškimą atnaujinimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
29. Nustatyta, kad ieškovė apeliacinėje instancijoje patyrė 400 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Joms pagrįsti ji pateikė 2025 m. lapkričio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą BIPO 25/110 400 Eur sumai ir tos pačios dienos mokėjimo nurodymą.
30. CPK 93 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
31. Nagrinėjamu atveju įvertinus aplinkybę, kad atsakovė inicijavo apeliacinį procesą, šalys turi skirtingą procesinį suinteresuotumą bylos baigtimi, taip pat atsižvelgus į tai, kad nutraukus apeliacinį procesą apskųstas papildomas sprendimas lieka galioti, o vėlesnė jo galima peržiūra priklauso nuo pačios atsakovės valios, ieškovei iš atsakovės priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.
32. Atitinkamai, atsakovės prašymas dėl jos patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi,
nutaria:
nutraukti apeliacinį procesą pagal atsakovės I. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 18 d. papildomo sprendimo.
Priteisti iš atsakovės I. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei G. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.