Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. N. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Apie teismo posėdį pareiškėja ir suinteresuotas asmuo informuoti CPK 133 str. 3 d. numatyta tvarka paskelbus pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (53-54 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Kokių aplinkybių buvimas pripažįstamas pakankamu pagrindu konstatuoti, kad įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, CK paveldėjimo teisės normose nedetalizuojama. Esminiai palikimo priėmimo pradedant faktiškai turtą valdyti momentai šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (LAT 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Taigi pagal LAT praktiką, palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės. Iš esmės panaši nuostata įtvirtinta ir CK 5.51 str. 1 d., kurioje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, rūpintis juo kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Tai, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes. Taip pat pagal LAT praktiką, kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą palikėjo kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus kiekvienu atveju turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio, paėmusio kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, elgesys po šio daikto ar daiktų paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko (LAT 2006-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006;2007-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-86/2007; 2009-07- 31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009).

Iš pareiškėjos pateikto mirties liudijimo Nr. 791671 nustatyta, jog 2015-05-03 mirė Ž. P. A. (5 b. l.). Ž. P. A. nuo 1989-11-30 buvo išsituokusi (13 b. l.), jos vienintelis sūnus V. A. miręs 2003-04-27, duomenų apie vaikaičius nėra (14-15, 41 b. l.). Ž. P. A. buvo pareiškėjos pusseserė, šis faktas patvirtintas Šiaulių apylinkės teismo 2016-02-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-631-949/2016 (6-12 b. l.). Po Ž. P. A. mirties liko jos butas (duomenys neskelbtini) (16-17 b. l.) ir indėliai AB DNB banke (18-19 b. l.). VĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės 2015-12-09 pranešime nurodyta, kad pagal Ž. P. A. ligos istorijos įrašus sergančiąją ligoninėje lankė jos pusserė D. N. (20 b. l.). Pareiškėjos banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad nuo 2015 metų birželio mėneio ji moka mokesčius už pusseserės Ž. P. A. butą (duomenys neskelbtini) (21-26 b. l.). Testamentų registro išrašo ir Kauno miesto 18-tasis notarų biuro 2016-05-04 pažymos Nr. 45/2016 duomenimis paveldėjimo byla notarų biure neužvesta, į notarą aukštesnės eilės įpėdiniai nėra kreipęsi (34, 51 b. l.).

Iš pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių bei byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad po Ž. P. A. mirties pareiškėja naudojosi jos likusiu nekilnojamuoju turtu – butu, kurį prižiūrėjo ir naudojo kaip savo. Įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas daro išvadą, kad pareiškėja yra palikėjos Ž. P. A. įpėdinė CK 5.1 str., 5.2 str., 5.13 str. prasme, po jos mirties priėmė palikimą pradėdama faktiškai palikimą valdyti (CK 5.51 str., 5.50 str.). Byloje nesant kitokių įrodymų ir suinteresuoto asmens prieštaravimų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškimas tenkintinas ir nustatytina, kad po Ž. P. A. mirties jos palikimą priėmė D. N., pradedama palikimą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po Ž. P. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2015-05-03, mirties likusį palikimą priėmė pareiškėja D. N., a. k. (duomenys neskelbtini) pradėdama faktiškai jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.