- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-17
- Bylos Nr.
- 2YT-631-949/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-10091-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Gudienė
- Pareiškėjas
- D. N.
- Advokatai
- Violeta Savickienė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos D. N. patikslintą pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybei, atstovaujamai VĮ Turto bankas, dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja D. N. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su patikslintu pareiškimu, kuriuo prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus:
1. kad (duomenys neskelbtini) Seinų Romos katalikų bažnyčioje buvo įregistruota J. K. ir A. G. santuoka;
2. kad (duomenys neskelbtini) buvo įregistruotas R. K. gimimas (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, ir kad jos tėvais gimimo liudijime buvo įrašyti J. K. ir A. G.;
3. kad (duomenys neskelbtini) buvo įregistruotas P. K. gimimas (duomenys neskelbtini) mieste ir kad jos tėvais gimimo liudijime buvo įrašyti J. K. ir A. G.;
4. kad buvo įregistruota R. K., gim. (duomenys neskelbtini), santuoka su A. R., S., po kurios įregistravimo R. K. tapo R. R.;
5. kad D. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir Ž. P. A., gim. (duomenys neskelbtini), yra pusseserės.
Juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas reikalingas įrodyti, kad pareiškėja yra Žibutės P. A. įstatyminė įpėdinė.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodė, kad jos pusseserė Ž. P. A., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties liko palikimas ir pareiškėja yra vienintelė paveldėtoja pagal įstatymą, nes Ž. P. A. (duomenys neskelbtini) nutraukė santuoką su V. A., kuris šiuo metu yra miręs, o (duomenys neskelbtini) mirė jos vienintelis sūnus V. A. Pareiškėja su ja palaikė gerus santykius iki jos mirties, rūpinosi, prižiūrėjo, palaidojo, rūpinosi Ž. P. A. turtu. Pareiškėja yra jos pusseserė, tačiau neturi giminystę patvirtinančių dokumentų. Paaiškino, kad iš savo mamos ir tetų pasakojimų žino, kad jos seneliai J. K. ir A. G. gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) apskrityje, (duomenys neskelbtini) r. ir susituokė (duomenys neskelbtini) Seinų bažnyčioje, tačiau šį faktą patvirtinančių įrodymų nėra, liudytojų, kurie patvirtintų santuokos įregistravimo faktą taip pat nėra, neturi galimybių atkurti santuokos įregistravimo faktą. J. K. ir A. G., gyvenant (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) apskrityje, (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters O. K., ką patvirtina jos gimimo liudijimo kopija. Po to J. K. ir A. G. persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini) kaimą, (duomenys neskelbtini) r., kur (duomenys neskelbtini) gimė pareiškėjos motina R. K., tačiau pareiškėja neturi jos gimimo liudijimo kopijos ir negali atkurti įrašo apie R. K. gimimą. Pareiškėjos motinos mirties akto įraše nurodyta motinos gimimo data ir vieta ir jos tėvo vardas – „J.“. Gimus pareiškėjos motinai, J. K. ir A. G. persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini) miestelį, (duomenys neskelbtini) r., kur (duomenys neskelbtini) gimė jų dukra P. K., pareiškėjos pusseserės motina, tačiau pareiškėja neturi jos gimimo liudijimo, nėra išlikę duomenų apie jos gimimo įrašą ir neturi galimybių atkurti gimimo įrašo. Pusseserės motinos pase buvo nurodyta jos gimimo data, vieta, tačiau nėra nurodyti tėvai. P. K. buvo susituokusi su A. N., su kuriuo (duomenys neskelbtini) išsituokė pasilikdama ikisantuokinę pavardę – „K.“. Be to, pareiškėja D. N. (iki santuokos sudarymo – R.) gimė (duomenys neskelbtini) ir jos tėvai gimimo liudijime yra nurodyti A. R. ir R. R. (iki santuokos sudarymo – K.), tačiau pareiškėja neturi duomenų apie tėvo gimimo ar mirties datą bei kur buvo sudaryta A. R. ir R. K. santuoka. Anot pareiškėjos, jos gimimo liudijimas yra išduotas tik (duomenys neskelbtini) ir jame nurodyta jos gimimo vieta – (duomenys neskelbtini), tačiau nei ji, nei jos šeima šioje vietoje negyveno. Iš savo motinos žino, kad ji nuo kažko slapstėsi, iš (duomenys neskelbtini) rajono persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), kur (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) r. jos motina dirbo mokytoja. Kiek pamena pareiškėja, nuo jos gimimo iki pagrindinės mokyklos baigimo ji su šeima gyveno (duomenys neskelbtini), po to – persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini) rajoną, kur kartu su ja ir motina iki savo mirties gyveno senelė A. G. Todėl pareiškėja ieškojo duomenų apie jos motinos R. K. (R.) ir tėvo A. R. santuokos sudarymo faktą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rajonuose, tačiau jų rasti nepavyko, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius atkurti įrašo apie santuoką neturi galimybių. Paaiškino, kad ji (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su A. N. ir pakeitė R. pavardę į N. pavardę, o jos pusseserė Ž. P. N. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su V. A. ir tapo A.
Pareiškėja teismo posėdyje prašymą palaikė, prašė jį tenkinti ir papildomai paaiškino, kad jos motina vengė kalbėti apie A. R., tik pasakė, kad jis yra miręs. Pareiškėjos motina iš pradžių dirbo (duomenys neskelbtini) mokykloje, po to – (duomenys neskelbtini) miestelio mokykloje. Mama vengė dirbti valstybinį darbą, todėl (duomenys neskelbtini) ji dirbo prie bažnyčios. Iš (duomenys neskelbtini) persikrausčius gyventi į (duomenys neskelbtini), pareiškėjos mama dirbo namų valdyboje, o su jais kartu gyveno senelė A. G. ir kurį laiką gyveno vienas iš pusbrolių. Pareiškėjos motinos santuoka su A. R. galėjo būti sudaryta laikotarpiu nuo 1941 m. iki 1947 m. Sprendžiant iš motinos elgesio (kad ji slapstėsi, buvo pabėgusi nuo išvežimo į tremtį, vengė dirbti valstybinį darbą, nekalbėjo apie pažintį su A. R. ir santuokos sudarymą), iš to, kad (duomenys neskelbtini) buvo ypač aktyvūs pasipriešinimo kovų dalyviai, pareiškėja mano, kad A. R. galėjo būti vienas iš pasipriešinimo kovų dalyvis. Tuo labiau, kad ir patys seneliai buvo šiek tiek prisidėję prie aktyvių kovų už Lietuvos nepriklausomybę. Jos pirminis gimimo liudijimas nėra išlikęs, o kitas yra išduotas 1960 m. Todėl ji bandė ieškoti savo pirminio gimimo liudijimo gimimo vietoje – (duomenys neskelbtini) kaime, kalbėjo su kunigais, tačiau gimimo įrašų iki 1948 m. nėra išlikę. Papildė, kad jos šeima ir Ž. P. A. šeima palaikė labai gerus santykius, Ž. P. A. motina P. N. (buvusi K.) buvo pareiškėjos krikšto motina. Dėl įstaigų, į kurias ji kreipėsi, nurodė, kad ji kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rajonų savivaldybių administracijų Civilinės metrikacijos skyrius, kalbino bažnyčių kunigus, kreipėsi į Lietuvos valstybinį archyvą, galiausiai kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių, kuris savo iniciatyva ieškojo duomenų apie santuokos ir gimimo įrašus, tačiau duomenų nerasta ir atkurti įrašus nėra galimybių.
Pareiškėjos atstovė advokato Violeta Savickienė pareiškėjos prašymą palaikė, prašė jį tenkinti pareiškime nurodytais motyvais.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėja pasinaudojo išankstine neteismine dokumentų atstatymo ar įrašų juose ištaisymo tvarka, todėl visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus bylą ir teismui nustačius, kad pareiškimas yra pagrįstas ir tenkintinas, neprieštarauja juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymui (39-40 b. l.). Teismo posėdyje suinteresuoto asmens atstovas nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti nedalyvaujant teismo posėdyje suinteresuoto asmens atstovui, todėl byla išnagrinėta nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 247 str. 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius gimimo, santuokos įregistravimo ir sudarymo faktus bei nustatyti giminystės santykius.
CPK 444 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl gimimo, įvaikinimo, santuokos sudarymo ar nutraukimo, partnerystės, mirties įregistravimo fakto nustatymo ar kitų civilinės būklės aktų. Valstybė privalomai registruoja civilinės būklės aktus, išvardytus CK 2.18 straipsnyje. Tai - asmens gimimas, asmens mirtis, santuokos sudarymas, santuokos nutraukimas, įvaikinimas, tėvystės (motinystės) pripažinimas ir nustatymas, vardo ir pavardės pakeitimas, partnerystė. Pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 3 punktą nustatomas ne pats gimimo, įvaikinimo, santuokos sudarymo ar nutraukimo, partnerystės, mirties ar kito civilinės būklės akto faktas, bet jo įregistravimo faktas (LAT civilinė byla Nr. 3K-3-430/2001).
Iki 1940 m. rugpjūčio 15 d. Lietuvoje gimimo, mirties, santuokos registravimą vykdė bažnyčia, tokius faktus įregistruodama bažnyčios knygose. Iki šios datos bažnyčioje įregistruoti faktai turi juridinę reikšmę ir teismine tvarka gali būti nustatyti. 1940 m. rugpjūčio 12 d. priimtu Metrikų įstatymu nuo tų pačių metų rugpjūčio 15 d. Lietuvoje buvo įvesta civilinė santuoka ir ištuoka, taip pat civilinis gimimo ir mirties faktų registravimas (Vyriausybės žinios, 1940, Nr. 725), ir bažnyčios įregistruoti šie civilinės būklės aktai nebuvo pripažįstami. Taigi iki 1992 m. lapkričio 2 d., t. y. iki Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo, bažnyčios įregistruotas gimimas, mirtis, santuoka nesukėlė teisinių padarinių. Apie iki Konstitucijos įsigaliojimo santuokos bažnytinio registravimo teisinę reikšmę Lietuvos Aukščiausias Teismas Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija pasisakė 2001 m. birželio 19 d. nutartyje (LAT civilinė byla Nr. 3K-3-430/2001).
CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl giminystės santykių nustatymo. Giminystė yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio ( CK 3.130 str. 1 d.). Asmenų giminystės santykius patvirtina civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai. Giminystės santykiai teismine tvarka gali būti nustatyti tik tuo atveju, jeigu dokumentų, patvirtinančių giminystę, nėra ir pareiškėjas negali kitokia tvarka jų gauti arba negalima atkurti prarastų dokumentų. Kai pareiškėjas šių dokumentų neturi, jis turi kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigas dėl šių dokumentų nuorašų išdavimo ar jų atkūrimo. Civilinės metrikacijos įstaigai atsisakius išduoti jų nuorašus ar juos atkurti, asmuo gali kreiptis į teismą nustatyti giminystės santykius. Jeigu pareiškėjas turi civilinės metrikacijos įstaigų išduotus dokumentus, iš kurių matyti giminystės santykiai, tačiau juose, pareiškėjo nuomone, nurodyti neteisingi duomenys, jis turi teisę kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą dėl įrašų juose pakeitimo, papildymo ar ištaisymo (CPK 442 straipsnio 7 punktas, XXXII skyrius).
CPK 442 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. To paties straipsnio 7 punkte nustatyta, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja bylas dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo. Taigi įstatymas skiria du institutus: 1) giminystės santykių nustatymą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir 2) dokumentų, patvirtinančių giminystę, įrašų atkūrimą, pakeitimą, papildymą, ištaisymą ar anuliavimą (CPK XXXII skyrius). Abiem atvejais bendra tai, kad prašymus teisme galima nagrinėti tik po to, kai pareiškėjas pasinaudojo ne teismo tvarka gauti dokumentus, patvirtinančius atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių tokį faktą.
Atkuriant gimimo įrašą, asmens vardas ir pavardė nurodomi remiantis santuokos sudarymo įrašu (jeigu asmuo susituokęs), kitais jo ir jo artimų giminaičių civilinės būklės aktų įrašais, taip pat asmens tapatybės dokumentu. Nustatant asmens gimimo datą, remiamasi kitais civilinės būklės aktų įrašais, asmens tapatybės dokumentu, krikšto liudijimu, o jei šių dokumentų asmuo neturi, – gydytojų konsultacinės komisijos išvada (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymas Nr. 1R-160 „Dėl Civilinės metrikacijos taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 65-2415) su vėlesniais papildymais ir pakeitimais, 122. p.).
Atkuriant santuokos įrašą, sutuoktinių vardai ir pavardės nurodomi remiantis jų gimimo įrašais, bažnytinės santuokos, sudarytos nuo 1940 m. rugpjūčio 16 d. iki 1944 m. liepos 8 d. ir nuo 1992 m. lapkričio 2 d. iki 2001 m. birželio 30 d., bažnytiniu santuokos liudijimu, asmens tapatybės dokumentu, teismo sprendimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymas Nr. 1R-160 „Dėl Civilinės metrikacijos taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 65-2415) su vėlesniais papildymais ir pakeitimais, 123. p.).
Iš byloje esančios Lietuvos Valstybės istorijos archyvo 2015-11-26 rašto Nr. (P1-5730) P2-9096 „Dėl archyvo pažymos apie santuoką“ matyti, kad Lietuvos valstybės istorijos archyvas negavo saugoti Seinų Romos katalikų bažnyčios 1910-1912 metų metrikų knygų, todėl nėra galimybių išduoti J. K. ir A. G. santuokos pažymos (7 b. l.), tačiau tiek iš pareiškėjos paaiškinimų, tiek ir iš liudytojo K. J. M. parodymų matyti, kad jų seneliai J. K. ir A. G. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Seinų bažnyčioje, kur A. G. ir buvo registruota. Liudytojų, kurie patvirtintų dalyvavę ar matę J. K. ir A. G. registruojant santuoką nėra, rašytinių įrodymų, kuriuose būtų užfiksuotas šis faktas nėra ir nėra galimybių atkurti santuokos registravimo įrašą, pareiškėja kreipėsi į civilinės metrikacijos įstaigą su prašymu atkurti santuokos registravimo įrašą, tačiau jį atkurti nėra galimybių, nes nėra išlikę rašytiniai įrodymai (J. K. ir A. G. gimimo liudijimai, neišlikusios bažnytinės santuokos įrašų knygos, kiti asmens tapatybę patvirtinantys įrodymai), abejonių, kad toks juridinis faktas buvo įregistruotas – nekyla, todėl šis juridinę reikšmę turintis faktas – kad J. K. ir A. G. įregistravo santuoką (duomenys neskelbtini) Seinų bažnyčioje nustatytinas teisme.
Be to, pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) buvo įregistruotas R. K. gimimas (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, ir kad jos tėvais gimimo liudijime buvo įrašyti J. K. ir A. G. Iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2015-07-22 rašto Nr. C2-122 „Dėl archyvinių pažymų apie gimimą“ matyti, kad gimimo įrašai yra išlikę nuo 1945 m. Patikrinus atkurtus 1945-1960 m. gimimo įrašus, nerasta įrašų apie P. ir R. K. gimimą (12 b. l.). Lietuvos valstybės istorijos archyvas 2015-07-29 raštu Nr. (P1-3667) P2-5914 „Dėl informacijos pateikimo“ pranešė, kad negavo saugoti Bartininkų Romos katalikų bažnyčios 1915-1916 m. metrikų knygų, todėl negali išduoti pažymos apie R. K., J. dukters gimimą (13 b. l.). Daugiau duomenų apie R. K. gimimo įrašo registraciją nėra, tačiau (duomenys neskelbtini) mirties akto įraše Nr. 66 (11 b. l.) yra užfiksuota, kad R. R., J., mirė (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, t. y., mirė būdama 65 m. amžiaus, buvo išlaikoma dukters, dirbo (duomenys neskelbtini) namų valdyboje, technike. Iš pareiškėjos gimimo liudijimo matyti, kad jos motina yra R. R. ir gimimo liudijimą išdavė (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius (25 b. l.). Pareiškėja teismo posėdyje nuosekliai ir išsamiai nurodė, kad jos motina gimė J. K. ir A. G. šeimoje, o įrašas apie jos gimimą buvo padarytas (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, kad ji buvo antras J. K. ir A. G. gimęs vaikas, pirmoji sesuo buvo O. K., gimusi (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone (8 b. l.), kurios gimimo liudijimas išliko ir jame yra padarytas įrašas apie tėvus (J. K. ir A. G.), o trečias vaikas buvo P. K. Pareiškėja taip pat paaiškino, kad jos motinos pavardė iš K. į R. pasikeitė jai sudarius santuoką su A. R., todėl mirties liudijime nurodyta R. R. yra ta pati R. K. Kad tai tas pats asmuo taip pat patvirtina ir mirties liudijime nurodytas tėvavardis (J.). Be to, pareiškėja teigė, kad jos motina didžiąją gyvenimo dalį gyveno (duomenys neskelbtini) – iš pradžių (duomenys neskelbtini), po to (duomenys neskelbtini) kur dirbo namų valdyboje. Su pareiškėja ir jos motina kartu gyveno ir pareiškėjos senelė A. G. Nurodytas aplinkybes patvirtino ir teismo posėdyje apklausti liudytojai K. J. M. (O. M. (buvusios K.) ir V. M. sūnus (9 b. l.), pareiškėjos pusbrolis), kuris savo vaikystę praleido su seneliais J. K. ir A. G. bei vėliau gyveno kurį laiką su pareiškėja, jos motina ir senele (duomenys neskelbtini), ir A. A. M. (O. M. (buvusios K.) ir V. M. sūnus (10 b. l.) ir pareiškėjos pusbrolis). Liudytojams R. R. (buvusios K.) ir J. K. bei A. G. giminystės faktas nekėlė abejonių. Kadangi nėra išlikę rašytinių įrodymų apie R. R. (buvusios K.) gimimo įrašą, jį atkurti nėra galimybių (neišlikusios bažnyčios knygos, R. K. santuokos liudijimas, iš kitų artimųjų giminaičių – O. K. gimimo liudijimo, bei kitų pareiškėjos motinos asmens tapatybės dokumentų bei civilinės būklės aktų įrašų nėra galimybių nustatyti pareiškėjos motinos pavardę – K. -, nes vėlesniuose dokumentuose yra nurodyta R. pavardė, nėra galimybių nustatyti pareiškėjos tėvų vardus ir pavardes), abejonių, kad toks juridinis faktas (gimimas) buvo įregistruotas – nekyla, todėl įvertinus įrodymų, pareiškėjos paaiškinimų ir liudytojų parodymų visumą, teismas sprendžia, kad nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog (duomenys neskelbtini) buvo įregistruotas R. K. gimimas (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, ir kad jos tėvais gimimo liudijime buvo įrašyti J. K. ir A. G.
Dar vienas pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra tas, kad (duomenys neskelbtini) buvo įregistruotas P. K. gimimas (duomenys neskelbtini) mieste ir kad jos tėvais gimimo liudijime buvo įrašyti J. K. ir A. G. Pareiškėja nurodė, kad neturi P. K. gimimo liudijimo ir atkurti gimimo įrašo nėra galimybių, nes nėra išlikę bažnyčių knygos ir įrašai apie gimimą. Nurodytas aplinkybes patvirtina (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2015-07-22 raštas Nr. C2-122 „Dėl archyvinių pažymų apie gimimą“ (12 b. l.), taip pat Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2015-06-26 raštas Nr. (P1-2806) P2-5019 „Dėl archyvo pažymos apie gimimą“ (18 b. l.). Duomenų apie P. K. gimimą nėra ir mirties liudijime (15 b. l.). Iš Lietuvos Respublikos paso 2 paskutinių puslapių kopijos matyti, kad P. K. gimimo data nurodyta (duomenys neskelbtini), gimimo vieta – (duomenys neskelbtini) (16 b. l.), tačiau nenurodyti P. K. tėvai. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrius informavo, kad duomenų apie pateiktą P. K. gimimo liudijimą migracijos skyrius neturi (17 b. l.). Teismo posėdyje pareiškėjos nuoseklūs ir išsamūs paaiškinimai, liudytojų K. J. M. (O. M. (buvusios K.) ir V. M. sūnus (9 b. l.), pareiškėjos pusbrolis) ir A. A. M. (O. M. (buvusios K.) ir V. M. sūnus (10 b. l.) ir pareiškėjos pusbrolis) parodymai neabejotinai patvirtina, kad P. K. gimė (duomenys neskelbtini) mieste ir kad jos tėvai buvo J. K. ir A. G., be to, liudytojos R. S. (pareiškėjos kaimynė) ir A. J. (pareiškėjos dukra) patvirtino, kad pareiškėja ir jos motina R. R. (buvusi K.) palaikė artimus ir šiltus santykius su P. K. ir jos dukra. P. K. buvo sudariusi santuoką su A. N. ((duomenys neskelbtini) įregistravo ištuoką, 19 b. l.) ir susilaukė dukters Ž. - P. N. (27 b. l.), dėl to liudytojams nekilo abejonių, kad P. K. yra pareiškėjos teta, kurios tėvai buvo J. K. ir A. G. Atsižvelgiant į teisme ištirtų rašytinių įrodymų visumą, pareiškėjos paaiškinimus ir liudytojų parodymus, į tai, kad nėra galimybių atkurti gimimo akto įrašą (neišlikę bažnyčios knygos, nėra duomenų apie P. K. tėvus), abejonių, kad toks juridinis faktas (gimimas) buvo įregistruotas – nekyla, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad (duomenys neskelbtini) buvo įregistruotas P. K. gimimas (duomenys neskelbtini) mieste ir kad jos tėvais gimimo liudijime buvo įrašyti J. K. ir A. G.
Pareiškėja tiek pareiškime, tiek ir teismo posėdyje nurodė, kad neturi jokių duomenų apie tai, kada ir kur buvo įregistruota jos motinos R. R. (buvusios K.) ir A. R. santuoka, neturi duomenų apie tėvo gimimo ir mirties datą. Paaiškino, kad ji bandė surasti duomenis apie tėvų santuokos įregistravimą pagal jai žinomas motinos gyvenamąsias vietas – (duomenys neskelbtini) rajoną, nes (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) rajone jos motina dirbo mokytoja (20 b. l.), (duomenys neskelbtini) rajoną, nes ten ji kartu su motina gyveno iki pareiškėjai suėjo 10 m. Kaip matyti iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2015-11-25 išvados dėl santuokos įrašo atkūrimo Nr. AI-11-(27.28.) – nėra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjos tėvų A. R. ir R. K. santuokos sudarymo įrašą (21 b. l.). Nurodytų duomenų taip pat nerado ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius (23 b. l.), (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Archyvo ir civilinės metrikacijos skyrius (24 b. l.) bei Lietuvos valstybės istorijos archyvas (22 b. l.). Vienintelis rašytinis įrodymas, patvirtinantis, kad pareiškėjos tėvai yra A. R. ir R. R., yra pareiškėjos gimimo liudijimas (25 b. l.), tačiau jame nenurodyti pareiškėjos tėvų gimimo datos. Pareiškėja paaiškino, kad jos motina apie tėvą ir santuokos sudarymą nekalbėjo, tik pasakė, kad tėvas yra miręs. Pareiškėja taip pat nurodė, kad pareiškėjos motina iki karo dirbo mokytoja, tačiau jam prasidėjus, dažnai keitė gyvenamąją vietą, slapstėsi (pareiškėjos gimimo liudijime nurodyta gimimo vieta – (duomenys neskelbtini), kurioje ji niekada negyveno), nedirbo valstybinio darbo, (duomenys neskelbtini) dirbo prie bažnyčios ir tik (duomenys neskelbtini) persikėlus gyventi į (duomenys neskelbtini) įsidarbino ir dirbo namų valdyboje, ką patvirtina R. R. mirties akto įrašas (11 b. l.). Tai, kad pareiškėjos motina R. K. (po santuokos sudarymo R.) buvo sudariusi santuoką su A. R., žinojo pareiškėjos pusbroliai K. J. M. ir A. A. M., iš kurių K. J. M. patvirtino matęs A. R. (duomenys neskelbtini), žinojo, kad vėliau jis važiavo gyventi į (duomenys neskelbtini), tačiau daugiau apie pareiškėjos tėvą nieko negalėjo papasakoti. Atsižvelgiant į rašytinių įrodymų visumą, į pareiškėjos paaiškinimus ir liudytojų parodymus, kad nėra galimybių atkurti santuokos akto įrašo (nėra išlikę bažnyčių knygos, nėra jokių duomenų apie R. K. ir A. R. gimimo akto įrašus, nėra išlikę jokių A. R. asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, nėra R. K. tėvų santuokos akto įrašo), abejonių, kad toks juridinis faktas (santuokos sudarymas) buvo įregistruotas – nekyla, į tai, kad tikėtina, jog pareiškėjos motinos ir tėvo santuoka buvo sudaryta laikotarpiu nuo 1940-06-10 (pažymėjime nurodyta pareiškėjos motinos pavardė – „K.“, 20 b. l.) iki 1947-06-09 (pareiškėjos gimimo liudijime pareiškėjos motinos pavardė „R.“, 25 b. l.), t. y., ekonominių, socialinių ir politinių neramumų laikotarpiu, taip pat atsižvelgiant į tai, kad vėlesniuose asmens dokumentuose yra nurodyta pasikeitusi pareiškėjos motinos pavardė (iš „K.“ į „R.“) ir duomenų apie tai, kad pareiškėjos motinos pavardė pasikeitė ne įregistravus jos santuoką su A. R., o kito juridinio fakto pagrindu nėra, nustatytas juridinę reikšmę turintis, kad buvo įregistruota R. K., gim. (duomenys neskelbtini), santuoka su A. R., S., kurią registruojant R. K. pasirinko „R.“ pavardę.
Pareiškėjos paskutinis prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas - kad D. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir Ž. P. A., gim. (duomenys neskelbtini), yra pusseserės. Šioje byloje nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai, kad (duomenys neskelbtini) Seinų Romos katalikų bažnyčioje buvo įregistruota J. K. ir A. G. santuoka, kad (duomenys neskelbtini) buvo įregistruotas R. K. gimimas (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, ir kad jos tėvais gimimo liudijime buvo įrašyti J. K. ir A. G., kad (duomenys neskelbtini) buvo įregistruotas P. K. gimimas (duomenys neskelbtini) mieste ir kad jos tėvais gimimo liudijime buvo įrašyti J. K. ir A. G. Nurodyti duomenys leidžia teigti, kad R. K. ir P. K. buvo seserys. Be to, šioje byloje nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad buvo įregistruota R. K., gim. (duomenys neskelbtini), santuoka su A. R., S., po kurios įregistravimo R. K. pasirinko „R.“ pavardę, o iš byloje esančio ištuokos liudijimo matyti, kad P. K. buvo sudariusi santuoką su A. N. ir santuokos metu buvo pasirinkusi N. pavardę (nutraukus santuoką – K., 19 b. l.). Be to, iš pareiškėjos gimimo liudijimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) A. R. ir R. R. gimė dukra pareiškėja D. R. (25 b. l.), kurios pavardė, (duomenys neskelbtini) sudarius santuoką su A. N., pakeista iš „R.“ į „N.“ (26 b. l.). O A. N. ir P. K. (duomenys neskelbtini) gimė Ž. – P. N. (27 b. l.), kurios pavardė, 1962-01-13 sudarius santuoką su V. A. (28 b. l.) bei (duomenys neskelbtini) įregistravus santuokos nutraukimą (29 b. l.), buvo „A.“. Be kita ko, Viešosios įstaigos Respublikinės ligoninės 2015-12-09 raštu Nr. S-9831 (1.18) pažymima, kad Ž. P. A. ligos istorijoje yra nurodyta jos atstovė – pusseserė D. N. (32 b. l.). Nurodyti rašytiniai įrodymai bei liudytojų K. J. M., A. A. M. parodymai, iš kurių matyti, kad liudytojai turėjo tik 2 pusseseres, t.y., pareiškėją ir Ž. P. A., kurios nuolat bendravo, padėjo viena kitai, (duomenys neskelbtini) 2004-11-20 pažyma patvirtina, kad pareiškėjos motina R. K. buvo Ž. – P. N. krikšto mama, pareiškėja slaugė Ž. P. A., rūpinosi ja ir jos turtu, taip pat R. S. bei A. J. parodymai, kuriais iš esmės patvirtinti liudytojų K. J. M. ir A. A. M. duoti parodymai, pačios pareiškėjos paaiškinimai neabejotinai patvirtina, kad pareiškėja D. R. ir Ž. - P. A. yra pusseserės. Atsižvelgiant į tai, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad D. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir Ž. P. A., gim. (duomenys neskelbtini), yra pusseserės.
Remiantis CK 5.11 str. 1 d. 6 p. pusseserės ir pusbroliai yra šeštos eilės įpėdiniai paveldint pagal įstatymą, todėl nuo aukščiau nurodytų faktų nustatymo priklauso pareiškėjos D. N. asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas. Šių faktų nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str. 1 d., 442 str. 1 d. 1 p., 443 str., 444 str. 2 d. 1 p., 448 str., teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) Seinų Romos katalikų bažnyčioje buvo įregistruota J. K. ir A. G. santuoka.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) buvo įregistruotas R. K. gimimas (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, ir kad jos tėvais gimimo liudijime buvo įrašyti J. K. ir A. G.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) buvo įregistruotas P. K. gimimas (duomenys neskelbtini) mieste ir kad jos tėvais gimimo liudijime buvo įrašyti J. K. ir A. G.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad buvo įregistruota R. K., gim. (duomenys neskelbtini), santuoka su A. R., S., kurią registruojant R. K. pasirinko „R.“ pavardę.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir Ž. - P. A., gim. (duomenys neskelbtini), yra pusseserės.
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.