- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-12
- Bylos Nr.
- e2A-249-392/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22212-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- UAB „KD Jupiter“
- Atsakovas
- UAB „Top Management Group“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Top Management Group“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „KD Jupiter“ ieškinį atsakovui UAB „Top Management Group“ dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovo UAB „Top Management Group“ priešieškinį ieškovui UAB „KD Jupiter“ dėl nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas UAB „KD Jupiter“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Top Management Group“, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 847 Eur skolos už krovinio vežimo paslaugas, 133,10 Eur nuostolių, viso - 980,10 Eur, 8 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2017 m. kovo 15 d. sudarė su atsakovu krovinio pervežimo sutartį dėl krovini pervežimo maršrutu Italija – Lietuva už 847 Eur, kuriuos atsakovas įsipareigojo sumokėti. Atsižvelgus į tai, kad atsakovas buvo skolingas ieškovui už anksčiau atliktą pervežimą (apmokėjimo terminas pagal 2016 m. gruodžio 14 d. PVM s/f Nr. JUP 28228 baigėsi 2017 m. sausio 28 d.), ieškovas 2017 m. kovo 23 d. kreipėsi su pretenzija į atsakovą dėl neapmokėtos sąskaitos ir pareikalavo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6. 58 straipsnį paneigti abejones dėl atsakovo mokumo bei nedelsiant apmokėti už vežimo paslaugas pagal pridedamas sąskaitas, tame tarpe ir už 2017 m. kovo 15 d. sutarties vykdymą. Atsakovas tą pačią dieną apmokėjo pradelstą 2016 m. gruodžio 14 d. sąskaitą, tačiau nesumokėjo už 2017 m. kovo 15 d. pervežimą, nepaneigė abejonių dėl mokumo, todėl ieškovas, atsižvelgęs, kad viešoje erdvėje skelbiama informacija apie atsakovo netinkamą atsiskaitymą su kitais vežėjais, vadovaudamasis CK 6.58 straipsniu sustabdė krovinio pervežimą. Atsakovas 2017 m. kovo 28 d. pateikė pretenziją dėl vežimo nevykdymo, nustatė papildomą terminą vežimui atlikti ir krovinį pristatyti iki 2017 m. kovo 31 d., ieškovas pakartotinai paprašė atsakovo pateikti dokumentus, paneigiančius abejonės dėl jo nevykdomų finansinių įsipareigojimų, tačiau jokių dokumentų ar atsakymo atsakovas nepateikė. Krovinys į Lietuvą buvo pristatytas 2017 m. balandžio 6 d., atsakovas pateikė pretenziją ieškovui dėl pavėluotu krovinio pristatymu padarytos 1200 Eur dydžio žalos atlyginimo, dalį šio reikalavimo 847 Eur atsakovas įskaitė 1 200 Eur nuostolių padengimui, todėl pareikalavo sumokėti likusią 353 Eur nuostolių sumą. Ieškovas atsisakė tenkinti pretenziją, nurodė, kad nepateikta įrodymų, jog tretysis asmuo UAB “Tibras” patyrė nuostolių dėl krovinio prastovos ir dėl to atšauktos transporto priemonės. Pažymėjo, kad atsakovo atliktas įskaitymas neteisėtas, nes įskaitymo metu nebuvo galiojančių ir vykdytinų abipusių vienarūšių reikalavimų.
2. Atsakovas su pateiktu ieškiniu nesutiko, nurodė, kad pagal sudarytą krovinio pervežimo sutartį ieškovas privalėjo krovinį pasikrauti 2017 m. kovo 17 d. ir pristatyti iki 2017 m. kovo 21 d., ieškovas krovinį nurodytą dieną pasikrovė, tačiau jo laiku nepristatė, todėl atsakovas pateikė pretenziją dėl prievolės nevykdymo ir nustatė papildomą terminą iki 2017 m. kovo 31 d. kroviniui pristatyti. Ieškovas pateikė atsakymą į pretenziją, kuriuo nurodė, jog krovinio nepristato, nes atsakovas nepatvirtino, kad ieškovui bus sumokėta už pervežimą. Dėl tokių ieškovo veiksmų atsakovas, kuris nebuvo galutinis krovinio gavėjas, negalėjo laiku pateikti krovinio trečiajam asmeniui UAB „Tibras“, todėl UAB „Tibras“ pareiškė pretenziją atsakovu dėl 1200 Eur dydžio nuostolių atlyginimo. Atsakovas informavo ieškovą, kad jis atliko tarpusavio piniginių prievolių įskaitymą (ieškovo prievolės atlyginti 1200 Eur nuostolių ir atsakovo prievolės sumokėti 847 Eur už krovinio pervežimą), todėl ieškovas privalo atlyginti atsakovui 353 Eur nuostolių. Atsikirsdamas į ieškinio argumentus dėl mokėjimų vėlavimo atsakovas nurodė, kad šalys žodžiu buvo susitarusios dėl vėlesnių apmokėjimo terminų, ieškovas nebūtų sudaręs 2017 m. kovo 15 d. pervežimo sutarties jei atsakovas būtų nepajėgus sumokėti už krovinio pervežimą, terminas apmokėti 2016 m. gruodžio 14 d. PVM s/f Nr. JUP 28228 baigėsi 2017 m. gegužės 1 d., nes minėta sąskaita apmokama per 45 dienas po sąskaitos ir važtaraščio su krovinio gavimo data ir gavėjo vardu, pavarde, parašu originalų gavimo. Ieškovas nepagrįstai sustabdė prievolės vykdymą, tokie veiksmai nebuvo sąžiningi ir proporcingi, nes prievolės vykdymo sustabdymo metu atsakovas neturėjo prievolės atsiskaityti su ieškovu pagal krovinio pervežimo sutartį, ieškovas vykdymą sustabdė pasibaigus terminui vykdyti savo prievolę (krovinį pristatyti iki 2017 m. kovo 21 d.). Taip pat pažymėjo, kad ieškovo vadovas telefonu informavo atsakovą, jog krovinys bus pristatytas tik tada, jei atsakovas pateiks garantinį raštą ieškovui, kad jam nebus taikomos baudos už vėlavimą pristatyti krovinį. Atsakovas taip pat nurodė, kad dėl atsakovo tyčinių veiksmų patyrė 1200 Eur nuostolių, todėl vadovaujantis CMR konvencijos nuostatomis ieškovas privalo pilnai atlyginti atsakovui savo tyčiniais veiksmais sukeltą žalą. Atsakovo prievolė atsiskaityti su ieškovu už pavėluotai pristatytą krovinį pasibaigė atsakovui įskaičius priešpriešinius vienarūšius reikalavimus 847 Eur sumoje.
3. Priešieškiniu atsakovas prašė priteisti iš UAB „KD Jupiter” 353 Eur žalos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo pretenzijos pateikimo dienos, t.y. 2017 m. kovo 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinys iš esmės grindžiamas tais pačiais motyvais, kaip ir UAB „Top Management Group“ atsiliepimas į UAB „KD Jupiter“ ieškinį.
Atsiliepimas
4. UAB „KD Jupiter“ pateikė atsiliepimą į priešieškinį, su juo nesutiko, nesutikimas grindžiamas tais pačiais motyvais kaip ir ieškinys atsakovui UAB „Top Management Group“, papildomai pažymėjo, kad atsakovas UAB „Top Management Group“ neįrodė patirtų 1200 Eur nuostolių, 2017 m. balandžio 10 d. tarpusavio piniginių prievolių įskaitymas neteisėtas, atsakovas pats kaltas dėl nuostolių atsiradimo, nes nepateikė patvirtinimo apie savo galimybes apmokėti už pervežimo paslaugas, nebendradarbiavo su ieškovu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 27 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priešieškinį atmetė, priteisė iš atsakovo UAB „Top Management Group“ ieškovui UAB „KD Jupiter“ 847 Eur skolos, 133,10 Eur nuostolių, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 980,10 Eur sumą nuo 2017 m. liepos 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1047,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 5,62 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Sprendime nustatė, kad 2017 m. kovo 15 d. ieškovas ir atsakovas sudarė vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. E05013(A003563) dėl krovinio gabenimo maršrutu Italija – Lietuva už 847 Eur (įskaitant PVM) užmokestį, CMR važtaraštis patvirtina, kad ieškovas (vežėjas) krovinį paėmė laiku – 2017 m. kovo 17d, tačiau pagal sutartį laiku jo nepristatė, nurodydamas, kad atsakovas neatsiskaito tinkamai už ankstesnius vežimus tiek su ieškovu, tiek su kitais asmenimis, nepateikia mokumą patvirtinančių įrodymų. Krovinys buvo pristatytas 2018 m. balandžio 6 d. Atsakovas 2017 m. balandžio 4 d. sumokėjo krovinio pervežimo užsakovui UAB „Tibras“ nuostolių atlyginimą, nes dėl laiku nepateikto krovinio buvo atšaukta transporto priemonė tolimesniam krovinio vežimui į Rusiją. Tarp šalių ginčo dėl prievolės mokėti 847 Eur už krovinio pervežimą nėra.
7. Sutikdamas su ieškovo reikalavimu dėl neteisėto tarpusavio priešpriešinių prievolių įskaitymo teismas pažymėjo, kad atsakovo įskaityti priešpriešiniai reikalavimai yra neapibrėžti ir nelygiaverčiai vykdytinumo bei akivaizdumo požiūriu, nes prievolė kildinama iš nuostolių, kurie nėra pakankamai pagrįsti, o byloje nėra įrodymų, kad ieškovas sutiko su atsakovo atliktu įskaitymu, priešingai, nuotolių pagrįstumą ieškovas ginčijo nuo jų atlyginimo pareikalavimo. Tuo pačiu teismas palaikė atsakovo motyvus dėl nepagrįsto prievolės vykdymo sustabdymo dėl atsakovo turtinės padėties, nes byloje nėra pakankamai įrodymų, kad toks sulaikymas buvo pagrįstas ir teisėtas, o CMR, CK nuostatos nenumato tokios sulaikymo teisės krovinių pervežimo teisiniuose santykiuose, tuo pačiu pagal bendras prievolių vykdymo nuostatas - nebuvo pakankamo pagrindo sustabdyti prievolės vykdymą, o sutartis, iš kurios kilo ieškovo prievolė laiku pervežti krovinį, buvo sudaryta laisva šalių valia. Atmesdamas kaip nepagrįstą atsakovo motyvą dėl patirtų 1200 Eur nuostolių teismas atkreipė dėmesį, kad toks reikalavimas nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais, atsakovas nepateikė duomenų apie Rusijos vežėjo transporto priemonės faktinį buvimą Lietuvos teritorijoje 12 dienų (prastovą), teisminio nagrinėjimo metu pateikti kiti nuostolius grindžiantys įrodymai kelia abejonių, vadinasi nėra pagrindo daryti išvados, jog atsakovas pakankamai įrodė žalos (nuostolių) padarymo faktą ir tuo pačiu nuostolių dydį. Teismas tuo pačiu pagrindu laikė pagrįstu ieškovo neteisminį reikalavimą atsakovui įrodyti nuostolių faktą ir dydį, atsižvelgus į tai, kad tokių įrodymų nebuvo pateikta, nesutiko su tarpusavio priešpriešinių prievolių įskaitymu, todėl tenkino ieškovo reikalavimą priteisti 133,10 Eur dydžio nuostolius, sietinus su protingomis išlaidomis, susijusiomis su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti ir tenkinti UAB „Top Management Group“ priešieškinį pilna apimtimi.
9. Skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nustatęs žalos atsiradimo faktą nenustatė žalos dydžio, peržengė ieškinio ribas pasisakydamas dėl priešpriešinių prievolių įskaitymo pagrįstumo, vertindamas priešpriešinių reikalavimų nelygiavertiškumą ir neapibrėžtumą. Pažymėjo, kad teismas netinkamai aiškino 2017 m. balandžio 20 d. ieškovo atsakymą, nes nei minėtame atsakyme, nei kituose ieškovo atsakymuose nebuvo prašoma pateikti papildomų įrodymų dėl patirtų nuostolių atsiradimo, atsakovas tokius įrodymus pateikė ieškovui 2017 m. balandžio 10 d. pretenzijoje. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog patirtų nuostolių faktas ir dydis nepatvirtinti objektyviais įrodymais, pvz. transporto priemonės į Rusiją tachometro parodymais, nes atsakovas tokios pareigos rinkti ne bylos šalies turimus įrodymus neturi pareigos, tuo labiau, kad minėtas vežėjas nurodė, jog tachometro parodymai saugomi 28 dienas, todėl 8 mėnesių senumo tachometro duomenų pateikti negali.
10. Teismas padarė klaidingą išvadą, jog nepateikus tachometro duomenų nėra objektyvių įrodymų dėl atsiradusių nuostolių fakto ir dydžio, nes atsakovas pateikė į bylą rašytinius įrodymus dėl atsiradusios transporto priemonės į Rusiją prastovos ir su tuo susijusių patirtų nuostolių atsiradimą, minėtą aplinkybę patvirtino byloje apklaustas liudytojas, teismas pats konstatavo, jog ieškovas neturėjo pagrindo sulaikyti prievolės vykdymą dėl atsakovo turtinės padėties. Ieškovas nepaneigė atsakovo įrodymų dėl patirtų nuostolių atsiradimo, nenuginčijo prastovos atsiradimo fakto, nepateikė įrodymų, patvirtinančių sunkią atsakovo finansinę padėtį, dėl kurios buvo sustabdytas prievolės vykdymas.
11. Kadangi teismas nustatė žalos atsiradimo faktą, todėl atsakovui neįrodžius nuostolių dydžio, jų dydį turėjo vertinti pats teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalimis). Be to teismas peržengė ieškinio ribas pasisakydamas dėl tarpusavio priešpriešinių prievolių įskaitymo, nes ieškovas tokio reikalavimo ieškinyje nereiškė, atlikto įskaitymo neginčijo.
12. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovas pagrįstai neteismine tvarka reikalavo įrodyti nuostolių faktą ir dydį, todėl pagrįstas ieškovo reikalavimas priteisti 133,10 Eur dėl to patirtų nuostolių. Tačiau toks teismo motyvas prieštarauja kitam pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentui, kad nebuvo pagrindo sulaikyti krovinio pristatymą dėl atsakovo turtinės padėties, minėti nuostoliai kilo iš neteistų ieškovo veiksmų, todėl teismas nepagrįstai priteisė minėtą sumą ieškovui.
Atsiliepimas
13. Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti ieškovui apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad atmestinas atsakovo argumentas apie neįrodytą sunkią atsakovo finansinę padėtį, nes ieškovas pateikė į bylą įrodymus (atsakovo balansą, duomenis apie atsakovui iškeltas bylas dėl piniginių įsipareigojimų nevykdymo, tai, kad atsakovas neginčijo sunkios turtinės padėties santykiuose su kitais kreditoriais, viešai tinklapyje cargo.lt skelbiamus atsiliepimus apie atsakovo vėluojančius mokėjimus), todėl jis pagrįstai sustabdė prievolės vykdymą vadovaudamasis CK 6.58 straipsniu. Atmestinas atsakovo argumentas, kad nuo sutarties nevykdymo dienos atsakovas privalėjo žinoti apie sutarties nevykdymu sukeliamą žalą, nes atsakovas neteikė duomenų apie žalos dydį, atsiradimo pagrindą prastovą nurodė tik bylos nagrinėjimo teisme metu, nuostolių dydis nurodytas tik 2017 m. balandžio 10 d. pretenzijoje, tačiau minėtų nuostolių dydis nepagrįstas, nes atsakovas, tenkindamas UAB „Tibras“ pretenziją dėl nuostolių atlyginimo nesiaiškino su ieškovu jos pagrįstumo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir išvados
14. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
15. Byloje kilo ginčas dėl atsiskaitymo už vežimą, žalos, kylančios iš tarptautinio krovinių pervežimo kelių transportu, atsiradimo ir dydžio bei priešpriešinių prievolių įskaitymo.
16. Nustatyta, kad ieškovas 2017 m. kovo 15 d. sudarė su atsakovu krovinio pervežimo sutartį dėl krovinio pervežimo maršrutu Italija – Lietuva už 847 Eur kainą. Ieškovas krovinį turėjo pasikrauti 2017 m. kovo 17 d., pristatyti iki 2017 m. kovo 21 d. Atsižvelgus į tai, kad atsakovas buvo skolingas ieškovui už anksčiau atliktą pervežimą (apmokėjimo terminas pagal 2016 m. gruodžio 14 d. PVM s/f Nr. JUP 28228 baigėsi 2017 m. sausio 28 d.), ieškovas 2017 m. kovo 23 d. kreipėsi su pretenzija į atsakovą dėl neapmokėtos sąskaitos ir pareikalavo CK 6. 58 str. pagrindu paneigti abejones dėl atsakovo mokumo bei nedelsiant apmokėti už vežimo paslaugas pagal pridedamas sąskaitas, tame tarpe ir už 2017 m. kovo 15 d. sutarties vykdymą. Atsakovas tą pačią dieną apmokėjo pradelstą 2016 m. gruodžio 14 d. sąskaitą, tačiau nemokėjo už 2017 m. kovo 15 d. pervežimą, todėl ieškovas sustabdė krovinio pervežimą. Atsakovas 2017 m. kovo 28 d. pateikė pretenziją dėl vežimo nevykdymo, nustatė papildomą terminą vežimui atlikti ir krovinį pristatyti iki 2017 m. kovo 31 d. Ieškovas pakartotinai paprašė atsakovo pateikti dokumentus, paneigiančius abejonės dėl nevykdomų finansinių įsipareigojimų. Krovinys į Lietuvą buvo pristatytas 2017 m. balandžio 6 d.
17. Atsakovas pateikė pretenziją ieškovui dėl pavėluotu krovinio pristatymu padarytos 1200 Eur dydžio žalos atlyginimo. Dalį šio reikalavimo - 847 Eur atsakovas įskaitė į ieškovui už pervežimą mokėtiną sumą, todėl pareikalavo sumokėti likusią 353 Eur nuostolių sumą, o jų nesumokėjus, pareiškė priešieškinį.
18. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, ieškovas 2017 m. kovo 23 d. pareikalavo atsakovo avansu sumokėti 847 Eur už dar neįvykdytą vežimą, nors krovinį turėjo pristatyti iki 2017 m. kovo 21 d., tačiau tokios pareigos atsakovui nenumato nei įstatymas, nei šalių sudarytų susitarimų nuostatos. Nežiūrint to, atsakovui ieškovo reikalavimo nevykdant, ieškovas sustabdė sutarties vykdymą, kitaip tariant sulaikė jam perduotą krovinį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl nuostolių atsakovui atsiradimo fakto. Byloje esantys atsakovo kartu su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai – 2017 m. kovo 28 d. atsakovo pretenzija, 2017 m. balandžio 3 d. UAB „Tibras“ pretenzija atsakovui su priedais, atsakovo 2017 m. balandžio 10 d. pretenzija ieškovui, atsakovo sutartinius santykius su UAB „Tibras“ ir pareikštos pretenzijos bei jos patenkinimą patvirtinantys dokumentai (I t., b. l. 10-17, 175 -193), taip pat Vilniaus miesto apylinkės teisme 2017 m. gruodžio 18 d. teismo posėdyje apklausto liudytojo M. U. parodymai sudaro pagrindą konstatuoti, jog atsakovas pagrįstai atlygino trečiajam asmeniui UAB „Tibras“ pastarojo patirtus nuostolius, susijusius su UAB „Tibras“ neįvykdytais sutartiniais įsipareigojimais Rusijos Federacijos vežėjui, t. y. su dėl ieškovo kaltės atsiradusia prastova. Pirmosios instancijos teismas nenurodė kokiais motyvais remiantis jis padarė išvadą apie objektyvių žalos atsiradimo faktą ir dydį patvirtinančių įrodymų nebuvimą arba kokiais konkrečiais pagrindais remiantis teismas turėjo pagrindą abejoti atsakovo pateiktais rašytiniais įrodymais, apklausto liudytojo parodymais, nenurodė jų tarpusavio prieštaringumo ar neatitikimo kitiems byloje esantiems įrodymams. Pažymėtina, kad ieškovas nepateikė įrodymų, paneigiančių žalos atsiradimą ar atsiradusių nuostolių dydį, todėl laikytina, kad atsakovas byloje įrodė žalos faktą ir atsiradusių nuostolių dydį, taip pat priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų – krovinio sulaikymo ir žalos atsiradimo.
19. Sutiktina ir su atsakovo argumentais dėl jo atlikto priešpriešinių prievolių įskaitymo teisėtumo. Kasacinis teismas, aiškindamas įskaitymo teisinius santykius yra nurodęs tokias įskaitymo sąlygas: 1) prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; 2) šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; 3) šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); 4) abu reikalavimai turi galioti; 5) abu reikalavimai turi būti vykdytini; 6) abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas atliekamas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-219/2018). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl atlikto įskaitymo neteisėtumo t. y., kad priešpriešiniai reikalavimai yra neapibrėžti ir nelygiaverčiai vykdytinumo bei akivaizdumo požiūriu, nes prievolė kildinama iš nuostolių, kurie nėra pakankamai pagrįsti, o byloje nėra įrodymų, kad ieškovas sutiko su atsakovo atliktu įskaitymu. Kaip jau nurodyta, byloje atsakovo patirti nuostoliai įrodyti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 178 straipsnis, 180 straipsnis), ieškovas byloje neteikė pareiškimo dėl įrodymų suklastojimo (CPK 184 straipsnis), kitų aplinkybių, leidžiančių daryti pagrįstą prielaidą apie žalos atsiradimo fakto nebuvimą byloje nenustatyta, ginčo dėl prievolių priešpriešiškumo nėra. Vadinasi įskaitymas atliktas pagrįstai, o tai reiškia, kad ieškovo reikalavimas dėl įsiskolinimo už vežimą priteisimo ir reikalavimas dėl ikiteisminių išlaidų priteisimo buvo patenkinti nepagrįstai.
20. Ieškovas skundu prašo teismo priteisti ir neįskaitytą nuostolių dalį - 353 Eur. Iš tarptautinio krovinių pervežimo sausumos keliais kylančius teisinius santykius reglamentuoja 1956 m. Ženevos Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija. Konvencijos 23 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad dėl krovinio pristatymo vėlavimo atsiradę nuostoliai atlyginami, tačiau kompensacijos suma negali būtu didesnė kaip užmokestis už vežimą. Byloje nenustačius, kad žala buvo sukelta sąmoningai, priteisti atsakovui didesnę žalos sumą, nei ji buvo įskaityta, nėra pagrindo. Nustačius, kad įskaitymas 847 Eur dalyje yra teisėtas, kaip jau minėta, nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo dėl 847 Eur dydžio skolos bei išvestinių reikalavimų priteisimo.
21. CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta teismo teisė nukrypti nuo bendrų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, įtvirtintų to paties straipsnio 1 – 3 dalyse. Kasacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl nukrypimo nuo bendrų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių aiškinimo ir taikymo, nurodė, jog turi būti vertinamas šalių elgesys ne tik proceso metu, tačiau priežastys, nulėmusios ieškinio pateikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018). Teismas, atsižvelgęs į ginčo šalių elgesį ikiteisminio ginčo sprendimo metu, tarpusavio bendradarbiavimo ir kooperacijos pareigos pažeidimą, lėmusį priešpriešinių ieškinių ir kitų procesinių dokumentų rengimą ir pateikimą teismui, sprendžia, kad šalims jų patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos. Be to, svarbiausia, kad šioje byloje nėra laimėjusios šalies, nes tiek ieškinys, tiek priešieškinis atmesti.
22. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 93 straipsnio 4 dalimi, 96 straipsnio 4 dalimi teismas
nusprendė:
Uždarosios akcinės bendrovės „Top Management Group“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 27 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškinys ir priteistos bet kokios sumos, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinio atmetimo dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.