Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro J. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. liepos 26 d. nuosprendžio, kuriuo R. S.:

už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ? BK) 253 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos A. S. atsakomybei, vienerių metų terminui, ir baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) šioje dalyje jo atžvilgiu nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės R. S. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL, t. y. 500 Eur (penkių šimtų eurų) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

R. S. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, požymių.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BPK 105 straipsnio 5 dalimi 335,12 Eur (su PVM) ir 366,99 Eur (su PVM) 2021 m. spalio 20 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro išlaidų iš R. S. neišieškoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3.13. Nurodoma, jog BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio, todėl išvada šiuo klausimu turi būti pagrįsta objektyviais faktais. Sprendžiant, ar kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, liudijančius apie asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybes, apibūdinančias veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176- 303/2018, 2K- 145-895/2018, 2K-274-693/2018).

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Pirmosios instancijos nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis.

5. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nuosprendį, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, taip pat apylinkės teismo nuosprendžio argumentus, sprendžia, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstytos išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių bei veikų kvalifikavimo, t. y. objektyviųjų ir subjektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių visumos buvimo, yra nepagrįstos – neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje sudėties požymių, jų neatskleidė ir tai lėmė nepagrįstą išteisinimą, netinkamą BK 40 straipsnio nuostatų taikymą, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

Dėl BK 259 straipsnio 2 dalies taikymo

6. BK 259 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą, nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą, neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Taigi, baudžiamoji atsakomybė kyla už alternatyvius šio straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus. Be to, ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia.

7. Kaip matyti iš apygardos teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, išteisindamas R. S. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, rėmėsi ne išsamia visų bylos aplinkybių analize, o selektyviai atrinkta bylos duomenų dalimi, prioritetą teikdamas paties R. S. parodymams, vertindamas juos selektyviai. Apylinkės teismas nurodė, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog kratos metu R. S. gyvenamojoje vietoje, jis savanoriškai pateikė paketą su augalinės kilmės medžiaga, paaiškindamas, kad pirko ją kaip arbatą Olandijoje (t. 1, b. 1. 71). Be to, R. S. namuose, garaže kita rasta narkotinė medžiaga buvo paslėpta popierinėje dėžėje, taurėje (t. 1, b. 1. 72). Vertindamas šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį, neva kaltininko veiksmuose nėra tiesioginės tyčios. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra abejonių, kad R. S., paklaustas pareigūnų, ar turi draudžiamų daiktų, suvokė, jog jo pateikta pareigūnams medžiaga, nors ir įvardijant ją „arbata“, yra narkotinė medžiaga, žinojo, jog tai Lietuvos Respublikos apyvartoje uždrausta medžiaga, įsigydamas, paties teigimu, šią medžiagą Olandijoje, ir vėliau laikydamas ją namuose veikė savo rizika, suprasdamas, jog tokios medžiagos laikymas Lietuvos Respublikoje yra draudžiamas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog logiškai nepaaiškinamas R. S. elgesys, kuomet jo tvirtinimu, jis neturi namuose narkotinių medžiagų, tačiau pateikia pareigūnams „arbatą“ (kuri kaip paaiškėja yra ne arbata), o ne kitas maistines medžiagas, kaip pvz. cukrų, miltus, ar kitos rūšies arbatą. R. S. paaiškinimas, kad minėta medžiaga tai arbata, nėra įtikinamas, kadangi nėra šį jo paaiškinimą patvirtinančių įrodymų. Savanoriškai pateikta medžiaga nebuvo supakuota, kaip įprasta arbata, kaip matyti iš kratos metu užfiksuotų nuotraukų (t. 1, b. 1. 18), specialisto išvados (t. 1, b. 1 196), narkotinė medžiaga įvyniota į skaidrią pakavimo plėvelę, neturi jokio ženklinimo ar bent kažkokių užuominų apie tai, jog tokią medžiagą būtų galima laikyti arbata. Pažymėtina, jog Olandija yra Europos Sąjungos valstybė narė, todėl joje taikomos prekių standartizavimo ir ženklinimo taisyklės.

8. Taip pat sutiktina su prokuroro skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas besąlygiškai patikėjo bei išteisinamąjį nuosprendį grindė išskirtinai tik R. S. parodymais ir dėl kitos, garaže rastos, narkotinės medžiagos. Kaip matyti iš bylos duomenų, narkotinė medžiaga – kanapės, rasta R. S. name esančiame garaže, lentynoje popierinėje dėžėje taurėje, sudėta į plastikinį paketą. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu R. S. parodė, kad nežino kaip minėtoje vietoje atsirado kanapės pateikdamas argumentus, kad kelis kartus kraustėsi (t. 2, b. l. 126). Tačiau, teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus bei aplinkybes, kad dalį narkotinės medžiagos R. S. pateikė pats, kaip jau paminėta, tvirtindamas, kad tai arbata iš Olandijos, neturi pagrindo pripažinti šių jo argumentų pagrįstais. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo tikėti, kad narkotinė medžiaga atsirado R. S. nežinomomis aplinkybėmis, nes ji rasta R. S. gyvenamojo namo, kuriame baudžiamosios bylos duomenimis gyvena jis, jo žmona ir mažametis vaikas, garaže. Garažas, kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo, yra to paties gyvenamojo namo dalis ir byloje nėra duomenų, kad kiti asmenys, išskyrus pačius šeimininkus, naudotųsi minėtomis patalpomis, todėl akivaizdu, jog savininkas atsakingas už jo faktinėje žinioje esančiose patalpose rastų draudžiamų daiktų laikymą. Be to, kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, kanapės rastos garaže esančioje popierinėje dėžėje, taurėje, kas leidžia manyti, kad buvo paslėptos, o R. S. nurodomos aplinkybės, jog buvo kraustomasi į šią gyvenamąją patalpą, niekaip nepagrindžia jo nurodytų aplinkybių, jog jam buvo nežinomos šios medžiagos atsiradimo aplinkybės. Priešingai, tai tik sustiprina įsitikinimą, jog šią medžiagą, net ir kraustantis iš vienų patalpų į kitas, buvo būtina atsivežti ir laikyti ją dėžėje paslėptoje taurėje. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ne R. S., o kažkokie kiti asmenys, į jo garažą jam būtų atnešę dėžę, kurioje rasta taurėje supakuota narkotinė medžiaga.

9. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje ištirtų įrodymų visumą, laiko, jog R. S. kaltę pagrindžiančių įrodymų, kad jis padarė BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, yra surinkta pakankamai. Tai, kaip jau paminėta, patvirtina aukščiau aptarti baudžiamojoje byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai ? kratos protokolas, kuriame užfiksuotos R. S. pateiktos ir pareigūnų garaže rastos narkotinės medžiagos (t. 1, b. l. 70-109), specialisto išvada, kurioje užfiksuota, jog pas R. S. rastos ir paimtos medžiagos yra augalinės kilmės narkotinės medžiagos ? kanapės (antžeminės dalys), kurių 0,697 g ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 12,1 proc., kitoje dalyje ? 4,261 g ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 0,6 proc (t. 1, b. l. 196-199). Visi aptarti įrodymai sudaro nuoseklią įrodomąją grandinę. BK 259 straipsnio 2 dalies dispozicijoje matyti, jog būtinas subjektyviosios pusės požymis – tiesioginė tyčia, tai yra darydamas šias nusikalstamas veikas asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Priešingai, nei nurodoma pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog R. S. disponavo narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis, suvokdamas jų neleistinumą ir norėjo taip veikti.

10. Atsižvelgdama į visas anksčiau išdėstytas ir aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajonų rūmų 2022 m. liepos 26 d. nuosprendis dalyje dėl R. S. išteisinimo yra nepagrįstas, todėl naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, kuriuo R. S. pripažįstamas kaltu padaręs ir nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje. T. y. jis, iki 2021 m. spalio 12 d., 15.35 val., savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, o būtent: 4,958 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių dalį, t. y. 4,261 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), su jose esančiu ?9 – tetrahidrokanabinolio 0,6% kiekiu, jis savanoriškai pateikė kratą atliekantiems policijos pareigūnams, o kitą dalį – 0,697 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), su jose esančiu ?9 – tetrahidrokanabinolio 12,1% kiekiu, rado ir paėmė kratą atlikę policijos pareigūnai.

11. Teisėjų kolegija susipažinusi su tuo, kad Lietuvos Respublikos Seime svarstomas projektas dėl nedidelio kanapių kiekio dekriminalizavimo, šiam projektui 2022 m. lapkričio 23 d. pritarė Seimo teisėtvarkos komitetas, tačiau nagrinėjamu atveju tai nekeičia priimamo sprendimo. Kaip teisingai pažymėta skunde, BK 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog asmuo atsako pagal šį kodeksą tuo atveju, jei jo veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Nusikalstama veika, numatyta BK 259 straipsnio 2 dalyje, nei pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu, nei šio apeliacinio skundo padavimo metu nebuvo ir nėra dekriminalizuota.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

12. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių, įtvirtintas BK 40 straipsnyje. Įstatyme nustatyta, jog dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sprendžiama tik tuo atveju, jei yra padarytas baudžiamasis nusižengimas, neatsargus arba nesunkus ar apysunkis tyčinis nusikaltimas ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos yra: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas), ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Laidavimas taikytinas, jei yra nustatyta šiame BK straipsnyje įtvirtintų sąlygų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-196-697/2018, 2K-153-976/2018, 2K-164-895/2018, 2K-176-303/2018, 2K-67-942/2019, 2K-102-303/2019, 2K-114-628/2019, 2K-142-697/2022). Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra negalimas.

13. BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu nustatoma, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas esant idealiajai jų sutapčiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-91/2011, 2K-484/2011, 2K-137/2012, 2K-340/2012, 2K-52-648/2017, 2K-164-895/2018). Atsižvelgiant į tai, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimas gali būti sprendžiamas tik tada, kai nustatomas pavojingos veikos, atitinkančios baudžiamajame įstatyme įtvirtintą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, padarymo faktas, taip pat išsiaiškinama, ar tai pavienė veika, o jei keletas – kokią sutaptį (realiąją ar idealiąją) jos tarpusavyje sudaro.

14. Kelių nusikalstamų veikų padarymas, kurios nesudaro idealiosios sutapties, užkerta kelią atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymui. Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos nuosprendžiu buvo konstatuota, jog R. S. iki 2021 m. spalio 12 d., 15.35 val., savo gyvenamojoje vietoje neturėdamas leidimo laikė C kategorijos ginklams priskiriamą ginklą ? revolverį ir šiam revolveriui skirtus šaudyti šaudmenis, iki kol juos kratos metu paėmė pareigūnai, t. y. padarė BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, dėl kurios apeliacinių skundų nepaduota ir R. S. kaltė nėra ginčijama. Taigi, apygardos teismui, konstatavus, jog R. S. laikė narkotines medžiagas ir neteisėtai laikė šaunamąjį C kategorijos ginklą bei jam skirtus šaudymui tinkamus šaudmenis, konstatuotina, jog R. S. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurių nesieja bendra tyčia, jos skiriasi tiek pagal savo pavojingumą, tiek padarymo aplinkybėmis (R. S. teigimu ginklas buvo padovanotas ir jis jį laikė namuose, o narkotines medžiagas pirko Olandijoje).

15. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, šiuo konkrečiu atveju, negali būti taikomas, nes R. S. neatitinka BK 40 straipsnyje įtvirtintų sąlygų visumos ? padarė daugiau nei vieną nusikalstamą veiką ir nėra jo prisipažinimo dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymo, tad nėra teisinio pagrindo taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, o turi būti sprendžiamas bausmės skyrimo klausimas už abi R. S. padarytas nusikalstamas veikas. Todėl kiti prokuroro skundo argumentai, susiję su A. S., kaip laiduotojos vertinimu, neturi teisinės reikšmės, teisėjų kolegija jų neanalizuoja ir nevertina.

Dėl bausmės skyrimo

16. Apygardos teismas pažymi, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

17. BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

18. R. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje padarymo teisėjų kolegija pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdama bausmę R. S. teisėjų kolegija atsižvelgia į nusikalstamų veikų rūšį ir pobūdį, veikų mastą – R. S. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 253 straipsnio 1 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 259 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: jis yra neteistas (t. 2, b. 1. 80), baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 2, b. l. 114-122), turi nuolatinę gyvenamąją vietą, vedęs, dirbantis, įgijęs aukštąjį išsilavinimą.

19. BK 253 straipsnio 1 dalies sankcija numato dvi alternatyvias bausmes – areštą arba laisvės atėmimą iki penkerių metų. BK 259 straipsnio 2 dalis numato – baudą arba areštą, arba laivės atėmimą iki dviejų metų. Atsižvelgdama į aukščiau aptartas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog bausmės tikslai R. S. bus pasiekti už BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui, paskyrus prokuroro prašomą 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę. Už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą R. S. tikslinga skirti baudą, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam, t. y. 30 MGL (1500 Eur). R. S. padarytos veikos yra skirtingos savo pavojingumu ? viena iš jų ? baudžiamasis nusižengimas (BK 259 straipsnio 2 dalis), kita – apysunkis nusikaltimas (BK 253 straipsnio 1 dalis), todėl vadovaujantis BK 65 straipsnio 5 dalies 2 punktu jos bendrintinos apėmimo būdu griežtesnei arešto bausmei apimant švelnesnę baudos bausmę, o ne sudėjimo būdu, kaip to prašo prokuroras. Todėl šioje dalyje prokuroro skundas tenkinamas iš dalies.

20. BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Atsižvelgiant į tai, kad R. S. teisiamas pirmą kartą, kad bylos duomenimis apibūdinamas teigiamai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl tikslinga R. S. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirto arešto vykdymą atidėti minimaliam 3 (trijų) mėnesių terminui, jį skaičiuojant nuo šios priemonės vykdymo pradžios, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu taikant jam intensyvią priežiūrą, įpareigojant R. S. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir nuolat būti gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), nuo 23.00 val. iki 05.00 val. Teisėjų kolegijos vertinimu, kitų baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas R. S. nėra tikslingas, tokia skirtina bausmė yra pakankama, adekvati ir proporcinga R. S. padarytoms nusikalstamoms veikoms. R. S. skirta kardomoji priemonė ? rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina.

21. Atsižvelgiant į tai, kad priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis, iš naujo spręstini ir kiti su nuosprendžio priėmimu susiję klausimai. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 4,294 g kanapių (antžeminių dalių), supakuotos į du skaidrius bespalvius plastikinius užspaudžiamus maišelius, likusius po tyrimo, saugomus Policijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje ? saugykloje, Liepyno g. 7, LT-08105 Vilniuje, vokas, kuriame du polietileniniai maišeliai, SPP Nr. (duomenys neskelbtini) ir SPP Nr. (duomenys neskelbtini), saugomi Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyryje, Buivydiškių g. 20, Vilniuje, (kvitas Nr. (duomenys neskelbtini)) vadovaujantis BPK 94 straipsnio pagrindu sunaikintini. Objektai, likę po atlikto tyrimo ? revolveris ir tūtelė, patalpinti kartoninėje revolverio dėžėje, kurie supakuoti specialioje policijos pakuotėje Nr. (duomenys neskelbtini), saugomi Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriuje, Birželio 23-osios g. 16, Vilniuje, vadovaujantis BK 72 straipsniu ir BPK 94 straipsniu konfiskuotini ir perduotini Turto valdymo fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Dokumentai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti ? 2 kompaktiniais diskai prie kratos bei apžiūros protokolų, paliktini saugoti byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos.

22. Kaip matyti baudžiamojoje byloje esančių specialistų išvadų tyrimas dėl pas R. S. rastų medžiagų kainavo 366,99 Eur (t. 1, b. l. 198), ginklo ir šovinių tyrimas kainavo 335,12 Eur (t. 2, b. l. 15). Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos laikytinos būtinomis vykdant tarnybines užduotis, vadovaujantis BPK 103 straipsnio 3 punktu iš R. S. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 329 straipsnio 2 punktu,

nutaria:

prokuroro J. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajonų rūmų 2022 m. liepos 26 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

R. S. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 30 MGL (1500 Eur) dydžio baudą;

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes pagal BK 253 straipsnio 1 dalį bei BK 259 straipsnio 2 dalį subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – areštą 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 4 dalimi, R. S. paskirto arešto vykdymą atidėti 3 (trijų) mėnesių terminui, jį skaičiuojant nuo šios priemonės vykdymo pradžios, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu taikant jam intensyvią priežiūrą, įpareigojant R. S. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir nuolat būti gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), nuo 23.00 val. iki 05.00 val.

R. S. skirtą kardomąją priemonę ? rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) 4,294 g kanapių (antžeminių dalių), supakuotas į du skaidrius bespalvius plastikinius užspaudžiamus maišelius, likusias po tyrimo, saugomus Policijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje ? saugykloje, Liepyno g. 7, LT-08105 Vilniuje, voką, kuriame du polietileniniai maišeliai, SPP Nr. (duomenys neskelbtini) ir SPP Nr. (duomenys neskelbtini), saugomi Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyryje, Buivydiškių g. 20, Vilniuje, (kvitas Nr. (duomenys neskelbtini)) vadovaujantis BPK 94 straipsnio pagrindu sunaikinti;

2) Objektus, likusius po atlikto tyrimo ? revolverį ir tūtelę, patalpintus kartoninėje revolverio dėžėje, kurie supakuoti specialioje policijos pakuotėje Nr. (duomenys neskelbtini), saugomus Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriuje, Birželio 23-osios g. 16, Vilniuje, vadovaujantis BK 72 straipsniu ir BPK 94 straipsniu konfiskuoti ir perduoti Turto valdymo fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos;

3) Dokumentus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti ? 2 kompaktinius diskus prie kratos bei apžiūros protokolų, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiagą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.