- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-11-30
- Bylos Nr.
- 1A-602-898/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05742-2022-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Budrys, Gruodienė Jurgita Kolyčienė
- Kaltinamasis
- R. S.
- Advokatai
- Romualdas Drakšas
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.2.23.1.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str. 1 d.)
- 1.2.22.1.1Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis (BK 253 str. 1 d.)
- 2.4.6.5.2Kai pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog reikia priimti apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 329 str. 2 p.)
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro J. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. liepos 26 d. nuosprendžio, kuriuo R. S.:
už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ? BK) 253 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos A. S. atsakomybei, vienerių metų terminui, ir baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) šioje dalyje jo atžvilgiu nutraukta.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės R. S. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL, t. y. 500 Eur (penkių šimtų eurų) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
R. S. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, požymių.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BPK 105 straipsnio 5 dalimi 335,12 Eur (su PVM) ir 366,99 Eur (su PVM) 2021 m. spalio 20 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro išlaidų iš R. S. neišieškoti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. R. S. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnio nuostatas, dėl to kad jis iki 2021 m. spalio 12 d., 15.35 val., savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, o būtent: šaudyti tinkamą pramoninės gamybos .380 (9 mm) kalibro revolverį „Me 38 Compact-G“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti revolveriniais „.380 kalibro Me Gum“ tipo šoviniais su gumine kulka, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra C kategorijos šaunamasis ginklas, ir tris šaudyti tinkamus šaudmenis – pramoninės gamybos .380 (9 mm) kalibro revolverinius „.380 Me Gum“ šovinius, skirtus C kategorijos revolveriams, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu yra šaudmenys, skirti C kategorijos ginklams (t. 2, b. l. 53-54, 59-60, 67-70, 98).
2. R. S. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad jis, iki 2021 m. spalio 12 d., 15.35 val., savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, o būtent: 4,958 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių dalį, t. y. 4,261 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), su jose esančiu ?9 – tetrahidrokanabinolio 0,6% kiekiu, jis savanoriškai pateikė kratą atliekantiems policijos pareigūnams, o kitą dalį – 0,697 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), su jose esančiu ?9 – tetrahidrokanabinolio 12,1% kiekiu, rado ir paėmė kratą atlikę policijos pareigūnai (t.2, b. l. 53-54, 59-60, 67-70, 98).
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras J. L. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. liepos 26 d. nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį. R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 30 parų arešto bausmę. Taip pat pripažinti jį kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtas bausmes prašoma subendrinti bausmių visiško sudėjimo būdu ir paskirti R. S. subendrintą galutinę bausmę – 30 parų areštą ir 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą.
3.1. Apelianto teigimu, byloje yra pagrindas naikinti nuosprendį ir priimti naują, nes R. S. nepagrįstai išteisintas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (BPK 329 straipsnio 2 punktas) ir nepagrįstai atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, padarymą (BPK 329 straipsnio 3 punktas).
3.2. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai pripažino, kad R. S. padarė BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, tačiau be pakankamo pagrindo pritaikė R. S. atžvilgiu laidavimo institutą, konstatuodamas, kad nagrinėjamu atveju yra visos BK 40 straipsnyje nurodytos sąlygos. Taip pirmosios instancijos teismo nuosprendyje buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, t. y byloje yra BPK 328 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas apeliacijos pagrindas. Pirmosios instancijos teismas padarė teisės taikymo klaidą konstatuodamas, jog R. S. nepadarė BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo. Išteisindamas R. S. pagal minėtą BK straipsnį pirmosios instancijos teismas rėmėsi išimtinai kaltinamojo duotais parodymais, nevertino jų kitų įrodymų visumos kontekste. Tad skundžiamo nuosprendžio dalyse, dėl kurių paduotas šis apeliacinis skundas, išdėstytos pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
3.3. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neatsižvelgė į bylos aplinkybes, kurios galėjo iš esmės paveikti jo išvadas; byloje esant prieštaringiems parodymams, turintiems daug reikšmės teismo išvadoms. Nuosprendyje nenurodyta, kuo remdamasis pirmosios instancijos teismas priėmė vieną iš šių įrodymų ir atmetė kitus, be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytose teismo išvadose yra esminių prieštaravimų, kurie paveikė kaltumo klausimo išsprendimą, tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą ir bausmės paskyrimą. Tad byloje yra ir BPK 328 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas apeliacijos pagrindas.
3.4. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas, yra ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Jokie įrodymai neturi teismui iš anksto nustatytos galios. Nė vieni įrodymai nėra pranašesni už kitus, teismas visus įrodymus turi vertinti, tirti ir analizuoti vienodai, bendra tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-189-648/2016). Akivaizdu, kad šioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino nesilaikydamas minėtos sąlygos, nes, išteisindamas R. S. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, rėmėsi išimtinai kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais.
3.5. Lietuvos teismų praktikoje kaltininko kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi, tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P- 1/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-410-489/2016, 2K-219-693/2019). Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje klaidingai aiškina BK 259 straipsnio 2 dalies subjektyviąją pusę, cituodamas teismų praktiką baudžiamosiose bylose dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti (BK 260 straipsnis).
3.6. Skunde nurodoma, jog teismas, išteisindamas R. S. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, rėmėsi išimtinai kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, besąlygiškai patikėjo kaltinamojo teisminio nagrinėjimo metu iškelta versija, kad narkotinę medžiagą jis legaliai įsigijo 2021 m. Olandijoje, Amsterdamo miesto centre, kaip padedančią užmigti arbatą ir neįtarė, kad viena iš jos sudėtinių dalių buvo kanapės, tačiau liko neįvertintos kitos svarbios bylai aplinkybės. R. S. pasirinktą gynybinę poziciją paneigia įrodymų visuma.
3.7. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad R. S. savanoriškai pateiktoje policijos pareigūnams narkotinės medžiagos sudėtyje buvo 0,6% A9 – tetrahidrokanabinolio, o kitoje dalyje, rastoje ir paimtoje policijos pareigūnų kratos metu – A9 tetrahidrokanabinolio kiekis buvo jau kitoks – 12,1% (2021 m. gruodžio 10 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tikėti R. S. versija, kad vietoj prašomų vaistų nuo galvos skausmo – arbatos, Amsterdamo centre jam du kartus pardavė skirtingos kokybės kanapes.
3.8. Apeliantas pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu R. S. parodė, jog jis vieną kartą ragavo įsigytą (ir per kratą paimtą) medžiagą Amsterdame. Netikėtina, kad turintis aukštąjį išsilavinimą R. S. nesuvokė skirtumo tarp arbatos ir nemedicininių kanapių poveikio, todėl suprantama, kodėl jis kratos pradžioje savanoriškai pateikė policijos pareigūnams minėtą medžiagą, nors vėliau sugalvojo, kad tai, jo manymu, buvo arbata, padedanti nuo galvos skausmo. Todėl šiame apeliaciniame skunde laikomasi pozicijos, kad R. S. sugalvota ir teismui pateikta bei teisminį nagrinėjimą užvilkinusi ir sprendimo priėmimą nutolinusi versija visiškai paneigta.
3.9. Be kita ko, nėra pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje neįrodyta, jog R. S. savo gyvenamosios vietos garaže laikė narkotinę medžiagą. Vėlgi, teismas patikėjo teisiamojo posėdžio metu duotais kaltinamojo parodymais, kad jis nežino narkotinės medžiagos, rastos garaže, atsiradimo aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neįvertino, kad kratos metu R. S. savanoriškai pateikta ir jo gyvenamosios vietos garaže rasta narkotinė medžiaga yra ta pati – kanapės (antžeminės dalys). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad garaže rasta narkotinė medžiaga buvo paslėpta popierinėje dėžėje, taurėje. Tai reiškia, jog R. S. suvokė, kad neteisėtai laiko narkotinę medžiagą.
3.10. Apeliantas pažymi, jog kritiškai vertinama ir pirmosios instancijos teismo pozicija, kad R. S. turi būti išteisintas ir dėl to, jog Lietuvos Respublikos Seimas įregistravo klausimo svarstymą dėl nedidelio kiekio kanapių dekriminalizavimo. Toks kaltininko išteisinimo iš šių kaltinimų argumentas – ne teisinis, nes BK 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tuo atveju, jei jo veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Nusikalstama veika, numatyta BK 259 straipsnio 2 dalyje, nei pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu, nei šio apeliacinio skundo padavimo metu nebuvo ir nėra dekriminalizuota. Todėl asmenys (šiuo atveju R. S.), padarę minėtą baudžiamąjį nusižengimą tiek R. S. inkriminuotos veikos padarymo metu atsakė, tiek šiuo metu atsako pagal baudžiamąjį įstatymą.
3.11. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, kad byloje yra nustatytos visos BK 40 straipsnyje išdėstytos būtinos sąlygos, leidžiančios atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo pateiktas BK 40 straipsnio aiškinimas buvo paremtas išimtinai R. S. palankia baudžiamosios bylos dalimi, neatsižvelgiant į baudžiamojo proceso metu nustatytų faktinių aplinkybių visumą, kas iš esmės iškraipė šios normos taikymo paskirtį bei neatitiko minėtu klausimu formuojamos teismų praktikos.
3.12. Pažymėtina, kad net ir esant visoms BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse numatytoms sąlygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti būtent tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės.
3.13. Nurodoma, jog BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio, todėl išvada šiuo klausimu turi būti pagrįsta objektyviais faktais. Sprendžiant, ar kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, liudijančius apie asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybes, apibūdinančias veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176- 303/2018, 2K- 145-895/2018, 2K-274-693/2018).
Šalies argumentai
3.14. Apeliantas pažymi, jog nagrinėjamu atveju BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte esanti sąlyga nebuvo nustatyta. Pagal formuojamą teismų praktiką išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, gali pagrįsti byloje nustatyti administracinių nusižengimų padarymo atvejai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-693/2017). Šie neigiamai apibūdinantys kaltinamojo asmenybę duomenys leidžia teigti, kad R. S. linkęs nesilaikyti įstatymų, jo padarytos BK 253 straipsnio 1 dalyje ir BK 259 straipsnio 2 dalyje nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, jos truko iki tol, kol policijos pareigūnai, atlikę R. S. gyvenamojoje vietoje kratą, nutraukė jo nusikalstamus veiksmus.
3.15. Apelianto teigimu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad laiduotoja A. S. charakterizuojama teigiamai, tačiau kyla pagrįstų abejonių, ar jos poveikis kaltinamajam yra toks svarus ir reikšmingas, kad būtų galima manyti, jog ateityje R. S. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. R. S. sutuoktinė laiduotoja A. S. yra materialiai priklausoma nuo kaltininko. Materialius sutuoktinės priklausomumas nuo kaltininko gali neleisti prieštarauti jo priimamiems sprendimams, jam daryti teigiamos įtakos, todėl toks laiduotojas Lietuvos teismų praktikoje yra laikomas netinkamu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-942/2019). Nuomonę, kad laiduotoja A. S. nėra tinkama laiduotoja ir nedaro teigiamos įtakos kaltininkui, sustiprina ir tai, kad 2022 m. birželio mėn. R. S. eilinį kartą buvo baustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 417 straipsnio 3 dalį. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo manyti, kad laiduotoja A. S. gali daryti teigiamą įtaką R. S..
3.16. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad R. S. neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintos sąlygos, taip pat, prokuroro vertinimu, nėra pagrindo manyti, kad laiduotoja A. S. yra tinkami laiduotoja ir gali daryti poveikį R. S., kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Todėl nėra visų būtinų sąlygų, kurių pagrindu būtų galima R. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
3.17. Apeliantas pažymi, jog sprendžiant R. S. baudžiamosios atsakomybės individualizavimo klausimą, atsižvelgtina į tai, kad jis veikė tiesiogine tyčia, padarė apysunkį nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad R. S. pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, ir nuoširdžiai gailėjosi, jis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, dirba, turi šeimą, psichiatrinėse ligoninėse negydytas, į narkologinę ir psichiatrinę įskaitą neįtrauktas.
3.18. BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už šią nusikalstamą veiką baudžiama areštu arba laisvės atėmimu iki 5 metų. Atsižvelgiant į bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, spręstina, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už šią nusikalstamą veiką paskiriant R. S. arešto bausmę, jos dydį nustatant mažesnį už galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį.
3.19. BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, kad už šią nusikalstamą veiką baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu. Atsižvelgiant į bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, spręstina, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už šią nusikalstamą veiką paskiriant R. S. baudos bausmę, jos dydį nustatant mažesnį už galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį.
3.20. Skunde nurodoma, jog paskirtos bausmės bendrintinos taikant bausmių visiško sudėjimo būdą. Įrodymų tyrimas baudžiamojoje byloje nėra būtinas.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdžio metu prokuroras palaikė skundą ir prašė priimti apkaltinamąjį nuosprendį R. S. atžvilgiu. R. S. gynėjas prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Pirmosios instancijos nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis.
5. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nuosprendį, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, taip pat apylinkės teismo nuosprendžio argumentus, sprendžia, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstytos išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių bei veikų kvalifikavimo, t. y. objektyviųjų ir subjektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių visumos buvimo, yra nepagrįstos – neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje sudėties požymių, jų neatskleidė ir tai lėmė nepagrįstą išteisinimą, netinkamą BK 40 straipsnio nuostatų taikymą, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis.
Dėl BK 259 straipsnio 2 dalies taikymo
6. BK 259 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą, nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą, neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Taigi, baudžiamoji atsakomybė kyla už alternatyvius šio straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus. Be to, ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia.
7. Kaip matyti iš apygardos teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, išteisindamas R. S. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, rėmėsi ne išsamia visų bylos aplinkybių analize, o selektyviai atrinkta bylos duomenų dalimi, prioritetą teikdamas paties R. S. parodymams, vertindamas juos selektyviai. Apylinkės teismas nurodė, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog kratos metu R. S. gyvenamojoje vietoje, jis savanoriškai pateikė paketą su augalinės kilmės medžiaga, paaiškindamas, kad pirko ją kaip arbatą Olandijoje (t. 1, b. 1. 71). Be to, R. S. namuose, garaže kita rasta narkotinė medžiaga buvo paslėpta popierinėje dėžėje, taurėje (t. 1, b. 1. 72). Vertindamas šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį, neva kaltininko veiksmuose nėra tiesioginės tyčios. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra abejonių, kad R. S., paklaustas pareigūnų, ar turi draudžiamų daiktų, suvokė, jog jo pateikta pareigūnams medžiaga, nors ir įvardijant ją „arbata“, yra narkotinė medžiaga, žinojo, jog tai Lietuvos Respublikos apyvartoje uždrausta medžiaga, įsigydamas, paties teigimu, šią medžiagą Olandijoje, ir vėliau laikydamas ją namuose veikė savo rizika, suprasdamas, jog tokios medžiagos laikymas Lietuvos Respublikoje yra draudžiamas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog logiškai nepaaiškinamas R. S. elgesys, kuomet jo tvirtinimu, jis neturi namuose narkotinių medžiagų, tačiau pateikia pareigūnams „arbatą“ (kuri kaip paaiškėja yra ne arbata), o ne kitas maistines medžiagas, kaip pvz. cukrų, miltus, ar kitos rūšies arbatą. R. S. paaiškinimas, kad minėta medžiaga tai arbata, nėra įtikinamas, kadangi nėra šį jo paaiškinimą patvirtinančių įrodymų. Savanoriškai pateikta medžiaga nebuvo supakuota, kaip įprasta arbata, kaip matyti iš kratos metu užfiksuotų nuotraukų (t. 1, b. 1. 18), specialisto išvados (t. 1, b. 1 196), narkotinė medžiaga įvyniota į skaidrią pakavimo plėvelę, neturi jokio ženklinimo ar bent kažkokių užuominų apie tai, jog tokią medžiagą būtų galima laikyti arbata. Pažymėtina, jog Olandija yra Europos Sąjungos valstybė narė, todėl joje taikomos prekių standartizavimo ir ženklinimo taisyklės.
8. Taip pat sutiktina su prokuroro skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas besąlygiškai patikėjo bei išteisinamąjį nuosprendį grindė išskirtinai tik R. S. parodymais ir dėl kitos, garaže rastos, narkotinės medžiagos. Kaip matyti iš bylos duomenų, narkotinė medžiaga – kanapės, rasta R. S. name esančiame garaže, lentynoje popierinėje dėžėje taurėje, sudėta į plastikinį paketą. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu R. S. parodė, kad nežino kaip minėtoje vietoje atsirado kanapės pateikdamas argumentus, kad kelis kartus kraustėsi (t. 2, b. l. 126). Tačiau, teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus bei aplinkybes, kad dalį narkotinės medžiagos R. S. pateikė pats, kaip jau paminėta, tvirtindamas, kad tai arbata iš Olandijos, neturi pagrindo pripažinti šių jo argumentų pagrįstais. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo tikėti, kad narkotinė medžiaga atsirado R. S. nežinomomis aplinkybėmis, nes ji rasta R. S. gyvenamojo namo, kuriame baudžiamosios bylos duomenimis gyvena jis, jo žmona ir mažametis vaikas, garaže. Garažas, kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo, yra to paties gyvenamojo namo dalis ir byloje nėra duomenų, kad kiti asmenys, išskyrus pačius šeimininkus, naudotųsi minėtomis patalpomis, todėl akivaizdu, jog savininkas atsakingas už jo faktinėje žinioje esančiose patalpose rastų draudžiamų daiktų laikymą. Be to, kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, kanapės rastos garaže esančioje popierinėje dėžėje, taurėje, kas leidžia manyti, kad buvo paslėptos, o R. S. nurodomos aplinkybės, jog buvo kraustomasi į šią gyvenamąją patalpą, niekaip nepagrindžia jo nurodytų aplinkybių, jog jam buvo nežinomos šios medžiagos atsiradimo aplinkybės. Priešingai, tai tik sustiprina įsitikinimą, jog šią medžiagą, net ir kraustantis iš vienų patalpų į kitas, buvo būtina atsivežti ir laikyti ją dėžėje paslėptoje taurėje. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ne R. S., o kažkokie kiti asmenys, į jo garažą jam būtų atnešę dėžę, kurioje rasta taurėje supakuota narkotinė medžiaga.
9. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje ištirtų įrodymų visumą, laiko, jog R. S. kaltę pagrindžiančių įrodymų, kad jis padarė BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, yra surinkta pakankamai. Tai, kaip jau paminėta, patvirtina aukščiau aptarti baudžiamojoje byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai ? kratos protokolas, kuriame užfiksuotos R. S. pateiktos ir pareigūnų garaže rastos narkotinės medžiagos (t. 1, b. l. 70-109), specialisto išvada, kurioje užfiksuota, jog pas R. S. rastos ir paimtos medžiagos yra augalinės kilmės narkotinės medžiagos ? kanapės (antžeminės dalys), kurių 0,697 g ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 12,1 proc., kitoje dalyje ? 4,261 g ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 0,6 proc (t. 1, b. l. 196-199). Visi aptarti įrodymai sudaro nuoseklią įrodomąją grandinę. BK 259 straipsnio 2 dalies dispozicijoje matyti, jog būtinas subjektyviosios pusės požymis – tiesioginė tyčia, tai yra darydamas šias nusikalstamas veikas asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Priešingai, nei nurodoma pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog R. S. disponavo narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis, suvokdamas jų neleistinumą ir norėjo taip veikti.
10. Atsižvelgdama į visas anksčiau išdėstytas ir aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajonų rūmų 2022 m. liepos 26 d. nuosprendis dalyje dėl R. S. išteisinimo yra nepagrįstas, todėl naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, kuriuo R. S. pripažįstamas kaltu padaręs ir nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje. T. y. jis, iki 2021 m. spalio 12 d., 15.35 val., savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, o būtent: 4,958 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių dalį, t. y. 4,261 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), su jose esančiu ?9 – tetrahidrokanabinolio 0,6% kiekiu, jis savanoriškai pateikė kratą atliekantiems policijos pareigūnams, o kitą dalį – 0,697 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), su jose esančiu ?9 – tetrahidrokanabinolio 12,1% kiekiu, rado ir paėmė kratą atlikę policijos pareigūnai.
11. Teisėjų kolegija susipažinusi su tuo, kad Lietuvos Respublikos Seime svarstomas projektas dėl nedidelio kanapių kiekio dekriminalizavimo, šiam projektui 2022 m. lapkričio 23 d. pritarė Seimo teisėtvarkos komitetas, tačiau nagrinėjamu atveju tai nekeičia priimamo sprendimo. Kaip teisingai pažymėta skunde, BK 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog asmuo atsako pagal šį kodeksą tuo atveju, jei jo veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Nusikalstama veika, numatyta BK 259 straipsnio 2 dalyje, nei pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu, nei šio apeliacinio skundo padavimo metu nebuvo ir nėra dekriminalizuota.
Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo
12. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių, įtvirtintas BK 40 straipsnyje. Įstatyme nustatyta, jog dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sprendžiama tik tuo atveju, jei yra padarytas baudžiamasis nusižengimas, neatsargus arba nesunkus ar apysunkis tyčinis nusikaltimas ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos yra: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas), ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Laidavimas taikytinas, jei yra nustatyta šiame BK straipsnyje įtvirtintų sąlygų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-196-697/2018, 2K-153-976/2018, 2K-164-895/2018, 2K-176-303/2018, 2K-67-942/2019, 2K-102-303/2019, 2K-114-628/2019, 2K-142-697/2022). Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra negalimas.
13. BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu nustatoma, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas esant idealiajai jų sutapčiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-91/2011, 2K-484/2011, 2K-137/2012, 2K-340/2012, 2K-52-648/2017, 2K-164-895/2018). Atsižvelgiant į tai, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimas gali būti sprendžiamas tik tada, kai nustatomas pavojingos veikos, atitinkančios baudžiamajame įstatyme įtvirtintą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, padarymo faktas, taip pat išsiaiškinama, ar tai pavienė veika, o jei keletas – kokią sutaptį (realiąją ar idealiąją) jos tarpusavyje sudaro.
14. Kelių nusikalstamų veikų padarymas, kurios nesudaro idealiosios sutapties, užkerta kelią atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymui. Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos nuosprendžiu buvo konstatuota, jog R. S. iki 2021 m. spalio 12 d., 15.35 val., savo gyvenamojoje vietoje neturėdamas leidimo laikė C kategorijos ginklams priskiriamą ginklą ? revolverį ir šiam revolveriui skirtus šaudyti šaudmenis, iki kol juos kratos metu paėmė pareigūnai, t. y. padarė BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, dėl kurios apeliacinių skundų nepaduota ir R. S. kaltė nėra ginčijama. Taigi, apygardos teismui, konstatavus, jog R. S. laikė narkotines medžiagas ir neteisėtai laikė šaunamąjį C kategorijos ginklą bei jam skirtus šaudymui tinkamus šaudmenis, konstatuotina, jog R. S. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurių nesieja bendra tyčia, jos skiriasi tiek pagal savo pavojingumą, tiek padarymo aplinkybėmis (R. S. teigimu ginklas buvo padovanotas ir jis jį laikė namuose, o narkotines medžiagas pirko Olandijoje).
15. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, šiuo konkrečiu atveju, negali būti taikomas, nes R. S. neatitinka BK 40 straipsnyje įtvirtintų sąlygų visumos ? padarė daugiau nei vieną nusikalstamą veiką ir nėra jo prisipažinimo dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymo, tad nėra teisinio pagrindo taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, o turi būti sprendžiamas bausmės skyrimo klausimas už abi R. S. padarytas nusikalstamas veikas. Todėl kiti prokuroro skundo argumentai, susiję su A. S., kaip laiduotojos vertinimu, neturi teisinės reikšmės, teisėjų kolegija jų neanalizuoja ir nevertina.
Dėl bausmės skyrimo
16. Apygardos teismas pažymi, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.
17. BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
18. R. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje padarymo teisėjų kolegija pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdama bausmę R. S. teisėjų kolegija atsižvelgia į nusikalstamų veikų rūšį ir pobūdį, veikų mastą – R. S. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 253 straipsnio 1 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 259 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: jis yra neteistas (t. 2, b. 1. 80), baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 2, b. l. 114-122), turi nuolatinę gyvenamąją vietą, vedęs, dirbantis, įgijęs aukštąjį išsilavinimą.
19. BK 253 straipsnio 1 dalies sankcija numato dvi alternatyvias bausmes – areštą arba laisvės atėmimą iki penkerių metų. BK 259 straipsnio 2 dalis numato – baudą arba areštą, arba laivės atėmimą iki dviejų metų. Atsižvelgdama į aukščiau aptartas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog bausmės tikslai R. S. bus pasiekti už BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui, paskyrus prokuroro prašomą 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę. Už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą R. S. tikslinga skirti baudą, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam, t. y. 30 MGL (1500 Eur). R. S. padarytos veikos yra skirtingos savo pavojingumu ? viena iš jų ? baudžiamasis nusižengimas (BK 259 straipsnio 2 dalis), kita – apysunkis nusikaltimas (BK 253 straipsnio 1 dalis), todėl vadovaujantis BK 65 straipsnio 5 dalies 2 punktu jos bendrintinos apėmimo būdu griežtesnei arešto bausmei apimant švelnesnę baudos bausmę, o ne sudėjimo būdu, kaip to prašo prokuroras. Todėl šioje dalyje prokuroro skundas tenkinamas iš dalies.
20. BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Atsižvelgiant į tai, kad R. S. teisiamas pirmą kartą, kad bylos duomenimis apibūdinamas teigiamai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl tikslinga R. S. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirto arešto vykdymą atidėti minimaliam 3 (trijų) mėnesių terminui, jį skaičiuojant nuo šios priemonės vykdymo pradžios, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu taikant jam intensyvią priežiūrą, įpareigojant R. S. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir nuolat būti gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), nuo 23.00 val. iki 05.00 val. Teisėjų kolegijos vertinimu, kitų baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas R. S. nėra tikslingas, tokia skirtina bausmė yra pakankama, adekvati ir proporcinga R. S. padarytoms nusikalstamoms veikoms. R. S. skirta kardomoji priemonė ? rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina.
21. Atsižvelgiant į tai, kad priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis, iš naujo spręstini ir kiti su nuosprendžio priėmimu susiję klausimai. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 4,294 g kanapių (antžeminių dalių), supakuotos į du skaidrius bespalvius plastikinius užspaudžiamus maišelius, likusius po tyrimo, saugomus Policijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje ? saugykloje, Liepyno g. 7, LT-08105 Vilniuje, vokas, kuriame du polietileniniai maišeliai, SPP Nr. (duomenys neskelbtini) ir SPP Nr. (duomenys neskelbtini), saugomi Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyryje, Buivydiškių g. 20, Vilniuje, (kvitas Nr. (duomenys neskelbtini)) vadovaujantis BPK 94 straipsnio pagrindu sunaikintini. Objektai, likę po atlikto tyrimo ? revolveris ir tūtelė, patalpinti kartoninėje revolverio dėžėje, kurie supakuoti specialioje policijos pakuotėje Nr. (duomenys neskelbtini), saugomi Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriuje, Birželio 23-osios g. 16, Vilniuje, vadovaujantis BK 72 straipsniu ir BPK 94 straipsniu konfiskuotini ir perduotini Turto valdymo fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Dokumentai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti ? 2 kompaktiniais diskai prie kratos bei apžiūros protokolų, paliktini saugoti byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos.
22. Kaip matyti baudžiamojoje byloje esančių specialistų išvadų tyrimas dėl pas R. S. rastų medžiagų kainavo 366,99 Eur (t. 1, b. l. 198), ginklo ir šovinių tyrimas kainavo 335,12 Eur (t. 2, b. l. 15). Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos laikytinos būtinomis vykdant tarnybines užduotis, vadovaujantis BPK 103 straipsnio 3 punktu iš R. S. neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 329 straipsnio 2 punktu,
nutaria:
prokuroro J. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajonų rūmų 2022 m. liepos 26 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
R. S. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 30 MGL (1500 Eur) dydžio baudą;
R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų areštą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes pagal BK 253 straipsnio 1 dalį bei BK 259 straipsnio 2 dalį subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – areštą 30 (trisdešimčiai) parų.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 4 dalimi, R. S. paskirto arešto vykdymą atidėti 3 (trijų) mėnesių terminui, jį skaičiuojant nuo šios priemonės vykdymo pradžios, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu taikant jam intensyvią priežiūrą, įpareigojant R. S. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir nuolat būti gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), nuo 23.00 val. iki 05.00 val.
R. S. skirtą kardomąją priemonę ? rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1) 4,294 g kanapių (antžeminių dalių), supakuotas į du skaidrius bespalvius plastikinius užspaudžiamus maišelius, likusias po tyrimo, saugomus Policijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje ? saugykloje, Liepyno g. 7, LT-08105 Vilniuje, voką, kuriame du polietileniniai maišeliai, SPP Nr. (duomenys neskelbtini) ir SPP Nr. (duomenys neskelbtini), saugomi Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyryje, Buivydiškių g. 20, Vilniuje, (kvitas Nr. (duomenys neskelbtini)) vadovaujantis BPK 94 straipsnio pagrindu sunaikinti;
2) Objektus, likusius po atlikto tyrimo ? revolverį ir tūtelę, patalpintus kartoninėje revolverio dėžėje, kurie supakuoti specialioje policijos pakuotėje Nr. (duomenys neskelbtini), saugomus Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriuje, Birželio 23-osios g. 16, Vilniuje, vadovaujantis BK 72 straipsniu ir BPK 94 straipsniu konfiskuoti ir perduoti Turto valdymo fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos;
3) Dokumentus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti ? 2 kompaktinius diskus prie kratos bei apžiūros protokolų, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiagą.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.