Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-417-460/2013

Teisėja Jolanta Gailevičienė (Proceso Nr. 2-06-3-04706-2012-3)

2013 m. kovo 22 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Broniaus Valiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-7014-777/2012 pagal ieškovės Z. D. patikslintą ieškinį atsakovams J. Z., Z. Z. ir L. J. dėl nuostolių priteisimo bei ieškovės Z. D. (apeliantės) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 2 d. sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini) priklauso Z. Z. nuo 1993-09-13, įgijimo pagrindas – valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis (t. 1, b. l. 37). 2005-03-17 ieškovė, jos buvęs sutuoktinis ir jų dukra sudarė buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė gavo 62 000 Lt (t. 1, b. l. 112–113). 2012-05-17 šeimos sutartyje (t. 1, b. l. 7, kopija), jos originalas (t. 1, b. l. 134) nurodyta, kad namo statybai Z. D. J. Z. davė 20 000 Lt; Z. D. gyvens pastatytame name 2 aukšte 3 kambarių bute su vyru V. D. iki gyvos galvos, niekas neturės teisės išvaryti iš gyvenamojo namo; visi šeimos giminės sutinka su šeimos sutartimi; šeimos sutartį pasirašė ieškovė ir visi atsakovai. Ieškovė 2011-09-27 yra sudariusi buto nuomos sutartį, kurioje nurodyta, kad butas išnuomojamas nuo 2011-09-28 (t. 1, b. l. 94).

Dėl santykių kvalifikavimo

Teisėjų kolegija pažymi, jog nuomos sutarties samprata įtvirtinta CK 6.477 straipsnio 1 dalyje, joje nustatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu ir atkreipia dėmesį, jog dėl tokių santykių tarp apeliantės ir atsakovų nebuvo susitarta, t. y. 2012-05-17 šeimos sutartyje nebuvo nustatyta, kad apeliantė gyvens kaip nuomininkė už mokestį. Nekilnojamasis daiktas, kuriuo apeliantė įgijo teisę naudotis, buvo sukurtas bendrais veiksmais, – lėšomis ir darbu. Pabrėžtina, kad iš bylos duomenų matyti, kad tarp apeliantės ir atsakovų sudaryta sutartis turi jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties požymių. CK 6.969 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Vadovaujantis CK 6.970 straipsnio 1 dalies reglamentavimu, partnerio įnašu pripažįstama visa, ką jis įneša į bendrą veiklą – pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai. Tai reiškia, kad apeliantė ir atsakovai, susitardami dėl gyvenamojo namo statybos, kooperuodami turtą ir darbą, susitarė veikti bendrai – statyti gyvenamąjį namą ir namo antrame aukšte leisti apeliantei gyventi iki gyvos galvos. Šiai teisinei situacijai spręsti svarbu tai, kad 2012-05-17 šeimos sutartyje nustatyta sąlyga apeliantei suteikiant galimybę gyventi iki gyvos galvos nereiškia, kad apeliantė neprivalo atsakyti už bendras išlaidas ir bendrus nuostolius proporcingai savo dalies dydžiui (CK 6.974 straipsnio 1 dalis), kadangi visiškas mokesčių eliminavimas neatitiktų pamatinių sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis).

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad tarp šalių susiklostė jungtinės veiklos (partnerystės) santykiai, tačiau nepagrįstai konstatavo, kad šalis siejo ir nuomos sutarties santykiai.

Dėl tinkamų atsakovų

Teisėjų kolegija primena, jog CK 6.6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Be to, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

Šiuo atveju negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien L. J. parašas 2012-05-17 šeimos sutartyje, kuriuo ji išreiškė pritarimą tėvų sudarytai sutarčiai, nesudaro pagrindo jai tapti ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyve. Pažymėtina, jog CK 6.181 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal įstatymus sutartis turi būti tam tikros formos, ji laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalių susitarimas pareikštas įstatymų reikalaujama forma. CK 6.969 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė. Nagrinėjamu atveju L. J. pasirašydama 2012-05-17 šeimos – jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, t. y. nuo sutarties sudarymo (pasirašymo) momento tapdama sutarties šalimi, prisiėmė teises ir pareigas, kylančias iš šios sutarties. Be to, CK 6.154 straipsnio 1 dalis nustato, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Šiuo atveju pasirašydama 2012-05-17 šeimos sutartį L. J. kartu su kitais atsakovais prisiėmė pareigą leisti apeliantei gyventi namo antrame aukšte iki gyvos galvos. Pabrėžtina ir tai, kad jos solidari pareiga ieškovei nepriklauso nuo atsakovės L. J. atliktos darbų apimties, piniginio kiekio, įnešto į namo statybą, ar kitų veiksmų. Visos anksčiau nurodytos aplinkybės – atsakovės vaidmuo namo statybos darbuose – reikšmės turi tik visų atsakovų tarpusavio santykiams.

Esant nurodytų argumentų visetui teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog atsakovė nėra tinkamas atsakovas nagrinėjamoje byloje, ir ieškinį dėl atsakovės L. J. atmetė, todėl pripažįsta, kad atsakovė L. J. kartu su atsakovais Z. yra solidariai atsakinga pagal 2012-05-17 šeimos sutartį.

Dėl nuostolių atlyginimo

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovė Z. Z. pripažįsta, kad iš ieškovės dalimis yra gavusi 20 000 Lt namo statybai. Apeliantė teigia, kad be 20 000 Lt, investavo į namo statybą ir jo įrengimą papildomai 8 545 Lt sumą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę bei visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011).

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad iš 2012-05-17 šeimos sutarties turinio ir ketinimų matyti, kad apeliantė už 20 000 Lt įgijo teisę gyventi pastatyto namo antrame aukšte, 3 kambarių bute su vyru V. D. iki gyvos galvos (CK 6.193 straipsnis), t. y. apeliantė įvykdė sutartyje nurodytą sąlygą – sumokėjo atsakovams 20 000 Lt, todėl turi teisę gyventi name. Be to, 2012-05-17 šeimos sutartyje nebuvo nustatyta jokių kitų sąlygų – dėl namo vidaus įrengimo, baldų pirkimo. Kitaip tariant, apeliantei sumokėjus 20 000 Lt, atsakovai besąlygiškai įsipareigojo skirti name 3 kambarių butą, kuriame jau būtų sukurtos bent minimalios gyvenimo sąlygos, taigi, apeliantė neturėjo paeigos atlikti namo vidaus įrengimo darbus – grindų klojimą, durų įstatymą, sienų apdailos darbus. Kaip matyti iš byloje esančių ne tik apeliantės pateiktų rašytinių įrodymų, tačiau iš duomenų viseto, apeliantė, nors ir sumokėjo atsakovams 20 000 Lt, tačiau vėliau papildomai prisidėjo prie namo išorės ir vidaus apdailos darbų, tą iš dalies pripažino ir patys atsakovai – 500 Lt sumokėjo už vandens gręžinį (t. 1, b. l. 35, 127), 1 000 Lt už silikatines plytas (t. 1, b. 1. 31, 127), 820 Lt už duris (t. 1, b. l. 28), 2 572,28 Lt už antro aukšto įrengimą, t. y. tapetus, klijus ir pan. bei 3 652,72 Lt už kitas statybines namui skirtas medžiagas, iš viso 8 545 Lt (t. 1, b. l. 17–28). Svarbu paminėti, kad visi minėti rašytiniai įrodymai yra pateikti pačios apeliantės, be to, sumokėtos sumos už medžiagas fiksuotos jau po 20 000 Lt perdavimo atsakovams. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija mano, kad byloje pateiktas duomenų visetas, o ne atskiri duomenys, leidžia manyti, kad apeliantė, nors ir neturėdama pareigos, tačiau papildomai prisidėjo prie namo statybos ir vidaus įrengimo darbų sumokėdama už statybines medžiagas, skirtas namo statybai bei vidaus apdailos darbams, todėl pirmosios instancijos teismo ši sprendimo dalis pakeistina, apeliantei iš atsakovų papildomai priteistina 8 545 Lt (CK 6.193 straipsnis, CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 197 straipsnis).

Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, tačiau yra pagrindas jį pakeisti, todėl apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas papildomai apeliantei iš atsakovų priteisiant 8 545 Lt (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas irgi pakeistinas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Ieškinys tenkintinas iš dalies, t. y. patenkinta 51 proc. (28 545 Lt x 100 proc. :55 893 Lt) jo reikalavimų.

CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui– proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė patyrė 3 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. 1, b. l. 132–133). Teismas atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą ir į tai, kad prašomų ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija rekomenduojamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (ieškovo atstovė paruošė ieškinį, dalyvavo 3 teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme, kurių bendra trukmė 7 valandos (suapvalinus nustatyta tvarka), paruošė apeliacinį skundą, mano, kad šios išlaidos yra pagrįstos. Taip pat ieškovė paduodama ieškinį bei apeliacinį skundą sumokėjo 200 Lt žyminio mokesčio pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (t. 1, b. l. 6, t. 2, b. l. 7). Iš viso ieškovė patyrė 3 200 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovei Z. Z. nagrinėjamoje byloje suteikta 50 procentų valstybės garantuojamos ir apmokamos antrinės teisinės pagalbos (t. 1, b. l. 69–70, t. 2, b. l. 14–15). Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 460 Lt + 160 Lt, iš viso 620 Lt (t. 1, b. l. 117; t. 2, b. l 24). Teismas atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą ir į tai, kad prašomų antrinės teisinės pagalbos priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija rekomenduojamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (atsakovės atstovas paruošė atsiliepimą, dalyvavo 3 teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė 7 valandos (suapvalinus nustatyta tvarka), paruošė atsiliepimą į apeliacinį skundą, mano, kad šios išlaidos yra pagrįstos.

Duomenų apie J. Z. ir L. J. turėtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra, todėl šis klausimas nespręstinas.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, ieškovei turėtų būti atlyginta 1 632 Lt (3 200 Lt x 51 % Lt). Ieškovė reiškė reikalavimus trims solidariems skolininkams. Šiuo atveju vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, atsižvelgiant į atsakovių materialinę padėtį bei į tai, kad bylinėjimosi išlaidos iš kelių atsakovų yra priteistinos lygiomis dalimis, teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas 1/3 sumažinti anksčiau nurodytą ieškovės bylinėjimosi išlaidų sumą, t. y. 1 632 Lt, ir iš atsakovų Z. Z., J. Z. ir L. J. ieškovei priteistina po 544 Lt patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, t. y. atmesta 49 proc. jo reikalavimų, iš ieškovės valstybei priteistina 304 Lt (620 Lt x 49 proc.) antrinės teisinės pagalbos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio daliai. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apylinkės teismo 2012-04-23 ir 2012-12-05 nutartimis (t. 1, b. l. 42; t. 2, b. l. 9) ieškovė iš dalies atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei Z. Z. suteikta 50 procentų valstybės garantuojamos ir apmokamos antrinės teisinės pagalbos, į tai, kad ir ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad atsakovų finansinė padėtis yra gana sunki, teismas mano, kad yra pakankamas pagrindas iš dalies atsakovus Z. Z., J. Z. ir L. J. atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir iš jų valstybei priteisti po 100 Lt žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 3 dalis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-23 nutartimi, kurios neatskiriama dalis yra 2012-05-03 nutartis dėl rašymo apsirikimo ištaisymo, taikytos laikinosios apsaugos priemonės, areštuotas atsakovų turtas. Šiuo atveju pakeitus pirmosios instancijos teismo 2012-11-02 sprendimą, minėto sprendimo dalis, kuria atsakovei L. J. buvo panaikintos 2012-04-23 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikintina, o atsakovams Z. Z., J. Z. keistinas taikymo mastas.

Esant nurodytoms aplinkybėms Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-23 nutartimi, kurios neatskiriama dalis yra 2012-05-03 nutartis dėl rašymo apsirikimo ištaisymo, atsakovams Z. Z., J. Z. ir L. J. taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurių mastas nustatytinas 30 177 Lt (bendra suma, įskaitant bylinėjimosi išlaidas), paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 144 straipsnio 1 dalis, CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 2 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:

ieškinį tenkinti iš dalies;

ieškovei Z. D. priteisti solidariai iš atsakovų J. Z., Z. Z. ir L. J. 28 545 Lt nuostolių atlyginimo ir po 544 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš viso 30 177 Lt;

valstybei iš ieškovės Z. D. priteisti 304 Lt antrinės teisinės pagalbos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą;

valstybei iš atsakovo J. Z. priteisti 100 Lt žyminio mokesčio;

valstybei iš atsakovės Z. Z. priteisti 100 Lt žyminio mokesčio;

valstybei iš atsakovės L. J. priteisti 100 Lt žyminio mokesčio;

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-02 sprendimo dalį, kuria atsakovei L. J. buvo panaikintos 2012-04-23 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Klaipėdos apylinkės teismo 2012-04-23 nutartimi, kurios neatskiriama dalis yra 2012-05-03 nutartis dėl rašymo apsirikimo ištaisymo, atsakovams Z. Z., J. Z. ir L. J. taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurių taikymo mastas 30 177 Lt (bendra suma, įskaitant bylinėjimosi išlaidas), palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.