Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė, jos atstovė ieškinį palaikė visiškai. Papildomai ieškovė nurodė, kad 20000 Lt davė iš karto, pasirašius sutartį. Iš šių pinigų buvo pirktos medžiagos, jų kvitai pateikti byloje. Kitame posėdyje ieškovės atstovė nurodė, kad ieškovė pakeitė savo nuomonę, nurodė, kad iš 20000 Lt nebuvo pirktos medžiagos, kurių kvitai pateikti byloje. Ieškovė daug investavo į statybas, bet neturi kvitų, rašė sumas ant lapo. Nurodė, kad ieškovė pardavė butą Palangoje, pasidalino gautas lėšas, ieškovei atiteko 90000 Lt, jos dukrai 50000 Lt. Dar ir dabar yra likę pinigų po buto pardavimo. Turėjo su vyru santaupų iki parduodant butą. Vyro slaugai ieškovė išleisdavo nemažai pinigų, tačiau brolis iš Vilniaus siųsdavo ieškovei pinigų. Sutartyje nenumatyti pinigai buvo duoti Z.. Ieškovė pateikė ir kitą paaiškinimą (2012-09-11 ir 2012-10-10 posėdžių metu; b.l.101), kad J. su Z. negyveno 20 metų. J. Z. pasiūlė pasistatyti namą, ieškovė su vyru sutiko. J. apie tai nesakė Z. ir L.. Ieškovė davė J. 20000 Lt, jis juos paslėpė ir prašė nesakyti Z. ir L.. Pats brolis prasitarė Z. ir L., kad pinigus gavo. Pasirašant sutartį surašė, kad ieškovė davė 20000 Lt. Jis už tuos pinigus pastatė katilinę, samdė santechniką. Sugriuvo katilinė, ieškovė Juozui davė 500 Lt. Iš viso davė apie 70000 – 80000 Lt. Raštelį parašė dėl 20000 Lt, dėl kitų pinigų raštelių nerašė, nes pasitikėjo. Kai atėjo laikas kraustytis į namą, pamatė, kad ieškovės aukšte (2) nėra langų, durų, viską reikia tvarkyti. Reikėjo pastatyti ir priestatą (koridorių reikalingą užlipti į antrą aukštą). Tam ieškovė pirko cementą, gipso plokštę, tapetus, ruberoidą. Išsikraustant baldus pasiėmė, už kitus baldus ieškovei buvo sumokėta. Pinigus duodavo meistrams į rankas, ne atsakovams. Meistrai kvito neišrašydavo, dirbo nelegaliai. Prašo priteisti tik 55000 Lt, nes už 20000 Lt ji pragyveno. Nurodė, kad daug laiko yra praėję ir visko tiksliai nebeprisimena, negali paaiškinti, ką reiškia jos rašteliuose nurodyti žodžiai „daviau J., pirkau medžiagas“. Pinigų davė be galo, be krašto. Ieškovė nurodė, kad šeimos sutartis buvo viena, ją surašė Z. Z..

Ieškovė patvirtino, kad mėnesį turėjo nuomininkus, po to dukterėčia buvo atėjusi pas ją gyventi.

Jos atstovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad nors atsakovė su ieškiniu sutinka iš dalies, ieškinys turėtų būti atmestas. Ieškinys iškeltas trims atsakovams. Ieškovė nurodo, kad pinigus perdavė Z., po to, kad pinigus gavo Z.. Ieškovė nenurodo, kad pinigus davė J., todėl skola iš jos nepriteistina. Todėl solidarus reikalavimas atmestinas. Ieškovės paaiškinimai kelia abejonių, prašė juos vertinti kritiškai. Savo įrašų ieškovė paaiškinti negali, kaltina savo amžių, ligą. Iš šeimos sutarties kyla daug neaiškumų, ieškovė pasirašė sutartį esant Z., tai vadinasi Z. gyveno kartu ir gerai sutarė, vadinasi, nepagrįsti ieškovės paaiškinimai, kad Z. 20 metų kartu negyveno, kad Z. norėjo nuslėpti pinigus. Z. nuosekliai aiškina, kad pinigus gavo dalimis. Kyla abejonių, ar Z. gavo pinigus, jis šios aplinkybės nepripažįsta. Juolab, kad 2012-04-25 sutartimi ieškovė tik įsipareigojo duoti pinigus. Atsakovė sutinka su 20000 Lt suma, todėl prašė šią sumą priteisti iš J. Z. ir Z. Z. ieškovei. Nurodė, kad kitoje dalyje ieškovė ieškinio neįrodė.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b.l.37) nustatyta, kad žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), priklauso Z. Z. nuo 1993-09-13, įgijimo pagrindas valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis. 2005-03-17 ieškovė, jos buvęs sutuoktinis ir dukra sudarė buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė gavo 62000 Lt (b.l.112-113). 2012-05-17 šeimos sutartyje (b.l.7 kopija, jos originalas b.l.134) nurodyta, kad namo statybai Z. D. J. Z. davė 20000 Lt; Z. D. gyvens pastatytame name 2 aukšte 3 kambarių bute su vyru V. D. iki gyvos galvos, niekas neturės teisės išvaryti iš gyvenamojo namo; visi šeimos giminės sutinka su šeimos sutartimi; šeimos sutartį pasirašė ieškovė ir visi atsakovai. Ieškovė 2011-09-27 yra sudariusi buto nuomos sutartį, kurioje nurodyta, kad butas išnuomojamas nuo 2011-09-28 (b.l.94).

Dėl santykių kvalifikavimo.

CK 6.154 str. 1 d. nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę.

CK 6.156 str. 1 d. nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. To paties straipsnio 3 d. nustatyta, kad šalys turi teisę sudaryti sutartį, turinčia kelių rūšių sutarčių elementų. Tokiai sutarčiai taikomos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios normos, jeigu ko kita nenumato šalių susitarimas arba tai neprieštarauja pačios sutarties esmei. To paties straipsnio 6 d. nustato, jeigu kai kurių sutarties sąlygų nereglamentuoja nei įstatymai, nei šalių susitarimai, tai jas ginčo atveju nustato teismas remdamasis papročiais, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, įstatymų ar teisės analogija.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus nustatyta, kad ieškovė ir atsakovai susitarė, kad ieškovė investuos pinigines lėšas į namo statybą ir už tai įgis teisę gyventi pastatytame name su sutuoktiniu iki gyvos galvos. Sutartis įvykdyta iš dalies, ieškovė investavo pinigines lėšas į namo statybą, atsakovai dėl to ieškovei jokių pretenzijų neturi. Ieškovės sutuoktinis mirė 2006-07-10, iki gyvos galvos jis turėjo galimybę gyventi pastatytame name. Dėl to ieškovė atsakovams jokių pretenzijų neturi. Ieškovė, name pragyvenusi daugiau nei penkis metus, 2011 m. rugsėjį išsikraustė iš namo. Sutartis iki galo nebuvo įgyvendinta, todėl ieškovė prašo atlyginti jos patirtus nuostolius – jos investicijas į namo statybas. Ginčo dėl šių aplinkybių tarp šalių nėra.

LR CK 6.477 str. 1 d. nustatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Atsakovai šeimos sutartimi įsipareigojo leisti ieškovei ir jos vyrui gyventi iki gyvos galvos pastatytame name, o ieškovė už tai į namo statybas investavo pinigines lėšas. Esant nurodytai įstatyminei nuostatai ir faktinėms aplinkybėms yra pakankamas pagrindas teigti, kad tarp šalių buvo sudaryta sutartis, kuri turi nuomos sutarties elementų.

LR CK 6.969 str. 1 d. nustatyta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Iš dalies galima sutikti su ieškovės atstovės argumentais, kad šalių sudaryta sutartis yra analogiška jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčiai. Šalys sutarė kartu statyti namą, o po to jame kartu gyventi.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad tarp šalių buvo sudaryta sutartis, kuri turi kelių rūšių sutarčių elementų, t.y. nuomos sutarties ir jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties.

Dėl tinkamų atsakovų.

Byloje buvo keliamas netinkamo atsakovo L. J., klausimas.

Ieškovė, jos atstovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad atsakovai byloje yra tinkami, šalinti nė vienos asmens iš atsakovų nepageidauja. Atsakovai šeimos sutartį pasirašė bendrai neišskirdami ir neišskirstydami gautos pinigų sumos. Nurodė, kad procesinės pasekmės dėl atsisakymo netinkamą atsakovą pakeisti tinkamu suprantamos (b.l.97).

Netinkamas atsakovas civiliniame procese – tai asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio santykio dalyvis ir neturi pareigos atsakyti.

L. J. pasirašė po šeimos sutartimi, ji tos aplinkybės neneigia. Tačiau žemės sklypas ant kurio buvo statomas namas jai nuosavybės teise nepriklauso (tokių duomenų nėra). L. J. neturi jokių teisių į pastatytą namą (CK 4.47 str.), nes prie namo statybų darbų esmingai neprisidėjo (padėjo tik klijuoti tapetus, įrenginėti antrą aukštą), į namo statybas piniginių lėšų neinvestavo. Vadinasi, L. J. neturi jokių teisių spręsti, kas turi teisę gyventi pastatytame name, ar tokios teisės neturi. Tokią teisę turėjo tik J. ir Z. Z.. Šios situacijos nekeičia ir tai, kad L. J. yra Z. dukra, gyveno ir gyvena name, į kurio statybas investavo ieškovė.

Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į sutarties aiškinimo taisykles (CK 6.193 str.), vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, įvertinus nuomos bei jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčių sąvokas ir ypatumus, teismas daro išvadą, kad atsakovė L. J. nėra tinkamas atsakovas nagrinėjamoje byloje. Vien tik parašas po šeimos sutartimi, kuriuo ji iš esmės išreiškė tik pritarimą tėvų sudarytai sutarčiai, nepadaro jos ginčijamo materialinio santykio dalyve bei nesukuria jai pareigos atsakyti. Priešingas teismo sprendimas būtų formalus, prieštarautų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams. Juolab, kad ieškovė L. J. sutartyje nurodytų pinigų (ar jų dalies) neperdavė.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta teismas ieškinį atsakovės L. J. atžvilgiu atmeta (LR CPK 45 str. 3 d.).

Dėl nuostolių priteisimo.

Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Pagrindiniai įrodymų vertinimo principai suformuluoti CPK 185 str.: teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyvių aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (1 dalis); jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant proceso normas dėl įrodymų vertinimo pažymima, jog civilinėje byloje, skirtingai nei baudžiamojoje byloje, nėra reikalaujama absoliutaus faktų įrodytumo. Civilinėje byloje klausimas, ar faktas įrodytas, sprendžiamas remiantis tikimybių pusiausvyros principu. Faktas gali būti pripažintas įrodytu, kai visuma įrodymų rodo, kad labiau tikėtina, jog tas faktas buvo, nei kad jo nebuvo (LAT 2003-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-79/2009).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalys pasirašė sutartį, kuria ieškovė ir atsakovai susitarė, kad ieškovė investavo pinigines lėšas į namo statybą ir už tai įgijo teisę gyventi pastatytame name su sutuoktiniu iki gyvos galvos. Atsakovė Z. Z. pripažįsta, kad iš ieškovės dalimis yra gavusi 20000 Lt namo statybai ir sutinka šią sumą grąžinti ieškovei. Esant nurodytai aplinkybei, teismas daro išvadą, kad teisiškai nėra reikšminga nagrinėjamoje byloje aiškintis sutarties ar sutarčių sudarymo aplinkybes. Juolab, kad 2012-04-25 sutartis ir 2012-05-17 sutartis viena kitai neprieštarauja ir iš esmės kalba apie tą patį. Svarbu nustatyti faktą, ieškovė 20000 Lt sumokėjo iš karto iki ar 2012-05-17 sutarties sudarymo metu, ar ieškovė 20000 Lt sumokėjo dalimis po sutarties sudarymo.

Ieškovė teigia, kad 20000 Lt sumokėjo iš karto, atsakovai su tuo nesutinka, teigia, kad ieškovė pinigus mokėjo dalimis po sutarties pasirašymo.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovės pozicija dėl pinigų mokėjimo, asmens, kuriam pinigai buvo perduoti, kitų su tuo susijusių aplinkybių nebuvo nuosekli. Vienu atveju ieškovė teigė, kad pinigus davė iš karto, iš jų buvo pirktos statybinės medžiagos, kurių kvitai pateikti byloje, kitu atveju ieškovė teigė, kad statybinės medžiagos nebuvo pirktos iš tų 20000 Lt. Vienu atveju pinigai buvo duoti Z., kitu atveju Z. Z.. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad į namo statybas investavo visas santaupas, lėšas, gautas pardavus butą, tačiau bylos nagrinėjimo metu teigė, kad pinigų iš buto pardavimo liko, kokia suma liko, atsisakė nurodyti.

Tuo tarpu atsakovų pozicija dėl pinigų gavimo buvo nuosekli. Visi atsakovai teigė, kad 20000 Lt ieškovė perdavė atsakovei Z. Z., nei J. Z., nei L. J. pinigų negavo.

Be to, 2012-05-17 sutartyje nurodyta, kad ieškovė savo broliui J. Z. davė 20000 Lt. Tačiau sutartyje nėra nurodyta, kad J. Z. tuos pinigus gavo, o bylos nagrinėjimo metu ieškovė aiškindama pinigų perdavimo aplinkybes, kaip nurodyta aukščiau nebuvo nuosekli. Todėl nepagrįstas ieškovės atstovės argumentas, kad pinigų perdavimo faktas iki sutarties ar jos sudarymo metu yra įrodytas.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė turi įrodyti aplinkybę, jog iki ar 2012-05-17 sutarties sudarymo metu vienu metu perdavė J. Z. 20000 Lt, ieškovė turi įrodyti pinigų perdavimo faktą iki sutarties sudarymo ar jos sudarymo metu, teismas daro labiau tikėtiną išvadą kad nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad ieškovė įrodė šias aplinkybes. Todėl šie ieškovės argumentai kaip nepagrįsti atmestini. Ko pasekoje, konstatuotina, kad atsakovų argumentai yra pagrįsti, t.y. ieškovė 20000 Lt sumokėjo dalimis po 2012-05-17 sutarties pasirašymo ir šių pinigų buvo pirktos medžiagos, kurių kvitai pateikti byloje, vykdoma namo statyba. Juolab, kad iš esmės šią aplinkybę patvirtina ir byloje pateikti kasos kvitai (b.l.17-28), ieškovės ranka rašyti rašteliai (b.l.29-35).

Ieškovė nurodė, kad iš viso namo statybai išleido 53893 Lt, t.y. 20000 Lt ieškovė davė iš karto pasirašiusi sutartį; 29400 Lt išleido medžiagoms namo statybai ir apmokėjimui už statybos darbus, iš jų 3000 Lt plytoms, 1555 Lt blokams, cementui, 548 Lt ruberoidui, keramzitui, 24297 Lt kitoms įvairioms statybinėms medžiagoms, langams, įėjimo durims, apmokėjimui už statybos darbus; 4493 Lt išleido namo įrengimui, pirkdama įvairias apdailos medžiagas ir įrengimus.

Atsižvelgiant į aukščiau teismo padarytas išvadas, t.y. konstatavus, kad 20000 Lt ieškovė davė dalimis po sutarties pasirašymo, iš šių pinigų buvo pirktos statybinės medžiagos, kurių kvitai pateikti byloje, vykdoma namo statyba, susidaro tokia situacija, kad į namo statybas anot ieškovės į namo statybas ji yra investavusi 13893 Lt (be sutarties). Ši suma apskaičiuojama taip: 53893 Lt (ieškovės prašoma priteisti suma) - 20000 Lt (teismui konstatavus, kad nepagrįsti ieškovės argumentai, jog pinigai buvo perduoti iki sutarties pasirašymo ar jos pasirašymo metu) – 20000 Lt (ieškovės atsakovams duota suma dalimis iš kurios buvo pirktos medžiagos, kurių kvitai pateikti byloje, bei atlikti namo statybos darbai) ? 13893 Lt

Atsakovai su tuo nesutinka, teigia, kad iš ieškovės daugiau nei 20000 Lt nėra gavę.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiga įrodyti, kad ieškovės investicijos į namo statybą yra jos nurodyto dydžio, tenka ieškovei. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Taigi ieškovas turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą – ieškinio faktinį pagrindimą. Ieškovei neįrodžius faktinio pagrindimo, ieškinys netenkinamas (LAT 2005-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-199/2005; 2009-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-20/2009).

Ieškovė pateikė teismui šiuos kasos kvitus: 2005-05-20 – 1187,20 Lt sumai, pirkta: blokas keramzit., cementas, putų polisteras (b.l.17); 2005-05-20 – 367,84 Lt sumai, pirkta akmens vata (b.l.17); 2005-05-20 – 123,50 Lt sumai, pirkta keramzitinė sąrama (b.l.21); 2005-05-20 – 56,71 Lt sumai, pirktas ruberoidas (b.l.21); 2005-09-17 – 649 Lt sumai iš UAB „Pajūrio verslas“, kas pirkta neaišku; 2005-09-28 – 22,99 Lt sumai, pirktas durų skambutis (b.l.20); 2005-09-28 – 99 Lt sumai, pirktos montažinės putos (b.l.20); 2005-09-29 – 102 Lt sumai, pirkta įleidžiama spyna (b.l.25); 2005-09-29 – 131,70 Lt sumai, pirkti dažai grindims (b.l.25); 2005-10-04 – 224,30 Lt sumai, pirkta: klijai, glaistas, juost. stikl. tinkl. (b.l.22); 2005-10-04 – 190,40 Lt sumai, pirkta klijai tapetams, grindjuostės (b.l.22); 2005-10-08 – 47,60 Lt sumai, pirktos rankenos durims, užsuktukai durims (b.l.26); 2005-10-08 – 820 Lt sumai, pirktos durys (b.l.28); 2005-10-10 – 163,55 Lt sumai, pirktos elektros prekės (b.l.24); 2005-10-10 – 47 Lt sumai, pirktas lakas parketui (b.l.28); 2005-10-14 – 48,50 Lt sumai, pirkta spintelė voniai su veidrodžiu (b.l.24); 2005-11-05 – 506,02 Lt sumai, pirkta: maišytuvas virtuvinis, kriauklė, sifonas, durų apvadas, polisteriniai klijai, plytinių sienų ventiliatorius, apvadas kleopatra (b.l.18); 2005-11-07 – 237,96 Lt sumai, pirkta gibsi kartono plokštės, putų polisteras (b.l.18); 2005-11-12 – 157,30 Lt sumai, pirkta: klijuojamos lubos, klijai plytelėms, klijai tapetams, klijai kamštiniai dangai, dažai (b.l.23); 2006-01-03 – 44,79 Lt sumai, pirktas šviestuvas pastatomas, medvarščiai gipso kartonui, elektros lemputės, klijai luboms, kryželiai plytelėms, apvadas kleopatra (b.l.27); kvito data neįskaitoma – 927,25 Lt sumai, pirkta: lubų klijai, klijuojamos lubos, juostinis apvadas, plytelė sienai, apvadas, tapetai, karnizas, bėgelis karnizo (b.l.19). Iš viso: 6154,61 Lt sumai.

Nagrinėjamu atveju ieškovės pateikti kasos kvitai (b.l.17-35), tik ieškovės ranka rašyti rašteliai (b.l.29-35), kurių bendra suma yra 29115 Lt, atsakovams nesutinkant su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad ieškovė į namo statybas investavo daugiau nei 20000 Lt. Todėl ieškovės reikalavimas ir šioje dalyje kaip nepagrįstas atmestinas. Juolab, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad išsikraustant baldus (ką konkrečiai neaišku) pasiėmė, už kitus baldus (už ką konkrečiai) ieškovei buvo sumokėta bei negalėjo paaiškinti savo ranka rašytuose rašteliuose nurodytų sąvokų.

LR CPK 92 str.2 d. nustatyta, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.