Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutarties c. b. Nr. A2-4331-640/2015, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1407–567/2013 pagal ieškovės UAB „Gilojos statyba“ ieškinį atsakovei R. R. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo A. D., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2015 m. kovo 24 d. Vilniaus apygardos teisme gautas pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo, kuriame Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu prašoma atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1407-567/2013, pagal ieškovės UAB „Gilojos statyba” ieškinį atsakovei R. R. dėl skolos priteisimo, dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių bei pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutarties dalį dėl patvirtintos taikos sutarties, jos antrąjį punktą išdėstant taip: „2. Atsižvelgiant į tai, jog iš 300 000 Lt arba 86 886 Eur sumos, nurodytos taikos sutarties 1 p. atsakovė yra sumokėjusi ieškovui 130 834 Lt arba 37 892,14 Eur kompensaciją už rangos darbus, atliktus ieškovei pavedus pastatyti namą (duomenys neskelbtini), tai likusią mokėti kompensacijos dalį sumoje 48 993,86 Eur ir 8,06 procentai šiai sumai tenkančių metinių palūkanų sumokami periodinėmis mėnesio įmokomis per 48 mėnesių laikotarpį ne vėliau kaip kiekvieno mėnesio paskutinę darbo dieną ne mažiau kaip po 1 020,70 Eur, pradedant teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo mėnesiu.“

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Pareiškėja, kreipdamasi į teismą dėl proceso atnaujinimo, neturėjo tikslo nuginčyti taikos sutartį, kurią teismas patvirtino 2013 m. gegužės 24 d. nutartimi, o siekia pakeisti taikos sutarties sąlygas, tą pačią mokėtiną sumą išdėstant mažesnėmis įmokomis ir ilgesniam laikotarpiui. Atsižvelgiant į tai, visi pirmosios instancijos teismo motyvai skundžiamoje nutartyje dėl taikos sutarties nuginčijimo teismine tvarka pagrindų yra netinkami sprendžiant pareiškėjos klausimą.Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad šalys galėtų pakeisti sudarytą taikos sutartį apibusiu susitarimu arba spręsti dėl jos sąlygų tik atnaujinus išnagrinėtoje byloje procesą. Tokiu atveju taikomos CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir (arba) 9 punkto normos. Nagrinėjamu atveju pagrindą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu sudaro labai susikomplikavusi finansinė ir asmeninė padėtis, t. y. tos aplinkybės, kurių nebuvo šalims sudarant taikos sutartį ir kurios atsirado vėliau, taip sukomplikuodamos atsakovės finansinę padėtį, jog ji nebegali įvykdyti taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Tokiu atveju yra reikalinga atnaujinti procesą, kad šalys galėtų iš naujo spręsti taikos sutarties sąlygas.Nesutiktina su teismo išvada, kad ne vykdomojo rašto išdavimo aplinkybė yra pagrindas trijų mėnesių terminui skaičiuoti. Iki tol, kol vykdomasis raštas nebuvo išduotas, apeliantė ne kartą kreipėsi į ieškovę, prašydama pakeisti taikos sutarties sąlygas. Tik po to, kai vykdomasis raštas buvo išduotas, pareiškėja kreipėsi dėl proceso atnaujinimo, taip siekdama pakeisti taikos sutarties sąlygas.

CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindo taikymui reikalinga įrodyti sąlygų visetą, viena jų – naujai paaiškėjusios ir esminės aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą. Savo ruožtu, pareiškėja pripažįsta, kad pablogėjusi finansinė padėtis yra nauja aplinkybė, atsiradusi po taikos sutarties patvirtinimo. Be to, bylos atnaujinimo pagrindas ir pats proceso atnaujinimo institutas nėra skirtas taikos sutarties keitimui, kai po taikos sutarties patvirtinimo atsiranda naujų aplinkybių.Pareiškėjos nurodyta teismų praktika neįrodo, kad šioje byloje egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindas, nes skiriasi bylų ratio decidendi. Savo ruožtu pareiškėja nepagrindė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (CPK 178 straipsnis).Vykdomojo rašto išdavimas nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė, su kuria galėtų būti siejamas CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino skaičiavimas. Šis terminas yra praleistas, o atskirajame skunde nepateikta argumentų, kurių pagrindu praleistą terminą būtų galima atnaujinti. Vien tai, kad pareiškėja siekė atidėti sutarties vykdymą, nesudaro pagrindo terminui atnaujinti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo

Kaip matyti iš atskirojo skundo argumentų, apeliantė prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nurodydama, kad jos finansinė padėtis pablogėjo, todėl neturi galimybių toliau vykdyti taikos sutartį joje nustatytomis sąlygomis. Proceso atnaujinimo institutą apeliantė siekia panaudoti taikos sutarties modifikavimui (ne ginčui dėl teisės spręsti, o dėl nustatytos piniginės prievolės vykdymo pakeitimo).

Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip ekstraordinarus būdas įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad, vadovaujantis teisinio apibrėžtumo principu, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant įstatymo nustatytiems proceso atnaujinimo pagrindams, taikant tuos pagrindus neformaliai. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Brum?rescu v. Romania, no. 28342/95, judgment of 28 October 1999; Sovtransavto Holding v. Ukraine, no. 48553/99, judgment of 25 July 2002; Sypchenko v. Russia, no. 38368/04, judgment of 1 March 2007; Volkov v. Russia, no. 8564/02, judgment of 15 March 2007).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal A. M. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-376/2005; 2008 m. sausio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BAB „Statūna“ v. UAB „Parama“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-57/2008; 2009 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal V. P. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-598/2009; kt.). Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos nurodyta aplinkybė – sunki finansinė padėtis, kurios pagrindu siekiama atnaujinti procesą, neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo, todėl nagrinėjamu atveju teisiškai nepragrįstu laikytinas apeliantės prašymas atnaujinti procesą taikos sutartimi užbaigtoje civilinėje byloje. Pirmiausia, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad taikos sutartis Vilniaus apygardos teismo patvirtinta 2013 m. gegužės 24 d. nutartimi, kurioje nurodyta, kad šalių sudaryta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nepažeidžia dalyvaujančių byloje asmenų teisių ir teisėtų interesų, nutraukiant civilinę bylą (CK 6.983, 6.985 straipsniai, CPK 42 straipsnis, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Šalys, sudarydamos taikos sutartį, patvirtino, kad joms žinomos taikos sutarties sudarymo pasekmės – teismui patvirtinus taikos sutartį vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, o taikos sutarties patvirtinimas sudaro teisinį pagrindą civilinę bylą nutraukti. Taigi, šalys pačios nusprendė kilusį ginčą išspręsti taikiai, abipusių derybų būdu, sulygdamos abiems pusėms palankias taikos sutarties sąlygas, o teismas, tvirtindamas taikos sutartį, nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atsisakyti tvirtinti taikos sutartį. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybė, jog pareiškėja nebeturi lėšų tinkamam teismo patvirtintos taikos sutarties vykdymui, neturi jokios įtakos teismo priimtos išvados dėl bylos baigties teisėtumui, kadangi taikos sutartis buvo sudaryta laisva šalių valia, atitiko įstatymo reikalavimus, šalys patvirtino, jog joms suprantamos taikos sutarties sudarymo pasekmės. Savo ruožtu teismų praktikoje pažymima, kad naujai paaiškėjusių aplinkybių esminės reikšmės bylai pobūdis pasireiškia ir yra suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių bylos duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų ir kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialiojo teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo motyvacija bei išvada – sprendimo rezultatas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1139/2013). Aplinkybė, kad ateityje pareiškėjos finansinė padėtis pablogės, nebuvo ir negalėjo būti žinoma tvirtinant taikos sutartį, todėl negali būti laikoma kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė, turinti esminę reikšmę bylai, nes teismas, tvirtindamas taikos sutartį, tik patikrina, ar jos nuostatos neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, viešajai tvarkai, taip pat įsitikina, kad šalims žinomos taikos sutarties sudarymo pasekmės (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 3 dalis).

Be to, kaip teisingai pažymėjo UAB „Gilojos statyba“, apeliantė atskirajame skunde pabrėžė, kad sunki finansinė padėtis, kaip pagrindas atnaujinti procesą ir pakeisti taikos sutarties 2 punktą, atsirado po taikos sutarties sudarymo, nors, kaip minėta, viena iš proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu kumuliatyvių sąlygų reikalauja, kad naujai paaiškėjusi aplinkybė būtų nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą. Tai, kad taikos sutarties tvirtinimo metu aplinkybė, kurios pagrindu prašoma atnaujinti procesą, neegzistavo, patvirtina faktas, jog ginčas tarp šalių buvo išspręstas taikiai, abipusių derybų būdu. Tai suponuoja, kad pareiškėja, pasirašydama taikos sutartį, buvo įvertinusi savo finansines galimybes ir tikėjosi tinkamai ir laiku įvykdyti taikos sutarties sąlygas. Pareiškėjai pačiai nurodant, kad naujai paaiškėjusi aplinkybė – sunki finansinė padėtis – atsirado po taikos sutarties patvirtinimo, paneigia proceso atnaujinimo galimybę CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

Dėl termino paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo

Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą nurodydamas, jog ne vykdomojo rašto išdavimo aplinkybė yra pagrindas trijų mėnesių terminui skaičiuoti. Su tokiu apeliantės argumentu nėra pagrindo sutikti, o jos nurodytos aplinkybės paneigia siekiamą įrodyti poziciją.

CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, o šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju – jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieneri metai (CPK 368 straipsnio 2 dalis).

Faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad taikos sutartis patvirtinta 2013 m. gegužės 24 d., vykdomasis raštas išduotas 2015 m. sausio 14 d., o prašymas dėl proceso atnaujinimo teisme gautas 2015 m. kovo 20 d. Pati pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad iki vykdomojo rašto išdavimo ne kartą kreipėsi į ieškovę, prašydama pakeisti taikos sutarties sąlygas. Kaip vieną iš įrodymų pareiškėja prie pareiškimo dėl prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1407-567/2013 pridėjo 2014 m. liepos 25 d. prašymą adresuotą UAB „Gilojos statyba“, kuriame, prašydama pakeisti taikos sutarties sąlygas, sumažinant grafike numatytų mokėjimų sumas, nurodė tapačias aplinkybes kaip ir prašyme (bei atskirajame skunde) dėl proceso atnaujinimo – neįgalios dukros išlaikymas, įsiskolinimai VMI ir Sodrai, sumažėjusios pajamos ir kt. Tai patvirtina, kad dar iki vykdomojo rašto išdavimo (2015 m. sausio 14 d.) buvo atsiradusios aplinkybės, kurių pagrindu apeliantė prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Be to, pats vykdomojo rašto išdavimas taip pat negali būti laikomas naujai paaiškėjusia aplinkybe, nes, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tai, kad patvirtinus taikos sutartį ir jos nevykdant ieškovė įgis teisę prašyti vykdomojo rašto išdavimo, pareiškėjai turėjo būti žinoma jau pasirašant taikos sutartį ir teikiant ją tvirtinti teismui. Tokios išvados teisingumą patvirtina ir byloje esančios aplinkybės: pirma, taikos sutarties 3 punkte šalys sulygo, kad atsakovei vėluojant vykdyti mokėjimus taikos sutarties 2 punkte numatyta tvarka ir terminais atsakovė mokės 8,06 proc. dydžio metines palūkanas nuo nesumokėtos pagal taikos sutartį sumos, o atsakovei uždelsus sumokėti ilgiau nei 30 kalendorinių dienų, ieškovas turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo bei priverstinai išsiieškoti nesumokėtą pagal taikos sutartį sumą ir tai sumai tenkančias 8,06 proc. dydžio metines palūkanas bei 12959 Lt; antra, ieškovas su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo į teismą kreipėsi nebe pirmą kartą. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantė praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Nors šis terminas nėra naikinamasis (CPK 78 straipsnio 1 dalis, 368 straipsnis), tačiau apeliantei nenurodžius argumentų ir neprašius atnaujinti praleisto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, jau vien šiuo pagrindu apeliantės atskirasis skundas netenkintinas.

Remdamasis nutartyje nurodytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsiliepime į atskirąjį skundą UAB „Gilojos statyba“ prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau į bylą nepateikė įrodymų, pagrindžiančių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį ir faktą. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidos ieškovei apeliacinėje instancijoje nepriteistinos.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistą.