- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-06
- Bylos Nr.
- A2-4331-640/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01018-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Pareiškėjas
- R. R.
- Ieškovas
- UAB „Gilojos statyba“
- Atsakovas
- R. R.
- Trečiasis asmuo
- A. D.
Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. R. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1407-567/2013 pagal ieškovo UAB „Gilojos statyba“ ieškinį atsakovei R. R. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo A. D., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1407-567/2013 ir pakeisti 2013-05-24 Vilniaus apygardos teismo nutartį dalyje patvirtintos taikos sutarties antrąjį punktą pakeičiant taip: „2. Atsižvelgiant į tai, jog iš 300 000 Lt arba 86 886 Eur sumos, nurodytos taikos sutarties 1 p. atsakovė yra sumokėjusi ieškovui 130 834 Lt arba 37 892,14 Eur kompensaciją už rangos darbus, atliktus ieškovei pavedus pastatyti namą Pikutiškėse, Sudervės gyv. Vilniaus raj., tai likusią mokėti kompensacijos dalį sumoje 48 993,86 Eur ir 8,06 procentai šiai sukai tenkančių metinių palūkanų sumokami periodinėmis mėnesio įmokomis per 48 mėnesių laikotarpį ne vėliau kaip kiekvieno mėnesio paskutinę darbo dieną ne mačiau kaip po 1 020,70 Eur pradedant teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo mėnesiu.“
Vilniaus apygardos teismas 2013-05-24 patvirtino tarp ieškovo UAB „Gilojos statyba“ ir atsakovės R. R. 2013 m. gegužės 22 d. sudarytą taikos sutartį.
Atsakovė prašo atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu, t.y. jei paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Atsakovė nurodo, jog likusi mokėtina ieškovui suma yra 48 993, 86 Eur. Šios sumos sumokėjimą atsakovei apsunkino itin susikomplikavusi atsakovės turtinė bei asmeninė padėtis. Atsakovė ir ieškovo atstovai buvo susitikę apsvarstyti taikos sutarties galimybę 2015 m. gruodžio mėn. Tada ieškovas patikino, kad jis svarstys galimai šį klausimą ateityje, bet tuo metu norįs tik pasiimti vykdomąjį raštą, sakė, vykdomojo rašto neduosią vykdyti priverstinai. Tačiau 2015-01-14 d. teismo nutartimi raštą gavo, atsiėmė iš teismo ir iškart atidavė priverstiniam vykdymui. 2015-02-05 d. (jau prasidėjus išieškojimui), atsakovė vėl kreipėsi į ieškovą su pasiūlymu. Nurodo, kad šalių susitarimu pakeisti teismo sprendimu patvirtintos taikos sutarties nepavyko, todėl atsakovė kreipiasi su prašymu dėl proceso atnaujinimo, siekiant išspręsti taikos sutarties sąlygų pakeitimą atnaujinus byloje procesą. Taip pat nurodo, kad prašymo atnaujinti procesą termino eigą ieškovė sieja su vykdomojo rašto išėmimu, ieškovo atsisakymu sumažinti įmokų sumas ir pratęsti įmokų terminus. Atsakovė tai laiko aplinkybėmis, atitinkančiomis CPK 366 str. 1 d. 2 p., nes atsakovės turtinė padėtis, pagal kurią buvo sudaroma šalių sutartis civilinėje byloje, esminiai pasikeitė.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Gilojos statyba“ atsiliepimu į prašymą atnaujinti procesą prašo atmesti atsakovės R. R. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1407-567/2013. Nurodo, kad vykdomojo rašto išdavimas nėra „naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė todėl negali būti vertinamas, kaip klaidingai teigia atsakovė, CPK 368 str. 1 d. termino skaičiavimo atskaitos tašku, tuo labiau bylos atnaujinimą pagrindžiančia aplinkybe pagal CPK 366 str. 1 d. 2 p. Net jei vykdomojo rašto išdavimas būtų pagrindas bylos atnaujinimui, tai 3 mėnesių terminas pagal CPK 368 str. 1 d. yra praleistas. Todėl prašymas atmestinas pagal CPK 368 str. 1 d. Nurodo, kad CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu byla negali būti atnaujinama, nes neegzistuoja naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos atsakovui bylos nagrinėjimo metu. Dėl prašyme nurodytų aplinkybių reikšmingumo taikos sutarties vykdymui, primintina, kad atsakovė visa apimtimi vykdo įsipareigojimus SEB bankui ir kitiems kreditoriams, todėl ieškovo išskyrimas iš kitų kreditorių yra kreditorių lygybės principo pažeidimas (CK 1.2 str. 1 d.). Taip pat nurodo, kad bylos atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė išvengti prievolių vykdymo. Todėl taikos sutarties vykdymas ir kreipimasis į teismą dėl proceso atnaujinimo turėtų būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas teise (CK 1.139 str. 3 d.). Taikos sutartis yra civilinė sutartis, todėl jos vykdymo klausimai turi būti sprendžiami ne CPK, o CK normų pagrindu. Nurodo, kad atsakovė savo teises gina netinkamu būdu, nes iš esmės siekia ne bylos atnaujinimo, o įsiteisėjusios nutarties pakeitimo ir vykdymo proceso sustabdymo (CK 1.139 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.
Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad taikos sutartis – tai šalių susitarimas, kuriuo jos nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Teismui patvirtinus šalių taikos sutartį ji įgyja res judicata galią ir tampa priverstinai vykdytinu dokumentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos mėn. 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. O. v. T. M., bylos Nr. 3K-3-354/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. Z. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-108/2010, ir kt.). Pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti taikos sutartį, civilinė byla nutraukiama. Tai reiškia, kad byla užbaigiama nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės ir užkertamas kelias pakartotiniam šio ginčo nagrinėjimui teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Jei asmuo pageidauja ginčyti tokią sutartį, jis turi paisyti materialiosios ir proceso teisės reikalavimų. Pažymėtina, kad, siekiant nuginčyti teismo patvirtintą taikos sutartį, tokiam nuginčijimui būtinos ir procesinės prielaidos, ir materialieji teisiniai pagrindai. Tai reiškia, kad asmuo, teikdamas pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, turi derinti CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytus proceso atnaujinimo pagrindus su CK nustatytais sandorio negaliojimo pagrindais. Įrodžius proceso atnaujinimo pagrindą, susidarys prielaida įrodyti pareiškėjo nurodomą taikos sutarties negaliojimo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. Z. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-108/2010).
Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: 1) tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) jos turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje.
Pažymėtina, kad civilinė byla Nr. 2-1407-567/2013 buvo baigta šalims sudarius taikos sutartį, t.y. nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės. Atsakovė prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu, iš esmės nurodydama, jog įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui ir teismui bylos nagrinėjimo metu, t.y. aplinkybė, kad atsakovė neturi lėšų tinkamam taikos sutarties vykdymui. Teismo vertinimu, aplinkybė jog atsakovė nebeturi lėšų tinkamam teismo patvirtintos taikos sutarties vykdymui, neturi jokios įtakos teismo priimtos išvados dėl bylos baigties teisėtumui, kadangi taikos sutartis buvo sudaryta laisva šalių valia, atitiko įstatymo reikalavimus, šalys patvirtino jog joms yra suprantamos taikos sutarties sudarymo pasekmės ir pateikė teismui ją tvirtinti. Pareiškėjos aplinkybę dėl jos turtinės padėties pablogėjimo vertinti kaip naujai paaiškėjusią nėra pagrindo CPK 366 str. 1 d. 2 p. prasme.
Be to, vertinant, ar pareiškėja nepraleido trijų mėnesių termino pareiškimui paduoti, konstatuotina, jog vykdomojo rašto išdavimo byloje pagal ieškovo prašymą patvirtinus taikos sutartį, negali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe, nuo kurios skaičiuotinas trijų mėnesių terminas (CPK 368 str. 1 d.). Tai, jog patvirtinus taikos sutartį ir jos nevykdant ieškovas įgis teisę prašyti vykdomojo rašto išdavimo, pareiškėjai turėjo būti žinoma jau pasirašant taikos sutartį ir teikiant ją tvirtinti teismui.
Darytina išvada, kad pareiškėja nenurodė jokių esminę reikšmę bylai turinčių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas atnaujinti procesą byloje, ir pareiškimas nepagrįstas nei CPK 368 str., nei 366 str. 1 d. nustatytais pagrindais, todėl procesą atsisakytina atnaujinti (CPK 370 str. 3 d.).
Ieškovas atsiliepime nurodė prašymą priteisti jam bylinėjimosi išlaidas, tačiau jas patvirtinančių įrodymų byloje nepateikė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 290-291 str. str., 366, 368, 370 str. str., teismas nutaria:
Atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1407-567/2013.
Nutartis per 7 dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.