- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-04
- Bylos Nr.
- 2-1139/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Tele2“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Tele2“
- Kategorijos
- 124.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tele2“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. A2-2492-104/2013, kuria atsisakyta atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr.2-202-623/2008, pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Akrita“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Tele2“ dėl sutarties pažeidimo, komisinio atlyginimo ir nuostolių priteisimo bei pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Tele2“ priešieškinį ieškovui dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas UAB „Tele2“ kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydamas atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-202-623/2008 (CPK 366 str. 1 d. 2,7 p.), panaikinti teismų priimtus procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti.
Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2008 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies – pripažino, kad atsakovas pažeidė šalių 2002 m. Mobiliojo skaitmeninio ryšio mėnesinio apmokėjimo paslaugų platinimo komiso sutarties 10.1, 10.2, 10.7, 10.8, 11.1 punktus, priteisė ieškovui iš atsakovo UAB „Tele2“ 208 315,47 Lt skolos, 611 956,27 Lt nuostolių (iš viso 820 271,74 Lt) ir 6 proc. procesines palūkanas; kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. gruodžio 24 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. birželio 14 d. nutartimi apeliacinės instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Atsakovo teigimu, išnagrinėtoje byloje paaiškėjo esminių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, taip pat teismai nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų - ieškovas BUAB „Akrita“ (anksčiau – UAB „Telegausa“) neturėjo reikalavimo teisės į atsakovą UAB „Tele2“, nes 2005 m. gegužės 25 d. cesijos sutartimi visas reikalavimo teises perleido Lenkijos įmonei „CLAY‘s ART“ Sp. Zo.o., o ši įmonė nedalyvavo byloje.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 24 d. nutartimi sustabdė prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimą iki įsiteisės teismų procesiniai sprendimai Šiaulių apygardos teismo civilinėse byloje Nr. 2-447-372/2011 ir Nr. 2-449-372/2011 dėl cesijos sutarties pripažinimo negaliojančia ir Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-202-623/2008 dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese pagal Lenkijos įmonės „CLAY‘s ART“ Sp. Zo.o. prašymą.
Šiaulių apygardos teismas 2011 m. gruodžio 6 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-447-372/2011 (civilinės bylos Nr. 2-447-372/2011 ir Nr. 2-449-372/2011 buvo sujungtos ir joms suteiktas Nr. 2-447-372/2011) pripažino negaliojančia 2005 m. gegužės 25 d. BUAB „Akrita“ (anksčiau – UAB „Telegausa“) ir Lenkijos įmonės „CLAY‘s ART“ Sp. Zo.o. cesijos sutartį. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. spalio 5 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 6 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 23 d. nutartimi atnaujino prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 10 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-202-623/2008, nes Šiaulių apygardos teismui 2011 m. gruodžio 6 d. sprendimu pripažinus negaliojančia BUAB „Akrita“ ir Lenkijos įmonės „CLAY‘s ART“ Sp. Zo.o. 2005 m. gegužės 25 d. cesijos sutartį, išnyko atsakovo prašyme nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 366 str. 1 d. 2,7 p.), kadangi atsakovas savo prašymą grindė aplinkybe, jog BUAB „Akrita“ nuo 2005 m. gegužės 25 d. apskritai neturėjo reikalavimo teisės ir byloje buvo nuspręsta dėl Lenkijos įmonės „CLAY‘s ART“ Sp. Zo.o. teisių ir apimties. Teismas sprendė, kad nors pareiškėjui nurodytos aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad minėta cesijos sutartis pripažinta negaliojančia, nėra pagrindo pripažinti pareiškėjo nurodomų argumentų teisiškai reikšmingais, nes proceso atnaujinimas nurodytu pagrindu netektų teisinės prasmės. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo argumentas, jog buvo pasisakyta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų, nes atnaujinus procesą šiuo pagrindu, Lenkijos įmonės „CLAY‘s ART“ Sp. Zo.o. vis tiek nebūtų įtraukta į bylos nagrinėjimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas UAB „Tele2“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartį ir priimti naują nutartį, prašymą dėl proceso atnaujinimo patenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Ieškovas ilgiau nei penkerius metus neatskleidė fakto, kad yra perleidęs reikalavimo teisę Lenkijos įmonei. Teismas nemotyvavo, kodėl atmeta pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo paaiškėjus faktinei aplinkybei dėl ieškovo BUAB „Akrita“ nesąžiningumo (CPK 265 str. 2 d.) , o tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.
2. Proceso atnaujinimo pagrindas egzistuoja nepriklausomai nuo UAB „Akrita“ ir Lenkijos įmonės „CLAY‘s ART“ Sp. Zo.o. 2005 m. gegužės 25 d. cesijos sutarties pripažinimo negaliojančia, nes visos bylos nagrinėjimo metu, BUAB „Akrita“ atsakovą UAB „Tele2“ kaltino nesąžiningumu, o teismai tokius ieškovo argumentus vertino ir jų pagrindu priėmė procesinius sprendimus. Tiek ieškovą BUAB „Akrita“, tiek Lenkijos įmonę sprendžiant klausimą dėl išieškotojo pakeitimo atstovavo ta pati advokatė R. D., kuri nuo 2005 m. birželio mėn. žinojo apie cesijos sutartį. Ieškovas, neturėdamas reikalavimo teisės sukūrė materialines ir procesines teises – įgaliojo UAB „Telegausa“ direktorių D. S. atstovauti byloje apeliacinės instancijos teisme, dalyvavo šalimi teismo posėdžiuose, pareiškė teismui įvairius procesinius dokumentus, teikė rašytinius paaiškinimus, dokumentus, teisėjui reiškė nušalinimą, teikė prašymą dėl audito paskyrimo, finansinės buhalterinės ekspertizės skyrimo, tikslino ieškinį, reikalavo priteisti bylinėjimosi išlaidas, teikė siūlymus dėl taikos sutarties sudarymo ir kt. Ieškovas, piktnaudžiavęs teise ir elgęsis nesąžiningai, negali tikėtis savo tariamai pažeistų teisių gynybos.
Atsiliepimas
Ieškovas BUAB „Akrita“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Trumpai išdėstyti motyvai, nereiškia, jog skundžiama nutartis be motyvų. Teismas sugebėjo labai aiškiai ir suprantamai nurodyti atsisakymo atnaujinti procesą priežastis. Teismas konstatavo, kad tam tikru momentu egzistavo labai formalus pagrindas prašymo atnaujinti procesą pateikimui, kad nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme buvo sudaryta cesijos sutartis ir ieškovas neteko reikalavimo teisės. Pats apeliantas negalėjo apsispręsti kurią ginčo šalį palaikyti, kai Šiaulių apygardos teisme buvo sprendžiamas klausimas dėl cesijos sutarties pripažinimo negaliojančia, kadangi jam buvo svarbiau, kad cesijos sutartis liktų galioti, tuo atveju neišnyktų ir tas formalusis proceso atnaujinimo pagrindas, kurį skundžiamoje nutartyje teismas įvardijo teisiškai nereikšmingu panaikinus cesijos sutartį. Ar buvo įvykęs teisių perleidimas, ar ne, teismo sprendimui tai neturi reikšmės, kadangi reikalavimo teisės perleidimui skolininko sutikimas nereikalingas. Pareiškimo apie reikalavimo teisės perleidimą padarymas reikšmingas tik reikalavimo teisės perėmėjui tuo aspektu, kiek tai susiję su reikalavimu įvykdyti prievolę naujam kreditoriui. Šiuo atveju UAB „Tele2“ teisės nebuvo pažeistos, o pareiga įvykdyti prievolę bet kokiu atveju išlieka. Ieškovo nuomone, atsakovas siekia užvilkinti UAB „Akrita“ bankroto procedūrą, didina bankroto procedūros išlaidas ir piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje pareiškėjo nurodytais pagrindais (CPK 366 str. 1 d. 2,7 p.).
Proceso atnaujinimo tikslas – užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs procesinis sprendimas nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų. Kartu teismų praktika suformuota aiškinant proceso atnaujinimo institutą taip, kad jis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija v. UAB „Narėpų metaliniai garažai“, bylos Nr. 3K-3-499/2008; ir kt.).
Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-202-623/2008 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, t. y. naujai paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir pareiškėjui negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu - ieškovas BUAB „Akrita“ neturėjo reikalavimo teisės į atsakovą UAB „Tele2“, nes 2005 m. gegužės 25 d. cesijos sutartimi visas savo reikalavimo teises, kildinamas iš šalių 2002 m. Mobiliojo skaitmeninio ryšio mėnesinio apmokėjimo paslaugų platinimo komiso sutarties perleido Lenkijos įmonei „CLAY‘s ART“ Sp. Zo.o., o ieškovas, piktnaudžiavęs teise ir elgęsis nesąžiningai, negali tikėtis savo tariamai pažeistų teisių gynybos. Be to, ši įmonė nedalyvavo byloje. Taigi, pareiškėjo UAB „Tele2“ teigimu, įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nuspręsta taip pat ir dėl byloje nedalyvavusių asmenų teisių ir pareigų, todėl pasak pareiškėjo, yra pagrindas atnaujinti procesą ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.
Pagal kasacinio teismo praktiką CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; kt.). Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas arba jo dalis išnagrinėtoje civilinėje byloje. Be to, jos turi egzistuoti bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu, o ne atsirasti po to, kai byla jau išnagrinėta. Sprendžiant klausimą, ar naujai paaiškėjusi aplinkybė buvo žinoma arba galėjo būti žinoma pareiškėjui, teismas vertina ne tik subjektyvius, bet ir objektyvius sužinojimo kriterijus. Naujai paaiškėjusių aplinkybių esminės reikšmės bylai pobūdis pasireiškia ir yra suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių bylos duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų ir kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialiojo teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo motyvacija bei išvada – sprendimo rezultatas. Visa tai reiškia, kad dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagrindu gautų naujų duomenų atsiranda pagrindas ir teisinė galimybė panaikinti ar pakeisti jau priimtus ir įsiteisėjusius teismo sprendimus ne instancine sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės (patikrinimo) tvarka bei šiuos reikalavimus išspręsti kitaip, negu jie buvo pirmiau išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2010).
Prašomoje atnaujinti civilinėje byloje buvo sprendžiamas šalių ginčas dėl 2002 m. Mobiliojo skaitmeninio ryšio mėnesinio apmokėjimo paslaugų platinimo komiso sutarties tinkamo/netinkamo vykdymo, nepagrįsto atsakovo vienašališko sutarties nutraukimo, tiesioginių ir netiesioginių nuostolių atlyginimo, taip pat atsakovo teisės reikalauti iš 780 477,83 Lt skolos už prekes, nemokius bei piktybiškai nemokius klientus, delspinigių bei procesinių palūkanų. Pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismai konstatavo, kad atsakovas netinkamai vykdė minėtą sutartį, nepagrįstai vienašališkai ją nutraukė, neatlygino ieškovui nuostolių dėl terminuotos ginčo sutarties nutraukimo prieš terminą, buvo skolingas ieškovui daugiau nei ieškovas atsakovui, atsakovas iš ieškovo sudarytų sutarčių gavo ir gauna naudos, todėl sprendė, kad ieškovo prašomas priteisti nuostolių dydis nebuvo per didelis, atitiko teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, atsakovas, netinkamai vykdęs sutartines prievoles atsiskaityti su ieškovu ir būdamas įsiskolinęs ieškovui, neturėjo teisės reikalauti netesybų.
Apeliacinio teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės – ieškovo ir Lenkijos įmonės „CLAY‘s ART“ Sp. Zo.o. 2005 m. gegužės 25 d. cesijos sutartis nekeičia faktinių bylos duomenų nuo turėtųjų dėl šalių ginčo, taip pat nekeičia ginčijamo materialiojo teisinio santykio teisinės kvalifikacijos ir nesudaro pagrindo keisti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų motyvacijos ar rezultato. Kaip teisingai pažymi atsiliepime ieškovas, aplinkybė, kad tam tikru momentu ieškovas buvo netekęs reikalavimo teisės į atsakovą dėl sudarytos cesijos sutarties, yra teisiškai nereikšminga panaikinus minėtą cesijos sutartį, be to reikalavimo teisės perleidimas reikšmingas tik reikalavimo teisės perėmėjui tuo aspektu, kiek tai susiję su reikalavimu įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui. Pagal CK 6.106 straipsnio 1 dalį, jeigu apie reikalavimo perleidimą skolininkui nepranešta, laikoma, kad prievolės įvykdymas pradiniam kreditoriui yra tinkamas. Nagrinėjamu atveju atsakovo UAB „Tele2“ pareiga įvykdyti prievolę ieškovui ir tam tikru laikotarpiu naujajam kreditoriui nebuvo paneigta, todėl negalima sutikti su apelianto argumentais, kad egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas proceso atnaujinimo pagrindas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turi nurodyti konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, pagrįstus materialine teisės norma, dėl kurių teismas nusprendė neįtraukęs į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiniams teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, taip pat nurodyti momentą, kada pareiškėjas sužinojo apie jo teisėms ir pareigoms turintį įtakos teismo sprendimą.
Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog teismų procesiniais sprendimais nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų, nes įsiteisėjus Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 6 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-447-372/2011, kuriuo pripažinta negaliojančia pareiškėjo nurodoma cesijos sutartis (kaip proceso atnaujinimo pagrindas), nebūtų teisinio pagrindo Lenkijos įmonės „CLAY‘s ART“ Sp. Zo.o. įtraukti į bylos nagrinėjimą, nes teismo sprendimas nesukurtų Lenkijos įmonei jokių teisių ir pareigų. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.
Apeliantas pirmosios instancijos teismo nutartį kvestionuoja visišku nemotyvavimu, ir nurodo, jog tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Pagal kasacinio teismo praktiką absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas; nepakankamas nutarties motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2012). Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nutarties, joje trumpai yra išdėstyti motyvai, dėl kurių teismas atmetė prašymą atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-202-623/2008 pareiškėjo nurodytais pagrindais (CPK 366 str. 1 d. 2,7 p.), todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantu dėl visiško nutarties nemotyvavimo ir absoliutaus teismo nutarties negaliojimo pagrindo egzistavimo.
Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad nėra proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2,7 punktuose numatytų pagrindų sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė kaip nepagrįstą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.