- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-18
- Bylos Nr.
- e2S-49-856/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Ieškovas
- E. L.
- Atsakovas
- D. L.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. L. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2017 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4138-715/2017, kuria atsisakyta priimti E. L. ieškinį atsakovui D. L. dėl nuosavybės teisės pripažinimo į nekilnojamojo daikto dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas E. L. ieškiniu dėl nuosavybės teisės pripažinimo kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti jam nuosavybės teisę į 20/100 dalį inžinierinio statinio - stoginės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kuris yra garažo priklausinys, esantis adresu (duomenys neskelbtini), pripažinti, kad atsakovas D. L. neturi nuosavybės teisės į 20/100 dalį inžinierinio statinio - stoginės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kuris yra garažo priklausinys, esantis adresu (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Pirmosios instancijos teismas 2017 m. lapkričio 21 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo E. L. ieškinį atsakovui D. L. dėl nuosavybės teisės pripažinimo į nekilnojamojo daikto dalį.
Teismas nurodė, kad ieškovas E. L., pateikdamas ieškinį, suformulavo ieškinio reikalavimus būtent tokius, kokius buvo nurodęs Mažeikių rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 6 d. sprendime, Šiaulių apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartyje, Mažeikių rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 5 d. nutartyje ir Šiaulių apygardos teismas 2017 m. birželio 6 d. nutartyje, jog tam, kad nuginčyti daiktinės teisės įgijimo pagrindą, reikalinga nuginčyti ir pripažinti negaliojančiais atsakovo D. L. pateiktus visus tris dokumentus, kurių pagrindu atlikta teisinė registracija įregistruojant nuosavybės teisę atsakovo vardu į ginčo stoginę.
Teismas konstatavo, kad ieškovas neginčija dokumentų, kurių pagrindu buvo priimtas sprendimas įregistruoti atsakovo daiktines teises, turinio, tik siekia, kad teismas pripažintų ieškovui E. L. nuosavybės teisės dalį inžinierinio statinio – stoginės, bei pripažintų, kad atsakovas D. L. neturi nuosavybės teisės į dalį inžinierinio statinio - stoginės. Ieškovas nenurodė jokių naujų aplinkybių, tik iš naujo analizavo ir ginčijo jau anksčiau išnagrinėtose bylose nustatytas aplinkybes, kurios, įsiteisėjus Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. sprendimui, tapo prejudiciniais faktais.
Teismas sprendė, kad šioje byloje ginčo šalys yra tapačios. Tai, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-70-715/2015 atsakovu buvo ne vien D. L., o ir tretieji asmenys A. T., V. T. ir VĮ Registrų centro Telšių filialas, nedaro ieškinio netapataus šiuo atveju.
Teismas konstatavo, kad nei šiuo, nei ankstesniu ieškiniu ieškovas nepateikė jokių dokumentų ar duomenų, dėl kurių turėtų būti panaikinta stoginės atsakovo vardu atlikta teisinė registracija. Teismo sprendimu buvo konstatuota, kad visi trys dokumentai buvo pakankami atsakovui savo vardu įsiregistruoti nuosavybės teisę į stoginę ir nagrinėjamu atveju ieškovas iš esmės jokių naujų aplinkybių nenurodė, tik papildė ir praplėtė jau nagrinėtas faktines aplinkybes bei pateikė savo vertinimus dėl teismo sprendimu nustatytų bylos aplinkybių, todėl teismas vertino, kad ieškinio pagrindas yra tapatus.
Teismas pripažino, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-70-721/2015 ir Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-321-344/2017 išspręstas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas E. L. prašo panaikinti apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartį ir klausimą dėl ieškinio priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Ieškinio dalykas pirmiau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-70-721/2015 buvo pirkimo- pardavimo 1/2 stoginės dalies sutarties pripažinimo negaliojančia ir daiktinės teisės registracijos panaikinimas. Ieškinio pagrindas buvo tai, kad pasak E. L., stoginė yra priklausinys mechaninių dirbtuvių, kurias E. L. valdo nuo 2010 metų. Teismas nustatė, kad stoginės dalies pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta teisėtai ir kad daiktinė teisė į stoginę D. L. įregistruota pagrįstai. Be to, nustatė prejudicinį faktą, kad stoginė yra ne mechaninių dirbtuvių, o garažo priklausinys. Ieškovas E. L. sutiko su tokia teismo išvada, todėl šiame ieškinyje ir prašo teismo nustatyti jam nuosavybės teisę į tokią dalį priklausinio (stoginės), kokia dalis pagrindinio daikto (garažo) jam priklauso, t. y. 20/100.
8.2. Ieškinio dalykas civilinėje byloje Nr. 2-325-344/2017 buvo dokumentų (Mažeikių rajono Laižuvos žemės ūkio bendrovės likvidacinės komisijos, įvykusios 1999 m. lapkričio 20 d., Protokolas Nr. 6, 1999 m. lapkričio 24 d. malūno pastato perdavimo-priėmimo aktas ir Senų statinių 2011 m. vasario 1 d. patikrinimo aktas Nr. SS-15), kurių pagrindu buvo įregistruota D. L. nuosavybės teisė į stoginę, nuginčijimas, kad jie negali būti nuosavybės teisės į stoginę D. L. įsigijimo pagrindas. Teismas nesutiko su tuo reikalavimu, pripažino, kad tie dokumentai, kuriuose visiškai neminima nuosavybės teisė į stoginę, yra nuosavybės teisės D. L. į stoginę įsigijimo pagrindai, ir bylą nutraukė.
Žemesnės instancijos teismas
8.3. Nei viename iš pirmiau nagrinėtų ieškinių ieškovas neprašė pripažinti jam nuosavybės teisės į kokią nors stoginės dalį, t. y. tokio ieškinio dalyko jis niekada neformulavo. Be to, nei vienoje pirmiau nagrinėtoje byloje ieškovas netvirtino, kad stoginė yra garažo priklausinys ir todėl 20/100 dalis jos turi priklausyti jam, nes jis nuosavybės teisėmis valdo 20/100 garažo dalies. Tokio ieškinio pagrindo ieškovas neformulavo ir nedėstė nei vienoje iš ankščiau minėtų išnagrinėtų bylų.
8.4. Šioje byloje ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas kildinamas iš teisinių santykių ir teisinių normų, reglamentuojančių klausimus dėl pagrindinio daikto ir jo priklausinio, o ne dėl nuosavybės teisės atsiradimo į daiktą pagrindų, taip kaip buvo pirmiau išnagrinėtose bylose. Todėl teisinis santykis ir gynybos būdas šioje byloje iš esmės skiriasi nuo to santykio ir gynybos būdo pirmiau išnagrinėtose bylose.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apelianto E. L. atskirasis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis)). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Ieškovas E. L. ieškiniu dėl nuosavybės teisės pripažinimo į nekilnojamojo daikto dalį kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti ieškovui E. L. nuosavybės teisę į 20/100 dalį stoginės, kuri yra garažo priklausinys, esantis (duomenys neskelbtini), taip pat pripažinti, kad atsakovas D. L. neturi nuosavybės teisės į 20/100 dalį inžinierinio statinio – stoginę. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. lapkričio 21 d. nutartimi, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, atsisakė priimti ieškovo E. L. ieškinį, konstatuodamas, jog ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu buvo išspręstas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. sprendimu bei Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartimi, kurie apeliacinės instancijos teismo palikti nepakeisti. Apeliantas su pirmosios instancijos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartimi nesutinka, nurodydamas, jog nei viename iš pirmiau nagrinėtų ieškinių ieškovas neprašė pripažinti jam nuosavybės teisės į kokią nors stoginės dalį, t. y. tokio ieškinio dalyko jis niekada neformulavo ir netvirtino, kad stoginė yra garažo priklausinys.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, tačiau šios asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos konkretizuojamos ir detalizuojamos civiliniuose, baudžiamuosiuose ir administraciniuose (tiek procesiniuose, tiek tam tikru aspektu ir materialiuosiuose) įstatymuose. Pagal civilinio proceso teisės normas, teisė kreiptis į teismą įgyvendinama pateikiant teismui ieškinį, tačiau toks asmens kreipimasis turi atitikti įstatyme nustatytą tvarką (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose nustatyta ieškiniui daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du pagrindiniai elementai – ieškinio dalykas ir pagrindas. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą, ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškovas ieškinyje taip pat turi nurodyti įrodymus, kurie patvirtina faktinį ieškinio pagrindą, juos pridėti prie ieškinio arba nurodyti įrodymų buvimo vietą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis). Teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra materialioji subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą. Dėl to bylos iškėlimo stadijoje nėra tikrinama, ar asmuo turi teisę į teisminę gynybą (teisę į ieškinį) materialiąja prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2014). Teisėjas, priimdamas ieškinio pareiškimą, nustato tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, taip pat, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar tinkamai ją įgyvendina.
Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Draudimo kelti tapatų teismo išspręstam civilinį ginčą turinys detaliau atskleistas CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas.
Kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje aiškinant ir taikant minėtas teisės normas, ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškinio dalykas – tai materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008).
Kaip minėta, ieškovas pareiškė ieškinį dėl nuosavybės teisių pripažinimo į 20/100 dalį inžinerinio statinio – stoginės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), nes ji yra ieškovo garažo priklausinys.
Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Mažeikių rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-70-721/2015 pagal ieškovo E. L. ieškinį atsakovams D. L., A. T., V. T., valstybės įmonės Registrų centras Telšių filialui, trečiajam asmeniui Mažeikių rajono 2-ojo notarų biuro notarei I. Z. dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir teisinės registracijos į daiktinę teisę panaikinimo. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 6 d. sprendime konstatavo, kad dokumentai, kurių pagrindu buvo įregistruota D. L. nuosavybė į stoginę, nebuvo panaikinti, pripažinti negaliojančiais, atšaukti, jų niekas neginčijo ir neįrodinėjo jų neteisėtumo, todėl teismas sprendė, jog byloje esantys dokumentai sudarė pakankamą teisinį pagrindą stoginės teisinei registracijai nekilnojamojo turto registre D. L. vardu atlikti. Šiaulių apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-649-210/2015 paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo 2015 m. kovo 6 d. sprendimą, konstatuodamas, jog jokie kiti į bylą teikti įrodymai, liudytojai ar duomenys nepaneigia atliktos teisinės registracijos pagrįstumo, kad teisinė stoginės registracija buvo atlikta iš esmės teisėtai, todėl, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas, siekdamas panaikinti stoginės teisinę registraciją, pirmiausia turėjo įrodyti, kad dokumentai, kurių pagrindu buvo atlikta teisinė registracija, yra neteisėti ir pateikti patikimus rašytinius dokumentus, jog yra iš esmės kitaip, nei sprendė VĮ Registrų centras.
Pirmosios instancijos teismas, spęsdamas ieškovo E. L. ieškinio priėmimo klausimą, pagrįstai vadovavosi Mažeikių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-321-344/2017 2017 m. balandžio 5 d. nutartimi, kuria nutraukta civilinė byla, iškelta pagal ieškovo E. L. ieškinį atsakovui D. L. dėl dokumentų nuginčijimo dalyje dėl D. L. nuosavybės teisės į stoginę, teismui konstatavus ieškinio tapatumą.
Taigi, tiek įsiteisėjusiu Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-70-721/2015, tiek įsiteisėjusia Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-321-344/2017 nustatytos aplinkybės dėl stoginės priklausomybės ir teisinės registracijos pagrįstumo buvo teisminio bylos nagrinėjimo dalyku minėtose bylose. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovas iš esmės jokių naujų aplinkybių nenurodė, tik papildė ir praplėtė jau nagrinėtas faktines aplinkybes bei pateikė savo vertinimus dėl teismo sprendimu nustatytų aplinkybių. Apelianto atskirajame skunde nurodoma aplinkybė, kad stoginė yra ne mechaninių dirbtuvių, o garažo priklausinys, nėra pagrindas pripažinti ieškovui E. L. nuosavybės teisę į 20/100 dalį inžinierinio statinio – stoginės, bei nustatytas bylos aplinkybes vertinti kitaip, nei anksčiau bylas nagrinėję teismai.
Kasacinio teismo išaiškinta, kad naujas ieškinys yra tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais, taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2014, 2001 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2011). Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, tai naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje ar išnagrinėtoje byloje. Kitų faktinių aplinkybių, kurios nebuvo nurodytos ir išnagrinėtos aukščiau nurodytose civilinėse bylose, ieškovas šiuo ieškiniu nepateikė. Ieškovas šioje byloje, reikšdamas reikalavimą dėl nuosavybės teisės pripažinimo, siekia, kad pagal tas pačias faktines aplinkybes būtų nustatyti kiti teisiniai santykiai, t. y. kitoje byloje iš esmės ginčija įsiteisėjusius teismo sprendimus.
Įsiteisėjęs teismo sprendimas šalims ir kitiems byloje dalyvavusiems asmenims įgyja prejudicinę ir res judicata galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas, 279 straipsnio 4 dalis), t. y. šalys netenka teisės kitoje byloje ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų bei teisinių santykių ir reikšti tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu. Teismas pažymi, kad priešingas aiškinimas ne tik prieštarautų proceso ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis) ir kooperavimosi (bendradarbiavimo) principui (CPK 8 straipsnis), bet ir atvertų kelią anksčiau priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo kvestionavimui, keltų pavojų teisiniam tikrumui, teisinių santykių šalių teisėtiems lūkesčiams ir civilinės apyvartos stabilumui.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškinio dalyko tapatumą, tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas dėl šalių pasirinkto ieškinio dalyko (gynybos būdo) tapatumo. Dėl nurodytų aplinkybių, skundžiama apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartis, kuria apelianto ieškinį atsisakyta priimti, yra pagrįsta, todėl paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2017 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.