Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Šiukštos,

civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams A. A. ir advokatui Egidijui Losiui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. G. gynėjo advokato Audriaus Leonavičiaus apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo J. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), 209 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr.VIII-1968 redakcija) ir nuteistas:

– pagal BK 184 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) 400 MGL (20 000 Eur) dydžio bauda;

– pagal BK 209 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir J. G. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), paskirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu J. G. paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 50 MGL įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, ir įpareigojant tęsti darbą.

Priteista iš J. G. 7 670 Eur atstovavimo išlaidos civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. J. G. nuteistas už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir vieninteliu akcininku, užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį įmonės turtą bei turtines teises, veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą iššvaistyti didelės vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, pažeisdamas 2000 m. liepos 13 d. (Nr. VIII-1835 nauja redakcija nuo 2004 m. sausio 1d.) Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 ir 11 punktų reikalavimus „Bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą, būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą, veikė priešingai įmonės interesams bei priėmė akivaizdžiai ekonomiškai bendrovei nenaudingus sprendimus, taip iššvaistė užimamų pareigų pagrindu jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą.

Nusikalstama veika buvo padaryta tokiomis aplinkybėmis: J. G., žinodamas, kad 2010–2012 metų laikotarpyje jo vadovaujama įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdanti 3 470 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų akcijų investavo 100 498,14 Eur (347 000 Lt) UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, 2013 m. gruodžio 17 d. su įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama G. G., sudarė sutartį, pagal kurią įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė 3 470 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų akcijų už 10 049,81 Eur (34 700 Lt) taip iššvaistė jo žinioje buvusius UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius pinigus 90 448,33 Eur (312 300 Lt). Po to, 2015 m. gruodžio 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ su įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama R. D., sudarė sutartį, pagal kurią įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 40 100 vnt. paprastųjų akcijų 240 000 Eur vertės bei 40 000 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų akcijų 240 000 Eur vertės, ekonomiškai nenaudingai nustatęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo terminą už parduotas 480 000 Eur vertės akcijas iki 2019 m. gruodžio 31 d., o UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei negavus 480 000 Eur sumos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl įmonei 2016 m. rugpjūčio 12 d. iškelto neteisminio bankroto, taip iššvaistė jo žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas bendros 480 000 Eur vertės. Šiais veiksmais J. G. nuo 2013 m. gruodžio 27 d. iki 2015 m. gruodžio 21 d. iššvaistė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės vertės 570 448,33 Eur turtą.

2. J. G. nuteistas ir už tai, kad sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams.

Nusikalstama veika buvo padaryta tokiomis aplinkybėmis: J. G., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir akcininku, užimamų pareigų pagrindu turėdamas savo žinioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (Nr. VIII-1835, nuo 2004 m. sausio 1 d. nauja 2003 m. gruodžio 11 d. Nr. IX-1889 redakcija) 37 straipsnio 10 dalį bei pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 16.2 punktą būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą, 2008 m. spalio 15 d. akcijų pirkimo pardavimo sutartimi iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs pavadinimas AB „(duomenys neskelbtini)“) įgijęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 171 194 vnt. akcijų 138 827,38 Eur (479 343,20 Lt) vertės, atlikęs dalinius mokėjimus už sutartimi įgytas akcijas, t. y. 2008 m. spalio 15 d. sumokėjęs 5 792,40 Eur (20 000 Lt); 2009 m. liepos 13 d. sumokėjęs 2 896,20 Eur (10 000 Lt), 2009 m. rugsėjo 15 d. sumokėjęs 2 896,20 Eur (10 000 Lt) UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų, o likusią sumą – 127 242,58 Eur (439 343,20 Lt) įsipareigojęs sumokėti iki 2015 m. vasario 20 d. patvirtinta 2010 m. gruodžio 16 d. taikos sutartimi bei žinodamas, kad bendrovė turėjo 199 742,20 Eur (689 669,78 Lt) mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, skirtų atsiskaityti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs pavadinimas AB „(duomenys neskelbtini)“), sąmoningai blogai valdydamas įmonę, sudarė ekonomiškai nenaudingus ir nuostolingus sandorius bei vykdė ūkines-finansines operacijas, sunkinančias UAB „ (duomenys neskelbtini)“ ekonominę padėtį, mažinančias įmonės mokumą ir galimybę atsiskaityti su kreditoriais, t. y. savo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių 3 470 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų akcijų pardavė už 10 498,14 Eur (34 700 Lt) įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors 2010–2012 metų laikotarpyje jo vadovaujama įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ investavo 100 498,14 Eur (347 000 Lt) UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų, taip ekonomiškai nenaudingai akcijas pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 90 448,33 Eur (312 300 Lt ) nuostolį.

Be to, žinodamas apie sunkią UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekonominę padėtį, kuriai 2016 m. rugpjūčio 12 d. iškeltas neteisminis bankrotas, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės akcininkas ir direktorius priėmė sprendimą ir 2015 m. gruodžio 21 d. pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 40 100 vnt. paprastųjų akcijų už 240 000 Eur bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 40 000 vnt. paprastųjų akcijų už 240 000 Eur bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, sutartimi nustatęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ 480 000 Eur sumos įsipareigojimo įvykdymo terminą iki 2019 m. gruodžio 31 d., taip ekonomiškai nenaudingai nustatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautinos 480 000 Eur sumos gavimo terminą, dėl ko įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 480 000 Eur nuostolį. Šiais veiksmais J. G., nuo 2008 m. spalio 15 d. iki 2016 m. spalio 7 d. sąmoningai blogai valdydamas įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, nulėmė jos bankrotą dėl ko, 2019 m. spalio 4 d. likvidavus bendrovę dėl bankroto, padarė didelę 570 448,33 Eur žalą kreditoriams.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo J. G. gynėjo advokato Audriaus Leonavičiaus apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus faktinius duomenis, skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį, formą bei motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai J. G. pripažino kaltu pagal BK 184 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), 209 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Pirmosios instancijos teismas dėl J. G. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, taip pat nepažeidė bausmių skyrimo taisyklių ir nuteistajam tiek už atskiras nusikalstamas veikas, tiek galutinę subendrintą bausmę paskyrė teisingai.

Dėl įrodymų vertinimo

6. Kaip galima suprasti iš nuteistojo J. G. gynėjo apeliacinio skundo turinio, apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, nurodo, jog nepagrįstai buvo atmesti nuteistojo J. G. prašymai paskirti ekspertizę, siekiant nustatyti realią parduodamų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų kainą jų pardavimo dieną.

7. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114/2008). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės ir būdai. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-281-139/2015, Nr. 2K-236-648/2020). BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, be kita ko, reiškia, jog nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, kad asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius, yra išskirtinai bylą nagrinėjančio teismo kompetencija.

8. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo apklausta šioje baudžiamojoje byloje tyrimą atlikusi specialistė T. K., kuri gana išsamiai paaiškino savo išvadas, atsakė į visus proceso dalyvių klausimus, taip pat buvo ištirti ir įvertinti kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo skirti šioje byloje ekspertizę. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismas, vertindamas bei spręsdamas bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymus pagal BPK 270 straipsnio nuostatas, vadovaujasi tuo, ar pateiktas prašymas turi reikšmės išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui. Teismas privalo patenkinti prašymus, jeigu išaiškintinos aplinkybės turi reikšmės bylai, tačiau turi teisę ir atmesti tuos prašymus, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi būti optimalus, t. y. jo trukmė yra sąlygojama visų bylos nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių nustatymu bei, įvertinus įrodymais pripažintų faktinių duomenų visetą, tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti išvadas dėl svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis, nebuvimu.

9. Vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio formą ir turinį BPK reikalavimų ir nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, matyti, jog pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų reikalavimų, teisiamajame posėdyje ištyrė byloje surinktus įrodymus ir juos išdėstė nuosprendyje bei jais pagrindė savo išvadas. Kaip minėta, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į įrodinėjimo dalyką ir ribas, sprendžia, kiek dėmesio ir vietos nuosprendyje skirti aiškinant faktinių aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo logiką, atsakant į gynybos ar kaltinimo iškeltus argumentus, analizuojant bylai reikšmingus teorinius ir praktinius klausimus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nesilaikė bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje, t. y. kad pirmosios instancijos teismas būtų vadovavęsis neleistinais ar nepatikimais įrodymais, ignoravęs kokias nors svarbias ir esmines bylos aplinkybes, būtų padaręs klaidų dėl įrodymų turinio ir pan. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno jų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, pakankamumą, jų tarpusavio ryšį bei įrodomąją reikšmę tiek atskirai, tiek atsižvelgęs į surinktų įrodymų visumą. J. G. kaltę, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, įrodo byloje surinktų įrodymų visuma, leidžianti daryti pagrįstas išvadas dėl nuteistojo atliktų veiksmų pobūdžio bei kaltės formos.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnyje

10. Nuteistajam J. G. inkriminuotas turto iššvaistymas pasireiškė tuo, kad jis, būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir vieninteliu akcininku, veikė priešingai bendrovės interesams bei priėmė akivaizdžiai ekonomiškai bendrovei nenaudingus sprendimus – žinodamas, kad 2010–2012 metų laikotarpyje jo vadovaujama įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, valdanti 3 470 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų akcijų, investavo 100 498,14 Eur (347 000 Lt) UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, 2013 m. gruodžio 17 d. su įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama G. G., sudarė sutartį, pagal kurią įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė 3 470 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų akcijų už 10 049,81 Eur (34 700 Lt), taip iššvaistė jo žinioje buvusius UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius pinigus 90 448,33 Eur (312 300 Lt); tai pat 2015 m. gruodžio 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ su įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama R. D., sudarė sutartį, pagal kurią įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 40 100 vnt. paprastųjų akcijų 240 000 Eur vertės bei 40 000 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų akcijų 240 000 Eur vertės, ekonomiškai nenaudingai nustatęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo terminą už parduotas 480 000 Eur vertės akcijas iki 2019 m. gruodžio 31 d., o UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei negavus 480 000 Eur sumos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl įmonei 2016 m. rugpjūčio 12 d. iškelto neteisminio bankroto, taip iššvaistė jo žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas bendros 480 000 Eur vertės, taigi J. G. nuo 2013 m. gruodžio 27 d. iki 2015 m. gruodžio 21 d. iššvaistė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės vertės 570 448,33 Eur turtą.

11. Pagal BK 184 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje esantį svetimą turtą ar turtinę teisę. Turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai (nesilaikydamas nustatytos turto perleidimo tvarkos) ir neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims. Turto perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru sutarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-168/2013, Nr. 2K-152-303/2017, Nr. 2K-241-942/2022, Nr. 2K-220-511-2023).

12. Patikėtas ar kaltininko žinioje esantis svetimas turtas ar turtinė teisė neteisėtai perleidžiami, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto ar turtinės teisės patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto ar turtinės teisės patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto ar turtinės teisės savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala. Iššvaistymo požymių buvimas gali būti konstatuojamas ir tuo atveju, kai įmonės vadovas, piktavališkai veikdamas, sudaro akivaizdžiai su įmonės interesais nesutampantį, pelningai įmonės veiklai iš esmės trukdantį, ekonomiškai nepagrįstą, nelogišką sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123-895/2017, Nr. 2K-234-699/2017, Nr. 2K-302-489/2017, Nr. 2K-7-648/2019). Neatlygintinis svetimo turto iššvaistymas reiškia, kad šis turtas perleidžiamas neatlyginant jo vertės ar atlyginant ją aiškiai neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-152-303/2017, Nr. 2K-241-942/2022).

13. Pagal teismų praktiką, patikėto ar kaltininko žinion perduoto turto tvarkymo sąlygų pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra padaroma žalos arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Civiliniai teisiniai santykiai gali pereiti į baudžiamuosius teisinius santykius esant tam tikroms papildomoms sąlygoms, o tais atvejais, kai vengiama įvykdyti turtines prievoles, svarbiausia nustatyti, kiek kaltinamas asmuo savo sąmoningais veiksmais sumenkino kreditoriaus galimybes atkurti pažeistą teisę civilinio proceso priemonėmis. Jei kreditoriaus teisės atkūrimas tampa neperspektyvus dėl sąmoningų skolininko veiksmų, jo sukelto nemokumo, laikytina, kad veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-388/2007).

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal 2008 m. spalio 15 d. sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš AB „(duomenys neskelbtini)“ (šiuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“) įsigijo 171 194 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, už kurias UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo sumokėti 479 343,20 Lt (138 827,39 Eur) dalimis iki 2009 m. birželio 30 d. Laiku už akcijas neapmokėjus ir AB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjus teisminį procesą, civiliniame ginče Panevėžio apygardos teismas patvirtino taikos sutartį, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikant taikos sutarties sąlygų, 2011 m. liepos 18 d. Panevėžio apygardos teisme buvo išduotas vykdomasis raštas ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėtas priverstinis skolos išieškojimo procesas išieškotojo AB „(duomenys neskelbtini)“ naudai (t. 1, b. l. 8–23). Skolos priverstinio išieškojimo procese bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ neturint lėšų ir turto atsiskaityti su AB „(duomenys neskelbtini)“ 138 827,39 Eur, antstolio A. B. kontoroje užvesta vykdomoji byla, areštuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“, J. G. ir S. G. turtas bei lėšos ir pradėtas priverstinis skolos išieškojimo procesas (t. 16, b. l. 143–170; t. 7, b. l. 1–46).

15. Nuteistasis J. G. viso bylos proceso metu tvirtino, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo ir investavimo sandoris nebuvo nuostolingas, akcijos buvo grąžintos, įtrauktos į balansą. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, jog byloje liko nenustatyta tikroji UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertė sandorių sudarymo dieną, kadangi, norint pagrįsti J. G. kaltę dėl minėto sandorio sudarymo, yra būtina nustatyti ne nominalią–buhalterinę parduodamų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertę, o realią šios bendrovės akcijų rinkos vertę sandorių sudarymo dieną. Be to, gynėjas skunde nurodo, kad 2016 m. birželio 9 d. bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ buvo sugrąžintos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos 2 430 vnt., todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimas 2013 metais ir jų gražinimas 2016 metais galėjo nulemti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą ar kad buvo iššvaistyti kaltinime nurodomi pinigai, kurių UAB „(duomenys neskelbtini)“ nei 2013 metais, nei 2016 metais realiai neturėjo. Todėl, anot gynėjo, galima teigti, jog 2013 m. gruodžio 17 d. sandoris su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 3 470 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų akcijų pardavimo, kurį iš vienos – akcijų pardavėjo pusės sudarė J. G., nepadarė turtinės žalos nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkams, nei kreditoriams, pinigai, kurių realiai tuo metu ši bendrovė net neturėjo, nebuvo iššvaistyti ir šis sandoris nebuvo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pradėto teisminio bankroto priežastimi. Su tokiais nuteistojo J. G. ir jo gynėjo argumentais nėra pagrindo sutikti.

16. Kaip matyti iš byloje esančios 2019 m. balandžio 17 d. specialisto išvados Nr. 140-(2422)-IS1-2043, pagal pateiktus dokumentus nustatyta, jog 2010 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigė dukterinę įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ su 10 000 Lt įstatiniu kapitalu. Per 2010–2012 metus investicijos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė 205 000 Lt ir 132 000 Lt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkomoje apskaitoje apskaityto finansinio turto UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertė nurodyta 347 000 Lt (10 000+205 000+132 000). Pagal pateiktus dokumentus nustatyta, kad 2013 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė dukterinės įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas už 34 700,00 Lt pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš šių akcijų pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 metais patyrė 312 300 Lt (347 000-34 700) nuostolių, nes akcijos, kurių nominali vertė buvo po 100 Lt, buvo parduotos po 10 Lt už akciją. 2014 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirko 2 530 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastų vardinių akcijų už 253 000 Lt iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, vienos akcijos nominali ir pirkimo kaina yra 100 Lt. Šiomis akcijomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumoka dalį skolos už perkamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. 2014 m. spalio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė 2 430 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų po 10 Lt ir iš šių akcijų pardavimo patyrė 218 700 Lt nuostolį (243 000-24 300), nes akcijų pirkimo kaina buvo 100 Lt, pardavimo kaina 10 Lt, t. y. 90 Lt mažesnė už pirkimo kainą. Pagal pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. pardavimo dokumentus ir įrašus tvarkomos buhalterinės apskaitos registruose nustatyta, kad 2016 m. birželio 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išraše kreditinė PVM sąskaita faktūra pardavėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“, prekės pavadinimas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastos vardinės akcijos, kaina 2,90 Eur, kiekis 2 430 vnt., suma 7 037,77 Eur. Pagal įrašus sąskaitos 2 434 „Kitos gautinos skolos“ nustatyta, kad 2016 m. birželio 9 d. 2 430 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų buvo grąžintos UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2016 m. spalio 7 d. pagal Didžiosios knygos įrašus nustatyta, kad 16 397 sąskaitos „UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos“ likutis 0,00 Eur, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų neliko. Specialistė nenustato, ar per 2014 m. spalio 31 d.–2016 m. birželio 9 d. laikotarpį pasikeitė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų rinkos vertė, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl šių akcijų pardavimo bei vėlesnio jų grąžinimo patyrė nuostolius, nes, sutinkamai su Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimais, turtą ir verslą vertina kvalifikuotas turto arba verslo vertintojas (smulkiau žr. tyrimą 5 klausimu) (t. 13, b. l. 157–184).

17. Pirmosios instancijos teisme apklausta išvadą pateikusi specialistė T. K. paaiškino, jog akcijas dėl sandorio teisėtumo vertino pagal balansinę vertę, nes balansas sudaromas pagal įmonės apskaitos dokumentus, yra įrašai dokumentuose, jie turi būti teisingi, nes ir turtas, ir įsipareigojimai balanse turi būti apskaitomi galimo realizavimo verte. Išvada duota pagal įrašus įmonės tvarkomoje apskaitoje ir sudarytoje finansinėje atskaitomybėje, balansinė vertė nustatyta pagal apskaitos dokumentus. Pagal balansinę vertę akcijas nupirko už 100 Lt, pardavė už 10 Lt, taip yra nurodyta įmonės apskaitoje. Tiek specialisto išvadoje užfiksuotais faktiniais duomenimis, tiek specialistės T. K. paaiškinimais nustatyta, jog pagal pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, apskaitos registrus ir finansines ataskaitas buvo galima visiškai nustatyti bendrovės veiklą, turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimų dydį už 2008 m. gegužės 1 d.–2016 m. spalio 7 d. laikotarpį. Todėl ši nustatyta faktinė aplinkybė, o taip pat ir tolimesni paties nuteistojo J. G. veiksmai, kuomet 2014 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirko 2 530 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastų vardinių akcijų už 253 000 Lt iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. nustačius vienos akcijos nominalią ir pirkimo kainą 100 Lt, leidžia daryti išvadą, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansiniuose dokumentuose nurodyta 100 Lt vienos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos vertė per laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 17 d. iki 2014 m. spalio 31 d. buvo atspindėta teisingai.

18. Vertinant tiek aptariamo sandorio, tiek kitų nagrinėjamu laikotarpiu J. G. vykdytų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sandorių teisėtumą, svarbi aplinkybė yra tai, jog sandoriai buvo vykdomi tarp dukterinių bendrovių. 2013 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė dukterinės įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas už 34 700 Lt pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai atstovavo nuteistojo J. G. dukra G. G., kuri apklausta ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog akcijų įsigijimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokios veiklos nevykdė, jokio turto ir finansinių apyvartų neturėjo, bendrovės akcininkai jai nėra žinomi, apmokėjimą už akcijas ji atliko iš savo asmeninės sąskaitos (t. 6, b. l. 10–12). Byloje surinktų ir aptartų faktinių duomenų analizė leidžia daryti išvadą, jog J. G., be jokio ekonominio pagrindo sumažinęs jo vadovaujamos bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ dukterinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijų kainą ir akcijas pardavęs jokios veiklos nevykdančiai ir dukros valdomai bendrovei ,,(duomenys neskelbtini)“, tyčia, sąmoningai nepagrįstai sumažino UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turimo turto vertę, tokiu būdu apribodamas galimybę kreditoriui UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atgauti skolą iš bendrovės. Nuteistojo J. G. tyčią sąmoningai sumažinti jo vadovaujamos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turtą, paslėpti jį perleidžiant į kitą, šeimos nario valdomą, įmonę parodo ir sandorių sudarymo laikas, kadangi sandoriai buvo vykdomi būtent tuo metu, kai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir asmeniškai J. G. bei jo sutuoktinės buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimo procesas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai pagal 2011 m. liepos 18 d. Panevėžio apygardos teisme išduotą vykdomąjį raštą, o antstolio A. B. kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla ir priimti patvarkymai dėl turto arešto. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdomų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ atitinka nusikalstamos veikos – turto iššvaistymo sudėties požymius. Šios išvados nepaneigia tiek paties nuteistojo J. G., tiek jo gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad 2016 m. birželio 19 d. buvo grąžintos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos 2 430 vnt. 2,90 Eur vertės viena akcija bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Viena vertus, pažymėtina, jog 2013–2014 metų sandoriais iššvaistytų akcijų gražinimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansą pagal 2016 m. birželio 9 d. Kreditinę sąskaitą, nulėmė įsiteisėjusio Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-787-368/2015 vykdymas, kita vertus, iššvaistyto turto grąžinimas po trejų metų (net nevertinant jo vertės sumažėjimo) nepaneigia paties turto iššvaistymo neteisėtumo.

19. Deklaratyviais laikytini nuteistojo J. G. gynėjo apeliacinio skundo argumentai, jog J. G. inkriminuotas kaltinimas apie iššvaistytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų paketą neatitinka tikrovės, kadangi realaus akcijų perleidimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš tiesų nebuvo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas perleido ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas J. G., o bankroto administratorius E. K., kuris, vykdydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procedūras, pardavinėjo jo žinioje turimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimą turtą, tame tarpe ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 4 100 vnt. paprastąsias vardines akcijas, kurias pardavė 2018 m. gruodžio 4 d. (t. 17, b. l. 109–115). Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bankroto byla Kauno apygardos teisme buvo iškelta 2016 m. rugsėjo 26 d., kaip nurodė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius A. K., bankroto procese jis pardavinėjo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė dukterinės įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas už 34 700,00 Lt pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir iš šių akcijų pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 312 300 Lt nuostolių 2013 metais, būtent bendrovės vadovo J. G. iniciatyva.

20. Ginčydamas kito UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos J. G., sudaryto sandorio su UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos R. D., pagal kurį bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 40 100 vnt. paprastųjų akcijų 240 000 Eur vertės bei 40 000 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų akcijų 240 000 Eur vertės, nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde vėlgi nurodo, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kokia buvo tikroji (reali) perleisto turto rinkos vertė sandorių sudarymo dienai. Taip pat tiek nuteistasis J. G., tiek jo gynėjas tvirtina, jog aptariamas sandoris buvo pelningas, o ne nuostolingas, J. G. dėjo visas pastangas, kad turtas būtų parduotas saugiai. Su tokiais nuteistojo J. G. ir jo gynėjo argumentais nėra pagrindo sutikti.

21. 2019 m. balandžio 17 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(2422)-IS1-2043 užfiksuotais faktiniais duomenimis, taip pat specialistės T. K. paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2015 m. bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ dokumentuose yra dvi 2015 m. gruodžio 21 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartys, kuriose nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduoda kitai bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 40 100 vnt. bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų už 240 000 Eur ir 40 000 vnt. bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų už 240 000 Eur, o pirkėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja už akcijas apmokėti iki 2019 m. gruodžio 31 d., po sutarties pasirašymo dienos sumokant iki kiekvienų metų gruodžio 31 d. po 60 000 Eur atskirai už kiekvienos įmonės akcijas. Šias sutartis pasirašė bendrovių direktoriai J. G. ir R. D.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. rugpjūčio 12 d. iškeltas neteisminis bankrotas. Specialistė T. K., įvertinusi sandorius, patvirtino išvadą, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ dėl akcijų pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 480 000 Eur nuostolį, nes jau sandorių sudarymo metu buvo duomenų, jog įmonė iš to negaus ekonominės naudos, įsigytas turtas buvo nelikvidus, neapibrėžtas, bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ iškėlus bankrotą, neapibrėžtas turtas virto nuostoliu. Anot specialistės, turto įsigijimo savikaina – jos duota išvada pagal ūkinę operaciją, už kurią neatsiskaityta. Specialistė, be kita ko, paaiškino, kad vienas nuostolis yra pelno nuostolio ataskaitoje, viduje yra turto sumažėjimas, yra duomenų, jog ribota galimybė gauti ekonominės naudos. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ turėjo pelną, bet jei kalbėti apie įsigyto turto sumažėjimą, iš to turėjo nuostolį, nes dalis turto yra nelikvidus, yra iškeltas bankrotas, turtas yra neapibrėžtas, jis yra nuostolis (t. 17, b. l. 75–77). Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, nėra pagrindo abejoti specialistės T. K. nustatyta aptartų sandorių metu perleisto turto rinkos verte, taip pat specialistės padaryta išvada, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ dėl akcijų pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 480 000 Eur nuostolį. Kita vertus, tiksli sandoriuose nurodyta suma nagrinėjamu atveju esminės reikšmės neturi, kadangi byloje surinktų įrodymų visetas patvirtina, jog J. G., jau sudarydamas minėtus sandorius žinojo, kad jie nebus vykdomi.

22. Kaip matyti iš liudytojos UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės R. D. parodymų, ji su J. G. buvo gerai pažįstama, nes nuo 2013 m. liepos 29 d. iki 2015 m. sausio 5 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracijos vadove, o vienas iš šios bendrovės akcininkų buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ji buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė ir vienintelė akcininkė, šią bendrovę, kaip neveikiančią įmonę, įsigijo už 1 eurą, o nepraėjus metams nuo bendrovės įsigijimo bendrovei buvo paskelbtas bankrotas. Anot liudytojos, parduodamų bendrovių akcijų kainą nustatė J. G., pagal sutartis buvo leista iš karto už nupirktas akcijas nemokėti, kol ji pati įmonei vadovavo, atsiskaityta už akcijas nebuvo, turto atsiskaityti UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo, pajamos buvo planuojamos tik ateityje iš turto nuomos, tuo metu jos įmonės turto vertė buvo nulinė. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovo J. G. pastangų atgauti pinigus už parduotas įmonių akcijas iki 2019 m. nebuvo (t. 17, b. l. 9–11). Iš byloje esančių VĮ Registrų centras duomenų matyti, kad R. D. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore buvo nuo 2015 m. gruodžio 16 d. iki 2016 m. rugpjūčio 26 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2016 m. balandžio 5 d. įgijo reorganizuojamo juridinio asmens statusą, o nuo 2016 m. rugpjūčio 26 d. kreditorių susirinkimo nutarimu buvo iškelta bankroto byla ne teismo tvarka, bankroto administratoriumi buvo paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurio direktorius tuo metu buvo J. G. (t. 15, b. l. 52–57). Iš viešai prieinamų duomenų matyti, jog 2013 m. gegužės 9 d. VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registrui buvo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentai už 2012 metus, iš kurių matyti -65 868 Lt nuotolis, iš analogiškos pelno nuotolių ataskaitos, pateiktos 2014 m. gegužės 21 d., matyti, kad nuostolis -114 560 Lt, 2015 m. gegužės 21 d. VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registrui buvo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentai už 2014 mokestinius metus. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanso matyti, jog įmonė nurodė turinti turto iš viso už 233 968 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 291 939 Lt., pelno nuotolių ataskaitoje bendrovės nuostolis -24 403 Lt (t. 13, b. l. 115a).

23. Išdėstytų faktinių duomenų visetas leidžia daryti iš esmės abejonių nekeliančią išvadą, kad J. G. jau sandorių sudarymo metu žinojo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nemoki, jokios realios veiklos nevykdė ir suprato, kad negalės atsiskaityti pagal sutartis už įgytų bendrovių akcijas, tačiau suprasdamas, jog vykdymo procese UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 145 565,33 Eur (pagal vykdomąjį dokumentą 502 608,62 Lt) skolos išieškojimas bus vykdomas iš viso jo valdomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir bendrovės turimų kitų bendrovių akcijų bei siekdamas sumažinti galimybes išieškoti skolą, sąmoningai 2015 m. gruodžio 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas perleido nemokiam ir veiklos nevykdančiam juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktore tik prieš penkias dienas buvo tapusi R. D.. Kaip jau buvo minėta, po keturių mėnesių nuo aptariamų sandorių sudarymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo suteiktas reorganizuojamos įmonės statusas, o 2016 m. rugpjūčio 17 d. kreditorių susirinkimo nutarimu buvo iškeltas neteisminis bankrotas. Be to, J. G. buvo ir bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius nuo 2016 m. liepos 13 d. iki 2019 m. balandžio 8 d., kartu buvo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinis akcininkas ir vadovas, kuris iš esmės nemokiai bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė savo valdomų bendrovių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, vėliau jo paties įmonė vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisminį bankrotą, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pagrindinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorius. Kaip nustatė specialistė, dėl 40 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)“) paprastųjų vardinių akcijų už 240 000 Eur ir 40 000 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų už 240 000 Eur pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 480 000 Eur nuostolį. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, jog J. G. sudarė ekonomiškai nenaudingą bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ sandorį, bendrovės valdomą turtą – kitų bendrovių akcijas perleisdamas nemokiam subjektui, apie kurio nemokumą žinojo ir sandorių sudarymo metu bei tokiu būdu suvokė, kad už akcijas nebus atsiskaityta, t. y. veikė tiesiogine tyčia ir tokių pasekmių siekė. Tokiais veiksmais nuteistasis J. G. iššvaistė jam, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, užimamų pareigų pagrindu patikėtą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, tokiu būdu sumažindamas kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimybes vykdymo procese atgauti skolą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto.

24. Byloje surinktų ir aptartų faktinių duomenų viseto analizė leidžia ryti išvadą, kad J. G., aptariamu laikotarpiu būdamas vieninteliu bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku bei direktoriumi ir būdamas atsakingas už šios bendrovės veiklos organizavimą, privalėdamas vykdyti įstatymus veikė priešingai įmonės interesams bei priėmė akivaizdžiai ekonomiškai bendrovei nenaudingus sprendimus, o aptarti sandoriai su bendrovėmis UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ padarė 570 448,33 Eur nuostolių. Nuteistasis J. G. suvokė daromos nusikalstamos veikos pavojingą pobūdį, sąmoningai tokių padarinių siekė, turėdamas tikslą iššvaistyti jam svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, kurį jis valdė patikėjimo teise kaip įmonės direktorius, t. y. iššvaistė bedrovės turtą veikdamas tiesiogine tyčia. 2019 m. lapkričio 18 d. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr.eB2-1780-924/2018 dėl minėtų bei kitų sandorių nuostolingumo ir nenaudingumo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą pripažino tyčiniu (t. 12, b. l. 50–70). Dėl J. G. kaltės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ tapo nemoki, turtas buvo parduotas mažesnėmis nei jo vertė kainomis, sandoriai sudaryti su šeimos nariais (dukra, sutuoktinės broliu), turtas perleistas neatlygintinai arba atsiskaitymas atidėtas įmonei nenaudingam laikotarpiui, nuteistasis vengė atsiskaityti su bendrovės kreditoriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip apribojo bendrovės galimybes atgauti skolą ir šios bendrovės teisių atkūrimą padarė neperspektyvų. Kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismas, J. G. veiksmų sistemingumas, kryptingumas ir sąmoningas nuteistojo veikimas siekiant sumažinti bendrovės turto vertę pakenkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinei situacijai, dėl to bendrovė bankrutavo, todėl aptarti civiliniai teisiniai santykiai peraugo į baudžiamuosius teisinius santykius.

25. Nusikalstamos veikos padarymo metu ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu galiojo skirtingos BK 184 straipsnio redakcijos. Pirmosios instancijos teismas, palyginęs nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 184 straipsnio 2 dalies redakciją (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusią dabartinę BK 184 straipsnio redakciją (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), padarė teisingą išvadą, kad šiuo metu galiojantis baudžiamasis įstatymas, reglamentuojantis didelės vertės turto iššvaistymą, švelnina nuteistojo teisinę padėtį, todėl, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims, nuteistojo J. G. padarytą nusikalstamą veiką pagrįstai perkvalifikavo pagal šiuo metu galiojančią BK 184 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 209 straipsnyje

26. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartimi pagal kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, nes bendrovė, nevykdydama 145 565,52 Eur priteistos sumos mokėjimo, nepajėgė atsiskaityti su kreditoriumi (t. 7, b. l. 29–30; t. 12, b. l. 1–4). Kauno apygardos teismas 2019 m. spalio 4 d. priėmė sprendimą dėl įmonės pabaigos, 2019 m. lapkričio 18 d. Kauno apygardos teismo nutartimi bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu. Minėtoje nutartyje konstatuota, kad J. G. tyčia siekė privesti įmonę prie bankroto, sudarinėjo sandorius su bendrovėmis „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, su D. P., taip sąmoningai pažeisdamas kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesus, kas turėjo esminės įtakos UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinės padėties pablogėjimui, dėl ko bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktų pagrindu. Kauno apygardos teismas taip pat sprendė, kad dar prieš visų ginčo sandorių sudarymą BUAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė situacija buvo sunki, bendrovė neturėjo pakankamai turto ir lėšų atsiskaityti su kreditoriais, o vėlesnis šios įmonės bankrotas tik patvirtina šias aplinkybes. Tačiau BUAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas J. G. į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė, tris kartus nepagrįstai bandė kelti bendrovei restruktūrizavimo bylą (visais atvejais teismai atsisakė iškelti tokią bylą, konstatuodami įmonės nemokumą). Bankroto byla iškelta pagal 2016 m. rugpjūčio 4 d. kreditorės UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl teismas padarė išvadą, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas J. G. laiku neinicijavo bei nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo (t. 12, b. l. 50–56). Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“, suinteresuotų asmenų J. G., D. G. atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas pripažintas tyčiniu, 2020 m. sausio 17 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto pripažinimo tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktų pagrindais, tinkamai įvertino įmonės vadovo veiklą, rūpestingumo ir lojalumo trūkumą, įmonės vadovo veiksmus, tikslus, įmonės bankroto priežastis (t. 12, b. l. 57–70).

27. Bylai aktualiu laikotarpiu galiojusiame BK 209 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už sąmoningai blogą įmonės valdymą, kuris nulėmė jos bankrotą, jei dėl to padaryta didelė žala kreditoriams. Taikant šį straipsnį, turi būti nustatyti objektyvieji veikos (sąmoningas blogas įmonės valdymas), jos padarinių (bankrotas, didelė žala kreditoriams) ir priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių požymiai. Blogas įmonės valdymas gali pasireikšti tiek aktyviais veiksmais, tiek ir neveikimu. Tai gali būti per didelis išlaidumas, kai, kaltininkui valdant įmonę, išlaidos viršija pajamas, rizikingų finansinių operacijų atlikimas ar sąmoningas įmonės veiklos neplėtojimas, piktybinis sutarčių nevykdymas, dėl kurio prarandamos prekių ar paslaugų rinkos. Blogo įmonės valdymo pagrindą sudaro įmonės interesų nepaisymas, atsakingų asmenų nuosavų interesų iškėlimas aukščiau įmonės interesų. Baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamą bankrotą siejama su tokios veikos mastu, jos padarymo būdu, padariniais, veikos tikslais ir motyvais. Priežastingumas šiame nusikaltime reiškia, kad bankrotą ir atitinkamą žalą kreditoriams nulėmė būtent blogas įmonės valdymas, o ne objektyvios aplinkybės. Įrodinėjant kaltės klausimą, turi būti nustatyta, jog asmuo, turintis įgalinimų valdyti įmonę, veikė tyčia, t. y. suprato, kad blogai valdo įmonę, numatė bankroto ir žalos kreditoriams atsiradimo galimybę ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti (netiesioginė tyčia). Pagal BK 209 straipsnį žalos kreditoriams turinį sudaro dėl prievolių neįvykdymo atsiradę tiesioginiai turtiniai praradimai, taip pat negautos pajamos. Apie žalą kreditoriams galima kalbėti tik tada, kai tampa aišku, jog bankroto procedūrų metu neįmanoma visiškai kompensuoti dėl prievolių neįvykdymo atsiradusios žalos. Kaltininko įmonės bankrotas yra tik tarpinis padarinys, nes dėl blogo valdymo atsiradusi bankroto būsena turi būti kreditoriams padaromos didelės turtinės žalos priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-358/2014). Nustačius asmens kaltumą dėl įmonės turto pasisavinimo ar iššvaistymo, pagal BK 209 straipsnį atsakomybė taikoma, kai tai nulėmė įmonės bankrotą ir didelę žalą kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-352/2014).

28. Minėtomis BK specialiosios dalies normomis siekiama apsaugoti kreditorių teises nuo skolų turinčio ūkio subjekto vadovo nesąžiningų ūkininkavimo veiksmų. Pažymėtina, kad tokią teisinę apsaugą pirmiausia nustato civilinės teisės normos, todėl ir baudžiamosiose bylose vadovui inkriminuojamų veiksmų vertinimas atliekamas juridinių asmenų nemokumą reglamentuojančių teisės aktų kontekste. Juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus nuo 2020 m. sausio 1 d. reglamentuoja Juridinių asmenų nemokumo įstatymas, pakeitęs iki tol galiojusius Įmonių bankroto įstatymą ir Įmonių restruktūrizavimo įstatymą. Nagrinėjamos bylos atveju UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bankroto byla iškelta Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartimi, t. y. galiojant ĮBĮ, todėl, vertinant nuteistojo J. G., kaip juridinio asmens vadovo, veiksmus iki bankroto, aktualios būtent šio įstatymo nuostatos.

29. Turint omenyje, kad pagrindinis teisinis reguliavimas, saugantis kreditorių teises ir nustatantis atsakomybę už jų pažeidimus, priklauso civilinės teisės sričiai, baudžiamosios atsakomybės kaip ultima ratio (kraštutinės priemonės) taikymas pagal BK 209 straipsnį visada turi būti pagrįstas išvada dėl didesnio nustatytų neteisėtų veiksmų pavojingumo ir civilinės atsakomybės priemonių nepakankamumo teisingumo tikslams pasiekti.

30. Klausimui dėl pagrindo taikyti ne vien tik civilinę, bet ir baudžiamąją atsakomybę ūkio subjekto vadovui už veikas, pažeidžiančias kreditorių teises, kasacinės instancijos teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-181-895/2015) aktualia pripažįstama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimuose išsakyta nuostata, kad „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“ (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Aktuali yra ir kasacinės instancijos teismo ne kartą išsakyta pozicija, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-36/2012, Nr. 2K-69/2014, Nr. 2K-157-788/2023 ir kt.).

31. Byloje surinktais ir jau aptartais faktiniais duomenimis nustatyta, kad J. G., būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovu, veikė priešingai bendrovės interesams bei priėmė akivaizdžiai ekonomiškai bendrovei nenaudingus sprendimus, o aptarti sandoriai su bendrovėmis UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ padarė 570 448,33 Eur nuostolių. Dėl J. G. kaltės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ tapo nemoki, turtas buvo parduotas mažesnėmis nei jo vertė kainomis, sandoriai sudaryti su šeimos nariais (dukra, sutuoktinės broliu), turtas perleistas neatlygintinai arba atsiskaitymas atidėtas įmonei nenaudingam laikotarpiui, nuteistasis vengė atsiskaityti su bendrovės kreditoriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip apribojo bendrovės galimybes atgauti skolą ir šios bendrovės teisių atkūrimą padarė neperspektyvų. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011 m. sausio 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiskolino iš D. P. 10 000 Lt be palūkanų ir įsipareigojo juos grąžinti iki 2016 m. sausio 20 d. (t. 5, b. l. 131). Prievolės įvykdymo užtikrinimui D. P. naudai įkeisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertybiniai popieriai – paprastosios vardinės akcijos 590 852 Lt vertės: UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3 620 vnt. akcijų 362 000 Lt vertės, 2 150 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų 215 000 Lt vertės, AB „(duomenys neskelbtini)“ 13 852 akcijų 13 852 Lt vertės. Viso 10 000 Lt prievolės užtikrinimui įkeista turto už 590 852 Lt (t. 5, b. l. 133–134 ). Iš vėlesnių paskolos sutarties pakeitimų matyti, jog nekeičiant paskolos sutarties sumos, papildomai buvo įkeičiami nauji UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertybiniai popieriai bei transporto priemonė VW Golf (t. 5, b. l. 135–168). J. G. 2015 m. kovo 24 d. reikalavimo perleidimo sutartimi, kaip pradinis kreditorius, dalį savo reikalavimo teisių į skolininką UAB „(duomenys neskelbtini)“, kylančių iš 71 pinigų skolinimosi sutarčių 141 913,81 Eur sumai, perleido naujam kreditoriui D. P. (t. 5, b. l. 170–171). Prie pinigų skolinimosi sutarčių jie 2015 m. balandžio 1 d. sudarė papildomą susitarimą, kuriuo pratęsė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 141 913,81 skolos grąžinimo D. P. terminą iki 2016 m. sausio 26 d., o kartu UAB „(duomenys neskelbtini)“ antriniu įkeitimu D. P. naudai įkeitė bendrovei nuosavybės teise priklausantį turtą: AB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas bei automobilį VW Golf 31 682,74 Eur vertės, sudarydami sutartinio įkeitimo sutartį, o papildomu susitarimu Nr.2 pinigų grąžinimo terminą pratęsė iki 2017 m. gruodžio 31 d. (t. 5, b. l. 172–182). Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi, nagrinėjant UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą, patvirtintas D. P. kreditorinis reikalavimas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 141 810,01 Eur, kuris užtikrintas hipoteka ir įkeitimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimas 145 565 Eur yra trečios eilės reikalavimas, t. y. įmonės bankroto procese tik D. P. ir J. M. įgijo pirmumo teisę atgauti skolą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 5, b. l. 188). Ginčo dėl šių nustatytų faktinių aplinkybių byloje nėra, reikalavimo perleidimo sutartis su svainiu D. P., kuria J. G. perleido savo asmenines skolas bendrovei ir jas užtikrino bendrovės turėto turto įkeitimu, tiesiogiai nepadarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ žalos, tačiau šios aplinkybės parodo ir leidžia daryti išvadą, kad šiuo sandoriu sąmoningai buvo siekiama išvengti atsiskaitymo su bendrove UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procese, o pagrindiniu bendrovės kreditoriumi, kuriam buvo įkeistas dar galimas įkeisti bendrovės turtas, tapo nuteistojo J. G. žmonos brolis. Toks sandoris sumenkino civilinio ieškovo galimybes atgauti skolą bankroto procese iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, J. G., kaip fizinio asmens, skola D. P. buvo užtikrinta bendrovės turto įkeitimu ir D. P. dėl šių reikalavimų bankroto procese tapo ne trečios, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“, o pirmos eilės kreditoriumi, nes tapo įkeisto turto turėtoju. Tokio sandorio nauda buvo J. G. šeimos nariams ir artimiems giminaičiams, nes per paskolos ir reikalavimo teisių perleidimo sandorius D. P., investavęs į sesers vyro įmonės veiklą 2 896,20 Eur, ir paskolinęs J. G., kaip fiziniam asmeniui, reikalavimo perleidimo sutartimi užsitikrino šių skolų grąžinimą 171 122,56 Eur dydžio įkeistu bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtu, t. y. bendrovės akcininko asmeninių skolų grąžinimas buvo užtikrintos bendrovės turto įkeitimu. Dėl šio sandorio įmonės bankroto procese D. P. susigrąžino daugiau lėšų, negu tiesiogiai investavo į įmonę, o civilinis ieškovas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bankroto procese tapo trečios eilės kreditoriumi (t. 5, b. l. 188–195, t. 7, b. l. 72).

32. Kaip matyti iš byloje esančios 2019 m. balandžio 17 d. specialisto išvados Nr. 140-(2422)-IS1-2043, pagal 2008 m. spalio 15 d. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo sumokėti AB „(duomenys neskelbtini)“ už perkamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas iki 2009 m. birželio 30 d. Tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas J. G. paskolino UAB „(duomenys neskelbtini)“ 131 620 Lt grynųjų pinigų, iš kurių 120 000 Lt buvo panaudota UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatinio kapitalo didinimui. Taigi 2009 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojo akcininko skolintas lėšas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatinio kapitalo didinimui, o ne atsiskaitymams už UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas su šių akcijų pardavėjų AB „(duomenys neskelbtini)“. 2009 metais akcininko J. G. paskolintų bendrovei 120 000 Lt piniginių lėšų nepakaktų padengti visą įsiskolinimą AB „(duomenys neskelbtini)“. 2009 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nemoki ir neturėjo finansinių galimybių vykdyti įsipareigojimus AB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal pateiktus tirti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos ir banko dokumentus nustatyta, kad bendrovė 2010-2014 metais turėjo finansinę galimybę atsiskaityti su AB „(duomenys neskelbtini)“ pagal akcijų pirkimo sutartį, nes kasos ir banko sąskaitos pinigų apyvartos viršijo įsipareigojimus AB „(duomenys neskelbtini)“. Ištyrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. sausio 1 d.–2010 m. gruodžio 17 d. piniginių lėšų judėjimą banko sąskaitoje ir įmonės kasoje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 metais turėjo piniginių lėšų atsiskaityti su AB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau pinigines lėšas panaudojo paskolos UAB „(duomenys neskelbtini)“ (400 000 Lt) suteikimui, nekilnojamojo turto pirkimui iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (124 000 Lt), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (165 669,87 Lt), UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimui iš fizinių asmenų. Visiems aukščiau nurodytiems mokėjimams buvo panaudotos akcininko J. G. paskolintos bendrovei lėšos. 2010 m. sausio 1 d.–2010 m. gruodžio 17 d. laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas J. G. paskolino bendrovei 731 450 Lt piniginių lėšų, įnešant grynais į kasą. Pagal pateiktus bendrovės tvarkomos apskaitos dokumentus nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė su visais tiekėjais, išskyrus AB „(duomenys neskelbtini)“. Atsiskaitymai su kitais tiekėjais buvo vykdomi iš akcininko J. G. ir kitų fizinių asmenų skolintų bendrovei pinigų (t. 13, b. l. 157–184). Tai, kad J. G. įvairiais būdais tyčia vengė vykdyti įsipareigojimus būtent bendrovei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (buvusi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“), patvirtina ir kiti byloje surinkti faktiniai duomenys. Antstolio A. B. parodymais nustatyta, kad vykstant išieškojimo procesui iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. G., kaip fizinio asmens, nuteistasis kituose bankuose atidarė sąskaitas, kur pinigų sumos judėjo iki 100 000 Eur. Antstolio pažyma patvirtina, jog 2016 m. liepos 18 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo išieškotas nė vienas euras (litas) (t. 2, b. l. 27). Liudytojas V. S. parodė, kad J. G. raštu kreipėsi į vieną akcininką, norėdamas pirkti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas už 10 000 Eur, nors iš J. G. ir jo įmonės tuo metu vyko skolos išieškojimo procesas ir bendrovė neturėjo lėšų grąžinti 150 000 Eur skolą, tačiau J. G. siekė įsigyti „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės akcijų, kas patvirtina, jog J. G. turėjo tokias finansines galimybes.

33. Kaip jau buvo minėta, blogo įmonės valdymo pagrindą BK 209 straipsnio prasme sudaro įmonės interesų nepaisymas, atsakingų asmenų nuosavų interesų iškėlimas aukščiau įmonės interesų. Būtent tokios aplinkybės šioje baudžiamojoje byloje ir buvo nustatytos. Byloje surinktų ir aptartų faktinių duomenų viseto analizė leidžia daryti išvadą, kad J. G. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veikloje ūkines operacijas vykdė nuostolingai ir nepaisė įmonės interesų, nuosavus interesus, tokius kaip kitų įmonių akcijų įsigijimas, paskolų kitoms įmonėms suteikimas, iškėlė aukščiau nei bendrovės interesas atsiskaityti su kreditoriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“. J. G. tyčios kryptingumą sąmoningai blogai valdyti bendrovę ,,(duomenys neskelbtini)“ rodo nuteistojo sudaryti nevienkartiniai sandoriai, kuriais tyčia, sąmoningai buvo mažinamas bendrovės turtas, tokių sandorių sistemingumas, sudėtingos turto perleidimo ir įkeitimo schemos, perleidžiamų bei vėl įgyjamų to paties turto akcijų vertės sumažinimas ir padidinimas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytos žalos dydis ir iššvaistyto bendrovės turto mastas. Nuteistasis J. G. savo tyčiniais veiksmais sudarė tokias situacijas, kad civilinis ieškovas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti pažeistų teisių arba jas ginti, arba kad toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų apsunkintas, neteisėtais tyčiniais J. G. veiksmais buvo sukeltas nusikalstamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bankrotas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingą išvadą, jog aptarti nuteistojo J. G. veiksmai peržengė civilinės atsakomybės ribas, todėl jie pripažintini pavojingais ir nusikalstamais. Išvados dėl tyčiniais J. G., kaip UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovo, veiksmais sukelto nusikalstamo bendrovės bankroto nepaneigia nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentai, jog po bankroto bylos iškėlimo J. G. teismo paskirtam bankroto administratoriui E. K. perdavė visą bendrovės sukauptą turtą, kurio bendra balansinė vertė bankroto bylos iškėlimo dienai sudarė 1 312 394 Eur sumą, kurią bankroto administratorius turėjo realizuoti ir atsiskaityti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriais. Aplinkybė, kad, iškėlus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą, J. G. vykdė savo, kaip bendrovės vadovo, pareigas ir perdavė bankroto administratoriui bendrovės turtą tam, jog būtų atsiskaityta su kreditoriais, nepaneigia fakto, kad tokią bendrovės būseną – bankrotą ir padarytą didelę žalą vienam iš kreditorių UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nulėmė būtent blogas įmonės valdymas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo J. G. veiksmuose nustatyti visi – tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 209 straipsnyje, požymiai.

34. Nusikalstamos veikos padarymo metu ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu galiojo skirtingos BK 209 straipsnio redakcijos. Pirmosios instancijos teismas, palyginęs nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 209 straipsnio redakciją (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusią dabartinę BK 209 straipsnio redakciją (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), padarė teisingą išvadą, kad BK 209 straipsnio pakeitimai ir nauja redakcija jokia apimtimi nelengvina nuteistojo J. G. teisinės padėties, kadangi pagal dabartinę straipsnio redakciją nusikalstama veika, numatyta BK 209 straipsnyje, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, kai tuo tarpu pagal nusikaltimo padarymo metu galiojusią baudžiamojo įstatymo redakciją BK 209 straipsnyje numatytas nusikaltimas buvo priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms bei vadovaujantis BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendrąja taisykle, pagal kurią veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu J. G. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal nusikaltimo metu galiojusią BK 209 straipsnio redakciją (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).

Dėl bausmės

35. Nuteistojo J. G. gynėjo apeliaciniame skunde nėra ginčijama J. G. paskirtos bausmės nei rūšis, nei dydis, tačiau sumažinti bausmę iki simbolinio dydžio apeliacinės instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu prašė nuteistasis J. G..

36. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu galiojusi BK 61 straipsnio 2 dalies redakcija įtvirtino bausmės skaičiavimo nuo jos vidurkio taisyklę. Po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, t. y. nuo 2025 m vasario 1 d. įsigaliojo ir BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmių skyrimo taisykles, pakeitimai, priimti 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573. Pagal šiuo metu galiojančią BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Taigi bausmės dydis nebėra skaičiuojamas nuo vidurkio, kaip buvo numatyta iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusioje BK 61 straipsnio 2 dalies redakcijoje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII 1968 redakcija).

37. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, jog skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje.

38. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmių skyrimo nuteistajam J. G. yra teisėta ir pagrįsta, pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino visas bausmei skirti reikšmingas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes, pagrįstai atsižvelgė į J. G. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį (J. G. padarė dvi baigtas tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių viena (numatyta BK 184 straipsnio 3 dalyje) priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, kita (numatyta BK 209 straipsnyje) – nesunkių nusikaltimų kategorijai), į tai, kad byloje nenustatyta nei nuteistojo atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sukinančių aplinkybių, į nuteistąjį charakterizuojančius duomenis (J. G. yra dirbantis, nusikalto ne pirmą kartą, teistumas neišnykęs, skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu Šiaulių apygardos teisme ir Klaipėdos apygardos teisme J. G. atžvilgiu buvo nagrinėjamos baudžiamosios bylos dėl turtinių nusikaltimų, iš apeliacinės instancijos teisme prie bylos prijungtų nuosprendžių matyti, kad Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu J. G. buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį 209 straipsnį (Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartimi minėtas nuosprendis dėl J. G. nuteisimo paliktas nepakeistas), Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. nuosprendžiu J. G. buvo nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutartimi ši Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista), Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu J. G. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje, padarymą (nuosprendis neįsiteisėjęs) (t. 18, b. l. 86–206), vyksta išieškojimo procesas civilinio ieškovo naudai vykdomosiose bylose, galiojančių administracinių nuobaudų nuteistasis neturi), į ilgą baudžiamojo proceso trukmę. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, nuteistajam J. G. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 3 dalyje, padarymą parinko straipsnio sankcijoje numatytą švelnesnę už laisvės atėmimą bausmė rūšį – baudą, o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 209 straipsnyje, padarymą paskyrė vienintelę straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, bausmių dydžius nustatė artimesnius bausmės minimumui. Kadangi J. G. padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą, jos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, pagrįstai ir teisingai subendrintos griežtesne laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę bausmę – baudą. Bausmės paskyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas gali pakoreguoti bausmę tada, kai ji yra aiškiai per švelni arba aiškiai per griežta. Nepaisant to, kad J. G. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už sunkaus nusikaltimo padarymą paskirta švelnesnė bausmės rūšis negu už nesunkaus nusikaltimo padarymą, tačiau dėl to baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nenustačius BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimų, teisingumo ir proporcingumo principų pažeidimų, nuteistajam J. G. tiek už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių, tiek galutinės subendrintos bausmės nėra pagrindo koreguoti. Be to, nuteistojo J. G. teisinę padėtį pirmosios instancijos teismas sušvelnino pritaikęs BK 75 straipsnio nuostatas bei nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjęs vieneriems metams.

Dėl civilinio ieškovo statuso ir proceso išlaidų

39. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu iš nuteistojo J. G. priteistos 7 670 Eur atstovavimo išlaidos civilinio ieškovo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, civilinio ieškovo atstovas advokatas Egidijus Losis pateikė PVM sąskaitą faktūrą dėl 847 Eur (700 Eur atstovavimo išlaidos, 147 Eur PVM) ir lėšų pervedimo nurodymą, patvirtinantį, kad advokatui pervesta 847 Eur už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.

40. Apeliaciniame skunde nuteistojo J. G. gynėjas pirmosios instancijos teismo išvadą priteisti iš nuteistojo civilinio ieškovo naudai atstovavimo išlaidas ginčija dviem aspektais – UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio šioje byloje nepareiškė, todėl nepagrįstai pripažintas civiliniu ieškovu, o įvertinus procesinę situaciją, kad civilinis ieškinys šioje byloje nėra pareikštas, procesinės išlaidos UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisminiame bylos nagrinėjime atstovavusiam advokatui taip pat nėra priteistinos. Su šiais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti.

41. Civilinio ieškinio baudžiamajame procese pareiškimo ir nagrinėjimo tvarką reglamentuoja BPK 109–118 straipsniai. Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Jį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Priimtame sprendime dėl pareikšto civilinio ieškinio teismas, remdamasis įrodymais, privalo pateikti motyvuotas išvadas dėl jo pagrįstumo ir dydžio (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

42. Galimybė vienu metu nagrinėti baudžiamąją bylą ir civilinį ieškinį atsiranda dėl juridinio fakto – nusikaltimo, kuris tampa pagrindu taikyti baudžiamąją ir civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-50-1073/2019). Taigi žalos samprata baudžiamojoje ir baudžiamojo proceso teisėje pirmiausia susijusi su nusikalstamos veikos, aprašytos BK specialiosios dalies straipsnyje, požymiais, kurių buvimas įrodinėjamas konkrečioje byloje. Tenkinant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali būti priteisiama atlyginti tik ta žala, kuri yra baudžiamojoje byloje nustatytos nusikalstamos veikos padarinys. Tarp nusikalstamos veikos ir žalos turi būti tiesioginis priežastinis ryšys, reiškiantis, kad atitinkamą žalą (padarinius) sukėlė būtent BK specialiosios dalies straipsniu uždrausta nusikalstama veika, kuri yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-21-511/2017, Nr. 2K-68-489/2020). Kitaip tariant, baudžiamajame procese gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos (pasireiškusios veikimu ar neveikimu), kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, pasekmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-80-1073/2019, Nr. 2K-105-495/2021). Kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atlyginti žalą, ar asmuo (fizinis arba juridinis) turi teisinę pareigą atlyginti žalą, turi būti įvertintos visos faktinės bylos aplinkybės, atskleidžiančios konkretaus asmens padarytą nusikalstamą veiką, kaltę, žalą ir parodančios priežastinį ryšį, t. y. tai, jog būtent padaryta veika lėmė žalingų padarinių atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-495/2021).

43. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, jog baudžiamosiose bylose dėl turto iššvaistymo žalai konstatuoti neturi įtakos tai, kad byloje nebuvo pareikštas civilinis ieškinys jai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192/2011, Nr. 2K-168-594/2023), todėl aplinkybė, kad šioje byloje nepareikštas civilinis ieškinys ar pretenzija dėl turto iššvaistymo patirtai turtinei žalai atlyginti, savaime tokio pobūdžio žalos bendrovei fakto nepaneigia. Byloje surinktais ir aptartais įrodymais nustatyta, jog nusikalstami J. G. veiksmai buvo nukreipti į vengimą atsiskaityti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sutartį (vėliau Taikos sutartį), UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. G., siekdamas išvengti prievolės atsiskaityti su UAB „(duomenys neskelbtini)“, sąmoningai iššvaistė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, padarydamas skolos išieškojimą neįmanomu. Bylos duomenimis nustatyta, kad tiek akcijų perleidimo sutarties sudarymo metu, tiek po jo, tiek po Taikos sutarties patvirtinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo galimybes įvykdyti įsipareigojimus UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau J. G. sąmoningai atliko veiksmus, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas būtų perleistas (iššvaistytas), sudarinėdamas bendrovei žalingus, ekonomiškai nenaudingus sandorius. Šios nustatytos faktinės bylos aplinkybės patvirtina tiesioginį priežastinį ryšį tarp J. G. padarytų nusikalstamų veikų ir civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtos žalos. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, nekyla abejonių, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta žala būtent neteisėtais baudžiamojo įstatymo uždraustais nuteistojo J. G. veiksmais (o ne vien tik dėl iš sutarties kylančių įsipareigojimų nevykdymo ir su tuo susijusių civilinių santykių, kaip nurodoma nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde), todėl, net ir nepareiškus civilinio ieškinio šioje baudžiamojoje byloje, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ikiteisminio tyrimo metu pagrįstai pripažintas civiliniu ieškovu, turinčiu teisę jam pačiam priimtinomis priemonėmis reikalauti iš kaltininko žalos atlyginimo.

44. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja taip pat ir bylą nagrinėjant apeliacinėje bei kasacinėje instancijose, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-177-696/2015, Nr. 2K-204-895/2018). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nurodomas patirtų nukentėjusiųjų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė.

45. Pirmosios instancijos teismas, detaliai išnagrinėjęs ir įvertinęs civilinio ieškovo atstovo pateiktus dokumentus, patvirtinančius civilinio ieškovo turėtas atstovavimo išlaidas už advokato paslaugas ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu bei atsižvelgęs į tai, jog ikiteisminio tyrimo metu civilinio ieškovo skundai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo buvo tenkinti, civilinis ieškovas atstovą procese turėjo nuo pat ikiteisminio tyrimo pradėjimo 2017 m. balandžio 4 d., pagrįstai iš nuteistojo J. G. civilinio ieškovo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai priteisė prašomą sumą už atstovavimą ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme.

46. Kaip minėta, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, civilinio ieškovo atstovas advokatas Egidijus Losis pateikė PVM sąskaitą faktūrą dėl 847 Eur (700 Eur atstovavimo išlaidos, 147 Eur PVM) ir lėšų pervedimo nurodymą, kad advokatui pervesta 847 Eur už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Ši baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka pagal nuteistojo J. G. gynėjo apeliacinį skundą. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, dalyvavo du civilinio ieškovo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovai, iš kurių vienas – advokatas E. Losis. Advokatas E. Losis, atstovaudamas civilinio ieškovo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ interesams, susipažinęs ir įvertinęs byloje paduotą apeliacinį skundą, pateikė motyvuotą nuomonę dėl jame nurodytų argumentų pagrįstumo. Atsižvelgiant į nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo apimtį ir turinį, apeliacinės instancijos teismo bylos išnagrinėjimo rezultatus, bylos sudėtingumą, protingumo ir sąžiningumo principus, darytina išvada, kad civilinio ieškovo atstovo advokato E. Losio prašoma priteisti 847 Eur suma už civilinio ieškovo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovavimą apeliacinės instancijos teisme yra proporcinga, todėl priteisiama iš nuteistojo J. G..

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo J. G. gynėjo Audriaus Leonavičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo J. G., vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, priteisti civilinio ieškovo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai 847 (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis) Eur civilinio ieškovo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidoms atlyginti.