- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-22
- Bylos Nr.
- II-417-716/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00400-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas (pirm.)
- Pareiškėjas
- S. E. R., S. S. E.
- Institucija
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Paulius Vinkleris
dalyvaujant Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui R. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu (naudojant vaizdo konferencijų ir pokalbių platformą „Zoom“) išnagrinėjo pareiškėjų S. E. R., S. S. E. ir S. S. E. atstovo advokato Pauliaus Vinklerio skundus dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 22 d. ir 2022 m. vasario 23 d. sprendimų užsieniečių atžvilgiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau ir –Migracijos departamentas) 2022 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. 22S3955 nuspręsta: 1) įleisti S. E. R. (toliau ir – pareiškėjas, užsienietis) į Lietuvos Respubliką; 2) apgyvendinti asmenį Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau ir – UTPĮ) 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. 22S4118 nuspręsta: 1) įleisti S. S. E. (toliau ir – pareiškėjas, užsienietis) į Lietuvos Respubliką; 2) apgyvendinti asmenį UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. 22S4136 nuspręsta: 1) įleisti S. S. E. (toliau ir – pareiškėjas, užsienietis) į Lietuvos Respubliką; 2) apgyvendinti asmenį UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. kovo 30 d. gauti pareiškėjų atstovo advokato Pauliaus Vinklerio skundai dėl minėtų Migracijos departamento 2022 m. vasario 22 d. ir 2022 m. vasario 23 d. sprendimų Nr. 22S3955, Nr. 22S4118, Nr. 22S4136, kuriais prašoma panaikinti minėtus sprendimus dalyje dėl laikino apgyvendinimo ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti atstovaujamuosius užsieniečius netaikant jiems judėjimo laisvės apribojimų.
Skunduose nurodoma, kad S. E. R. savo elgesiu niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos, nėra padaręs jokių pažeidimų, buvo geranoriškas, bendradarbiavo, pateikė tiek informacijos, kiek galėjo, o jo nepilnamečiai vaikai S. S. E., S. S. E. dėl savo amžiaus laikomi pažeidžiamais asmenimis, todėl akivaizdu, kad nei vienas iš vaikų išvykti iš Lietuvos niekaip negalėtų ir nesugebėtų. S. E. R. pasakojimo ir žinių nėra pagrindo nėra pagrindo lyginti su vadovėliu, kadangi asmuo pasakoja iš atminties, asmeninės patirties. S. E. R. tapatybė buvo nustatyta pagal jo pasakojimą.
Atsiliepimas
Migracijos departamentas per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo pareiškėjų skundus atmesti kaip nepagrįstus. Atsiliepime pažymima, jog pareiškėjai Migracijos departamente buvo užregistruoti 2021 m. rugpjūčio 25 d., ginčijamo sprendimo priėmimo metu galutinis teismo sprendimas dėl jų dar nebuvo priimtas, todėl Migracijos departamentas vadovaudamasis UTPĮ 140⁸ straipsnio 5 dalimi turėjo pareigą priimti sprendimą dėl pareiškėjų įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Atkreipiamas dėmesys, kad pagal UTPĮ 140⁸ straipsnio 6 dalį prieš priimdamas sprendimą dėl užsieniečio įleidimo ir apgyvendinimo Migracijos departamentas turi nustatyti, ar yra UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nurodytos aplinkybės, kai priimamas sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Ginčijamų sprendimų priėmimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkardą. Užsieniečiai su savimi neturėjo jokių kelionių dokumentų, leidžiančių nustatyti jų tapatybę, nepateikė jų ir vėliau. Ši aplinkybė leidžia manyti, kad Lietuvos Respublika nebuvo pareiškėjų kelionės tikslas, pareiškėjai gali išvykti į kitą Europos valstybę, pasislėpti. Pareiškėjų prašymų suteikti prieglobstį motyvas – pareiškėjo žmonos dėdės grasinimai nužudyti jeigu jie neišsiskirs. Atsižvelgiant į tai, buvo konstatuota, kad pareiškėjai neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta.
Be to, ginčijamas sprendimas priimtas ir kitu savarankišku pagrindu (minėto UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 1 punktu) – pareiškėjai nepateikė asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Atsižvelgiant į tai, kad buvo nustatytos UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte nurodytos aplinkybės, jog pareiškėjai gali pasislėpti, Migracijos departamentas pagrįstai priėmė ginčijamą sprendimą apgyvendinti pareiškėjus laikinoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Pažymima, kad ginčijami sprendimai priimti įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, paremtas ne prielaidomis, bet faktiniais ir valingais pareiškėjų veiksmais (neteisėtas sienos kirtimas, nebendradarbiavimas su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais), todėl jie yra pagrįsti ir jų naikinti nėra pagrindo. Pareiškėjai skunde nurodo, kad jų atžvilgiu turėtų būti pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Skundo teiginiai yra deklaratyvūs, nepagrįsti bei prieštaraujantys objektyviai nustatytoms aplinkybėms. Visų pirma, jeigu būtų nustatyta, kad pareiškėjai kelia grėsmę viešajai tvarkai, vadovaujantis UTPĮ 140⁸ straipsnio 6 dalimi ir 113 straipsnio 4 dalies 5 punktu, būtų pagrindas sulaikyti pareiškėjus. Aplinkybė, kad nėra sprendžiama dėl pareiškėju sulaikymo, tik patvirtina, kad Migracijos departamentas tinkamai įvertino aplinkybę dėl grėsmės viešajai tvarkai buvimo (nebuvimo). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjų atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, pareiškėjų atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką ir juos apgyvendinti, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų atžvilgiu nėra pagrindo taikyti UTPĮ 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta alternatyvią sulaikymo priemone, kadangi pareiškėjai nėra sulaikyti. Visų antra, pagal UTPĮ 140⁸ straipsnio 6 dalį, VSAT kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, jeigu nustatomas UTPĮ 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas. Kadangi tyrimo metu toks pagrindas nustatytas nebuvo, pareiškėjų atžvilgiu priimtas sprendimas dėl jų įleidimo ir apgyvendinimo, vadovaujantis UTPĮ 140⁸ straipsnio 5 ir 6 dalimis. Pažymime, kad pareiškėjai prašymo suteikti prieglobstį metu nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais. Be to, pareiškėjai į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdami migracijos taisykles, neleistinoje vietoje kirto sieną. Taip pat pareiškėjų kelionės tikslas nebuvo Lietuvos Respublika (prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkardą). Šios nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja realią ir pagrįstą galimybę pareiškėjams pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjų buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas.
Atsiliepimas
Atsiliepime be kita ko, atkreipiamas dėmesys į pareiškėjų S. S. E., S. S. E. amžių (gim. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), t. y., tokio amžiaus vaikai neturėtų būti atskirti nuo tėvų, šeima turi gyventi kartu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjų atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, pareiškėjų atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką ir juos apgyvendinti kartu su šeima, nesuteikiant teisės tiek jiems, tiek kitiems jų šeimos nariams laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų atžvilgiu nėra pagrindo taikyti UTPĮ 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę, kadangi pareiškėjai nėra sulaikyti. Visų antra, pagal UTPĮ 140⁸ straipsnio 6 dalį, VSAT kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, jeigu nustatomas UTPĮ 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas. Kadangi tyrimo metu toks pagrindas nustatytas nebuvo, tiek pareiškėjų, tiek visos jų šeimos atžvilgiu priimtas sprendimas dėl jų įleidimo ir apgyvendinimo, vadovaujantis UTPĮ 140⁸ straipsnio 5 ir 6 dalimis. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjų atžvilgiu taikomas judėjimo laisvės apribojimas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė, siekiant teisėtų tikslų, t. y. priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Pažymėtina, kad netaikant šio apribojimo, pareiškėjai gali pasislėpti, išvykti į kita Europos Sąjungos valstybę ir jų prieglobsčio prašymo procedūra nebus baigta. Apibendrinus išdėstytą informaciją manytina, jog Migracijos departamentas, ginčijamų sprendimų priėmimo metu, tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjų situacijos vertinimą ginčijamų sprendimų kontekste. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjų nesutikimas su priimtais sprendimais nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamus sprendimus neteisėtais ar nepagrįstais.
Šalies argumentai
Pareiškėjų atstovas advokatas teismo posėdyje prašė skundus tenkinti remiantis motyvais, išdėstytais rašytiniuose skunduose. Atstovas papildomai pasisakė, kad asmuo buvo apgyvendintas be laisvės laisvai judėti 6 mėnesius, dabar dar 6 mėnesiai. Tokie sprendimai turėtų būti priimti tik tada, jeigu asmuo padarė nusikatama veiką arba administracinį nusižengimą. Šiuo atveju nėra nei veikos, nei administracinio nusižengimo. Kita vertus, asmuo visiškai teisėtai yra Lietuvoje, tai prieglobsčio prašantis asmuo, tai teisėtas elgesys. Tik vėliau valstybė nustatė, kad pereiti sieną ir prašyti prieglobsčio galima tik ambasadoje. Bet kokiu atveju valstybė netaiko jam baudžiamosios atsakomybės. Jeigu yra taikomas suėmimas turi būti duomenys, kad asmuo padarė veiką, arba gali bėgti, o čia jokių duomenų tokių nėra. Rimtų pagrindų apie draudžiamą judėjimo laisvę nėra, todėl prašytume panaikinti ir leisti laisvai judėti.
S. E. R. teismo posėdžio metu prašė skundus tenkinti bent vaikų atžvilgiu ir parodė, kad turi (duomenys neskelbtini) metų vaiką, šis klausia, kada gali išeiti, jiems sunku taip gyventi, kai negali niekur išeiti. Atvyko į Europos sąjungą, nes norėjo pabėgti iš savo šalies, nes ten nėra gerai gyventi, nori vaiką leisti Lietuvoje į mokyklą, išmokti kalbą. Jis nori pradėti gyventi Lietuvoje. Atvyko su žmona ir trimis vaikais.
Migracijos departamento atstovas teismo posėdžio metu prašė skundus atmesti ir parodė, kad pareiškėjas su žmona ir trimis vaikais kirto Lietuvos Respublikos sieną neteisėtai ir neturintys kelionės dokumentų. Pareiškėjas aiškino, kad bėga iš šalies, nes nesutaria su giminaičiais. Jie nebandė išsikraustyti į kitą miestą gyventi. Migracijos departamentas mano, kad Irake yra saugu gyventi. Migracijos departamentas išsinagrinėjęs prašymą, nusprendė nesuteikti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, šį sprendimą apskundė, tačiau jis nėra dar įsiteisėjęs. Todėl Migracijos departamentas vadovavosi ekstremalia padėtimi dėl padaugėjusių užsieniečių Lietuvoje, dėl kurių buvo priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio Lietuvoje, apgyvendinti laikinai nesuteikiant teisės laisvai judėti iki bus priimtas sprendimas dėl grąžinimo į Iraką.
Motyvuojamoji dalis
Skundai atmestini.
Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties. UTPĮ 5 straipsnio 6 dalis numato, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar Valstybės sienos apsaugos tarnyboje.
UTPĮ 140⁷ straipsnio 1 dalyje įtvirtintas ekstraordinarinis užsieniečių teisinės padėties reguliavimas, kuris šiuo metu yra taikomas dėl paskelbtos valstybės lygio ekstremalios situacijos dėl užsieniečių masinio antplūdžio. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kitos įstatymo nuostatos, kai yra paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja šio skyriaus nuostatos.
UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.
UTPĮ 140⁸ straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, jeigu Migracijos departamentas priimdamas sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra UTPĮ 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
UTPĮ 113 straipsnio 5 dalyje yra apibrėžtos aplinkybės, kurias būtina įvertinti sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti. Tarp jų numatyta pareiga vertinti, ar užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (1 punktas), ar prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 punktas).
Teismas nustatė, kad užsieniečiai, kurie prisistatė Irako Respublikos piliečiais, tėvas S.E. R., gim. (duomenys neskelbtini), bei vaikai S. S. E., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. S. E., gim. (duomenys neskelbtini), neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną asmenų grupėje su kitais asmenimis neleistinoje vietoje. Šie asmenys prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo pareigūnų sulaikyti ir pristatyti į užkardą. Pareiškėjai neturėjo asmeninių, kelionės ar kokių kitų dokumentų, leidžiančių nustatyti jų tapatybę. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjo S. E. R. ir jo žmonos pasakojimai apie reikšmingus faktus nebuvo analogiški ir nuoseklūs. Šiuo atveju reikšminga tai, kad Migracijos departamentas išnagrinėjęs pareiškėjų prieglobsčio prašymus 2021 m. spalio 25 d. priėmė sprendimą Nr. 21M35256, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjams S. E. R., S. S. E., S. S. E. prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos). Tokį sprendimą pareiškėjai apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, dėl ko byla dar nėra išnagrinėta, ir minėtas Migracijos departamento sprendimas dar nėra įsiteisėjęs.
Skundžiami Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 22 d. ir 2022 m. vasario 23 d. sprendimai Nr. 22S3955, Nr. 22S4118, Nr. 22S4136 buvo priimti kaip teisėti ir būtini teisės aktai įleidžiant pareiškėjus į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jų teisinės padėties. Tokiu atveju, remiantis jau aukščiau minėtomis teisės normomis užsieniečiai apgyvendinami UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pažymėtina, kad kitokio sprendimo įstatymas nenumato ir pareiškėjams taikoma priemonė savo faktiniu turiniu nors ir atitinka UTPĮ 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą užsieniečių apgyvendinimą nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, tačiau nėra nei asmenų sulaikymas, nei alternatyvi sulaikymui priemonė.
Migracijos departamento pareigūnai pagrįstai atsižvelgė ir teisingai privalomai įvertino tai, kad pareiškėjai S. E. R., S. S. E., S. S. E. neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, prieglobsčio pasiprašė tik būdami sulaikyti, neturi ekonominių, socialinių, šeiminių ryšių Lietuvos Respublikoje, užsieniečiai visa apimtimi nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais, siekiančiais nustatyti jų tapatybę bei pilietybę. Esant tokioms aplinkybėms pagrįstai galima daryti išvadą, kad egzistuoja UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 1, 10 punktuose numatyti pagrindai leidžiantys manyti, kad užsieniečiai gali pasislėpti. Atitinkamai tai reiškia, kad sprendimas užsieniečius apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šešis mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos, yra teisėtas ir pagrįstas.
Teismas nenustatė, kad Migracijos departamento užsieniečių apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, neproporcingai varžytų jų teises. Pareiškėjo vaikai, nors ir būdami pažeidžiami asmenys, turi visas teises gauti medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ar kitas paslaugas, psichologinę pagalbą. Jei tokių paslaugų teikimas apgyvendinimo vietoje nėra įmanomas, užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu turėtų būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos ir paslaugas gauti kitoje vietoje, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika.
Teismas įvertinęs skundo argumentus ir pareiškėjo teiginius posėdžio metu sutinka, kad užsieniečių laisvės suvaržymas yra jų gyvenimo būdą apsunkinanti priemonė, tačiau taikoma remiantis įstatymu, teisingai ir pagrįstai pagal nustatytas faktines aplinkybes ir normų reikalavimus. Šiuo metu nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjams galėtų būti suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, kur šie asmenys neturi jokių ekonominių, socialinių, šeiminių ryšių. Pareiškėjai nesutinka su Migracijos departamento sprendimu dėl prieglobsčio teisės jiems nesuteikimo, kad rodo, kad jie siekdami tam prieštarauti gali slėptis, bandyti išvykti iš jiems skirtos laikinos apgyvendinimo vietos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas neužtikrina sąlygų, kurioms esant eliminuojama reali galimybė pasislėpti siekiant išvengti grąžinimo į kilmės šalį, todėl jos taikymas nėra galimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4459-815/2021; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4344-442/2021; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4354-261/2021). Skunduose nurodyti teiginiai, kad pareiškėjai nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, jų tapatybė nustatyta, jie bendradarbiauja su pareigūnais, o savo teisėmis naudojasi sąžiningai, pažeidimų, dėl kurių būtų būtinybė juos sulaikyti, nėra padarę, nebandė išvykti nei pasislėpti, nelaikytini išimtiniais ir nesudaro pagrindo paskirti prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Pareiškėjų asmenybės nustatytos tik pagal jų pačių nurodytas, o ne objektyvias aplinkybes. Pareiškėjas ir jo vaikai yra šeima, asmenys be to susiję kultūriniais saitais, priklausomi vienas nuo kitų. Dėl to teismas pripažįsta, kad tiek tėvų, tiek vaikų atžvilgiu priimti analogiški sprendimai yra pateisinami, keisti juos vaikų atžvilgiu nevertinant sąsajų su tėvais tuo ignoruojant socialinį šeimos statusą būtų neteisinga.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas konstatuotina, jog Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 22 d. ir 2022 m. vasario 23 d. sprendimai Nr. 22S3955, Nr. 22S4118, Nr. 22S4136 yra teisėti ir teisingi, atitinka UTPĮ nuostatas ir teisinį reguliavimą, dėl ko skundai atmestini, o minėti sprendimai paliktini galioti be pakeitimų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140⁸ straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
pareiškėjų S. E. R., S. S. E., S. S. E. atstovo advokato Pauliaus Vinklerio skundus atmesti ir Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 22 d. Nr. 22S3955 ir 2022 m. vasario 23 d. Nr. 22S4118 bei Nr. 22S4136 sprendimus palikti nepakeistus.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.